Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-348-912/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-09
Bylos Nr.: e2A-348-912/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00303-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas: „ERGO Insurance SE“
Ieškovas: akcinės bendrovės „LTG Cargo“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė Aon Baltic

Kategorijos

2.6.39.2.6.5Kiti civilinės atsakomybės draudimo atvejai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-348-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00303-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „ERGO Insurance SE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ieškinį atsakovei „ERGO Insurance SE“ dėl draudimo išmokos priteisimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė Aon Baltic.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LTG Cargo“ (pradinė ieškovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ bylos nagrinėjimo metu pakeista jos teisių perėmėja) teismo priteisti iš atsakovės 65 288,08 Eur draudimo išmoką, 3 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (ieškovė – jos teisių perėmėja) ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas 2018 m. vasario 27 d. sudarė įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – ir draudimo sutartis), kuria draudikė apdraudė ieškovės civilinę atsakomybę nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (retroaktyvi data – 2016 m. sausio 1 d.). UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 30 d. sudarė riedmenų remontų ir techninių priežiūrų paslaugų sutartį (toliau – ir remonto paslaugų sutartis).

3. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 20 d. atliko elektrinio traukinio einamojo remonto darbus, nustatytus gamintojo dokumente „211. Elektrovežio traukos dalies važiuoklės priežiūros instrukcija“ (toliau – ir Instrukcija). Darbuotojai, remontuodami traukinį, į aširačius neįpylė alyvos. Dėl padidėjusios temperatūros aširačiuose susidėvėjo varantieji krumpliaračiai ir guoliai. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo atsakovę apie įvykio aplinkybes. 2018 m. rugpjūčio 31 d. defektiniame akte nustatyta, kad būtina atlikti aširačių išsamią patikrą, pakeisti guolius, krumpliaračius, suremontuoti variklio trauką. Defektus nustatė UAB „LG Keleiviams“ (šiuo metu – UAB „LTG Link“). Nurodyta bendrovė už atliktus darbus (vagonų parengimą pakelti, pakėlimą, vėžimėlių atjungimą ir išridenimą, vežimėlių paridenimą, vagonų nuleidimą, vežimėlių prijungimą, reduktorių demontavimą ir montavimą) apskaičiavo 1 011,98 Eur. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, pasinaudodama turimomis medžiagomis, pati pakeitė guolius F-0188.01.ZL (8 vnt.) ir 1868 M1A.C3 (4 vnt.) bei patyrė 13 297 Eur išlaidų. Kitus defektus šalino Čekijos įmonė „Pars nova a.s.“ („Škoda“). Pastaroji įmonė atliko defektų šalinimo darbų už 55 336 Eur.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašė išmokėti draudimo išmoką, bet atsakovė tos pačios dienos rašte (atsakyme) nurodė, kad šis įvykis nedraudžiamasis, nes žala padaryta remonto darbų objektui (Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.1.48 papunktis). Ieškovė su tuo nesutiko ir ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė apdraudė draudėjo civilinę atsakomybę už trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto sužalojimą, praradimą ar sunaikinimą tais atvejais, kai toks turto sužalojimas, praradimas ar sunaikinimas įvyko, draudėjui vykdant draudimo sutartyje numatytą veiklą, taip pat ir atliekant remontą (draudimo liudijimo ir draudimo sutarties priedo Nr. 1 1.2 papunktis). Taisyklių 7.1.48 papunktyje nustatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai (pagamintai) produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Pagal draudimo sutartį, įvykis – draudžiamasis, pagal Taisykles – nedraudžiamasis. Draudimo sutartyje ir Taisyklių 7.1.48 papunktyje reglamentuotas tas pats objektas, bet nustatytos skirtingos taisyklės. Pagal principą lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją), esant draudimo sutarties ir Taisyklių konkurencijai, taikytinos draudimo sutarties nuostatos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 65 288,08 Eur draudimo išmoką, 3 proc. sutartines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo 2020 m. liepos 2 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, ir 1 204 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad šalys iš esmės vienodai nurodė įvykio aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Ieškovė, atlikdama savaeigio sąstato einamąjį remontą (ER-3), neįpylė alyvos į variklinio vagono Nr. 211 aširačių traukos reduktorius Nr. 403 ir 404, todėl sugedo variklinio vagono reduktoriuose esančios detalės (guoliai, krumpliaračiai). Nuostoliai dėl remonto metu sunaudotų, sugadintų medžiagų ir netinkamai atliktų darbų nėra įmonės civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimo objektas, nes remonto darbų užsakovas nėra trečiasis asmuo. Kilę nuostoliai dėl sugadintų medžiagų, kaip remonto darbų objekto ar rezultato, yra ieškovės nuostoliai. Toks Taisyklių 7.1.48 papunkčio aiškinimas neprieštarauja draudimo sutartyje apibrėžtai draudimo rizikai.

