- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- e2-1940-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00303-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „LTG Cargo“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė Aon Baltic
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo akcinės bendrovės „LTG Cargo“ (kuris šioje byloje veikia kaip ieškovo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ procesinių teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė Aon Baltic,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE 65 288,08 Eur dydžio draudimo išmoką, 3 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. su Ergo Insurance SE Lietuvos filialu sudarė draudimo sutartį Nr. 710-660-1101470 (toliau – draudimo sutartis), kuria apdraudė savo civilinę atsakomybę Įmonių civilinės atsakomybės draudimu už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (retroaktyvi data – 2016 m. sausio 1 d.). Paaiškino, kad 2018 m. gegužės 30 d., vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojamų keleivinių geležinkelio riedmenų techninės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Į-786 (toliau – Tvarkos aprašas), gamintojo pateikiama 211. Elektrovežio traukos dalies važiuoklės priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija) bei tarp UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryta 2017 m. birželio 30 d. Riedmenų remontų ir techninių priežiūrų paslaugų sutartimi Nr. SP-449 (toliau – Remonto paslaugų sutartis), einamojo remonto atlikimui priėmė elektrinio traukinio Serija EJ575 vagonus Nr. 9424021100087 ir 922453070083. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 20 d. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ atliko elektrinio traukinio Serija EJ575 trečios apimties (ER-3) einamojo remonto darbus, numatytus Instrukcijoje. Dėl darbuotojų kaltės atliekant remonto darbus į aširačius Nr. 403 ir Nr. 404 nebuvo užpilta alyva, todėl dėl padidėjusios temperatūros aširačiuose susidėvėjo varantieji krumpliaračiai bei guoliai. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakovui pranešimą apie įvykį, kuriame nurodė įvykio aplinkybes. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog būtina atlikti aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 išsamią patikrą, pakeisti guolius 1868 M1A.C3 (4 vnt.) ir FA F EDD-80188.01.ZL (8 vnt.), varančiuosius bei vedančiuosius krumpliaračius, atlikti traukos variklio MLU 4245 K/6 remontą, pakeisti guolius NU 318 ECM/C4 VA301 SKF ir krumpliaračius 17 CrNiMo6.4 DIN 17210 (2 vnt.). Nustatant nurodytus defektus buvo naudojamasi UAB „LG Keleiviams“ (šiuo metu – UAB „LTG Link“) paslaugomis, kuri už atliktus darbus (vagonų paruošimą pakėlimui, pakėlimą, vėžimėlių atjungimą ir išridenimą, vežimėlių paridenimą, vagonų nuleidimą, vežimėlių prijungimą, reduktorių demontavimą ir montavimą) pateikė darbų kainos skaičiuoklę 1 011,98 Eur sumai. Guolių F-80188.01.ZL (8 vnt.) ir 1868 M1A.C3 (4 vnt.) keitimą UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ atliko pats, pasinaudodamas turimomis medžiagomis, dėl ko patyrė 13 297,00 Eur išlaidų. Likusių defektiniame akte nustatytų defektų šalinimas buvo atliekamas įmonėje Pars nova a.s. (Škoda), kuri 2019 m. spalio 24 d. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depui“ pateikė sąskaitą faktūrą 55 336,00 Eur sumai. Ieškovas paaiškino, jog UADBB „Aon Baltic“ 2020 m. balandžio 14 d. el. paštu atsakovui pateikė papildomus dokumentus įvykio tyrimui (2018 m. rugpjūčio 31 d. defektinį aktą, darbuotojų paaiškinimus, nuotraukas). Taip pat 2020 m. birželio 1 d. pateikė papildomus dokumentus įvykio tyrimui (AB „LG Keleiviams“ išrašytą sąskaitą, Pars nova a.s. išrašytą sąskaitą, ieškovo atliktų darbų skaičiuotę). Per Taisyklėse nustatytą laikotarpį negavus draudimo išmokos ar argumentuoto atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ vardu AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. SD(LG)-2583 kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu nurodė, jog šis įvykis, vadovaujantis Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (toliau - ĮCADT, Taisyklės) 7.1.48 p. laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, todėl draudimo išmoka nebus išmokėta. Ieškinyje UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ nurodė, kad su tokiu sprendimu nesutinka ir mano, jog žala UAB „LTG Link“ buvo padaryta atliekant remonto darbus, t. y. dėl apdraustos veiklos. Paaiškina, kad pagal draudimo sutarties nuostatas, trečiajam asmeniui priklausančio kilnojamojo daikto sugadinimas pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka tokias pagrindines sąlygas: daiktas buvo sugadintas draudėjui vykdant vieną iš šių veiklų: geležinkelio riedmenų, degimo variklių, elektros mašinų gamyba, remontas, modernizacija, remotorizacija, techninis aptarnavimas, įrankių, atsarginių dalių ir mazgų pardavimas, krovinių vežimas, geležinkelių riedmenų naudojimas geležinkelių infrastruktūroje, ir daiktas draudėjui buvo perduotas rašytinės sutarties pagrindu. Šiuo atveju įvykis atitinka abi nurodytas sąlygas, todėl yra pripažintinas draudžiamuoju. Žala UAB „LTG Link“ priklausančiam elektriniam traukiniui buvo padaryta draudėjui atliekant Tvarkos apraše ir Instrukcijoje numatytą einamąjį remontą, o traukinys buvo perduotas draudėjui 2017 m. birželio 30 d. rašytinės remonto paslaugų sutarties pagrindu. Paaiškino, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu savo atsisakymą pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką grindė ĮCADT 7.1.48 punktu, kuriame nurodoma, jog: „nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai/pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo“. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju žala padaryta pačiam remonto darbų objektui, todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. Tačiau pagal draudimo sutarties (Draudimo liudijimo ir Draudimo sutarties Priedo Nr. 1 1.2 papunktį) nuostatas, draudikas apdraudė draudėjo civilinę atsakomybę už trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto sužalojimą, praradimą ar sunaikinimą tais atvejais, kai toks turto sužalojimas, praradimas ar sunaikinimas įvyko draudėjui vykdant draudimo sutartyje numatytą veiklą, tame tarpe ir atliekant remontą. Taigi, draudimo sutartis ir ĮCADT 7.1.48 papunktis reglamentuoja tą patį objektą, tačiau nustato visiškai skirtingas taisykles. Pagal draudimo sutarties nuostatas pripažįstamas draudžiamuoju, o pagal ĮCADT 7.1.48 papunktį įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013). Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstamas lex specialis derogat legi generali principas, kuris reiškia, jog esant specialiosios ir bendrosios normų kolizijai, taikoma specialioji. Analogiška nuostata įtvirtinta ir draudimo sutartyje, kurioje numatyta, kad draudimo sutarties Priedas Nr. 1 yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, turinti pirmenybę prieš ĮCADT. Taigi, esant konkurencijai tarp draudimo sutarties ir ĮCDAT nuostatų, yra taikomos būtent draudimo sutarties nuostatos. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, „Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes“. Šiuo atveju paskutinė įvykio nagrinėjimui reikšminga informacija draudikui buvo pateikta 2020 m. birželio 1 d. el. laišku, vadinasi, teisę pateikti atsisakymą išmokėti draudimo išmoką draudikas turėjo iki 2020 m. liepos 1 d. Kadangi atsakovė per nurodytą terminą tokio atsisakymo nepateikė, nuo 2020 m. liepos 2 d. ji laikoma skolinga draudimo išmokos dydžio sumą, t. y. 65 288,08 Eur. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ taip pat prašo priteisti iš atsakovės ĮCADT Specialiosios dalies 9.9 papunktyje numatytas 3 proc. dydžio metines palūkanas už draudimo išmoką, kurią išmokant praleistas 30 dienų terminas, t. y. nuo 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad atlikęs žalos administravimą, nustatė jog 2018 m. gegužės 30 d. ieškovui buvo perduoti vagonai Nr. 942402110087, 922453070083 remonto ER-3 atlikimui. Traukos riedmenų bandymo važinėjant magistraliniais keliais 2018 m. liepos 20 d. aktu buvo patvirtinta, kad po ER-3 remonto 2018 m. birželio 19 d. buvo atliktas bandymas važinėjant geležinkelių magistraliniuose keliuose. Ieškovas 2018 m. liepos 20 d. perdavė užsakovui EJ 575 vagonus. Atsakovas pažymėjo, kad traukos riedmenų depo elektrinių traukinių cecho Nr. 4 vyresnysis meistras R. U. 2018 m. liepos 27 d. paaiškinime nurodė, kad darbo dienos eigoje gavo patvirtinimą iš šaltkalvio, kad vežimėlio surinkimo darbai pilnai baigti ir vežimėliai paruošti vagono nuleidimui ant jų. Apie tai, kad į ašinius reduktorius nebuvo įpilta alyvos jis nebuvo informuotas ir apie tai nežinojo. R. U. 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime papildomai nurodė, kad jis bandomojo važiavimo negalėjo atlikti, nes ER-3 remontas nebuvo baigtas, o jį pabaigė kita pamaina, kuri ir turėjo patikrinti prieš atiduodant elektrinį traukinį eksploatuoti. Šaltkalvis S. N. (S. N.) 2018 m. liepos 27 d. paaiškinime nurodė, kad jis 2018 m. liepos 20 d. iki 12 val. užbaigė kito riedmens remontą ir perėjo prie elektrinio traukinio EJ 575 008 ER-3 remonto, buvo surinkti vežimėliai ir paruošti vagono nuleidimui ant jų. Kadangi buvo darbo dienos pabaiga, jis apie neužpiltą alyvą reduktoriuose pamiršo. S. N. 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime nurodė, kad ER-3 remontą ašiniams reduktoriams atliko pirmą kartą. Ieškovo pateikta forma T-28E taip pat patvirtina, kad buvo remontuojami traukos elektros varikliai, traukos reduktoriai ir aširačiai. Atsakovas paaiškina, kad 2018 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 2018-11-12/1 dėl aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių gedimo elektriniame traukinyje EJ 575-008 buvo nustatyta, kad elektrinio traukinio EJ575-008 aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių gedimą sukėlė į reduktorius nesupilta transmisinė alyva atliekant ER-3 remontą. Atsakovas pažymi, kad draudimo sutartimi buvo apdrausti ne ieškovo atlikti remonto darbai, o draudimo sutartyje nurodyta ieškovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą trečiajam asmeniui. Ieškovas pats nurodo, kad dalį remonto darbų keičiant sugadintas detales atliko Škoda (Pars nova a.s.), tačiau nepateikia jokių mokėjimus už remontą ir detales pagrindžiančių dokumentų. Taip pat ieškovas teigia, kad dalį darbų atliko jis pats, tačiau nepateikia jokių mokėjimo už keistinas detales dokumentų bei nepagrįstai priskaičiuoja darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, kurios patiriamos darbdavio veikloje nepriklausomai nuo atsitikusių įvykių. Dar daugiau, pateikta kainos skaičiuotė apskritai nėra susijusi su deklaruojamu įvykiu. Atsakovo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos. Taip pat atsakovas paaiškina, kad pagal Taisyklių 7.1.48. punktą nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai / pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Šiuo atveju, faktinės aplinkybės pagrindžia, kad 2018 m. gegužės 30 d. ieškovui buvo perduoti riedmenys: vagonai Nr. 942402110087, 922453070083 remonto ER-3 atlikimui. Remonto metu buvo išridenti vežimėliai su juose esančiais aširačiais, elektros varikliu ir reduktoriais. Ieškovo darbuotojų paaiškinimai ir ieškovo pateikta forma T-28E patvirtina, kad buvo remontuojami traukos elektros varikliai, traukos reduktoriai ir aširačiai. Atsakovas pažymi, kad 2021 m. balandžio 9 d. rašte Dėl specialisto išvados Nr. 2018-11-12/1 dėl aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių gedimo elektriniame traukinyje EJ 575-008 buvo nurodyta, kad aširačių traukos reduktoriaus korpusas su jame esančiais krumpliaračiais apjungia dar du mechanizmus, tai elektros variklį su guoliais ir krumpliaračiu ant veleno, ir aširatį su guoliais, krumpliaračiu, tuščiaviduriu velenu su sailentblokais. Taip pat rašte buvo nurodyta, kad transmisine alyva buvo tepamos minėtos detalės ir alyvos neįpylimas lėmė mechanizmų detalių sugadinimą. Šios aplinkybės pagrindžia, kad aširačių traukos reduktoriaus korpusas apjungia tris minėtus mechanizmus, transmisinė alyva yra minėtų mechanizmų esminė medžiaga ir būtent dėl alyvos neįpylimo buvo sugadintos ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos detalės. Atsakovo įsitikinimu, 2018 m. liepos 20 d. priėmimo po remonto aktas pagrindžia, kad ieškovas perdavė užsakovui pirmiau minėtus elektrinio traukinio EJ 575 vagonus po atlikto ER-3 remonto, kurio metu nebuvo įpilta transmisinė alyva ir dėl to buvo sugadintos ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytos detalės. Atsakovo įsitikinimu, vertinant faktines aplinkybes Taisyklių 7.1.48. punkto kontekste, matyti, kad ieškovo atlikto darbo rezultatas buvo su trūkumais ir dėl to jis turėjo būti remontuojamas, todėl patenka į šiame Taisyklių punkte nurodytą įvykį, kuris yra nedraudžiamasis. Atsakovo teigimu, draudimo sutarties Priedo Nr. 1.2 punktas ir Draudimo taisyklių 1.48 punktas nekonkuruoja. Ieškovas, nepagrįstai teigia, kad Priedo Nr. 1 punkto 1.2 papunktis ir Taisyklių 7.1.48 punktas reguliuoja tą patį objektą, tačiau nustato visiškai skirtingas taisykles, t. y. pagal Priedo Nr. 1 1.2 punktą įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, o pagal Taisyklių 7.1.48 punktą yra pripažįstamas nedraudžiamuoju. Šią situaciją ieškovas neteisingai kvalifikuoja kaip specialiosios ir bendrosios normų koliziją, kuri yra sprendžiama specialiosios normos naudai. Atsakovas pažymi, kad Priedo Nr. 1 1 punktas ir jo 1.1.,1.2. ir 1.3. papunkčiai nereguliuoja ginčo situacijos. Priedo Nr. 1 1 punkte numatyta, kad yra apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl draudėjui patikėto turto; 1.2. punkte buvo numatyta, kad patikėtu turtu yra laikomas tretiesiems asmenims priklausantis kilnojamasis turtas. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovo nurodomi sugadinimai atsirado 2018 m. liepos 25 d., t. y. po 2018 m. liepos 20 d. elektrinio traukinio EJ 575 suremontuotų vagonų perdavimo užsakovui. Tai reiškia, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. liepos 25 d. , ieškovo nurodomi sugadinimai atsirado turtui, kurį valdė ir naudojosi ne ieškovas, o trečiasis asmuo – šio turto savininkas. Šiuo atveju negalima laikyti, kad žala atsirado ieškovo žinioje esančiam trečiųjų asmenų turtui. Atsakovas teigia, kad Priedo Nr. 1 1.2. punkto ir 7.1.48. punkto sąlygos reguliuoja skirtingas situacijas. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Pagal Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus draudimo taisyklėse yra privaloma nurodyti sąlygas, apibrėžiančias draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Atsakovas paaiškina, kad draudimo sąlygos, apibrėžiančios draudžiamuosius įvykius ir nedraudžiamuosius įvykius yra skirtingos savo esme ir paskirtimi: draudimo sutarties sąlygomis, apibrėžiančiomis draudžiamuosius įvykius, yra nustatomi draudžiamojo įvykio požymiai, o sutarties sąlygomis, apibrėžiančiomis nedraudžiamuosius įvykius, yra nustatomi nedraudžiamųjų įvykių atvejai, kai draudikas neprivalo sumokėti draudimo išmokos. Standartiškai pagal Taisyklių 7.1.44. punktą nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius draudėjui patikėtam turtui, išskyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka Taisyklių 6.3 p. nurodytą draudimo apsaugos išplėtimą. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas pasirinko draudimo apsaugos išplėtimą, pagal kurį buvo apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė dėl draudėjui patikėto turto, ir šio draudimo apsaugos išplėtimo sąlygos buvo įformintos Priedo Nr. 1 1 punkte ir jo papunkčiuose 1.1., 1.2. ir 1.3. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtomis Priedo Nr. 1 sąlygomis sutarties šalys susitarė dėl papildomo draudžiamojo įvykio požymio, kuris nebuvo nurodytas standartinėje draudimo apsaugoje. Priedo Nr. 1 1 punkte ir jo papunkčiuose 1.1., 1.2. ir 1.3 numatytos sąlygos nereguliuoja žalos atlyginimo, kai jos padaroma draudėjo gaminamai / pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Tuo tarpu Taisyklių 7.1.48. punktu buvo nustatytas nedraudžiamojo įvykio atvejis, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą draudėjo gaminamai / pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo. Šios sąlygos taikymui pakanka konstatuoti žalos padarymą draudėjo gaminamai / pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba žalą, atsiradusią dėl draudėjo broko ištaisymo, nepriklausomai nuo to ar turtas buvo perduotas ieškovui ar ne. Pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad Priedo Nr. 1 1.2. punkto ir 7.1.48. punkto sąlygos reguliuoja skirtingas situacijas tiek faktiškai, tiek draudimo taisyklių struktūros prasme. Todėl ieškovo teiginiai dėl minėtų draudimo sutarties sąlygų kolizijos nėra pagrįsti. Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju ieškovas taip pat neįrodė žalos, nors įrodinėjimo pareigą, įrodinėjant žalą, tenka ieškovui. Atsakovas paaiškina, kad Škoda dokumente buvo nurodyta 55 336 Eur suma, elektrinio traukinio EJ575-008 vag. Nr. 94249 211 008 gedimo šalinimo darbų kainos skaičiuotėje (incidento data 2018 m. rugpjūčio 6 d.) buvo nurodyta 1 011,98 Eur ir 2020 m. birželio 1 d. skaičiuotėje užsakyme dėl EJ575-008 aširačių Nr. 403,404 defektavimo išformavimo garantinio remonto metu buvo nurodyta 13 297 Eur suma. Taip pat šias sumas ieškovas nurodė ir ieškinyje. Atsakovas pažymi, kad, sudėjus šias sumas ir atėmus draudimo sutartyje numatytą 5 000 Eur išskaitą, yra gaunama 64 644,98 Eur suma (55 336+1 011,98+13 297-5 000=64 644,98 Eur), o ne, kaip nurodė ieškovas, 65 288,08 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas 643,10 Eur apimtyje nėra pagrįstas jau vien tik dėl šios apskaičiavimo klaidos. Be to, atsakovas paaiškina, kad 2021 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 2018-11-12/1 „Dėl specialisto išvados“ dėl aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių gedimo elektriniame traukinyje EJ 575-008 nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pridavimo remontuoti dieną (2018 m. gegužės 30 d.) traukos riedmenų rida siekė atitinkamai 648502 km ir 649348 km. Kapitalinis remontas yra atliekamas esant 1.000.000 km ribai ir kapitalinio remonto metu paprastai keičiamos visos detalės naujomis, išskyrus korpusą, kuriam atliekami išsamūs geometrijos matavimai, ieškoma mikroįtrūkimų. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad aširačio, elektros variklio ir reduktoriaus dalių susidėvėjimas 2018 metų gegužės 30 d. siekė apie 65 proc. Atsakovas pažymi, kad pagal Škoda dokumentą keičiamų dalių kaina buvo 43 836 Eur, o, pritaikius 65 proc. nusidėvėjimą, suma už minėtas dalis yra gaunama 15 342,60 Eur (skirtumas 28 493,40 Eur, t.y. 43 836 – 15 342,60 = 28 493,40 Eur). Pagal ieškovo skaičiuotę keičiamų dalių kaina buvo 12 490 Eur, o, pritaikius 65 proc. nusidėvėjimą, pinigų suma už minėtas dalis yra 4 371,50 Eur (skirtumas 8 118,50 Eur, t. y. 12 490 – 4 371,50 = 8 118,50 Eur). Dėl to, atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimas 37 255 Eur apimtyje nėra pagrįstas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas dubliku prašo ieškinį tenkinti. Pažymi, kad atsakovas neginčija įvykio, tačiau pateikia skirtingą šio įvykio teisinį vertinimą, teigdamas, kad įvykis į draudimo objektą nepatenka. Tačiau, ieškovo teigimu, šalys draudimo sutartimi į draudimo riziką įtraukė draudėjo civilinę atsakomybę, galinčią kilti atliekant geležinkelio riedmenų remontą. Ieškovas žalą sugadinto traukinio savininkui padarė būtent atlikdamas remonto darbus ir todėl atsiradusi žala laikoma draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas paaiškina, kad pats atsakovas analogiškus įvykius taip pat vertina kaip draudžiamuosius. Trečiasis asmuo į bylą pateikė nuasmenintą atsakovo raštą, kuriuo atsakovas nusprendė įvykį žaloje Nr. 1097509-0660_1-001 pripažinti draudžiamuoju. Kaip matyti iš pateikto rašto, minėtoje žaloje buvo nagrinėjamas įvykis kuomet, atliekant transporto priemonės BMW 750 variklio kuro sistemos remontą, buvo sugadintos variklio detalės, taigi buvo nagrinėjamas visiškai analogiškas įvykis, kurį atsakovas pripažino draudžiamuoju. Tai rodo, kad atsakovas tapačius įvykius vertina skirtingai ir priima visiškai priešingus sprendimus, o toks elgesys neatitinka profesionalumo standartų. Be to, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo savo teiktuose paaiškinimuose, atsakovas savo internetiniame puslapyje pateikia civilinės atsakomybės draudimo paslaugos reklamą, kurioje siūlo pilnavertį produktą, apsaugantį klientus nuo nuostolių, kuriuos šie patirtų, jeigu vykdydami veiklą sukeltų žalą tretiesiems asmenims. Atsakovo pateikiama šios draudimo paslaugos reklama akivaizdžiai numato, kad analogiški atvejai į draudimo objektą patenka. Šiuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, atsakovas vis tiek liktų atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių sumos pagal CK 6.301–6.304 str. nuostatas, kadangi teikė klaidinančią reklamą. Be to, kaip nurodė atsakovas savo atsiliepime, draudimo sutartimi šiuo atveju buvo praplėstas draudimo objektas numatant, kad apdraudžiamas taip pat ir tretiesiems asmenims priklausantis kilnojamasis turtas, draudėjo veikloje valdomas ir naudojamas rašytinės sutarties pagrindu. Kaip nurodyta ieškinyje, pagal draudimo sutarties 1.2 p. trečiajam asmeniui priklausančio kilnojamojo daikto sugadinimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka šias sąlygas: 8.1. daiktas buvo sugadintas draudėjui vykdant vieną iš šių veiklų: geležinkelio riedmenų, degimo variklių, elektros mašinų gamyba, remontas, modernizacija, remotorizacija, techninis aptarnavimas, įrankių, atsarginių dalių ir mazgų pardavimas, krovinių vežimas, geležinkelių riedmenų naudojimas geležinkelių infrastruktūroje; 8.2. daiktas draudėjui buvo perduotas rašytinės sutarties pagrindu. Šiuo atveju įvykis abi nurodyta sąlygas atitinka, todėl turi būti pripažintas draudžiamuoju. Priešingai nei nurodo atsakovas, žala buvo padaryta prieš grąžinant traukinio vagonus jų savininkui. Specialisto išvadoje Nr. 2018-11-12/1 ir Transporto mokslinio tiriamojo centro 2021 m. balandžio 9 d. rašte nurodoma, kad traukinio gedimas kilo dėl žmogiškosios klaidos traukinio remonto metu – t. y. dėl to, kad ieškovo darbuotojai į reduktorius neįpylė transmisinės alyvos. Traukinio remontas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 20 d., todėl būtent šiuo laikotarpiu ir buvo padaryta žala traukinio savininkui. Priešingai nei teigiama atsiliepime, tai, kad atsiradę defektai buvo pastebėti po kelių dienų, nepaneigia aplinkybės, jog traukinio savininkui ieškovo darbuotojai žalą padarė būtent lokomotyvo remonto metu. Dublike ieškovas nurodo, kad nesutinka su atsakovu, jog nėra kolizijos tarp draudimo sutarties nuostatų ir ĮCADT 7.1.48 p. Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikas apdraudė draudėjo civilinę atsakomybę, galinčią kilti dėl draudėjo vykdomos veiklos. Viena iš pagrindinių ieškovo veiklos krypčių – geležinkelio riedmenų remontas, kuri, inter alia, nurodyta ir draudimo sutartyje kaip apdrausta rizika. Remontą atliekančio asmens civilinė atsakomybė dėl šios veiklos gali kilti vieninteliu atveju – jeigu toks asmuo netinkamai atliktų remonto darbus ir dėl to jo klientas patirtų žalą. Kitais žodžiais tariant, vienintelis atvejis, kada galėtų kilti civilinė atsakomybė dėl remonto darbų atlikimo yra darbų brokas. Taigi, šiuo atveju draudimo sutartyje ir ĮCADT, nors ir vartojami skirtingi išsireiškimai, tačiau jų teisinė reikšmė identiška. Vienu atveju (pagal draudimo sutarties nuostatas) civilinė atsakomybė dėl remonto darbų atlikimo (arba kitaip darbų brokas) įvardijama kaip draudžiamasis įvykis, o kitu atveju (pagal ĮCADT 7.1.48 p.) – kaip nedraudžiamasis. Ieškovas paaiškina, kad jo pagrindinė veikla - riedmenų remontas, todėl įsigydama papildomą draudimą, ieškovas tikėjosi išplėsti, o ne susiaurinti draudimo apsaugas. Priešingu atveju papildoma apsauga praranda prasmę. Kaip nurodyta ieškinyje, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei draudimo sutarties nuostatomis, esant konkurencijai tarp draudimo sutarties ir ĮCDAT nuostatų yra taikomos būtent draudimo sutarties nuostatos. Ieškovas nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio ir taip pat nesutinka su argumentais, jog dėl numatyto kapitalinio remonto medžiagoms turėtų būti taikomas 65 proc. nusidėvėjimas. Pažymi, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškovo patirtos žalos dydį. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, draudikas gali pripažinti įvykį nedraudžiamuoju per 30 dienų nuo visos informacijos, reikšmingos nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes, gavimo dienos. Šiuo atveju atsakovas per nustatytą terminą neprašė pateikti papildomų dokumentų, pagrindžiančių žalos dydį, ir todėl, ieškovo nuomone, su žalos dydžiu sutiko. Atsakovas taip pat be pagrindo siekia pritaikyti nusidėvėjimo procentą pakeistoms detalėms. Tai, kad ridai pasiekus 1 000 000 km abiem vagonams turi būti atliekamas kapitalinis remontas, nereiškia, kad šio remonto metu visos detalės būtų keičiamos naujomis. Todėl numatytas kapitalinis remontas nepatvirtina, jog detalės buvo nusidėvėjusios ir kad dėl to atliekant remontą klientui padaryta žala yra mažesnė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas ERGO Insurance SE tripliku prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, kad ieškovas dublike nepagrįstai nurodo, jog draudimo sutartis reguliuoja draudžiamuosius įvykius, o Taisyklės nedraudžiamuosius įvykius. Atsakovas paaiškina, kad sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudėjas draudžia savo ar kito asmens interesą, siekdamas perkelti žalos atsiradimo riziką draudikui draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis) ir būtent su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas apdraudė ieškovo civilinę atsakomybę dėl šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų remonto riziką, tačiau apimtimi, apibrėžta draudžiamaisiais ir nedraudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovo pateikiama civilinės atsakomybės draudimo paslaugos reklama, nurodyta trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose, akivaizdžiai numato, kad ginčo atvejis patenka į draudimo objektą. Ieškovas yra verslo subjektas, daugelį metų vykdantis geležinkelių riedmenų remontą ir draudžiantis savo veikloje kylančias rizikas. Taip pat faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovo atstovas pasirašė įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijime Nr. 710-660-1101470 ir šiuo parašu patvirtino, kad prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo liudijime nurodytomis taisyklėmis buvo supažindintas, jų kopiją gavo. Be to, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir Taisykles. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo lūkesčius dėl draudimo apsaugos apimties formavo visi draudimo sutartį sudarantys dokumentai, o ne reklama, kaip bando teigti ieškovas su trečiuoju asmeniu. Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovas neteisingai aiškina draudimo sutartie sąlygas, apibūdinančias, kas yra laikoma apdraustu trečiųjų asmenų turtu. Paaiškina, kad draudimo sutarties Priedo Nr. 1 prie draudimo liudijimo 1 ir 9 punktų sąlygos iš esmės atitinka Taisyklių 6.3. punkto sąlygas, kurių tikslas yra apdrausti nedraudžiamąjį įvykį, numatytą Taisyklių 7.1.44. punkto sąlygoje, kai yra sugadinamas draudėjo žinioje teisėtu pagrindu esantis ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas ir tretieji asmenys reikalauja atlyginti patirtus nuostolius. Ši aplinkybė pagrindžia, kad ieškovas su atsakovu Priedo Nr. 1 1 ir 9 punktų sąlygomis susitarė dėl draudimo apsaugos išplėtimo tais atvejais, kai tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas bus sugadintas tuo metu, kai minėtas turtas teisėtu pagrindu bus ieškovo žinioje. Tuo tarpu faktinės aplinkybės pagrindžia, kad elektrinio traukinio EJ 575 suremontuoti vagonai užsakovui buvo perduoti 2018 m. liepos 20 d., o įvykis atsitiko 2020 m. liepos 25 d., t. y. po vagonų perdavimo užsakovui. Draudžiamojo įvykio metu elektrinio traukinio vagonai jau nebuvo remontuojami ir dėl to Priedo Nr. 1 9 punkto sąlyga negali būti taikoma tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Papildomai atsakovas pažymi, kad santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir užsakovo dėl remonto, pagal teismų praktiką yra kvalifikuotini kaip rangos sutartiniai santykiai. Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Be to ir pagal Riedmenų remontų ir techninių priežiūrų paslaugų sutarties 11.6. punktą ieškovas privalėjo nuo riedmens priėmimo remontuoti iki riedmens perdavimo po remonto imtis visų priemonių, siekiant užtikrinti jam patikėto turto saugumą ir atsakyti už bet kokį aplaidumą, neatsargumą ar tyčinius veiksmus, dėl kurių dalinai ar visiškai buvo pažeistas, sunaikintas ar prarastas turtas. Taigi ieškovas buvo atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą, t. y. jam perduotų daiktų techninių charakteristikų atkūrimą, bet ir už užsakovo daikto, kurio atžvilgiu buvo atliekamas remontas, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą. Šios aplinkybės pagrindžia, kad Priedo Nr. 1 1 punkte ir jo papunkčiuose nurodytų draudimo sutarties sąlygų tikslas yra draudimo sutartyje numatyta apimtimi perimti ieškovo riziką dėl jam patikėto turto praradimo ar sužalojimo, atsiradusių ne dėl ieškovo atliekamų remonto darbų, o pavyzdžiui, dėl vagystės, gaisro ir pan. Atsakovas pažymi, kad Priedo Nr. 1 1 punkto ir jo papunkčių ir 9 punkto sąlygos nereguliuoja žalos atlyginimo, kai jos padaroma Taisyklių 7.1.48. punkto sąlygoje nurodytu ir šio ginčo atveju, t. y. atlikto darbo rezultatui. Taisyklių 7.1.48. punkto sąlygos taikymas taip pat nėra susijęs su aplinkybe ar turtas buvo perduotas ieškovui, ar ne. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad konkurencijos tarp Priedo Nr. 1 sąlygų (1 punkto su papunkčiais ir 9 punkto) ir Taisyklių 7.1.48. punkto sąlygos nėra. Atsakovas paaiškina, kad 2018 m. gegužės 30 d. ieškovui buvo perduoti vagonai Nr. 942402110087, 922453070083 remonto ER-3 atlikimui. Remonto ER-3 metu buvo atliekama daug darbų: kėbulo ir jų įrangos, stabdžių sistemos aparatūros, traukos elektros variklių, traukos reduktorių, aširačių ir t. t. Šios aplinkybės patvirtina, kad ER-3 remonto darbai yra sistema darbų, kuriais buvo atkuriamos elektriniam traukiniui priklausančių mechanizmų techninės charakteristikos. Akivaizdu, kad dėl šių darbų gali būti sugadintos tiek mechanizmų, kurių technines charakteristikas yra siekiama atkurti, detalės tiek kitų mechanizmų detalės. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad buvo keičiama alyva ir dėl jos neįpylimo buvo sugadintos būtent traukos elektros variklių, traukos reduktorių, aširačių (mechanizmų, kurių techninės charakteristikos buvo atkuriamos) detalės, kurios buvo nurodytos ieškovo pateiktuose dokumentuose. Šios aplinkybės pagrindžia, kad buvo sugadintos tik konkretaus atlikto darbo rezultatui priklausančios detalės ir tai atitinka nedraudžiamojo įvykio atvejį, numatytą Taisyklių 7.1.48. punkto sąlygoje. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad atsakovas šioje byloje priėmė sprendimą atsisakyti sumokėti draudimo išmoką, kai kitoje žalos byloje Nr. 1097509-0660_1-001 sumokėjo draudimo išmoką dėl BMW variklio remonto. Atsakovas pažymi, kad šios teisme nagrinėjamos bylos ir ieškovo ir trečiojo asmens minėtos žalos aplinkybės, priešingai nei teigia minėti asmenys, yra visiškai skirtingos. Visų pirma, minėtoje žaloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams buvo taikomos skirtingos draudimo sutarties sąlygos ir žala atsirado bei pretenzija pareikšta draudėjui valdant patikėtą turtą. Antra, minėtoje žalos byloje buvo atliekami darbai, kuriais buvo atkuriamos kuro sistemos techninės charakteristikos, tačiau dėl darbuotojo neapdairumo buvo sugadintos paskirstymo sistemai priklausančios detalės. Tuo tarpu šioje teisme nagrinėjamoje byloje buvo sugadintos detalės tų elektrinio traukinio mechanizmų, kurių techninės charakteristikas buvo atkuriamos konkrečiu darbu. Atsakovas triplike pažymi, kad jis nesutinka su ieškovo nurodomu žalos dydžiu. Paaiškina, kad ieškovas neteisingai nurodo, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus draudimo įmonės teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką išnyksta. Atsakovas pažymi, kad atsakovui atsisakius sumokėti draudimo išmoką nedraudžiamojo įvykio pagrindu, ieškovo pareiga įrodyti patirtos žalos dydį, priešingai nei teigia ieškovas, teismo procese neišnyksta. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad detalės pagal gamintojo instrukciją kapitalinio remonto atveju yra keičiamos tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma netinkama atskirų detalių kokybė. Atsakovo vertinimu, pakeistoms detalėms turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, kuris šiuo atveju atsižvelgiant į remontuotų vagonų ridą, likusią iki kapitalinio remonto, sudaro 65 proc. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas taip pat nepateikė Čekijos įmonės Pars nova a.s. sąskaitos faktūros (su suteiktų paslaugų sąrašu), pagal kurią ieškovas šiai įmonei 2020 m. spalio 13 d. pervedė 56 626,00 Eur, t. y. sumą, nurodytą ieškovo pateiktame sąskaitos išraše.
5. Trečiasis asmuo UADBB „Aon Baltic“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinio reikalavimus ir prašo tenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo nurodo, kad veikė kaip draudimo tarpininkas sudarant draudimo sutartį ir atstovavo ieškovo interesus tiriant draudžiamąjį įvykį. Trečiasis asmuo paaiškina, kad draudimo sutartyje nustatyta, jog šiai sutarčiai taikomos Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (galiojančios nuo 2017-05-01) Nr. 008 (toliau - ĮCADT). Atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudžiamąją išmoką grindžia ĮCADT 7.1.48 p. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog šios draudimo taisyklės yra atsakovo vienašališkai parengtas dokumentas. Kadangi bylos šalys skirtingai vertina draudimo sutarties turinį, nagrinėjant šį ginčą būtina vadovautis LR CK 6.193 straipsniu. Pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kadangi atsakovas atsisakymas išmokėti draudžiamąją išmoką remiasi savo vienašališkai sukurtomis standartinėmis draudimo taisyklių sąlygomis, jų vertinimui būtina atsižvelgti į LR CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusio šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamo vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.“. Taigi, kadangi šios taisyklės yra vienašališkai atsakovo parengtas dokumentas, esant Draudimo sutarties ir taisyklių sąlygų neatitikimams ir neaiškumams, šios turėtų būti aiškinamos ieškovo naudai. Trečiojo asmens vertinimu, kaip draudimo taisyklių ir Draudimo sutarties neatitikimą / neaiškumą galima vertinti atsakovo taikomo ĮCADT 7.1.48 punkto ir likusių draudimo sąlygų visumos prieštaringumą. Trečiasis asmuo pažymi, kad vertinant sutarties šalių ketinimus, reikia atkreipti dėmesį ir į atsakovo internetiniame puslapyje siūlomos draudimo paslaugos reklamą, kuri akivaizdžiai klientams suteikia teisėtus lūkesčius, jog jeigu dėl jų veiklos tretieji asmenys patirtų turtinę žalą, draudikas ne tik atlygins nuostolius, bet ir gins savo klientą nuo nepagrįstų pretenzijų, bei atstovaus klientus teisme. Atsakovas klientams siūlo ir parduoda pilnavertį produktą, apsaugantį klientus nuo nuostolių, kuriuos šie patirtų, jeigu vykdydami veiklą sukeltų žalą tretiesiems asmenims. Tuo tarpu, iš bylos aplinkybių tampa akivaizdu, kad atsakovas savo vienašališkai parengtas taisykles traktuoja taip, jog draudimo apsauga negalioja būtent žalai, kilusiai dėl ieškovo vykdomos veiklos. Tačiau, toks draudimo taisyklių taikymas prieštarauja pačiam draudimo tikslui, klientų lūkesčiams ir Įmonių civilinės atsakomybės draudimo logikai. Įmonių civilinės atsakomybės paskirtis yra aiški – apsaugoti draudėją nuo nuostolių, kuriuos šis gali patirti dėl netinkamo paslaugos suteikimo klientui. Trečiajam asmeniui tampa nesuprantama, koks yra atsakovo parduodamo draudimo produkto tikslas, jeigu vadovaujantis draudimo taisyklėmis, draudimu nėra apsaugomi draudėjo interesai dėl civilinės atsakomybės, kuri kyla iš draudėjo vykdomos veiklos. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad vertinant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Draudimo sutarties sąlygas, būtina vertinti sąlygų visumą. Šiuo atveju ĮCADT specialiojoje dalyje numatyta: 1.1. Draudimo objektas - turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl draudimo sutartyje nurodytos Draudėjo veiklos, produkto ir / ar dėl Draudėjo valdomų objektų. Atitinkamai, draudimo sutartyje ties grafa „Apdrausta rizika“, nurodyta, jog „Draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: Šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų gamyba, remontas, kapitalinis remontas, modernizacija, remotorizacija, jų techninis aptarnavimas, visų tipų šilumvežių remontas įskaitant visų tipų degimo variklių bei elektros mašinų remontus, kapitalinius remontus, modernizacija, remotorizacija, įrankių, atsarginių dalių ir mazgų pardavimas, krovinių vežimas, geležinkelių riedmenų naudojimas geležinkelių infrastruktūroje bei kitos bendrovės turimos technologijos ir teikiamos paslaugos.“ Taigi, vertinant aukščiau išdėstytų draudimo sąlygų visumą, darytina išvada, jog draudimo sutartimi yra apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė dėl vagonų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų remonto, o ieškovui civilinė atsakomybė kyla, sukėlus žalą trečiajam asmeniui, veikiant neatidžiai ar nerūpestingai. Atsižvelgiant į tai, ginčo įvykis laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Trečiasis asmuo taip pat paaiškina, kad draudimo sutartyje, ties grafa „Individualios draudimo sąlygos“ nurodyta, jog „Priedas Nr. 1 yra neatskinama draudimo sutarties Nr. 710-660-11014 70 dalis, turinti pirmenybę prieš ĮCADT“. Šio Priedo Nr. 1 9 punkte nurodyta, jog „Apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl draudėjui patikėto turto. Patikėtas turtas: tretiesiems asmenims priklausantis kilnojamasis turtas, kuris draudžiamojo įvykio metu buvo tiesiogiai naudojamas apdraustoje įmonės veikloje (pavyzdžiui, valomas, remontuojamas, tikrinamas ar kitaip apdorojamas), išskyrus draudėjo patiektą, pagamintą, montuojamą ir sumontuotą produkciją.“ Vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, aukščiau paminėtas 9 punktas turi viršenybę prieš draudimo taisykles, kuriomis vadovaujasi atsakovas. Trečiasis asmuo pažymi, kad trečiojo asmens žiniomis, esant panašioms aplinkybėms atsakovas yra išmokėjęs draudimo išmoką žalos tyrime Nr. 1097509-0660_1-001, kuriame įmonė padarė žala trečiajam asmeniui remontuodama automobilį BMW 740.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pakeistas jo procesines teisiu perėmėju AB „LTG Cargo“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių.
