Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 22 d. nutarties M. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės D. D. 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.), už tai, kad jis 2022 m. vasario 16 d. 15.18 val., (duomenys neskelbtini) 18,843 km, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 21 km/val. ir važiavo 91 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jų susigrąžinti, tokiais veiksmais M. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimų. M. S. už administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 eurų bauda, už administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 375 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu M. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 375 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog M. S. yra nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį – 60 eurų bauda, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį - 375 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirta galutinė administracinė nuobauda - 375 eurų bauda.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, Institucijos nutarimu, apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad M. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta bei neproporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į M. S. įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumą, administracinės nuobaudos švelninimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų M. S. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi M. S. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo.

9. Vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo. Visais atvejais teismas gali, bet neprivalo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

10. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad M. S. šešis kartus yra baustas už administracinius nusižengimus. Dauguma jo padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su KET pažeidimais, t. y. transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdytos sąlygos jas susigrąžinti, greičio viršijimas, transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros bei kiti. Skunde akcentuojama, kad pareiškėjas iki 2023 m. gruodžio 18 d. nėra nei karto baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Šie skundo argumentai laikomi nepagrįstais, kadangi iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog M. S. iki 2023 m. gruodžio 18 d. yra dar keturis kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdytos sąlygos jas susigrąžinti.

11. Šiuo atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant M. S. skundą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių būtų pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei skirti mažesnę baudą, nenustatyta.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

13. Asmens kontaktiniai duomenys valstybės institucijose, o šiuo atveju – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros poskyryje, gaunami iš Administracinių nusižengimų registro, kuriuo naudojasi valstybės ir savivaldybių pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, ir kuriame yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Asmuo, pats rūpindamasis savo duomenų teikimu atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog apie pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. lapkričio 25 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su išaiškinimu, jog administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2023 m. gruodžio 18 d. 8.00 val. priimtą nutarimą ir skirtą baudą jis nežinojo. Pirmą kartą apie administracinius nusižengimus ir paskirtas baudas sužinojo iš elektroninio Valstybinės mokesčių inspekcijos laiško, o apie teisių atėmimą ir baudų priežastis sužinojo susiradęs ir 2023 m. gruodžio 21 d. prisijungęs prie tinklalapio epaslaugos.ird.lt. Pareiškėjo nuomone, Institucija turi užtikrinti, kad pažeidėjas būtų supažindintas su padarytu administraciniu nusižengimu, o dokumentų siuntimas elektroniniu paštu, negavus pažeidėjo patvirtinimo negali būti patvirtintas kaip pagrindinis būdas susisiekti apie padarytus administracinius nusižengimus ir negali būti traktuojamas kaip pažeidėjo nerūpestingas ir neatidus elgesys.

15. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-66-885/2021).

16. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas su išaiškinimu, jog administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2023 m. gruodžio 18 d. 8.00 val. tą pačią dieną M. S. buvo išsiųstas jo nuodytu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu Institucijoje buvo priimtas 2023 m. gruodžio 18 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S. (1 t., b. l. 7–8). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią nutarimo priėmimo dieną – 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Taip pat Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas M. S. buvo išsiųstas ir registruotu laišku, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 11). Apygardos teismas šiuo atveju nenustatė, kad Institucijoje priimti procesiniai dokumentai pareiškėjui butų išsiųsti netinkamai, juolab, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui buvo išsiųsti valstybiniuose registruose jo nurodytu elektroniniu paštu. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas pats turi rūpintis savo duomenų teikimu atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms ir prisiimti riziką, jog tokie duomenys būtų įvesti teisingai.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pareiškėjas jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarytą 2019 m, spalio 15 d. sumokėjo, tačiau jis nežinojo, kad jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, kadangi nebuvo apie tai informuotas. Be to, nežinojo, jog šiam laikotarpiui pasibaigus jis turėtų atlikti teisių susigrąžinimo procedūrą.

18. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

19. Atsižvelgus į esamą teisinį reglamentavimą, M. S., pasibaigus jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, be to, kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti, o VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas – esant pagrindui priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad M. S. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi administracinio nusižengimo metu – 2022 m. vasario 16 d. teisė vairuoti transporto priemones M. S. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra VĮ „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.

20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai įtakos M. S. veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi.

21. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 653 straipsnio 1 dalies 1- 5 punktuose nurodyta, kokius sprendimus gali priimti apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinius skundus. Vertinant teismui pateikto prašymo dėl Institucijos įpareigojimo peržiūrėti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų informavimo tvarką bei informacijos apie padarytus administracinius nusižengimus asmenims išsiuntimo vienu pasirinktu būdu, pagrįstumą pažymėtina tai, kad ANK nenumato galimybės teismui nagrinėjančiam apeliacinius skundus įpareigoti Instituciją atlikti tokius veiksmus.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad M. S. už administracinių nusižengimų padarymą skirta galutinė administracinė nuobauda – bauda nėra aiškiai per griežta, ir atitinka tiek pareiškėjo padarytų nusižengimų pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.