7. Teismas nurodė, kad šiam ginčui esminę reikšmę turi ne draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatų konkurencijos klausimo išsprendimas, bet žalos atsiradimo aplinkybių faktinis ir teisinis vertinimas. Draudžiamajam įvykiui konstatuoti reikšminga, ar kilę nuostoliai yra tos pačios apimties, kaip ir vykdyti remonto darbai, ir ar nuostoliai gali būti pašalinti rangovui iš naujo perdarant užsakytus darbus ir (ar) pakeičiant pakeistas detales. Pagal einamojo remonto ER-3 apimtį, ieškovė reduktoriuose turėjo pakeisti transmisinę alyvą, bet toks remontas neapėmė reduktorių remonto ar jo dalių keitimo, o reiškė šio mechanizmo aptarnavimą. Papildomi reduktorių remonto darbai nebuvo pažymėti einamojo remonto (ER-3) darbų ataskaitoje. Reduktoriaus ir elektrinio variklio guoliai ir krumpliaračiai nepakeisti remonto metu, todėl teismas sprendė, kad šios detalės nebuvo remonto ER-3 darbo objektas ar darbo rezultatas.

8. Teismas atsižvelgė į tai, kad draudimo sutarties sudarymo metu ieškovei neatskleista informacija apie siaurą draudžiamųjų įvykių draudimo rizikos, susijusios su remonto darbais, apibrėžimą. Iš draudimo sutarties ieškovė galėjo suprasti, kad aprausta jos civilinė atsakomybė už žalą, padarytą ir remontuojamam objektui. Be to, atsakovė išmokėjo kitam draudėjui draudimo išmoką, kai žala padaryta remontuojant transporto priemonę. Teismas įvertino draudimo sutartyje apibrėžtą draudimo riziką (draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų gamyba, remontas), atsiradusių nuostolių kilmę ir nusprendė, kad jie sietini su ieškovės civiline atsakomybe trečiajam asmeniui, kylančia dėl netinkamai atlikto remonto, bet ne su ieškovės įsipareigojimais pagal rangos sutartį ištaisyti rangos objekto (rezultato) trūkumus. Teismas pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 7.1.48 papunkčio nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad žala variklinio vagono savininkei ir remonto užsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlyginta natūra, t. y. vagoną galima naudoti pagal paskirtį. Dėl to ieškovė neprivalo įrodinėti nuostolių atlyginimo realumo. Ieškovė patyrė išlaidų, taisydama sugadintus variklinio vagono aširačių reduktorius, šalindama užsakovei padarytą žalą. Atsakovė neįrodė, kad šie darbai galėjo būti atlikti mažesnėmis sąnaudomis, kad ieškovės nurodyta kaina per didelė. Teismas nusprendė, kad nustatyta vagonui pravažiuotų kilometrų iki kapitalinio remonto norma nėra pagrindas skaičiuoti vagono nusidėvėjimą, nes, atliekant kapitalinį remontą, reduktoriai nekeičiami į naujus. Atsakovė neįrodė, kad žala natūra galėjo būti atlyginta sutaisant daiktą ne naujomis detalėmis, todėl atsakovė neįrodė pagrindo nusidėvėjimui paskaičiuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė „ERGO Insurance SE“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas įrodymų tyrimas, vertinimas, teismo sprendimo motyvavimas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, nes netyrė ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas dėl ER-3 remonto darbų apimties, išskirtinai tyrė ir vertino tik vieną dokumentą – einamojo remonto (ER-3) darbų ataskaitą, netyrė kitų įrodymų.

10.2. Apeliantė nesutinka, kad reduktorius buvo tik aptarnaujamas, bet ne remontuojamas. Sprendžiant dėl atliktų ER-3 remonto darbų apimties, nepakako vadovautis tik remonto darbų ataskaita, nes joje abstrakčiai nurodyti atlikti darbai, taip pat nepažymėta aplinkybė, kad reduktoriuose (pavarų dėžėse) pakeista alyva. ER-3 remonto darbų apimtis nustatytina taip pat ir pagal remonto paslaugų sutartį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojamų keleivinių geležinkelio riedmenų techninės priežiūros tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) bei Instrukciją. Elektrinių vagonų gamintojas po 500 000 km eksploatacijos atliekamus ER-3 (gamintojo atitikmuo VY) darbus, susijusius su reduktoriumi įvardina kaip remonto, bet ne aptarnavimo darbus.