7. Byloje yra kilęs ginčas dėl įvykio, kurio metu UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depui“ atlikus elektrinio traukinio EJ575-008 einamąjį remontą, dėl remonto metu padarytos klaidos (neužpiltos alyvos), buvo sugadinti užsakovui priklausančio variklinio vagono Nr. 211 traukos reduktoriai, pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
8. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 27 d. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ su Ergo Insurance SE Lietuvos filialu sudarė draudimo sutartį Nr. 710-660-1101470, kuria apdraudė savo civilinę atsakomybę Įmonių civilinės atsakomybės draudimu (ĮCAD) už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (e. bylos t. 1, b. l. 8, ieškinio priedas Nr. 1).
9. Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. gegužės 30 d. aktu priėmė iš užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ savaeigio sąstato – elektrinio traukinio Serija EJ575 – vagonus Nr. 94 240 211 008 7 (variklinis vagonas Nr. 211) ir 92 245 307 008 3 (priekinis vagonas Nr. 307) trečios apimties einamajam remontui (ER-3).
10. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. liepos 20 d. aktu grąžino savaeigį sąstatą užsakovui tolimesnei eksploatacijai po atliko trečios apimties einamojo remonto (e. bylos t. 1, b. l. 26, atsiliepimo priedai Nr. 7 ir Nr. 9).
11. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo atsakovą Ergo Insurance SE apie draudžiamąjį įvykį, nurodydamas, kad 2018 m. liepos 25 d. elektrinio traukinio Serija EJ575 variklinio vagono Nr. 211 (Nr. 94 240 211 008 7) bortiniame žurnale buvo užfiksuotas pranešimas apie traukos variklio įkaitimą. Apžiūrint vagono traukos aširačius, pastebėta, kad III ir IV aširačių traukos reduktoriuose Nr. 403 ir 404 nėra įpilta ašinės alyvos ir matėsi korpuso įkaitimo požymiai. Atsukus ašinių reduktorių dangtelius, buvo pastebėtos metalo drožlės. Siekiant užtikrinti vagono saugų transportavimą, į reduktorius buvo įpilta alyvos (e. bylos t. 1, b. l. 26, atsiliepimo priedas Nr. 5).
12. Byloje nustatyta, kad Ergo Insurance SE 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depą“, kad dėl įvykio, kurio metu atlikus elektrinio traukinio EJ575-008 aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių einamąjį remontą, dėl remonto metu padarytos klaidos (neužpiltos alyvos), buvo sugadinti traukos reduktoriai, draudimo išmokos nemokės. Šiame rašte atsakovas nurodė, jog atlikus žalos administravimo procedūrą, buvo nustatyta, kad dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų žala padaryta pačiam remonto objektui, o vadovaujantis Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (galioja nuo 2017 m. gegužės 1 d.) Nr. 008, 7.1.48. punktu, nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius, dėl žalos draudėjo gaminamai / pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo (e. bylos t. 1, b. l. 8, ieškinio priedas Nr. 13).
13. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovas UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra pakeistas jo procesinių teisių perėmėju UAB „LTG Cargo“. Nustatyta, kad teisių perėmimas yra įvykęs 2021 m. kovo 30 d. verslo perleidimo sutarties pagrindu, pagal kurią be kitą ko ieškovui UAB „TGL Cargo“, buvo perleistos UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ gautos ir nagrinėjamos pretenzijos, teisminiai ar ikiteisminiai ginčai, kylantys iš geležinkelių riedmenų remonto veiklos, įskaitant kitas su šių riedmenų remontu susijusias veiklas, kurie galėjo egzistuoti, egzistuoja ir / ar gali egzistuoti turtinio komplekso perleidimo momentu, kylančius iš turtiniam kompleksui priskirtų geležinkelių riedmenų remonto veiklos, įskaitant su šių riedmenų remontu susijusias veiklas, sutarčių ar šios veiklos. Remiantis įvykusiu materialinių teisių perėmimu, ieškovas šiame procese turi visas teises ir pareigas, kurios priklausytų UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depui“ pagal pareikštą ieškinį.
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.
14. Ieškovas nesutinka su draudiko sprendimu pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju yra prieštaravimas tarp draudimo sutartyje nurodytos apdraustos rizikos ir Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ĮCADT) 7.1.48 punkto nuostatų, kuriomis remiantis atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
15. Draudimo sutartyje numatyta, kad „šiuo draudimu apdrausta rizika yra – draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų gamyba, remontas, kapitalinis remontas, modernizacija, remotorizacija, jų techninis aptarnavimas, visų tipų šilumvežių remontas, įskaitant visų tipų degimo variklių bei elektros mašinų remontus, kapitalinius remontus, modernizaciją, remotorizaciją, įrankių, atsarginių dalių ir mazgų pardavimas, krovinių vežimas, geležinkelių riedmenų naudojimas geležinkelių infrastruktūroje, bei kitos bendrovės turimos technologijos ir teikiamos paslaugos“.
16. ĮCADT 7.1.48 punktas nustato, kad „nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl žalos draudėjo gaminamai / pagamintai produkcijai, atliekamų darbų objektui, atlikto darbo rezultatui arba dėl draudėjo darbo broko ištaisymo“.
17. Paminėtina, kad šalys procesiniuose dokumentuose iš esmės vienodai nurodė įvykio aplinkybes ir žalos atsiradimo mechanizmą. Teismo posėdžio metu šalių atstovai taip pat neginčijo įvykio aplinkybių pripažindami, kad ieškovui atliekant savaeigio sąstato einamąjį remontą (ER-3) į variklinio vagono Nr. 211 aširačių traukos reduktorius Nr. 403 ir 404 nebuvo įpilta alyva ir kad tai nulėmė variklinio vagono reduktoriuose esančių detalių (guolių, krumpliaračių) sugadinimą. Užsakovo vagonui padarytus apgadinimus ir jų atsiradimo priežastis patvirtina specialistų išvados.
18. Ieškovo vertinimu, toks žalos kilimo priežastingumas reiškia, kad žala atsirado dėl „remonto veiklos“, t. y. apdraustos rizikos, dėl kurios buvo susitarta individualiai draudimo sutartyje, ir kad ĮCADT 7.1.48 punkte numatyta sąlyga, numatanti, jog draudimo išmoka nemokama, jei žala yra padaroma „atliekamų darbų objektui“, šiuo atveju netaikoma, kadangi esant prieštaravimui tarp draudimo sąlygų ir ĮCADT nuostatų, turi būti taikoma draudimo sutarties sąlyga. Ieškovas remiasi bendruoju teisės lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją) principu bei draudimo sutarties Priede Nr. 1 tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad draudimo sutarties sąlygos turinti pirmenybę prieš ĮCADT.
