Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „P. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Artūro Venckaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu (galiojo iki 2023 m. birželio 1 d.), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „K.“ direktoriaus E. S. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad tarp J. G. ir E. S. yra galimai susiklostę civiliniai santykiai, be to, kyla neaiškumai susiję su pavėsinės konstrukcijos sudėtimi ir konkrečiais kiekvienos šalies įsipareigojimais, kurių nėra galimybės pašalinti ar objektyviai patikrinti. Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad E. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

2023 m. birželio 27 d. teisme gautas UAB „P. P.“ skundas dėl Institucijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir UAB „K.“ direktoriui E. S. paskirti administracinę nuobaudą. Skundas motyvuojamas tuo, jog UAB „P. P.“ priklausančioje privačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra restobaras „J. V.“; jo teritorijoje stovi dvi pavėsinės, kurios marketinginės panaudos sutarties su UAB „Š.- U. A.“ pagrindu yra perduotos UAB „P. P.“ naudojimuisi. Pavėsines atvežė ir sumontavo UAB „K.“ (2022 m. liepos 5 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 UAB „P. P.“ perduota pirma pavėsinė, 2022 m. liepos 8 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2 – antra pavėsinė). 2023 m. balandžio 26 d. į UAB „P. P.“ teritoriją atvyko UAB „K.“ vadovas E. S. ir kiti asmenys, galimai darbuotojai, kurie neturėdami UAB „P. P. “ leidimo, sutikimo ar bet kokio kitokio pritarimo pradėjo ardyti pavėsinės kairės, dešinės ir priekinės pusės stiklus bei polikarbonatą. Tokiu būdu, neteisėtai iš UAB „P. P. “ privačioje teritorijoje esančios pavėsinės, kurią marketinginės panaudos sutarties pagrindu valdo bei disponuojas UAB „P. P.“, dienos metu buvo išimti ir pasisavinti 4 dideli, 4 maži stiklai bei polikarbonatas (3 skirtingo dydžio lakštai). Tokiu būdu UAB „K.“ direktorius E. S. neteisėtai ne tik pasisavino UAB „P. P.“ valdomos pavėsinės konstrukcinius elementus (taip padarydamas turtinę žalą), bet ir realiai sutrikdė UAB „P. P. “ vykdomą verslą. UAB „P. P.“ atstovai pamatę galimai neteisėtus UAB „K.“ veiksmus nedelsiant kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie atvykę liepė nutraukti UAB „K.“ vadovui savo veiksmus, tačiau pastarasis į perspėjimus nereagavo, susikrovė paimtus pavėsinės stiklus į automobilį ir išvažiavo. Dėl šių UAB „K.“ direktoriaus veiksmų jis (J. G.) kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje; policijos pareigūnai administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nes E. S. veikoje nenustatė administracinio nusižengimo požymių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, panaikinti priimtą nutarimą ir patraukti E. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Skunde yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. UAB „K.“ vadovas E. S., vykdydamas UAB „Š.“ užsakymą, remontavo UAB „P. P.“ teritorijoje esančias pavėsines; atlikęs remonto darbus, E. S. nusprendė išsimontuoti 8 pavėsinių stiklus; stiklus susidėjo į automobilį ir išsivežė. UAB „P. P.“ vadovas išsikvietė policijos pareigūnus; jiems atvykus nurodė, jog vyksta atvira vagystė dienos metu – išmontuojami stiklais iš jam priklausančių pavėsinių. Policijos pareigūnams tinkamai nesureagavus, UAB „P. P.“ vadovas parašė pareiškimą; iš policijos pareigūnų gavo atsakymą, jog tarp UAB „K.“ ir UAB „P. P. “ vyksta civiliniai santykiai ir administracinė teisena buvo nutraukta. Policijos pareigūnai remiasi E. S. atsiųstu elektroniniu laišku, kuriame nurodyta paskaičiuota galimų darbų sąmata, tačiau E. S. jokio atsakymo iš UAB „P. P.“ negavo, o vieno elektroninio laiško atsiuntimas nėra prilyginamas civiliniams santykiams. Taip pat ir UAB „P. P.“ atstovai patvirtino, jog jokių sutartinių santykių su UAB „K.“ neturi. Kadangi naudojosi pavėsinėmis panaudos sutarties su UAB „Š.“, kurie rūpinosi ir pavėsinių priežiūra, pagrindu, UAB „P. P.