10.3. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl pavarų dėžės krumpliaračių ir remonto darbų apimties. Instrukcijoje nustatyta, kad pirmas alyvos pakeitimas atliekamas maždaug po 5 000 km eksploatacijos, vėliau atliekant apžiūrą ir visuomet pakeitus krumplius, t. y. remonto metu alyva yra keičiama tik tuo atveju, jeigu yra keičiami pavarų dėžės krumpliaračiai.

10.4. Teismas sprendimo 23 punkte neteisingai nurodė, kad apeliantė paaiškino, jog draudimo išmoka galėjo būti mokama, jei būtų sugadintas pats traukinys, ir, naudodamas šį argumentą, netinkamai įvertino draudimo apsaugos apimtį. Reduktorius yra vienas iš traukinio mechanizmų, todėl ši aplinkybė, nedetalizavus konkrečių hipotetiškai sugadintų detalių, nepagrindžia draudimo apsaugos apimties. Kitam draudėjui išmokėta draudimo išmoka nėra pagrindas spręsti dėl apeliantės rizikos aiškinimo praktikos, neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių. Pagal trečiojo asmens nurodytą įvykį nuostoliai atsirado darbo atlikimo metu, rezultatas dar nebuvo sukurtas ir dėl to atlikto darbo rezultato išimtis iš draudimo apsaugos negalėjo būti taikoma.

10.5. Teismas neįvertino specialių technikos žinių turinčio asmens išvados, suteikė prioritetą 2021 m. liepos 26 d. teismo posėdyje duotiems ieškovės paaiškinimams. Specialisto išvadoje nustatyta, kad perdavimo remontuoti dieną (2018 m. gegužės 30 d.) traukos riedmenų rida buvo 648 502 ir 649 348 km. Kapitalinis remontas atliekamas, esant 1 000 000 km ridai. Tuomet paprastai keičiamos visos detalės naujomis, išskyrus korpusą, kuriam atliekami išsamūs geometrijos matavimai, ieškoma mikroįtrūkimų. Dėl to 2018 m. gegužės 30 d. aširačio, elektros variklio ir reduktoriaus dalys buvo susidėvėjusios apie 65 proc. Pakeistoms detalėms skaičiuotinas 65 proc. nusidėvėjimas, neatsižvelgiant į tai, pakeistos jos naujomis ar ne.

10.6. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.987 straipsnį. Teismas nesiaiškino, kaip ieškovė, geležinkelių riedmenų remonto profesionalė, suprato Taisyklių 7.1.48 papunktį, neatsižvelgė į remonto paslaugų sutarties nuostatas, reikšmingas draudimo apsaugos apimčiai nustatyti. Teismas apie draudimo apsaugos apimtį sprendė tik iš draudimo rizikos apibrėžties. Draudimo sutartimi apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė už padarytą žalą dėl ieškovės atliktų darbų pagal remonto paslaugų sutartį nuo jos galiojimo pradžios (2017 m. birželio 30 d.). Ieškovė neišsakė aiškios nuomonės, kokie įvykiai nepatenka į draudimo apsaugą pagal Taisyklių 7.1.48 papunktį. Teismas nesiaiškino, kaip ieškovė suprato nurodytą papunktį, bet pateikė savo įvertinimą. Atliekant remontą sugadintos tik konkretaus atlikto darbo rezultatui priklausančios detalės. Tai atitinka nedraudžiamąjį įvykį, įtvirtintą Taisyklių 7.1.48 papunktyje.

10.7. Teismas, aiškindamas Taisyklių 7.1.48 papunktį, nurodė, kad iš draudimo apsaugos eliminuojama remonto, dėl kurio sugadintos detalės, metu atliktų darbų ir pakeistų detalių kaina, be pagrindo susiaurino draudimo sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą. Draudimo sutartyje draudimo rizika apibrėžta sąlygomis, kuriose nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Su šiomis sąlygomis ieškovė tinkamai supažindinta. Dėl to ji negalėjo turėti lūkesčio, kad nebus taikomas Taisyklių 7.1.48 papunktis, kuriame nustatyta išimtis iš draudimo apsaugos, kai patiriami nuostoliai netinkamai atliktam darbo rezultatui atkurti.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

11.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas neprivalo analizuoti kiekvieno bylos dalyvių argumento ir dėl jo pasisakyti. Aplinkybė, kad teismo sprendime paminėti ne visi apeliantės pateikti argumentai ar įrodymai, nėra pagrindas teigti, kad teismas jų neįvertino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 20 d. vykusio einamojo remonto (ER-3) metu guoliai ir krumpliaračiai nepakeisti. Žala, atsiradusi dėl tokių detalių keitimo, nėra einamojo remonto (ER-3) darbų rezultatas.

