Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2024 m. gegužės 6 d. gautas pareiškėjo V. M. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1266-2024, kuriuo V. M. nubaustas 190 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį (toliau – Nutarimas).

Kartu su skundu pareiškėjas pareiškė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nutarimo pateikti, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti jam už akių, apie jų surašymą nebuvo niekaip informuotas ir šis faktas paaiškėjo tik netyčia jam gavus informaciją apie jam paskirtą administracinę baudą. Tik 2024 m. balandžio 9 d. jam buvo išduotas Nutarimo nuorašas, o protokolo nėra gavęs iki šiolei. Iš gauto nutarimo sužinojo, kada, kas ir dėl ko jo atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tą pačią dieną Institucijai pateikė prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir pasidaryti iš jos kopijas. Jo prašymas buvo ignoruotas ir niekas iki šiol jam nesuteikė jokios informacijos apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos Nutarimą. Mano, kad neatsitiktinai jam net ir oficialiai pateikus prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, prašymas nebuvo patenkintas, o informacija apie jo nubaudimą ir toliau liko slepiama.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti atmetamas ir atsisakoma priimti skundą

ANK 623 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas <...>.

Administracinių nusižengimų bylų procese terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui. Be to, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais užtikrina procese dalyvaujančių asmenų teises ir interesus, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą būtina užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama asmeniui suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik išimtiniais atvejais ir tik pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ANK nėra nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius, atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Šio klausimo sprendimas deleguotas vien teismo diskrecijai ir kiekvieną kartą vertinamas individualiai, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina įvertinti, ar tokį terminą praleidęs asmuo buvo pakankamai atidus bei rūpestingas, o taip pat, ar toks asmuo nesiekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo paties asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti termino praleidimą dėl svarbių priežasčių tenka procesinį terminą praleidusiam asmeniui.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. šaukimas 2023 m. gruodžio 7 d. 10.00 val. atvykti į Instituciją liudytojo apklausai buvo įteiktas pasirašytinai asmeniškai (administracinio nusižengimo bylos lapai 6 ir 20-21). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 23 d. 8.23 val. V. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir pristatytas šaukimas atvykti 2024 m. sausio 25 d. 8.30 val. administracinio nusižengimo protokolui surašyti (administracinio nusižengimo bylos lapai 25-29). 2024 m. sausio 25 d. 8.30 val. į Instituciją administracinio nusižengimo protokolui surašyti V. M. neatvyko. 2024 m. sausio 25 d. 8.46 val. V. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir pristatytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2024 m. vasario 29 d. V. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir pristatytas nutarimas (administracinio nusižengimo bylos lapai 25-29). Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) V. M. yra nurodytas Administracinių nusižengimų registre ir yra gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) (administracinio nusižengimo bylos lapas 26), kas atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kaip jau buvo minėta, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek Institucijos Nutarimas V. M. buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuris buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Taigi šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje V. M. buvo pagrįstai išsiųsti vienu iš alternatyvių įstatyme numatytų būdų. Pažymėtina tai, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti visais įstatyme numatytais alternatyviais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens pageidavimas gauti šaukimus ir kitus procesinius dokumentus elektroniniu paštu yra būtinas tik tais atvejais, kai asmuo elektroninio pašto nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose (ANK 573 straipsnio 1 dalis). V. M. elektroninio pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), kas patvirtina, jog jis yra nurodęs savo elektroninį paštą šiose sistemose (registruose), todėl joks papildomas pageidavimas gauti procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu šiuo atveju nebuvo ir nėra būtinas.

Kaip minėta, ANK 573 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl darytina išvada, kad šioje normoje yra nustatyta prezumpcija, jog asmeniui, kuriam procesinis dokumentas buvo išsiųstas nurodytu būdu, buvo jam ir įteiktas. Todėl teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų įstatymo leidėjo nustatytą prezumpciją ir leistų teigti, jog V. M. negavo jam elektroniniu paštu siųstų procesinių dokumentų. Tokių duomenų nenurodė ir pats V. M.. Asmuo, pats rūpindamasis savo duomenų teikimu atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-84-919/2024). O Institucija yra atsakinga už tai, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau įstatymas nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo šiuos procesinius dokumentus gavo ir su jais susipažino (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-252-380/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-576/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-128-817/2024).

ANK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 4 dalis), todėl Institucijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimas V. M. laikomas įteiktu 2024 m. kovo 1 d. Taigi paskutinė diena, kai V. M. turėjo teisę paduoti skundą dėl Institucijos Nutarimo, buvo 2024 m. kovo 21 d. Šiuo atveju skundas dėl Institucijos Nutarimo Institucijoje buvo gautas 2024 m. balandžio 29 d., tai yra ženkliai praleidus ANK 623 straipsnyje numatytą Nutarimo apskundimo terminą.