19. Atsakovas su ieškovo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad tarp paminėtų draudimo sutarties nuostatų bei ĮCADT 7.1.48 punkto nėra prieštaravimų. Atsakovas pažymi, kad apdraudė ieškovo civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis dėl šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų remonto, tačiau neapdraudė nuostolių, kurie remonto darbus vykdančiai įmonei kyla dėl netinkamai atliktų darbų ar darbo objekto. Iš esmės tokie nuostoliai kyla tiesiogiai ieškovui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet kaip rangovo garantija užsakovui dėl atliekamų darbų kokybės, o tokia sutartinė atsakomybė prieš užsakovą nėra šios rūšies draudimo objektu.
20. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, sutinka su atsakovo pateikiamu Taisyklių aiškinimu, t. y. pritaria, kad nuostoliai atsirandantys šalinant ieškovo atlikto darbo trūkumus nėra įmonės civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimo rūšies objektu. Atsakovas pagrįstai teigia, kad tokių nuostolių atsiradimas neturi tikėtinumo požymio. Draudimo sutartį aiškinant ieškovo pateikiamu būdu, reikėtų pripažinti, kad ieškovas apskritai gali būti nesuinteresuotas savo ūkinę veiklą vykdyti tinkamai, o tokio tikslo sutarties šalys aiškiai neturėjo. Teismas taip pat pritaria atsakovui, kad sudarydamas draudimo sutartį ieškovas negalėjo protingai tikėtis, jog dėl netinkamai atliktų remonto darbų pakartotinio atlikimo, remonte panaudotų, bet remonto metu sugadintų, dalių keitimo, ar kitokio garantinio remonto jam bus mokama draudimo išmoka. Teismo įsitikinimu, nuostoliai dėl remonto metu sunaudotų ir sugadintų medžiagą ir netinkamai atliktų darbų negali būti įmonės civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimo objektu, nes remonto darbų užsakovas šiuo aspektu nėra trečiasis asmuo, o kilę nuostoliai dėl sugadintų medžiagų, kaip remonto darbų objekto ar rezultato, yra paties ieškovo nuostoliai. Teismas vertina, kad būtent tokius atvejus apibrėžia ĮCADT 7.1.48 punkto nuostatos, kurios, jas aiškinant tokiu būdu, neprieštarauja draudimo sutartyje apibrėžtai draudimo rizikai.
21. Tuo pačiu teismas sprendžia, kad šio ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi ne konkurencijos tarp draudimo sutarties ir ĮCAD nuostatų klausimo išsprendimas, bet žalos atsiradimo aplinkybių faktinis ir teisinis vertinimas. Kitaip tariant, draudžiamojo įvykio konstatavimui yra reikšminga, ar kilę nuostoliai yra tos pačios apimties kaip ir vykdyti remonto darbai, ir ar kilę nuostoliai gali būti pašalinti rangovui iš naujo perdarant užsakytus darbus ir / ar pakeičiant pakeistas detales.
22. Šiuo aspektu vertinant žalos atsiradimo aplinkybes, teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas vykdydamas einamojo remonto darbus pagal ER-3 instrukciją atliko viso „mazgo“, t. y. variklinio vagono aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 traukos reduktorių remontą, ir kad ieškovo atsakomybė reiškia jo, kaip rangovo, kokybės garantiją už remontuotų aširačių reduktoriaus tinkamą veikimą, o ne ieškovo civilinę atsakomybę užsakovui už jo turto sugadinimą dėl netinkamai atliktų remonto darbų. Byloje nebuvo ginčijama, kad pagal einamojo remonto ER-3 apimtį ieškovas reduktoriuose turėjo pakeisti transmisinę alyvą, bet toks remontas neapėmė reduktorių remonto ar jo dalių keitimo, o reiškė šio mechanizmo aptarnavimą. Papildomi reduktorių remonto darbai nebuvo pažymėti einamojo remonto (ER-3) darbų ataskaitoje (e. bylos t. 1, b. l. 26, atsiliepimo priedas 13). Reduktoriaus ir elektrinio variklio guoliai ir krumpliaračiai nebuvo keičiami šio remonto metu, todėl teismas sprendžia, kad šios detalės nebuvo nei remonto ER-3 darbo objektu, nei darbo rezultatu. Atsakovo pateikiamas aiškinimas, kad transmisinė alyva yra aširačių traukos reduktoriaus „esminė medžiaga“ ir todėl turėtų būti laikoma, jog ieškovas atlikdamas ER-3 apimties remontą, t. y. turėdamas pakeisti transmisinę alyvą, remontavo visą reduktorių, yra neprotingas. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad šiuo atveju, neįpylus alyvos į reduktorius, buvo sugadintos tik konkretaus atlikto darbo rezultatui priklausančios detalės.
23. Be kitų aplinkybių, vertindamas šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, teismas atsižvelgia ir į trečiojo asmens UADBB Aon Baltic pateiktus paaiškinimus, kurie atskleidžia, kad šalys, sudarydamos draudimo sutartį, apdraudžiamą ieškovo civilinę atsakomybę už žalą dėl remonto darbų vertino plačiau, nei ją šiuo metu siūlo vertinti atsakovas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jo vertinimu, nagrinėjamu atveju draudimo išmoka galėjo būti mokama tik jei būtų sugadintas pats traukinys, pvz., jei jis būtų nuvažiavęs nuo bėgių dėl sugedusio reduktoriaus. Tačiau kaip pažymi trečiasis asmuo, informacija apie tokį siaurą draudžiamųjų įvykių apibrėžimą dėl draudimo rizikos, susijusios su remonto darbais, sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo atskleista. Iš draudimo rizikos apibrėžimo, išdėstyto draudimo sutartyje, ieškovas galėjo pagrįstai suprasti, kad yra apdraudžiama jo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą ir pačiam remontuojamam objektui. Trečiojo asmens pateikti duomenys patvirtina, kad pagal Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą su kitu draudėju, atsakovas yra išmokėjęs draudimo išmoką, kai žala dėl remonto darbų buvo padaryta remontuojamai transporto priemonei (atsakovo 2016 m. lapkričio 8 d. pranešimas žalos tyrime Nr. 1097509-0660_1-001). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas savo komercinėje draudimo veikloje taiko būtent tokią draudimo rizikos aiškinimo praktiką.
24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į draudimo sutartyje apibrėžtą draudimo riziką (draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: šilumvežių, vagonų, specialiųjų mašinų ir visų kitų tipų geležinkelio riedmenų gamyba, remontas) ir protingai vertinant šiuo atveju atsiradusių nuostolių kilmę, jie turi būti siejami su ieškovo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui, kylančią dėl netinkamai atlikto remonto, o ne su ieškovo įsipareigojimais pagal rangos santykius ištaisyti rangos objekto (rezultato) trūkumus.
25. Tuo pagrindu teismas pripažįsta, kad atsakovo sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal ĮCADT 7.1.48 punkto nuostatas, yra neteisėtas ir tokį sprendimą panaikina.
26. Atsakovas nesirėmė kitais pagrindais, dėl kurių įvykis galėtų būti laikomas nedraudžiamuoju, todėl teismas šį įvykį pripažįsta draudžiamuoju.
27. Teismas nepasisako dėl kitų ieškovo argumentų, susijusių su galimybe įvykį pripažinti draudžiamuoju dėl to, jog žala buvo padaryta patikėtam, t. y. ieškovo žinioje esančiam turtui. Teismas vertina, kad šių aplinkybių teisinė analizė nėra reikšminga ginčo baigčiai. Konstatavus, kad žala atsirado dėl remonto darbų, nėra svarbu, jog žalingos pasekmės kilo po to, kai variklinis vagonas buvo grąžintas remonto užsakovui.
Dėl žalos dydžio ir draudimo išmokos priteisimo.
28. Ieškovas nurodo, kad dėl aptariamo įvykio variklinio vagono Nr. 211 valdytojui atlygino 70 288,08 Eur nuostolių. Ieškovas iš patirtų nuostolių atskaitęs draudimo sutartyje numatytą 5 000 Eur besąlyginę išskaitą, prašo priteisti iš atsakovo 65 288,08 Eur dydžio draudimo išmoką.