11.2. Instrukcijoje apibrėžiant einamojo remonto darbus, susijusius su pavarų dėže, nustatyti guolių bei krumpliaračių kontrolės darbai, bet neįtvirtinta, privaloma juos keisti ar ne (Instrukcijos 1.3 papunktis). Atliekant einamąjį remontą, įvertinama guolių bei krumpliaračių būklė, nusidėvėjimas. Nustačius būtinybę, šios dalys keičiamos naujomis. Pagal Instrukcijos 1.3 papunktį, alyva keičiama, atliekant bet kurį remontą, taip pat ir einamąjį. Guolių (ar) krumpliaračių keitimas nesusijęs su alyvos keitimu.

11.3. Apeliantės pateiktoje specialisto išvadoje nepakanka informacijos apie atliktą tyrimą, neįmanoma patikrinti, ar tyrimas tinkamai atliktas. Tyrimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, specialisto išvada yra tik nuomonė. Specialisto išvada prieštarauja kitiems bylos duomenims. Pagal gamintojo nurodymus, nė viena detalė nekeičiama dėl to, kad vykdomas kapitalinis remontas. Instrukcijoje nustatyta, kad detalės keičiamos tik tuo atveju, jeigu nustatyta netinkama atskirų detalių kokybė. Aplinkybė, kad, traukinio vagonams pravažiavus tam tikrą kilometrų skaičių, atliekamas jų kapitalinis remontas, nėra pagrindas taikyti nusidėvėjimą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad, atliekant kapitalinį remontą, įprastai visos detalės keičiamos naujomis. Tai neatitinka gamintojo rekomendacijos. Apeliantė neįrodė, kad sugedęs daiktas galėjo būti suremontuotas ne naujomis detalėmis.

11.4. Apeliantė, aiškindama draudimo sutartį, nepagrįstai vadovaujasi kita – remonto paslaugų sutartimi. Remonto paslaugų sutartyje reglamentuoti ieškovės ir kito asmens (užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“) santykiai. Pastaroji sutartis neturi įtakos nagrinėjant ieškovės ir apeliantės iš draudimo sutarties kylantiems santykiams ir nesusijusi su draudimo rizikos apimtimi.

11.5. Atliekant einamąjį remontą, nepakeistos detalės, kurios vėliau pakeistos ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Šių detalių gedimas nėra einamojo remonto (ER-3) darbų rezultatas. Ieškovė turėjo pakeisti transmisinę alyvą, bet neturėjo pareigos keisti ir nekeitė elektrinio variklio guolių bei krumpliaračių. Priešingai negu nurodo apeliantė, transmisinės alyvos pakeitimas gamintojo pateikiamoje Instrukcijoje išskiriamas kaip atskiras darbas, kurio rezultatas – pakeista alyva (1.3 papunktis). Negalima aiškinti plečiamai nuostatų, kuriuose nustatyti nedraudžiamieji įvykiai. Apeliantė Taisyklių 7.1.48 papunktį taiko ne tik tiesioginiam atlikto remonto darbų rezultatui, bet taip pat ir su atliktu darbu – alyvos keitimu – tiesiogiai nesusijusioms detalėms, t. y. reduktoriui, guoliams, krumpliaračiams. Taip aiškinant nepagrįstai išplečiamas Taisyklių 7.1.48 papunkčio taikymas.