ANK 623 straipsnyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai terminas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK nėra nurodyta, kokios procesinio termino praleidimo priežastys yra pripažįstamos svarbiomis. Sprendžiama, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios ar taip ją apriboja, kad asmuo objektyviai negali laiku pasinaudoti įstatyme numatytomis savo teisėmis. Taip pat manytina, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą, t. y. nurodomų priežasčių pobūdį, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

V. M., prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti nurodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. jam buvo išduotas Nutarimo nuorašas, o protokolo nėra gavęs iki šiolei. Tą pačią dieną Institucijai pateikė prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir pasidaryti iš jos kopijas. Jo prašymas buvo ignoruotas ir niekas iki šiol jam nesuteikė jokios informacijos apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos Nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti jam už akių, apie jų surašymą nebuvo niekaip informuotas ir šis faktas paaiškėjo tik netyčia jam gavus informaciją apie jam paskirtą administracinę baudą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog skundo dėl Institucijos Nutarimo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo V. M. valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, o jo neatnaujinimas prieštarautų protingumui, sąžiningumui bei teisingumui. Kaip jau minėta, V. M. buvo tinkamai, t. y., kaip numatyta įstatyme, informuotas apie jam vykstantį procesą, taip pat jis buvo tinkamai informuotas apie jam priimtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad V. M. laiku nesusipažino su jam siųstų ir įteiktų dokumentų turiniu, negali būti pripažįstama svarbia įstatyme numatyto termino praleidimo priežastimi, nes ji nebuvo nulemta objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Procesinio sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, paties V. M. nerūpestingumo bei neatidumo. Akivaizdu, kad įstatyme numatytą terminą apskųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą jis praleido, nes laisva valia periodiškai netikrino laiškų, gaunamų elektroniniu paštu, nors tikrinti elektroninio pašto turinį jis turėjo visas galimybes, arba tokių laiškų gavimą, nesitikėdamas sulaukti tokio pobūdžio neigiamų teisinių padarinių, kokių sulaukė, paprasčiausiai ignoravo, taigi, kaip jau minėta, šiuo atveju jis elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

Pastebėtina, kad 2023 m. gruodžio 7 d. V. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris vėliau buvo anuliuotas, ir V. M. dalyvavo surašant protokolą bei pateikė paaiškinimus (administracinio nusižengimo bylos lapas 6-7). Ši aplinkybė patvirtina, jog jis žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu adresu siųstus procesinius dokumentus turėjo gauti ir gavo, taip pat turėjo galimybę susipažinti su jam skirtais dokumentais ir, įvertinęs jų turinį, pasirinkti norimą elgesio variantą.

Teismas pažymi, kad asmuo gali naudotis teisėmis tik tinkamai vykdydamas šias teises atitinkančias pareigas. V. M. tinkamai nevykdė pareigų, susijusių su ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimu (įstatyme numatytą apskundimo terminą praleido ženkliai, kas nevertintina kaip nežymus termino praleidimas), todėl jis prarado galimybę pasinaudoti teise, kuri yra legalizuojama atitinkamų pareigų vykdymu. Teisę apskųsti Institucijos Nutarimą V. M. prarado dėl savo kaltės, o ne dėl kokių nors netinkamų valstybės institucijų veiksmų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-123-935/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-493/2024).

Atsižvelgdamas į sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus, teismas vertina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys yra susijusios ne su objektyviomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis priežastimis, o su jo paties neatsakingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti Institucijos priimtą Nutarimą, todėl šios priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą teismui. Įstatyme numatytas procesinis terminas (dvidešimt dienų), kurį realiai turėjo V. M., buvo pakankamai protingas ir realus laikas realizuoti savo teisėtus interesus ir per įstatymo nustatytą terminą parengti procesinį dokumentą bei tinkamai realizuoti savo teises. Atsižvelgiant į visas įstatymines nuostatas bei nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl praleisto termino skundui dėl Institucijos 2024 m. vasario 29 d. nutarimo paduoti atnaujinimo atmetamas, o jo skundą su priedais atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (ANK 623 straipsnis, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 623 straipsniu, 626 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 10 dalimi, 640 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1266-2024 paduoti atmesti.

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą tokia tvarka: dalyje dėl prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti – per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos; dalyje dėl atsisakymo priimti skundą – per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.