29. Byloje nebuvo ginčijamas padarytos žalos faktas, t. y. tai, kad dėl remonto metu neįpiltos alyvos variklinio traukinio vagonas buvo sugadintas. Vagono apgadinimų pobūdį ir reikiamo remonto apimtį patvirtina UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. defektinis aktas, kuriame fiksuota, kad būtina atlikti aširačių Nr. 403 ir Nr. 404 išsamią patikrą, pakeisti guolius 1868 M1A.C3 (4 vnt.) ir FA F EDD-80188.01.ZL (8 vnt.), varančiuosius bei vedančiuosius krumpliaračius, atlikti traukos variklio MLU 4245 K/6 remontą, pakeisti guolius NU 318 ECM/C4 VA301 SKF ir krumpliaračius 17 CrNiMo6.4 DIN 17210 (2 vnt.) (e. bylos t. 1, b. l. 8, ieškinio priedas Nr. 6).
30. Ieškovas nuodo, kad nustatant defektus ir juos šalinant naudojosi UAB „LG Keleiviams“ (šiuo metu – UAB „LTG Link“) paslaugomis. Ši įmonė atliko vagonų paruošimą pakėlimui, pakėlimą, vėžimėlių atjungimą ir išridenimą, vežimėlių paridenimą, vagonų nuleidimą, vežimėlių prijungimą, reduktorių demontavimą ir montavimą. Ieškovas pateikė atliktų darbų kainos paskaičiavimą, pagal kurį UAB „LG Keleiviams“ atliko darbų už 1 011,98 Eur sumą (e. bylos t. 1, b. l. 8, ieškinio priedas Nr. 7). Ieškovas teigia, kad už šias paslaugas yra atsiskaitęs su UAB „LG Keleiviams“, tačiau konkrečių tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti, nes mokėjimo paskirtis nebuvo išskirta iš kitų tarpusavio atsiskaitymų.
31. Ieškovas nurodo, kad UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pats atliko guolių F-80188.01.ZL (8 vnt.) ir 1868 M1A.C3 (4 vnt.) keitimą. Paties ieškovo turėtos ir panaudotos medžiagos (guoliai) ir darbo sąnaudos sudaro 13 940,10 Eur kurias ieškovas vertina kaip nuostolius, panaudotus žalos atlyginimui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad ieškinyje dėl rašymo apsirikimo yra nurodyta 13 297,00 Eur suma ir prašė remtis ne ieškinyje nurodyta suma, bet ieškinio priede Nr. 8 pateikta sąmata, kurioje nurodoma būtent 13 940,10 Eur suma. Ieškovas yra pateikęs medžiagų ir darbo sąnaudų paskaičiavimą (e. bylos t. 1, b. l. 8, ieškinio priedas Nr. 8), taip pat su dubliku yra pateikęs panaudotų medžiagų (guolių) įsigijimo dokumentus.
32. Ieškovas paaiškina, kad kitus defektiniame akte nustatytus remonto darbus atliko Čekijos įmonė Pars nova a.s. (Škoda), kuri 2019 m. spalio 24 d. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depui“ pateikė remonto darbų kainos paskaičiavimą 55 336,00 Eur sumai, o vėliau, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. išrašė ir sąskaitą faktūrą Nr. 1102035320. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad sąskaita yra apmokėta (dubliko priedas). Teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovo paaiškinimais, kad sąskaitoje yra išskirta tik ši suma pagal remonto darbų paskaičiavimą ir kad kita apmokėjimo dalis (iš viso sąskaita išrašyta 56 626 Eur sumai) nėra susijusi su ginčo reduktorių remontu.
33. Atsakovas prašo ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė žalos dydžio. Atsakovas pažymi, kad pareiga įrodyti žalą ir nuostolių dydį tenka ieškovui. Ginčydamas nuostolių dydį, atsakovas remiasi tuo, kad 1) ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsiskaitė su UAB „LG Keleiviams“, 2) atsakovo vertinimu, paties ieškovo atlikti darbai nereškia nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui ir nėra duomenų, kad tokie darbai buvo susiję su aptariamu įvykiu, 3) ieškovas neįrodė, kad Pars nova a.s. (Škoda) atliko darbus, susijusius su aptariamu įvykiu, nes nepateikė šios įmonės išrašytos sąskaitos faktūros.
34. Teismas atmeta paminėtus atsakovo argumentus ir vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktų įrodymų pakanka žalos realumui, tikrumui ir jos dydžiui nustatyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju žala variklinio vagono savininkui ir remonto užsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra atlyginta natūra (t. y. atkuriant variklinio vagono savybes taip, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti nuostolių atlyginimo realumo ir tai daryti pateikdamas išlaidų įrodymus. Be to, paminėtina, kad ieškovas su dubliku pateikė įrodymus apie savo sąskaita pakeistų guolių įsigijimą bei įrodymus apie apmokėjimą Čekijos įmonei Pars nova a.s. pagal nurodytą 2020 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą faktūrą).
35. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas ir rungtyniškumo principu, kuris reiškia ir tai, kad ieškovui pateikus įrodymus apie nuostolių dydį, o atsakovui nesutinkant su jais, būtent atsakovui tenka pareiga pagrįsti nesutikimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad sugadinti variklinio vagono aširačių reduktoriai buvo pataisyti ieškovo sąskaita ir teismui nekyla abejonių, kad ieškovas patyrė išlaidų bei sąnaudų šalindamas šią užsakovui padarytą žalą. Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kurių nors iš ieškovo ar jo samdytų kitų asmenų darbo ar detalių nereikėjo, ar kad šie darbai galėjo būti atlikti mažesnėmis sąnaudomis, o ieškovo nurodyta kaina yra neprotingai didelė.
36. Atsakovas taip pat teigia, kad pakeistoms detalėms turi būti taikomas 65 procentų nusidėvėjimas. Tačiau tokie atsakovo argumentai nėra pagrįsti draudimo sutarties ar draudimo taisyklių nuostatomis. Atsakovas remiasi tuo, kad variklinis vagonas yra pravažiavęs 65 procentus nustatytos normos iki kapitalinio remonto. Tačiau šiuo atveju teismas pritaria ieškovo argumentams, kad nustatyta pravažiuotų kilometrų norma vagonui iki kapitalinio remonto, savaime nesudaro pagrindo nusidėvėjimo skaičiavimui, nes kapitalinio remonto metu reduktoriai nėra keičiami naujais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog žala natūra iš viso galėjo būti atlyginta sutaisant daiktą ne naujomis detalėmis, todėl atsakovas neįrodė pagrindo nusidėvėjimo skaičiavimui.
37. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas tenkina ieškinį ir priteisia ieškovui 65 288,08 Eur dydžio draudimo išmoką.
38. Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti sutartines 3 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d., t. y. nuo tos dienos, kai atsakovas turėjo išmokėti draudimo išmoką. Teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ĮCADT 9.7. ir 9.9 punktų nuostatomis. Taisyklių 9.7 punktas nustato, jog draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką arba jos pirmąją dalį, jeigu žala atlyginama dalimis, ne vėliau kaip per 30 dienų, nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Šiuo atveju teismas pritaria ieškovo argumentams, kad atsakovas pagal ieškovo 2020 m. birželio 1 d. pateiktus dokumentus galėjo baigti žalos aplinkybių tyrimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo iki 2020 m. liepos 1 d. Draudimo taisyklių 9.9 punkte numatyta, kad draudikas privalo mokėti 3 proc. dydžio metines palūkanas už draudimo išmoką, kurią išmokant buvo praleistas 9.7 p. nustatytas terminas. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti šias palūkanas nuo 2020 m. liepos 2 d. tenkinamas.
39. Ieškinį tenkinus, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra palankus ieškovui, todėl teismas tenkina ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 1 204 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį.
40. Trečiasis asmuo UADBB Aon Baltic prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), šios bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
AB „LTG Cargo“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „LTG Cargo“ (juridinio asmens kodas 304977594) iš atsakovo ERGO Insurance SE (Estijos Respublikos registro kodas 10017013) 65 288,08 Eur (šešiasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 8 ct) dydžio draudimo išmoką, 3 proc. dydžio sutartines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 2 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, ir 1 204 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.