11.6. Paskutinė įvykiui nagrinėti reikšminga informacija draudikei pateikta 2020 m. birželio 1 d. elektroniniu laišku. Apeliantė turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką iki 2020 m. liepos 1 d. Draudikė nepriėmė sprendimo iki nurodytos datos, todėl neteko teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytų aplinkybių

12. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2018 m. vasario 27 d. sudarė draudimo sutartį, kuria apeliantė (draudikė) apdraudė ieškovės civilinę atsakomybę įmonių civilinės atsakomybės draudimu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 27 d. Nurodyta draudimo sutartimi apdraustos tokios ieškovės veiklos: šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų gamyba, remontas, kapitalinis remontas, modernizacija, remotorizacija, jų techninis aptarnavimas, visų tipų šilumvežių remontas, taip pat ir visų tipų degimo variklių bei elektros mašinų remontas, kapitalinis remontas, modernizacija, remotorizacija, įrankių, atsarginių dalių ir mazgų pardavimas, krovinių vežimas, geležinkelio riedmenų naudojimas geležinkelių infrastruktūroje, bei kitos bendrovės turimos technologijos ir teikiamos paslaugos (ieškinio priedas Nr. 1).

13. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 30 d. sudarė riedmenų remontų ir techninių priežiūrų paslaugų sutartį (ieškinio priedas Nr. 4).

14. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. gegužės 30 d. aktu priėmė užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ savaeigio sąstato – elektrinio traukinio (serija EJ575) – vagonus Nr. 942402110087 (variklinis vagonas Nr. 211) ir Nr. 922453070083, kad atliktų trečios apimties einamąjį remontą (ER-3). Atlikusi remontą, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. liepos 20 d. aktu grąžino savaeigį sąstatą užsakovei toliau juos eksploatuoti (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 7 ir Nr. 9).

15. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo draudikę apie draudžiamąjį įvykį. Pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. elektrinio traukinio (serija EJ575) variklinio vagono Nr. 211 (Nr. 94 240 211 008 7) bortiniame žurnale užfiksuotas pranešimas apie traukos variklio įkaitimą (IV pavaros gedimas I–MAX). Apžiūrėjus vagono traukos aširačius, pastebėta, kad III ir IV aširačių traukos reduktoriuose Nr. 403 ir 404 neįpilta ašinės alyvos ir matyti korpuso įkaitimo požymių. Atsukus ašinių reduktorių dangtelius, pastebėtos metalo drožlės. Tam, kad būtų užtikrintas saugus vagono transportavimas, į reduktorius įpilta alyvos (ieškinio priedas Nr. 5).

16. Apeliantė 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, kad nemokės draudimo išmokos dėl įvykio, kuris įvyko dėl atlikto elektrinio traukinio „EJ575-008“ aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių einamojo remonto, t. y. dėl remonto metu padarytos klaidos (neužpiltos alyvos) ir dėl jos sugadintų traukos reduktorių. Apeliantė, atlikusi žalos administravimo procedūrą, nustatė, kad dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų žalos padaryta remonto objektui. Pagal Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (galiojusių nuo 2017 m. gegužės 1 d.) Nr. 008, 7.1.48 papunktį, nedraudžiamieji įvykiai yra atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai (pagamintai) produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo (ieškinio priedas Nr. 13).

17. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pakeista procesinių teisių perėmėja UAB „LTG Cargo“.

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant įvykio pripažinimo draudžiamuoju klausimą

18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų į bylą pateiktų įrodymų (įvertino tik vieną dokumentą – einamojo remonto (ER-3) darbų ataskaitą), todėl pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas įrodymų tyrimas, vertinimas, teismo sprendimų motyvavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinta pareiga bylos šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertina šalių pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalys). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 63 punktas). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015, 39 punktas).

22. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 55 punktas, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020)

23. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl atliktų ER-3 remonto darbų apimties, turėjo įvertinti ne tik remonto darbų ataskaitą, bet taip pat ir remonto paslaugų sutartį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojamų keleivinių geležinkelio riedmenų techninės priežiūros tvarkos aprašą ir Instrukciją. Apeliantė nurodo, kad atliktas vagonų remontas atitinka Instrukcijoje nurodytą reguliarų remontą su pakeitimu (VY), kuris atliekamas po 500 000 km eksploatacijos. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino remonto darbų apimtį.

24. Riedmenų remontų ir techninių priežiūrų paslaugų pirkimo techninės specifikacijos (toliau – Specifikacija) (remonto paslaugų sutarties priedas Nr. 1) 3.1.33 papunktyje įtvirtinta, kad perkamos paslaugos turi atitikti Elektrinių traukinių „EJ 575“ eksploatavimo instrukciją 2009 arba lygiavertį dokumentą. Vykdytojas, naudodamas savo personalą, riedmenų techninės priežiūros ir remonto darbus pagal Specifikacijoje nurodytas instrukcijas atlieka savo gamybinėje bazėje (Specifikacijos 3.3.2 papunktis). Pirmiau nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gegužės 30 d. perdavė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ savaeigio sąstato – elektrinio traukinio „EJ 575“ vagonus einamajam remontui (ER-3) atlikti.