“ papildomų sutarčių dėl jų priežiūros sudaryti nereikėjo. Be to, UAB „K.“ nepateikė jokių dokumentų, jog stiklai, kuriuos pasisavino, priklausytų šiai įmonei, taip pat nepateikė jokių sutarčių, kurių pagrindu būtų atlikęs pavėsinių pagerinimo darbus, o tai reiškia, kad šioje vietoje civilinių santykių nėra. Net ir darant prielaidą, kad tariamai buvo civiliniai santykiai tarp UAB „P. P.“ ir UAB „K.“, taip pasielgdamas E. S. pažeidė moralės ir kitus pamatinius teisės principus, savo veiksmais išeidamas iš civilinės teisės ribų. Savo veiksmus ir kaltę patvirtino ir pats E. S., žinodamas, kad turtas yra privačioje teritorijoje, jis veikė sąmoningai, t. y. suprato ką daro, to norėjo ir turėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai nedera su visuomenės principais, teisės aktais. UAB „P. P.“ padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, t. y. padaryta reputacinė žala, buvo sustabdytas verslas, paimti 8 pavėsinės stiklai, kurie yra brangūs, tačiau stiklų sąmatos neturi, žalos dydis nėra nustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengia civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių.

Iš pareiškėjo ir Institucijos atstovo paaiškinimų, atsiliepimo bei byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti UAB „K.“ vadovo E. S. veiksmus – UAB „K.“ patiektų ir sumontuotų pareiškėjo komercinėje veikloje naudojamose pavėsinėse stiklų ir polikarbonato dangos išmontavimą, nesuderinus su šių objektų naudotoju. Kaip padarytą šiais veiksmais žalą pareiškėjas prašo pripažinti jo veiklos sutrikdymą, su tuo susijusią reputacinę žalą, galiausiai – būtinybę iš naujo įsigyti šiuos objektus vietoj išmontuotųjų, sukėlusią ir materialinius įmonės praradimus, kurių dokumentais pagrįsti negali.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. balandžio 26 d. UAB „K.“ iš „Š.“ pavėsinių, kurios panaudos sutartimi perduotos naudotis UAB „P. P.“, išmontavo stiklus ir polikarbonatą. Teismo posėdžio metu iš asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad iš viso buvo išmontuoti 8 stiklai (4 dideli ir 4 maži) bei 3 skirtingo dydžio polikarbonato lakštai, kurie, UAB „P. P.“ atstovo teigimu, priklausė šiai bendrovei. UAB „K.“ vadovas E. S. teigė, jog minimi stiklai ir polikarbonatas priklausė UAB „K.“, kadangi šios jam žodiniu susitarimu susitarus su UAB „P. P.“ dėl pavėsinių pagerinimo darbų, įsigijo stiklus ir polikarbonatą ir juos 2022 m. rusėjo 19 d. panaudojo minimų pavėsinių pagerinimo darbams. E. S. neneigia fakto, jog 2023 m. balandžio 26 d. iš minimų pavėsinių išmontavo ir išsivežė stiklus ir polikarbonatą, tačiau jis teigia, jog tai buvo padaryta ne savavališkai, o siekiant apginti savo teises, kadangi už pavėsinių pagerinimo darbus ir panaudotas medžiagas UAB „P. P.“ neatsiskaitė. UAB „P. P.“ atstovai J. G. ir D. G. patvirtino, kad jokių pinigų UAB „K.‘ už tai nemokėjo, policijos pareigūnams teigė, jog su UAB „K.“ jokių sutarčių sudarė nebuvo ir dėl pavėsinių pagerinimo darbų tartasi nebuvo. D. G. parodė, jog jai žinoma, kad UAB „K.“ sumontavo stiklus į pavėsinę, tačiau ji maniusi, kad ši įmonė galimai tai padarė savo iniciatyva, galbūt – pagal tarpusavio susitarimą su UAB „Š.“, o kai buvo pareikalauta atsiskaityti už atlikus darbus nesutiko, nes UAB „Š.“ apie tai jų nebuvo neinformavę. Mano, kad šioje situacijoje įvyko nesusipratimas tarp UAB „Š.“ ir UAB „K.“ tarpusavyje nesusitarus dėl papildomų pavėsinės gerinimo darbų. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, taip pat buvo apklaustas UAB „Š. – U. A.“ pardavimų vadovas A. M., kuris nurodė, jog UAB „K.“ yra jų subrangovas, kuris buvo samdytas minimoms pavėsinėms, priklausančioms UAB „Š. – U. A.“, , kurios pagal panaudos sutartį buvo skirtos UAB „P. P.“, pervežti ir užtikrinti jų priežiūrą. Tačiau su UAB „K.“ jokios sutarties dėl minimų pavėsinių pagerinimo darbų derinę nebuvo ir sutarties nesudarė; galimai tai buvo padaryta pagal UAB „K.“ ir UAB „P. P.“ susitarimą be UAB „Š. – U. A.“ įsikišimo. Mano, kad šioje situacijoje ginčas kilo minimoms įmonėms iki galo neišsiaiškinus esamos situacijos.

Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp UAB „P. P.“ ir UAB „K.“ buvo susiformavę faktiniai civiliniai santykiai, susiję su šių pavėsinių, UAB „Š. – U. A.“ perduotų panaudai UAB „P. P.“, priežiūra, remontu ir pagerinimu, kuo pagal šalių paaiškinimus ir juose minimą subrangos sutartį užsiėmė UAB „K.“. Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp UAB „K.“ ir UAB „P. P.“ bei jame esančių Atliktų darbų sąmatos, PVM sąskaitų-faktūrų, ilgalaikio turto priėmimo -perdavimo aktų matyti, kad šias įmones siejo civiliniai santykiai, susiję su šių pavėsinių pagerinimais, tam reikalingų medžiagų pirkimu ir darbų atlikimu. Pažymėtina, kad pridėtose teismui sutartyse tarp UAB „Š. – U. A.“ ir UAB „P. P.“ šių darbų atlikimas ir galimų ginčų sprendimo būdas nėra aptarti, jokių atskirų sutarčių, kuriose UAB „P. P.“ ir UAB „K.“ būtų tarpusavyje tai aptarusios, taip pat nėra, tačiau rašytinių susitarimų nebuvimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis ir civilines bylas nagrinėjančių teismų praktika, automatiškai nereiškia civilinių santykių nebuvimo. Šiuos klausimus šalims teks spręsti ir savo pozicijas įrodinėti civilinio proceso tvarka ir administracinių nusižengimų teisena to pakeisti negali.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad UAB „K.“ vadovas E. S., 2023 m. balandžio 26 d. organizuodamas UAB „P. P.“ naudojamose pavėsinėse sumontuotų 8 stiklų ir 3 lapų polikarbonato išmontavimą, veikė ne sąmoningai ignoruodamas numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar siekdamas pakenkti UAB „P. P.“, o manydamas, kad jis taip gina savo teises, atsiimdamas pavėsinių pagerinimo darbams panaudotas medžiagas. Pažymėtina, kad tokių veiksmų atlikimo galimybė yra aptariama ne viename Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnyje – 6.237 str. (Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą), 6.345 str. (pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinės pasekmės, 6.656 str. (Rangovo teisė išieškoti jam priklausantį atlyginimą), o iš byloje surinktos informacijos nėra aišku, kad tokių veiksmų atlikimas būtų peržengęs tokios civilinės savigynos ribas ir kad tokiais savo veiksmais UAB „K.“ vadovas būtų padaręs žalą UAB „P. P.“, kuri yra vienas iš privalomų savavaldžiavimo administracinio nusižengimo sudėties požymių. Panašu, kad tam tikrus netekimus patyrė abi pusės, o tokių ginčų reguliavimui ir yra sukurta civilinė teisena, sėkmingai veikianti be valstybinės prievartos priemonių taikymo civilinio pobūdžio konfliktų dalyviams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 29 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į bylą pateiktas UAB „P. P.“ atstovo advokato padėjėjo prašymas priteisti UAB „P. P.“ patirtas proceso išlaidas (duomenys neskelbtini) Eur. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. T. y., jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. Nagrinėjamu atveju UAB „K.“ vadovui E. S. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį buvo nutraukta, pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo skundas netenkintas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti UAB „P. P.“ atstovo advokato padėjėjo prašymą priteisti jų turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.