Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl vaiko globėjo nušalinimo nuo pareigų ir kito globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.5. Nutartimi pažeista J. V. nekaltumo prezumpcija, pažeisti teisingumo bei proporcingumo principai.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl apeliantės nušalinimo nuo globėjos (rūpintojos) pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei naujų globėjų (rūpintojų) paskyrimo.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, jiems pritaria ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

13. Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja civilinio kodekso 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Civilinio kodekso 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

15. Pažymėtina, kad esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaiko nuomonė iš tiesų yra svarbi priimant sprendimus (CK 3.249 str. 2 d.). Tačiau CPK 503 str. 5 d. įpareigoja teismą atsižvelgti į vaiko nuomonę tik jeigu ji neprieštarauja jo interesams. Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, įstatymas prioritetiniu laiko vaiko interesus, o ne jo norą.

17. Globėjui (rūpintojui) tenka itin sunki ir atsakinga užduotis – padėti psichologiškai ir fiziškai atsigauti vaikui, tapusiam netinkamo tėvų rūpinimosi juo auka. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą.

18. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis ir nusprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vaikai globojami suinteresuoto asmens J. V. patirdavo smurtą: 1) (duomenys neskelbtini) gimnazijos darbuotojai pirmieji užfiksavo smurto prieš vaikus atvejį, pastebėję ant jų išorines smurto žymes; 2) smurto žymes ant A. L. kairės šlaunies ir R. Š. akies voko, gerklės paviršinį sužalojimą, krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinį sužalojimą konstatavo gydytoja A. S.; 3) aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo J. V. smurtauja prieš vaikus patvirtino L., T. ir R. Š. 2020 m. vasario 10 d. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją; 4) aplinkybę, kad vaikai sužalojimus patyrė ne patys susižaloję patvirtina specialisto išvados (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų netikėti vaikų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų parodymai sutampa su byloje esančiais įrodymais, todėl teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su būtinybe byloje skirti vaikų psichologinę ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar vaikai, apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė tiesą.

20. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeista J. V. nekaltumo prezumpcija, pažeisti teisingumo bei proporcingumo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. baudžiamoji byla yra nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose, kurioje bus įvertinti J. V. veiksmai, tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vaikų interesų užtikrinimo globėjo (rūpintojo) skyrimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Globėjo (rūpintojo) nušalinimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, kadangi vaikų interesais turi būti rūpinamasi nuolat.

21. Apeliantė teigia, kad byloje esantys duomenys neįrodo, kad ji smurtavo prieš vaikus, nes jie susižeisti galėjo ir žaisdami. Pažymėtina, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančių įrodymų ir juose nustatyto smurto prieš vaikus fakto, deklaratyvūs teiginiai, kad vaikai galėjo patys susižeisti žaisdami, atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog suinteresuotas asmuo J. V. netinkamai vykdo savo kaip globėjos funkcijas ir neužtikrina globotinių teisių ir interesų apsaugos, todėl ji pagrįstai nušalintina nuo globėjos pareigų (CPK 494 straipsnio 2 dalis).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikant ginčui aktualų įstatyminį reglamentavimą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.