25. Aprašo lentelėje „Savaeigių riedmenų TP periodiškumo normos“ įtvirtinta, kad kas 500 000 km atliekamas elektrinio traukinio „EJ 575“ einamasis remontas (ER-3). Pagal Aprašo 7.3 papunktį, einamasis remontas (ER-3) atliekamas specialia įranga pagal remonto instrukcijas remonto arba techninės priežiūros įmonėje. Einamojo remonto (ER-3) atlikimo tvarka nustatyta Instrukcijoje einamasis remontas (ER-3) žymimas raidėmis VY. Instrukcijos 1.3 papunktyje nurodyti einamojo remonto metu atliekami pavarų dėžės remonto darbai, t. y. įvertinama guolių ir krumpliaračių būklė, nusidėvėjimas, nustatoma yra būtinybė juos keisti ar ne. Instrukcijoje nenustatyta, kad, atliekant einamąjį remontą, būtina keisti guolius ar krumpliaračius. Priešingai – Instrukcijos 1.3 papunktyje įtvirtinta pareiga apžiūrėti krumpliaračius (ar neapgadinti krumpliai). Taigi tik įvertinus guolių ir krumpliaračių būklę, jų nusidėvėjimą, nustatoma būtinybė šias dalis keisti naujomis. Nurodytame Instrukcijos papunktyje taip pat įtvirtinta, kad atliekama alyvos kiekio kontrolė, patikrinant matuoklį pripildymo angoje. Alyva pakeičiama, atliekant eksploatacinę priežiūrą (O) po 10 000 km, reguliarią mažą apžiūrą (M) po 50 000 km, reguliarią didelę apžiūrą (V) po 250 000 km, reguliarų remontą su pakeitimu (VY) po 500 000 km ir reguliarų generalinį remontą (H) po 1 000 000 km nurodyta pastaba, kad pirmas alyvos keitimas atliekamas maždaug po 5 000 km, vėliau – atliekant apžiūrą (M) (ir visuomet pakeitus krumplius). Nustatytos sąlygos yra pagrindas spręsti, kad, atliekant einamąjį remontą (ER- 3) (Instrukcijoje – VY), alyva keičiama visais atvejais, net jeigu nekeičiami pavarų dėžės krumpliaračiai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad reduktoriuose (pavarų dėžėse) buvo keičiama alyva, todėl buvo keičiami ir krumpliaračiai. Pagal Instrukcijoje nustatytą einamojo remonto (ER) apimtį, ieškovė turėjo pakeisti alyvą reduktoriuose, bet ne pareigą suremontuoti patį reduktorių ar jo detales. Einamojo remonto (ER-3) darbų ataskaitoje, apeliantės nurodytoje techninėje dokumentacijoje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad einamojo remonto metu pakeisti guoliai ir krumpliaračiai, todėl šių detalių gedimas nėra atlikto remonto objektas ar darbo rezultatas.

26. Iš teismui pateiktų duomenų (ataskaitos, Instrukcijos ir kt.) galima nustatyti ieškovės atliktų darbų apimtį. Į bylą pateikta einamojo remonto (ER-3) darbų ataskaita, todėl apeliantės argumentas, kad ieškovė teismo posėdyje nenurodė konkrečių atliktų darbų, neturi esminės reikšmės.

27. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino specialių technikos žinių turinčio asmens išvados. UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ išvadoje dėl aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių gedimo elektriniame traukinyje „EJ75-008“ konstatuota, kad elektrinio traukinio aširačiai sukėlė traukos reduktorių gedimą, nes į juos neįpilta transmisinės alyvos, atliekant einamąjį remontą ER-3. Gedimas kilo dėl remontą atlikusio personalo žmogiškojo faktoriaus. UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2021 m. balandžio 9 d. rašte nurodė, kad perdavimo remontuoti dieną (2018 m. gegužės 30 d.) traukos riedmenų rida buvo 648 502 km ir 649 348 km. Kapitalinis remontas atliekamas esant 1 000 000 km ridai. Tuomet paprastai keičiamos visos detalės naujomis, išskyrus korpusą, kuriam atliekami išsamūs geometrijos matavimai, tyrimai dėl mikroįtrūkimų. 2018 m. gegužės 30 d. aširačio, elektros variklio ir reduktoriaus dalys buvo susidėvėjusios apie 65 proc., todėl, specialisto nuomone, joms skaičiuotinas 65 proc. nusidėvėjimas, neatsižvelgiant į tai, pakeistos jos naujomis ar ne. Ieškovė teigia, kad specialisto išvados negalima patikrinti, nes joje nepakanka duomenų apie atliktą tyrimą.

