Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo Artūro Venckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate 2023 m. balandžio 26 d. buvo gautas pareiškimas apie tai, kad 2023 m. balandžio 26 d., apie 15.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., privačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. S. savavališkai, niekam nepranešęs, nuėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamos pavėsinės stiklus ir polikarbonatą, taip išardydamas pavėsinę ir galbūt padarydamas turtinės žalos ir pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Tokiais veiksmais E. S. galbūt įgyvendino savo tariamą teisę ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje (turėtų būti – ANK 518 straipsnyje) numatytą administracinį nusižengimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) tyrėjas 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207483720), vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. S. motyvuodamas tuo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. G. ir E. S. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, be to, kyla neaiškumų, susijusių su pavėsinės konstrukcijos sudėtimi ir konkrečiais kiekvienos šalies įsipareigojimais, kurių nėra galimybės pašalinti ar objektyviai patikrinti. Atsižvelgdamas į tai Institucijos tyrėjas padarė išvadą, kad E. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

4. Skundžiama 2023 m. liepos 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo A. Venckaus skundas buvo netenkintas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207483720) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas, kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus ir nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, siekia, kad skundžiama nutartis ir Institucijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį, būtų panaikinti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. S. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

12. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą pripažindamas, jos Institucijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje buvo labai išsamiai ir pagrįstai atsakyta į visus esminius pareiškėjos atstovo skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai netenkinta pareiškėjos atstovo ir, jo nuomone, neatitinka pareiškėjos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

13. ANK 518 straipsnyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

14. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). <...> Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

15. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

16. Šiuo atveju pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ANK 518 straipsnyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti 2023 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. S. veiksmus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt pateiktų ir sumontuotų pareiškėjos komercinėje veikloje naudojamose pavėsinėse stiklų ir polikarbonato dangos išmontavimą to nesuderinus su šių objektų naudotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde iš naujo akcentuojamas su minėtu demontavimu susijęs pareiškėjos veiklos (verslo) sutrikdymas ir dėl to atsiradusi žala įmonei, nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtus tokio pobūdžio materialinius praradimus, tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

17. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavėsinių, kurios panaudos sutartimi perduotos naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmontavo stiklus ir polikarbonatą. Bylos medžiaga nustatyta, jog iš viso buvo išmontuoti 8 stiklai (4 dideli ir 4 maži) bei 3 skirtingo dydžio polikarbonato lakštai, kurie, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teigimu, priklausė šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. S. teigė, jog minimi stiklai ir polikarbonatas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši įmonė E. S. žodiniu susitarimu susitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pavėsinių pagerinimo darbų, įsigijo stiklus ir polikarbonatą, ir juos 2022 m. rusėjo 19 d. panaudojo minimų pavėsinių pagerinimo darbams. E. S. neneigia fakto, jog 2023 m. balandžio 26 d. iš minimų pavėsinių išmontavo ir išsivežė stiklus ir polikarbonatą, tačiau tai buvo padaryta ne savavališkai, o siekiant apginti savo teises, kadangi už pavėsinių pagerinimo darbus ir panaudotas medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai J. G. ir D. G. patvirtino, kad jokių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tai nemokėjo, policijos pareigūnams teigė, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių sudarę nebuvo, taip pat nebuvo tartasi ir dėl pavėsinių pagerinimo darbų. D. G. parodė, jog jai žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo stiklus į pavėsinę, tačiau ji manė, kad ši įmonė galbūt tai padarė savo iniciatyva, pagal tarpusavio susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kai buvo pareikalauta atsiskaityti už atlikus darbus, to padaryti nesutiko, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai jų nebuvo informavusi. Mano, kad šioje situacijoje įvyko nesusipratimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavyje nesusitarus dėl papildomų pavėsinės gerinimo darbų. Apylinkės teisme buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas A. M., kuris nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų subrangovė, kuri buvo samdyta minimoms pavėsinėms, priklausančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagal panaudos sutartį buvo skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervežti ir užtikrinti jų priežiūrą. Tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios sutarties dėl minimų pavėsinių pagerinimo darbų derinę nebuvo ir sutarties nesudarė, galbūt tai buvo padaryta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą be UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsikišimo. A. M. nuomone šioje situacijoje ginčas kilo minėtoms įmonėms iki galo neišsiaiškinus esamos situacijos.

18. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiformavę faktiniai civiliniai santykiai, susiję su minėtų pavėsinių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutartimi perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“, priežiūra, remontu ir pagerinimu, o tuo pagal šalių paaiškinimus ir juose minimą subrangos sutartį užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantis susirašinėjimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jame esančios atliktų darbų sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros ir ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad šias įmones neabejotinai siejo civiliniai teisiniai santykiai, susiję su minėtų pavėsinių pagerinimais, tam reikalingų medžiagų pirkimu ir darbų atlikimu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, į bylą pateiktose sutartyse tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų darbų atlikimas ir galimų ginčų sprendimo būdas nėra aptarti, jokių atskirų sutarčių, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tarpusavyje tai aptarusios, taip pat nėra. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo kokie nors susitarimai dėl pavėsinių pagerinimo ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai pagerino minėtas pavėsines, tačiau dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasisakė, jog rašytinių susitarimų nebuvimas, atsižvelgiant į CK įtvirtintą reglamentavimą ir civilines bylas nagrinėjančių teismų praktiką, savaime nepatvirtina civilinių santykių nebuvimo, nes tarp šalių yra galimi ir žodiniai sandoriai (susitarimai), todėl šie klausimai spręstini civilinio proceso tvarka, o ne pasitelkiant administracinio nusižengimo teiseną. Pažymėtina ir tai, kad kol šios aplinkybės nėra nustatytos (aiškios), nėra pakankamo pagrindo ir spręsti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.

19. Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. S., 2023 m. balandžio 26 d. organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose pavėsinėse sumontuotų 8 stiklų ir 3 lapų polikarbonato išmontavimą veikė ne sąmoningai ignoruodamas numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar siekdamas pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o manydamas, kad jis taip gina savo teises atsiimdamas pavėsinių pagerinimo darbams panaudotas medžiagas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokių veiksmų atlikimo galimybė yra įtvirtinta CK 6.237 straipsnyje (Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą), 6.345 straipsnyje (Pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinės pasekmės), 6.656 straipsnyje (Rangovo teisė išieškoti jam priklausantį atlyginimą), o iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, kad tokių veiksmų atlikimas būtų peržengęs tokios civilinės savigynos ribas ir kad tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas būtų padaręs žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra vienas iš privalomų ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

20. Atsižvelgdamas į šios nutarties 11, 13–15 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, ir tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos esmė yra kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Akivaizdu, jog šiuo metu šis tarp civilinių teisinių santykių subjektų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

21. Apeliantas teigia, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo negali išvengti atsakomybės prisidengdamas civiliniais santykiais, o savavališkai pasiimdamas (neturėdamas jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų) svetimoje privačioje nuosavybėje esantį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. S. savavaldžiavo, todėl atitinkamai turi atsakyti už padarytą administracinį nusižengimą, nes civilinė teisė negali užtikrinti savavaldžiaujančio asmens nubaudimo. Vis dėlto ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog aplinkybė, kam priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. S. išmontuoti ir paimti pavėsinių komponentai, ir kokius įsipareigojimus vieni kitiems turėjo šio civilinio ginčo subjektai, bus aiškinamasi civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 straipsnyje yra nurodyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Tai reiškia, kad civilinio proceso metu nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. S. ir (ar) kuris nors kitas asmuo pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, apie tai neišvengiamai bus informuotos atitinkamos teisėsaugos institucijos. Pažymėtina, jog apeliantas klaidingai mano, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, yra tiesiogiai susiję su, apelianto nuomone, E. S. padarytu ANK 518 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu ir savaime patvirtina, jog jis savavaldžiavo. Pažymėtina, jog vos atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai dar negalėjo žinoti susiklosčiusios situacijos (dalies pavėsinės komponentų demontavimo) aplinkybių, todėl tuo metu jų reikalavimai aiškinantis įvykio aplinkybes buvo teisėti, dėl to jų nevykdęs E. S. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau Institucijai atlikus išsamų 2023 m. balandžio 26 d. įvykio aplinkybių tyrimą Institucijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarime buvo pagrįstai konstatuota, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. S. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kyla neaiškumų dėl pavėsinės konstrukcijos sudėties ir konkrečių kiekvienos šalies įsipareigojimų, kurių nėra galimybės pašalinti ar objektyviai patikrinti, todėl E. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Aptartos aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto nuomone, jog šiuo metu kilęs civilinis teisinis ginčas yra peržengęs civilinio ginčo ribas ir turi būti pasitelkiama administracinio nusižengimo teisena.

22. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. S. atstovas advokatas I. Balčiūnas prašė priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė duomenis patvirtinančius, jog E. S. sumokėjo 400 Eur už advokato teisinę pagalbą (2023 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. IB (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje ANK redakcijoje – ANK 591 straipsnio 1 dalį), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

25. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. S. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį vadovaujantis 591 straipsnio 1 dalimi buvo nutraukta Institucijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtas Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Ši byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo A. Venckaus apeliacinį skundą, kuris atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į ANK 666 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo reglamentavimą ir su šiuo klausimu susijusią teismų praktiką, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. S. neturi teisės į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl nėra pagrindo tenkinti šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. S. atstovo advokato I. Balčiūno prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo Artūro Venckaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. S. atstovo advokato Irmanto Balčiūno prašymo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis neskundžiama.