28. Aprašo lentelėje „Savaeigių riedmenų TP periodiškumo normos“ nustatyta, kad, nuvažiavus 1 000 000 km, atliekamas elektrinio traukinio „EJ 575“ remontas KR-1 (pagal Instrukciją, reguliarus generalinis remontas (H)). Aprašo 8.1 papunktyje nustatyta, kad kapitalinis remontas KR-1 – tai remonto arba techninės priežiūros įmonėje specialia įranga atliekami visų agregatų kapitalinio remonto darbai. Neremontuojami tie agregatai, kurie buvo prižiūrimi arba jų atskiros dalys pakeistos anksčiau, ir dar nepasiekė KR-1 ridos arba darbo laiko normatyvų. Taip pat atliekami kiti darbai pagal remonto instrukcijas ir patvirtintus technologinius procesus arba technologines korteles. Pagal Instrukcijos 1.3 papunktį, atliekant reguliarų generalinį remontą (H), atliekama atskirų detalių kontrolė, įvertinama jų kokybė. Teisėjų kolegija įvertino Aprašo, Instrukcijos nuostatas ir daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad, atliekant kapitalinį remontą, detalės keičiamos naujomis. Specialisto išvadoje nurodytas nusidėvėjimo skaičiavimas pagal traukos riedmenų ridą išsamiau nepagrįstas objektyviais duomenimis. Apeliantė neįrodė, kad, atkuriant variklinio vagono savybes taip, jog jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, galėjo būti panaudotos ne naujos detalės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė pagrindo skaičiuoti detalių nusidėvėjimą.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, nepatvirtina teismo sprendimo nepagrįstumo.

Dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinti įvykį draudžiamuoju vertinimo

30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.987 straipsnį. Teismas nesiaiškino, kaip ieškovė suprato Taisyklių 7.1.48 papunktį, apie draudimo apsaugos apimtį sprendė tik iš draudimo rizikos apibrėžimo, neatsižvelgė į remonto paslaugų sutartį. Ieškovė nurodo, kad apeliantė, aiškindama įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nepagrįstai rėmėsi remonto sutarties nuostatomis.

31. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

32. Pirmiau nustatyta, kad ieškovę ir apeliantę sieja draudimo sutartiniai santykiai – apeliantė apdraudė ieškovės civilinę atsakomybę. Draudimo sutartyje šalys susitarė, kad šiuo draudimu apdrausta rizika yra – draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų gamyba, remontas, kapitalinis remontas, modernizacija, remotorizacija, jų techninis aptarnavimas, visų tipų šilumvežių remontas, įskaitant visų tipų degimo variklių bei elektros mašinų remontus, kapitalinius remontus, modernizaciją, remotorizaciją, įrankių, atsarginių dalių ir mazgų pardavimas, krovinių vežimas, geležinkelių riedmenų naudojimas geležinkelių infrastruktūroje, bei kitos bendrovės turimos technologijos ir teikiamos paslaugos.

33. Draudimo sutarties priede Nr. 1 šalys papildomai susitarė, kad apdraudžiama draudėjos civilinė atsakomybė dėl draudėjai patikėto turto, t. y. tretiesiems asmenims priklausančio kilnojamojo turto. Apdraudžiama draudėjos civilinė atsakomybė už trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių, tačiau draudėjos (apdraustosios) veikloje rašytinės sutarties pagrindu valdomo ir naudojamo ar perduoto, bet draudėjos nenaudojamo kilnojamojo turto sužalojimą, pradimą ar sunaikinimą (1.2 papunktis).

34. Nagrinėjamoje byloje AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantis turtas (elektrinio traukinio vagonai) perduotas valdyti ieškovei pagal rašytinę remonto paslaugų sutartį. Nekilo šalių ginčo, kad ieškovė, atlikdama savaeigio sąstato einamąjį remontą (ER-3), į variklinio vagono aširačių traukos reduktorius Nr. 403 ir Nr. 404 neįpylė alyvos. Dėl šios priežasties sugedo vagono reduktorių guoliai ir krumpliaračiai.

35. Taisyklių 7.1.48 papunktyje įtvirtinta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai (pagamintai) produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Taigi, siekiant nustatyti, ar įvykis draudžiamasis, būtina įvertinti remonto darbų ir patirtų nuostolių apimtį, taip pat tai, ar nuostoliai galėtų būti pašalinti, jeigu būtų atlikti tokie patys darbai, ar žala nepadaryta atliekamų darbų objektui.

36. Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikė turi išmokėti draudimo išmoką. Nustačius, kad įvykis nedraudžiamasis, būtų pašalinta apeliantės atsakomybė išmokėti draudimo išmoką pagal šalių sudarytą draudimo sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad sugadintos tik konkretaus atlikto darbo rezultatui priklausančios detalės, todėl įvykis nedraudžiamasis. Apeliantė teisingai nurodo, kad Specifikacijos 3.4.1 papunktyje įtvirtinta, kad norimas pasiekti rezultatas po atlikto riedmens remonto ar priežiūros – atkurti techniniai parametrai. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad, atliekant einamąjį remontą (ER-3), nebuvo keičiami guoliai ir krumpliaračiai, bet turėjo būti keičiama transmisinė alyva. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad alyvos pakeitimas nėra tikslinis darbas. Instrukcijos 1.3 papunktyje alyvos pakeitimas yra einamojo remonto (ER-3) atskiras darbas, kurio rezultatas – pakeista alyva, t. y. užpildytas tam tikras alyvos kiekis. Apraše, Instrukcijoje, Specifikacijoje nenustatyta būtinybės, keičiant alyvą, kiekvieną kartą keisti reduktoriaus guolius ir krumpliaračių. Atkreiptinas dėmesys į tai, reduktorių remonto darbai nepažymėti einamojo remonto (ER-3) ataskaitoje. Taigi ieškovė, atlikdama einamąjį remontą (ER-3), nekeitė detalių, kurios buvo vėliau sugadintos ir pakeistos bei dėl to ji patyrė nuostolių. Sugedę reduktoriaus guoliai ir krumpliaračiai negali būti laikomi remonto darbų, atliktų pagal ieškovės ir užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytą remonto paslaugų sutartį, objektu ar rezultatu.

37. Apeliantė teigia, kad atlikto darbo rezultatas negali būti tapatinamas su atliktu darbu (pavyzdžiui, pakeista alyva), todėl, aiškinant Taisyklių 7.1.48 papunkčio sąvoką „atlikto darbo rezultatas“ turi būti atsižvelgiama į tai, kokių detalių (daiktų), tiesioginiu funkciniu ryšiu susijusių su alyva, technines charakteristikas siekta atkurti alyvos keitimu. Alyva reikalinga, kad tinkamai funkcionuotų visas įrenginys, ne tik kelios detalės. Byloje nėra duomenų, kad, atliekant einamąjį remontą (ER-3), alyva turėjo būti pakeista tam, kad būtų atkurtos detalių techninės charakteristikos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad apeliantė pernelyg plačiai aiškina Taisyklių 7.1.48 papunktį, taikydama jį ne tik tiesioginiam atlikto remonto darbų rezultatui, bet taip pat ir su atliktu darbu – alyvos keitimu – tiesiogiai nesusijusioms detalėms: reduktoriui, guoliams bei krumpliaračiams. Nurodyta Taisyklių nuostata negali būti aiškinama pernelyg plačiai, nes apeliantė galėtų ją taikyti esant iš esmės bet kokiam gedimui. Apeliantė nedraudžiamąjį įvykį aiškina taip, kad draudimo apsauga negalioja žalai, kuri kilo dėl ieškovės vykdomos veiklos. Toks aiškinimas prieštarauja įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui, nes draudimo sutartis neapsaugo draudėjos nuo nuostolių, kurių ji gali patirti dėl netinkamo paslaugos suteikimo klientui.

38. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje nesutiko su apeliantės argumentais, kad įvykis nedraudžiamasis. Tai, kad apeliantė siekia pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neišsakė aiškios nuomonės dėl Taisyklių 7.1.48 papunkčio. Akcentuotina tai, kad draudikė, sudarydama draudimo sutartį, atskleidė nedraudžiamųjų įvykių sąrašą Taisyklių 7.1.48 papunktyje. Nurodyti atvejai aiškiai suformuluoti, todėl apeliantė nepagrįstai pernelyg plačiai aiškina nurodytą Taisyklių nuostatą, pasitelkdama taip pat ir iliustracinius hipotetinius pavyzdžius.

39. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuoti draudimo santykiai, įrodinėjimas bei įrodymų vertinimas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. Dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą

Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus