Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo Z. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 180 MGL (22 500 Lt, arba 6 778,8 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo) – laisvės atėmimu 3 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš Z. ir P. (P.) priteista solidariai valstybei padarytai žalai atlyginti 3 009 043 Lt (871 479,09 Eur) (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių ir įmokų valstybei 2004–2006 metais, iš tos sumos solidariai su N. ir K. 2005–2006 metais (duomenys neskelbtini) nesumokėtų: 2 751 140 Lt (796 785,22 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 11 559 Lt (3 347,72 Eur) gyventojų pajamų mokesčio nuo autorinių atlyginimų, 5 032 Lt (1 457,37 Eur) įmokų į Garantinį fondą.

Iš Z., P. ir K. priteista solidariai valstybei padarytai žalai atlyginti 855 347 Lt (247 725,61 Eur) (duomenys neskelbtini) 2005–2006 metais nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, iš tos sumos solidariai su N. 2006 metais (duomenys neskelbtini) nesumokėtų 580 056 Lt (167 995,83 Eur) socialinio draudimo įmokų.

Tuo pačiu nuosprendžiu P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo), bei išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo); K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo), bei išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; baudžiamoji byla dėl juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) pateiktų kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nutraukta, juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. Dėl šių asmenų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 1 d. jau priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas:

dalis nuosprendžio panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo P., N. bei K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

P., N. ir K. baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui;

civiliniai ieškiniai valstybei padarytai žalai atlyginti, priteisti solidariai iš P., asmens, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išskirta (Z.), N. ir K., palikti nenagrinėti;

padaryti kiti skundžiamo nuosprendžio pakeitimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P., N. ir K. baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui;

panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžių dalys dėl bylos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nutraukimo juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto analogiją;

vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams;

padaryti kiti pakeitimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., o su K. laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., apgaulingai tvarkė juridinio asmens (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

P., eidamas vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje, būdamas (duomenys neskelbtini) (nuo 2003 m. spalio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d.), siekdamas neteisėto „X“ (duomenys neskelbtini) finansavimo ir norėdamas išvengti veiksmingos (duomenys neskelbtini) bei su ja susijusių (duomenys neskelbtini) finansavimo kontrolės, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį už juridinio asmens apskaitos organizavimą, veikdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, turėdamas tikslą dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme bei Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatyme (toliau – (duomenys neskelbtini) finansavimo įstatymas) numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, 2004 m. pavasarį, tiksliai tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2004 m. kovo mėn., pavedė Z., kuri faktiškai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas, o 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. buvo įgaliota pasirašyti (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), Statistikos departamentui ir kt.), darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, organizuoti apgaulingą (dvigubą) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, nurodydamas privalomas įtraukti į apskaitą ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, neoficialiai gaunamas ir išleidžiamas pinigines lėšas, turtą, naudojamus (duomenys neskelbtini) veikloje, apskaityti neoficialioje (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, siekiant sudaryti (duomenys neskelbtini) veikloje panaudotų, bet oficialios apskaitos registruose neapskaitytų piniginių lėšų suvestines ataskaitas, taip pat davė atskirus nurodymus atlikti konkrečias ūkines finansines operacijas, jų neapskaitant (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose.

Z., vykdydama P. pavedimą dėl apgaulingos (dvigubos) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimo, veikdama bendrininkų grupe, 2004 m. pavasarį, bet ne anksčiau kaip kovo mėn., pavedė N. S. (toliau – ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) vesti apgaulingą (dvigubą) (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šio asmens veiklą kontroliavo, duodavo konkrečius nurodymus vykdyti Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nefiksuotų piniginių lėšų pajamavimą ir išlaidavimą bei priimti ir saugoti savo darbo vietoje, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Z. tiesiogiai ar per kitus asmenis perduotas, (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamas neoficialias pinigines lėšas, kurias pagal atskirus pavedimus išduoti arba pervesti Z. ar kitiems asmenims arba tiesiogiai apmokėti (duomenys neskelbtini) vykdomas ūkines operacijas, išmokėti neoficialų darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) darbuotojams ar kitiems su (duomenys neskelbtini) veikla susijusiems asmenims. Nuo 2005 m. kovo 15 d. ji nurodė derinti savo veiksmus su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. bei teikti ataskaitas Z. apie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas gaunamas ir išleidžiamas lėšas, jų likutį, o metams pasibaigus apie jos tvarkytoje neoficialioje (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitytas lėšas atsiskaityti Z. bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. ir taip organizavo apgaulingą juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, būdamas nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, veikdamas bendrininkų grupe, vykdydamas Z. bei atskirais atvejais N. nurodymus, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedė neoficialią (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kurioje pajamavo ir išlaidavo Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose nefiksuotas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, pagal Z. nurodymus iš jos tiesiogiai ar iš kitų asmenų priimdavo ir saugodavo (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamas pinigines lėšas, kurias pagal Z. ar N. nurodymus išduodavo ar pervesdavo Z. ar kitiems asmenims, pagal atskirus nurodymus tiesiogiai apmokėdavo atskiras (duomenys neskelbtini) vykdomas ūkines operacijas ir išmokėdavo neoficialų darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kitiems su (duomenys neskelbtini) veikla susijusiems asmenims, savo veiksmus nuo 2005 m. kovo 15 d. derino su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K., taip pat nuolat teikė ataskaitas Z. apie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas gaunamas ir išleidžiamas lėšas, o metams pasibaigus parengdavo bei pateikdavo Z. ir (duomenys neskelbtini) P. metinę ataskaitą apie (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas gaunamas ir išleidžiamas lėšas.

N., (duomenys neskelbtini) P. padėjėjas, (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) P. įgaliotas atstovauti (duomenys neskelbtini) pasirašant (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms, darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, pagal (duomenys neskelbtini) statuto 15 straipsnį būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, veikdamas (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, siekdamas neteisėto „X“ (duomenys neskelbtini) finansavimo bei norėdamas išvengti veiksmingos (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusių (duomenys neskelbtini) finansavimo kontrolės, veikdamas bendrininkų grupe, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą – apie ne visų (duomenys neskelbtini) lėšų apskaitymą oficialioje buhalterinėje apskaitoje – pats duodavo pavedimus asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, dėl dalies (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų panaudojimo: kuro išlaidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) veikla, kompensavimo bei jo (N.), kaip fizinio asmens, vardu teikiamų (duomenys neskelbtini) skyriams akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi AB „(duomenys neskelbtini)“) telekomunikacinių paslaugų apmokėjimo iš neoficialių (duomenys neskelbtini) lėšų, laikomų pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei neapskaitomų šių ūkinių operacijų teisės aktų reikalaujama tvarka (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose, arba pats iš neoficialių (duomenys neskelbtini) lėšų jas apmokėdavo ir taip padėjo apgaulingai tvarkyti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

K., nuo 2005 m. kovo 15 d. būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, vykdydama Z. nurodymus bei žinodama, kad (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamos Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose nefiksuotos (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, kurios naudojamos (duomenys neskelbtini) darbuotojų neoficialiam bei atskirais atvejais oficialiam darbo užmokesčiui mokėti, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų kasoje vykdomos grynųjų pinigų operacijos neteisingai atvaizduojamos (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose, veikdama bendrininkų grupe, 2005–2006 m. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nesilaikydama teisės aktų nustatytos buhalterinės apskaitos tvarkos. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė jai ir kitiems asmenims mokamo neoficialaus darbo užmokesčio, kitų pajamų bei išlaidų, neskaičiavo nuo vykdomų mokėjimų privalomų mokėti mokesčių (gyventojų pajamų, pajamų mokesčio nuo autorinių atlyginimų, socialinio draudimo įmokų, įmokų į Garantinį fondą), derino savo veiksmus su neoficialių (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų apskaitą vedusiu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perduodama atskirų asmenų oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą bei (duomenys neskelbtini) kasos grynųjų pinigų perteklių, nevedė turto (išskyrus pinigus) ir jo judėjimo apskaitos, nefiksavo (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų finansiniams metams pasibaigus bei nedeklaravo (duomenys neskelbtini) skolų.

P., Z. vykdant jo duotą pavedimą dėl apgaulingos (dvigubos) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimo, gavo asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parengtas (duomenys neskelbtini) neoficialių 2004–2006 metais gautų ir (duomenys neskelbtini) veikloje panaudotų, tačiau (duomenys neskelbtini) veikoje apskaitos registruose neapskaitytų piniginių lėšų ataskaitas, per Z. kontroliavo 2004–2006 metais vykdytą neoficialių piniginių lėšų apskaitą bei šių lėšų panaudojimą (duomenys neskelbtini) veikloje ir taip organizavo apgaulingą (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Dėl tokių bendrininkų grupės Z., P., N., K. bei asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeidžiant:

2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti (duomenys neskelbtini) finansavimo teisėtumą bei viešumą; to paties įstatymo 19 straipsnyje keliamą reikalavimą „X“ buhalterinę apskaitą tvarkyti šio ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nustatyta tvarka,

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus apskaitos informacijai – buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams; to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 12 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

1999 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) finansavimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 17 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimą registruoti visas gaunamas lėšas ir dovanas, nurodyti jų sumas, aukotojų, kurie paaukojo daugiau kaip 100 Lt, pavardes bei adresus arba pavadinimą, (duomenys neskelbtini) adresą ir registracijos kodą, kai aukotojas yra juridinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, nevykdant šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų gautas anonimines aukas (dovanas), (kai apskaitos dokumentuose nenurodomi duomenys apie finansavimo šaltinį dėl to, kad jis yra nežinomas, arba jei aukotojas nesutinka, kad jo pavardė bei paaukota suma būtų nurodyta apskaitos dokumentuose), per 10 dienų perduoti jas į valstybės biudžetą; to paties įstatymo 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per trečiuosius asmenis,

2004 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 straipsnio 6, 7 dalių reikalavimą privalomai aukas registruoti aukų lapuose ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje, nurodyti jų sumas, aukotojus, jų kodą ar registracijos kodą, adresą ar buveinės adresą, kai aukotojas yra juridinis asmuo, taip pat nevykdant šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo, draudžiančio naudoti politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, o tokias aukas gavus, jei aukotojas žinomas, per 5 darbo dienas nuo tokios aukos gavimo dienos jam raštu pasiūlyti atsiimti auką, nurodant atsisakymo priimti auką priežastis; jeigu aukotojas yra nežinomas arba žinomas aukotojas per 3 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie pasiūlymą atsiimti auką grąžinamos aukos nepriima, per 5 darbo dienas privalomai tokią auką perduoti turinčiam teisę teikti labdarą juridiniam asmeniui; to paties įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimą politinės kampanijos finansavimo sutartis, patvirtinančias politinės kampanijos dalyvio (aukos gavėjo) ir aukotojo turtinius ir neturtinius (politinius) įsipareigojimus, sudaryti raštu, jas pasirašant politinės kampanijos dalyviui (aukos gavėjui), politinės kampanijos (duomenys neskelbtini) ir aukotojui, šias sutartis skelbiant viešai, tuo pačiu draudžiant sudaryti slaptus įsipareigojimus,

laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. į juridinio asmens (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, t. y.:

2004–2006 metais neįrašyta į oficialią buhalterinę apskaitą 25 116 846,88 Lt (7 274 341,66 Eur) pajamų ir 23 724 317,88 Lt (6 871 037,38 Eur) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, iš jų: 2004 metais – 13 086 328,43 Lt (3 790 062,68 Eur) pajamų ir 13 068 385,24 Lt (3 784 865,98 Eur) išlaidų; 2005 metais – 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur) pajamų ir 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur) išlaidų; 2006 metais – 4 413 868,17 Lt (1 278 344,58 Eur) pajamų ir 3 745 797,44 Lt (1 084 857,92 Eur) išlaidų, iš jų:

2004 metais – 160 978,18 Lt (46 622,50 Eur) pajamų, susijusių su turto pasikeitimu, gautų per trečiuosius asmenis, ir 160 978,18 Lt (46 622,50 Eur) išlaidų už prekes bei paslaugas, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, padengtų per trečiuosius asmenis,

2004–2006 metais – 423 682,09 Lt (122 706,81 Eur) nuosavų lėšų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu,

2004 metais – 140 000 Lt (40 546,80 Eur) pajamų natūra, todėl ūkinės operacijos, susijusios su turto pasikeitimu, nebuvo įrašytos į oficialią buhalterinę apskaitą,

2006 metais – 53 275,35 Lt (15 429,61 Eur) (duomenys neskelbtini) filialų gautų pajamų ir 53 275,35 Lt (15 429,61 Eur) (duomenys neskelbtini) filialų turėtų išlaidų,

2004–2005 metais – 64 702,21 Lt (18 739,06 Eur) pajamų ir išlaidų, pervestų iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Ž., A. S. asmeninių sąskaitų į (duomenys neskelbtini) darbuotojų ar kitų su jos veikla susijusių asmenų asmenines sąskaitas ir skirtų (duomenys neskelbtini) skyrių veiklai finansuoti,

2004–2006 metais – 40 671,67 Lt (11 779,33 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų AB ,,(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini) veiklai teiktoms telekomunikacijų paslaugoms, suteiktoms N. vardu, apmokėti,

2004–2006 metais – 2 881 847,75 Lt (834 640,80 Eur) pajamų ir išlaidų, gautų ir panaudotų per trečiąjį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“,

2005–2006 metais – 927 837 Lt (268 720,17 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ prenumeratai,

2005–2006 metais – 331 633,63 Lt (96 047,74 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) turui per Lietuvą finansuoti,

2005 metais – 43 164 Lt (12 501,16 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų 2005 m. rugpjūčio 6–7 d. vykusiam (duomenys neskelbtini) sąskrydžiui finansuoti,

2004 metais – 1 436 870 Lt (416 146,32 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) rinkimų į (duomenys neskelbtini) finansuoti,

2004–2006 metais – 43 810 Lt (12 688,25 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) veiklai finansuoti,

2004–2005 metais – 355 627,57 Lt (102 996,86 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų reklaminiams suvenyrams, baldams, kompiuterinei ir biuro technikai įsigyti,

2004 metais – 59 124 Lt (17 123,49 Eur) pajamų ir išlaidų, skirtų politikos konsultanto J. N. (J. N.) paslaugoms apmokėti,

2004–2006 metais – 101 313,36 Lt (29 342,38 Eur) įsipareigojimų, 21 220,42 Lt (6 145,86 Eur) turėtų gautų ir 80 362,73 Lt (23 274,66 Eur) turėtų išlaidų, apskaitytų kitų ūkio subjektų buhalterinėje apskaitoje pagal jų pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus,

2004–2006 metais (duomenys neskelbtini) pirko ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 131 034,87 Lt (37 950,32 Eur), iš jų: 2004 metais – už 22 274,72 Lt (6 451,20 Eur), 2005 metais – už 62 124,88 Lt (17 992,61 Eur), 2006 metais – už 46 635,27 Lt (13 506,51 Eur), tačiau nevedė turto (išskyrus pinigus) ir jo judėjimo apskaitos, be to, dalies ilgalaikio ir trumpalaikio turto pirkimas ar kitoks įsigijimas buvo apskaitytas neoficialioje (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, todėl negalima nustatyti, kiek ir kokio turto 2004–2006 metais buvo nupirkta ar kitaip įsigyta ir kokia buvo turto likutinė vertė 2004, 2005 bei 2006 m. pabaigai,

debitorių ir kreditorių registre nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 2006 m. gruodžio 31 dieną (duomenys neskelbtini) fiksavo bendrą 479 804,93 Lt (138 961,11 Eur) skolą įvairiems ūkio subjektams, bet skolų ir jų padengimo ataskaitiniu laikotarpiu nedeklaravo, be to, nesant (duomenys neskelbtini) skolų apskaitos registrų 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d. ir tarpusavio skolų suderinimo aktų už 2004, 2005 ir 2006 metus su ūkio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes bei paslaugas, nesudarė galimybės nustatyti tikslios (duomenys neskelbtini) skolų būklės 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d. ir patikrinti, kad (duomenys neskelbtini) bendra skola ūkio subjektams 2006 m. gruodžio 31 d. iš tikrųjų sudarė 479 804,93 Lt (138 961,11 Eur).

Tokiais bendrininkų grupės nusikalstamais veiksmais buvo apgaulingai tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita – vedama dviguba buhalterija, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita, t. y. (duomenys neskelbtini) ne visas ūkines finansines veiklos operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2004–2006 metais įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos ne visos 2004, 2005 ir 2006 metų ataskaitinių laikotarpių ūkinės finansinės operacijos: 2004 metais – 13 086 328,43 Lt (3 790 062,68 Eur), 2005 metais – 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur), 2006 metais – 4 413 868,17 Lt (1 278 344,58 Eur) pajamų; 2004 metais – 13 068 385,24 Lt (3 784 865,98 Eur), 2005 metais – 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur), 2006 metais – 3 745 797,44 Lt (1 084 857,92 Eur) išlaidų. (duomenys neskelbtini) neapskaitė oficialioje buhalterinėje apskaitoje, t. y. gavo ir naudojo pinigines lėšas be apskaitos, netvarkė ilgalaikio turto apskaitos, dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Be to, Z. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N. bei K., juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas.

P., eidamas vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje, būdamas (duomenys neskelbtini) (nuo 2003 m. spalio 18 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d.), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, įskaitant teisę atstovauti (duomenys neskelbtini) sudarant ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijas, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, bei Z. nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip nuo 2004 m. kovo mėn. faktiškai vykdžiusi (duomenys neskelbtini) pareigas, 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) P. įgaliota pasirašyti (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (VSDFV, VMI, Statistikos departamentui ir kt.), darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo bei atleidimo ir taip turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, veikdami bendrininkų grupe juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai bei interesais, siekdami apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija bei (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų ir išlaidų dėl bendrininkų grupės (Z., P., N. bei asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pažeisdami (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 7 dalies reikalavimą metinėje politinės finansinės veiklos deklaracijoje deklaruoti visas per finansinius metus gautas pajamas, aukas ir jų aukotojus, skolintas bei kitas lėšas, turėtas išlaidas, grąžintas skolas, 2005 m. vasario 25 d. įrašė į nustatyta tvarka patvirtintą 2004 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą, nes deklaravo 6 085 147,20 Lt (1 762 380,44 Eur) pajamų ir 6 081 722,93 Lt (1 761 388,71 Eur) išlaidų, vėliau (tiksliai nenustatytą dieną) įrašė į patikslintą 2004 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą, nes deklaravo 6 009 769,94 Lt (1 740 549,68 Eur) pajamų ir 5 853 475,67 Lt (1 695 283,73 Eur) išlaidų, 211 870 Lt (61 361,79 Eur) (duomenys neskelbtini) skolą (skolos likutį) politinės kampanijos laikotarpiu (iš viso), iš kurių 152 870 Lt (44 274,21 Eur) buvo padengta ataskaitinių metų laikotarpiu, bei 59 000 Lt (17 087,58 Eur) skolos likutį ataskaitinių metų pabaigoje, tačiau nedeklaravo į (duomenys neskelbtini) apskaitą neįtrauktų 13 086 328,43 Lt (3 790 062,68 Eur) pajamų ir 13 068 385,24 Lt (3 784 865,98 Eur) išlaidų, nedeklaravo 2004 m. gruodžio 31 d. bendrąja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 22 274,72 Lt (6 451,20 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais ir neįrašytas į oficialią buhalterinę apskaitą, o deklaruotų 2004 m. gruodžio 31 d. turimų skolų nepagrindė debitorių ir kreditorių registro duomenimis bei tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais ūkio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, šias deklaracijas pasirašė. 2005 m. kovo 1 d. 2004 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracija (pirminė) su žinomai neteisingais duomenimis pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, o 2005 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateikta patikslinta 2004 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracija.

P. ir Z. organizavus, vykdant vieningą bendrininkų grupės sumanymą, siekiant apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius, pažeidus 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, turtą ir jų naudojimą į nustatyta tvarka patvirtintas deklaracijas – mėnesines ir metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), kurios pateiktos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:

2004 m. liepos 14 d. į 2004 m. birželio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. liepos 15 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2004 m. rugpjūčio 16 d. į 2004 m. liepos mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. rugpjūčio 16 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2004 m. rugsėjo 15 d. į 2004 m. rugpjūčio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. rugsėjo 16 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2004 m. spalio 13 d. į 2004 m. rugsėjo mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. spalio 15 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2004 m. lapkričio 15 d. į 2004 m. spalio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2004 m. lapkričio 16 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. sausio 15 d. į 2004 m. gruodžio 15 d. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. sausio 17 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. vasario 12 d. į 2004 m. metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0573) įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas ir 2005 m. vasario 15 d. ši deklaracija pateikta Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

P. ir K., paskirta 2005 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) bei remiantis (duomenys neskelbtini) statuto 16 straipsniu įgaliota tvarkyti (duomenys neskelbtini) lėšas ir turtą bei atstovauti (duomenys neskelbtini) sudarant ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaracijas, vykdydami bendrininkų grupės vieningą sumanymą bei veikdami bendrai, siekdami apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija ir (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei išlaidų dėl bendrininkų grupės (P., Z., N., K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos, pažeisdami (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 7 dalies reikalavimą metinės politinės finansinės veiklos deklaracijoje deklaruoti visas per finansinius metus gautas pajamas, aukas ir jų aukotojus, skolintas bei kitas lėšas, turėtas išlaidas, grąžintas skolas, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną įrašė į nustatyta tvarka patvirtintą 2005 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą, nes deklaravo 1 972 057,23 Lt (571 147,25 Eur) pajamų ir 1 672 821,77 Lt (484 482,67 Eur) išlaidų, tačiau nedeklaravo į (duomenys neskelbtini) apskaitą neįtrauktų 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur) pajamų ir 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur) išlaidų, nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. bendrąja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 62 124,88 Lt (17 992,61 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais ir neįrašytas į oficialią buhalterinę apskaitą, nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. turimų skolų, jų nepagrindė debitorių ir kreditorių registro duomenimis bei tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais ūkio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, deklaraciją pasirašė bei 2006 m. kovo 1 d. Vilniuje pateikė 2005 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui;

K., vykdydama bendrininkų grupės vieningą sumanymą apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius, 2006 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje įrašė į nustatyta tvarka patvirtintą patikslintą 2005 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą, nes deklaravo 1 957 031,38 Lt (566 795,46 Eur) pajamų ir 1 628 310,57 Lt (471 591,34 Eur) išlaidų, tačiau nedeklaravo 7 616 650,28 Lt (2 205 934,40 Eur) pajamų ir 6 910 135,20 Lt (2 001 313,48 Eur) išlaidų, nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. bendrąja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 62 124,88 Lt (17 992,61 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais ir neįrašytas į oficialią buhalterinę apskaitą, nedeklaravo 2005 m. gruodžio 31 d. turimų skolų, jų nepagrindė debitorių ir kreditorių registro duomenimis bei tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais ūkio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, deklaraciją pasirašė bei 2006 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje pateikė patikslintą 2005 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui;

P. ir Z. organizavus, vykdant vieningą bendrininkų grupės sumanymą ir veikiant bendrininkų grupe su K., tiksliai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną K. įrašė į nustatyta tvarka patvirtintą 2006 metų (duomenys neskelbtini) metinę finansinės veiklos deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą, nes deklaravo 1 911 661 Lt (553 655,29 Eur) pajamų ir 2 058 228 Lt (596 104,03 Eur) išlaidų, tačiau nedeklaravo 4 413 868,17 Lt (1 278 344,58 Eur) pajamų ir 3 745 797,44 Lt (1 084 857,92 Eur) išlaidų, nedeklaravo 2006 m. gruodžio 31 d. bendrąja likutine verte įsigyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 46 635,27 Lt (13 506,51 Eur) bei turto, kurio įsigijimas buvo nepagrįstas juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais ir neįrašytas į oficialią buhalterinę apskaitą, nedeklaravo 2006 m. gruodžio 31 d. debitorių ir kreditorių registre fiksuotos 479 804,93 Lt (138 961,11 Eur) skolos įvairiems ūkio subjektams bei jos nepagrindė tarpusavio atsiskaitymo aktais su kitais ūkio subjektais, teikusiais (duomenys neskelbtini) prekes ir paslaugas, deklaraciją pasirašė bei 2007 m. vasario 28 d. Vilniuje K. pateikė 2006 metų (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

P. organizavus, vykdant bendrininkų grupės vieningą sumanymą, Z. ir K., veikdamos bendrai (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, siekdamos apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti privalomus mokesčius ir įmokas, pažeisdamos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, įrašė į mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei kitų asmenų pajamas, pasirašė ir teikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:

2005 m. balandžio 15 d. įrašė į 2005 m. kovo mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. gegužės 16 d. įrašė į 2005 m. balandžio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. gegužės 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. birželio 15 d. įrašė į 2005 m. gegužės mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. birželio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. liepos 15 d. įrašė į 2005 m. birželio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. liepos 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. rugpjūčio 15 d. įrašė į 2005 m. liepos mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. rugsėjo 15 d. įrašė į 2005 m. rugpjūčio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. spalio 17 d. įrašė į 2005 m. rugsėjo mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. lapkričio 15 d. įrašė į 2005 m. spalio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. lapkričio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2005 m. gruodžio 15 d. įrašė į 2005 m. lapkričio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2005 m. gruodžio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2006 m. sausio 16 d. įrašė į 2005 m. gruodžio mėn. mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2006 m. sausio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

P. ir Z. organizavus, vykdant bendrininkų grupės vieningą sumanymą, veikiant bendrininkų grupe su K. ir N., kuris, būdamas (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) statuto 15 straipsniu būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, turėdamas teisę atstovauti (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija ir (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei išlaidų dėl bendrininkų grupės (P., Z., N., K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pažeisdami 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, K. ir N. įrašė į mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, pasirašė bei teikė jas valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui:

2006 m. rugpjūčio 4 d. įrašė į 2005 metų metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0573) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2006 m. rugpjūčio 7 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui,

2007 m. rugpjūčio 3 d. įrašė į 2006 m. sausio–gegužės mėn. mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurias 2007 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

Vykdant bendrininkų grupės vieningą sumanymą apgaule išvengti didelės vertės mokestinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, K., P. ir Z. organizavus, 2007 m. rugpjūčio 3 d. įrašė į 2006 metų metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją (FR0573) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, kurią 2007 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.

Vykdant bendrininkų grupės vieningą sumanymą, P. organizavus, Z. ir K., veikdamos bendrai 2005–2006 metais, bei K., veikdama bendrai 2006 metais su N., siekdami apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės (duomenys neskelbtini) naudai mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija ir (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei išlaidų dėl bendrininkų grupės (P., Z., N., K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pažeisdami 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 7 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio reikalavimus teikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas bei socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, deklaruojant pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, įrašė į Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių (duomenys neskelbtini) privalėjo skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas, jas pasirašė bei teikė valstybės įgaliotai institucijai – VSDFV Vilniaus miesto skyriui, t. y. Z. ir K.:

2005 m. balandžio 14 d. įrašė į 2005 m. I ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurią 2005 m. balandžio 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,

2005 m. liepos 12 d. įrašė į 2005 m. II ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurią 2005 m. liepos 14 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,

2005 m. spalio 17 d. įrašė į 2005 m. III ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurią 2005 m. spalio 18 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,

2006 m. sausio 13 d. įrašė į 2005 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurią 2006 m. sausio 16 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui;

2006 m. balandžio 13 d. įrašė į 2006 m. I ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurią 2006 m. balandžio 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui,

2006 m. liepos 17 d. įrašė į 2006 m. II ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurią 2006 m. rugpjūčio 8 d. pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui.

Tokiais bendrininkų grupės veiksmais, veikiant apgaule juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai, (duomenys neskelbtini) 2004–2006 metais išvengė didelės turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma sudaro 3 864 390 Lt (1 119 204,70 Eur), iš jų:

2 992 452 Lt (866 674 Eur) gyventojų pajamų mokesčio: 2004 metais – 241 312 Lt (69 888,79 Eur), 2005 metais – 784 875 Lt (227 315,51 Eur), 2006 m. sausio–gegužės mėn. – 1 966 265 Lt (569 469,71 Eur);

2005 metais – 11 559 Lt (3 347,72 Eur) pajamų mokesčio nuo autorinių atlyginimų;

855 347 Lt (247 725,61 Eur) socialinio draudimo įmokų: 2005 metais – 275 291 Lt (79 729,78 Eur), 2006 m. sausio–gegužės mėn. – 580 056 Lt (167 995,83 Eur);

5 032 Lt (1 457,36 Eur) įmokų į Garantinį fondą: 2005 metais – 1 619 Lt (468,89 Eur), 2006 m. sausio–gegužės mėn. – 3 413 Lt (988,47 Eur).

Z. buvo kaltinama tuo, kad, veikdama organizuota grupe, eidama vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje, būdama (duomenys neskelbtini) P. (duomenys neskelbtini), veikdama (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu oficialiose ataskaitose – 2005 metų laikotarpiu Vilniuje (duomenys neskelbtini) metinėse finansinės veiklos deklaracijose pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pajamas bei turtą ir šiuo pareiškimu suklaidino valstybės institucijas: Valstybinę mokesčių inspekciją bei Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK), kuri, nežinodama apie apgaulingų duomenų įrašymą į pateiktas (duomenys neskelbtini) metines finansinės veiklos deklaracijas, neteisėtai skyrė (duomenys neskelbtini) dotacijas ir kompensaciją, dėl to valstybė patyrė didelės turtinės 1 125 069,70 Lt (325 842,71 Eur) žalos, o (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo didelės vertės turtines teises.

Šiais veiksmais Z. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Z. buvo kaltinama tuo, kad, veikdama organizuota grupe, eidama vadovaujančias pareigas viešajame juridiniame asmenyje, būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)vadovo P. (duomenys neskelbtini), veikdama (duomenys neskelbtini) naudai bei interesais, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu oficialiose ataskaitose organizavo apgaulingų duomenų apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą pateikimą (duomenys neskelbtini) 2006 metų metinėse finansinės veiklos deklaracijose bei šiuo pareiškimu suklaidino valstybės institucijas: VMI ir VRK, kuri, nežinodama apie apgaulingų duomenų įrašymą į pateiktas (duomenys neskelbtini) metines finansinės veiklos deklaracijas, 2007 m. neteisėtai skyrė (duomenys neskelbtini) dotacijas bei kompensaciją, dėl to valstybė patyrė didelės turtinės 3 810 847,23 Lt (1 103 697,65 Eur) žalos, o (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo didelės vertės turtines teises.

Šiais veiksmais Z. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinių teisių įgijimo) bei 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisino.

Pareikšti kaltinimai ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šių kaltinimų nepagrįstumo išsamiau nedėstomi, o prokuroro apeliacinis skundas visai nedėstomas, nes, nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras 2017 m. kovo 10 d. teismo posėdyje prokuroro apeliacinį skundą atšaukė ir teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą paliko nenagrinėtą.

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo proceso normas, dėl to padarė netinkamas išvadas ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, o tai traktuotina kaip netinkamas įstatymo pritaikymas bei esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, sukliudęs teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Skundžiamo nuosprendžio turinys liudija, jog teismas rėmėsi duomenimis, gautais, slapta atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę, taikant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – ir OVĮ). Teisme buvo iškeltas klausimas, kad prieš apeliantę ir kitus asmenis taikytos slapto pobūdžio operatyvinės veiklos priemonės ne tik pažeidžia jos teises ir lūkesčius į teisingą bei objektyvų teismą, bet ir tai, jog OVĮ 9 straipsnio 1 punktas, 10, 11 straipsniai galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnyje įtvirtintai teisei į privatumą bei konstituciniam teisinės valstybės principui, teisinio aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimui bei iš konstitucinio proporcingumo principo kylantiems reikalavimams. Teisme buvo pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), nes kilo abejonių, ar nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. galiojusio OVĮ 9 straipsnio 1 punktas, 10, 11 straipsniai, įteisinantys į asmens privatumą besiskverbiančių techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, tačiau nenumatantys realios ir veiksmingos galimybės galbūt pažeistas teises ginti teisme, neprieštarauja iš Konstitucijos 22 straipsnio ir konstitucinio teisinės valstybės imperatyvo kylančiai bei Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą teisinės gynybos.

Nors teismas nematė pagrindo kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, prašyme ir gynybos baigiamosiose kalbose išsakytos abejonės dėl galimybės Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų specialia tvarka panaudotų priemonių pagalba gautus duomenis panaudoti byloje kaip įrodymus nuosprendyje neanalizuotos, neaptartos, teismas dėl to nepateikė savo motyvuotų išvadų.

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens išaiškinimas susidėjo iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo. Teismas nepatikrino operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo, operatyvinių veiksmų atlikimo teisinio pagrindo. Teismo nurodytos tik iš dalies išslaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis remiantis buvo kontroliuojama ir fiksuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksacija buvo atliekama teisėtai bei pagrįstai. Teismas nepateikė argumentų, kurie atskleistų, kokiais duomenimis remdamasis jis manė, jog slaptai atlikta telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos kontrolė vykdyta teisėtai, kodėl ji nepažeidė apeliantės teisės į privatumą, teisės bei teisėtų lūkesčių į teisingą ir objektyvų teismą.

Slapta tokios informacijos kontrolė yra kišimasis į asmens privatumą, jo laisves ir garantuotas teises, todėl bet kuris asmuo manydamas, kad, slapta renkant informaciją apie jo telefoninių pokalbių, elektroninių laiškų, SMS žinučių turinį, jo teisės pažeidžiamos, turi absoliučią Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą savo teisėms apginti. BPK 44, 45 straipsniai įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų teises bei pareigas, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Bylos nagrinėjimo metu gynybai suabejojus dėl slapta telekomunikacijų tinklais rinktos informacijos teisėtumo, teismas nesiėmė jokių priemonių tai ištirti. Pripažinęs šį informacijos rinkimo būdą kaip teisėtą, teismas nepateikė motyvų savo išvadai paremti, o neargumentuota išvada negali būti pripažinta teisėta.

Byloje pateiktos iš dalies išslaptintos teismo nutartys yra be motyvų ir neskundžiamos. Pagal formuojamą teismų praktiką bylą nagrinėjantis teismas jų netikrina. Taigi dėl apeliantės priimtas apkaltinamasis nuosprendis paremtas ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei fiksacijos būdu gauta informacija. Tačiau nuosprendyje nepasisakyta, ar ši informacija gauta teisėtu būdu ir ar byloje esančių minėtų nutarčių, kuriomis remiantis buvo renkama informacija, neskundžiamumas bei motyvų nebuvimas nepažeidžia apeliantės teisės į teisingą ir objektyvų teismą. Teismas nesiėmė priemonių, kad byloje būtų gautos ne iš dalies, bet visiškai išslaptintos nutartys, kurios leistų jas objektyviai ištirti ir įvertinti. Susiklosčiusi teismų praktika nurodo, kad duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių dėl duomenų patikimumo ir šios abejonės teisme nebuvo argumentuotai pašalintos, atliekant kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, nepripažįstami įrodymais, todėl, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neturėjo pagrindo jais remtis.

Byloje surinkti duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog apeliantė niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) pavaduojantis ar einantis jo pareigas asmuo, t. y. niekada nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 3 d. jai išduotas įgaliojimas galiojo tik 2005 metais, be to, tas įgaliojimas nenumatė, kad apeliantė būtų atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą. Įgaliojimo turinys nenumatė ją įgalioti vykdyti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pareigas.

Nebūdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) daromų buhalterinių įrašų teisingumą, apeliantė niekada jų nedarė ir už jų atitikimą realiai situacijai nebuvo atsakinga. Skirtingais laikotarpiais buhalterinę apskaitą (duomenys neskelbtini) tvarkiusios N. S., V. J.-B., D. B. ir K. viso proceso metu vieningai parodė, kad niekas joms nenurodė, kaip turi būti tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, ką reikėtų įrašyti į apskaitą, o ko – ne.

Apeliantė nebuvo (duomenys neskelbtini) vadovė ar (duomenys neskelbtini), nebuvo įgaliota eiti jų pareigas ar juos pavaduoti, tačiau pripažinta kalta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. Nuosprendyje nurodyta, jog ji nusikalstamas veikas darė, veikdama pagal 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) pasirašytą įgaliojimą, tačiau nemotyvuota, kokią įtaką (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimui turėjo šis įgaliojimas. Jis galiojo tik 2005 metais, todėl jo turinys neturėjo jokios reikšmės 2004 ir 2006 metais.

(duomenys neskelbtini) apeliantė pradėjo dirbti 2004 m. viduryje ne kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bet kaip (duomenys neskelbtini). Teismas ne kartą nuosprendyje nurodė, kad ji, vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas, organizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, liepė vesti dvigubą buhalteriją nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip nuo kovo mėnesio. Šis teiginys, nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, ne tik neargumentuotas, bet ir nepateiktos motyvuotos išvados, kodėl atmetami apeliantę teisinantys duomenys.

Byloje nėra duomenų, jog ji jau 2004 m. vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad 2004 m. (duomenys neskelbtini) buvo S. M.. Nesant motyvuotų teismo išvadų dėl ją teisinančių įrodymų, lieka neaišku, kokiais argumentais remdamasis teismas teigė priešingai.

Nuosprendyje nurodyta, jog apeliantė su kitais nuteistaisiais laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Vėliau nuosprendyje teigiama, kad apgaulinga apskaita (duomenys neskelbtini) buvo vedama nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad apeliantė nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip kovo mėn., organizavo (duomenys neskelbtini) dvigubą buhalterinę apskaitą, tačiau vėliau teismas teigė nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) sistemingai, t. y. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 5 d., vedė atskirą neoficialią piniginių lėšų apskaitą. Nurodyti tik keli pavyzdžiai liudija, jog nuosprendžio teiginiai yra prieštaringi ir nesuprantami.

Nuosprendyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į įstatymo pataisas, apeliantei inkriminuojama veika gali apimti laikotarpį tik nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d., tačiau, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos atsiradusios žalos, ieškinio dydžio, teismas ėmė visą laikotarpį, t. y. visus 2004, 2005 ir 2006 kalendorinius metus. Taigi nuo 2004 m. sausio 1 d. ieškiniai negalėjo būti skaičiuojami, juo labiau kad ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) tik nuo 2004 m. vidurio.

Apeliantė neatsimena, jog kada nors būtų pasirašiusi deklaraciją ar ataskaitą už kitą asmenį. Šias abejones sustiprino (duomenys neskelbtini) V. J.-B., teisme parodžiusi, kad ji dažnai pasirašydavo ataskaitose tiek už D. B., tiek už Z.. Šių abejonių teismas nepašalino, nepaskyrė rašysenos ekspertizių. Byloje esančios deklaracijos, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos liudija, jog jas pasirašė visai kiti (duomenys neskelbtini) asmenys, o ne apeliantė arba prie jos pavardės pasirašė akivaizdžiai kitas asmuo. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti argumentai, kodėl ji turėtų atsakyti už (duomenys neskelbtini) ataskaitas bei deklaracijas, kurių nepildė, nepasirašė ir nepateikė suinteresuotoms organizacijoms.

Byloje nėra duomenų, kad deklaracijos, ataskaitos apeliantei buvo pateiktos susipažinti, ji jas tikrino, vizavo arba žinojo apie jas.

Nuosprendyje nėra motyvuotų išvadų, kodėl skirtingų asmenų pasirašytos (duomenys neskelbtini) ataskaitos ir deklaracijos už 2004–2006 m. laikotarpį bei jų sukeltos pasekmės absoliučiai visos inkriminuotos jai. Nesant motyvuotų išvadų dėl inkriminuojamų veikų sudėties visų sudėtinių dalių (subjektyviosios pusės), nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

BPK 89 straipsnis numato, kad specialistas pagal savo kompetenciją turi ištirti ūkinę finansinę veiklą pagrindžiančius duomenis ir pateikti savo išvadas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų vertinimas yra ne specialistų, bet išimtinai teismo kompetencija. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) daugybėje vietų specialistai vertino liudytojų parodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, jog specialistų, ekspertų išvados yra tik prielaida teisinei išvadai daryti, ir teismas, nuosprendyje remdamasis specialisto išvada, esant proceso dalyvių abejonėms dėl specialistų išvadų, privalo motyvuotai aptarti, kodėl jis mano, kad specialistas pateikė išvadą, neviršydamas savo kompetencijos. Šiuo aspektu specialistų išvados kelia daug abejonių.

Specialistai teisme negalėjo visapusiškai paaiškinti savo teiginių ir išvadų, tačiau teismas, nepaisydamas kilusių abejonių, jų nepašalino, nuosprendyje motyvuotai neaptarė ir savo išvadose ignoravo akivaizdžias specialistų klaidas (pvz. netinkamai nurodytą lito ir dolerio valiutų kursą). Pagal neteisingus skaičiavimus VMI pareiškė ieškinį, ir teismas jį patenkino.

Liudytojas A. Ž., kurio sąskaita naudojosi N. S., teisme patvirtinto, kad 2004 m. rugpjūčio 16 d. per šią sąskaitą atliko pinigines operacijas asmeniniam butui pirkti, mokėjo už vaiko darželį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, šių sumų iš specialistų galutinių išvadų nepašalino ir ieškinius patenkino visa apimtimi, nors jų piniginė išraiška pagrįsta klaidingomis specialistų išvadomis.

Nagrinėjant bylą teisme, prokuroras pakeitė apeliantei kaltinamajame akte nurodytus kaltinimus. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Taigi teismas nagrinėjo ir nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl apeliantės veikų kvalifikavimo abiejų versijų. To reikalauja ne tik BPK 256 straipsnio turinys, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, tačiau teismas to nepadarė.

Bylos duomenys rodo, jog nuo 2008 m. balandžio 14 d., kai byla perduota teismui nagrinėti, iki 2012 m. spalio 26 d., kai prokuroras paprašė pakeisti kaltinimą, byloje neįvyko jokių pasikeitimų, neišaiškėjo naujų faktų ar aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti kaltinimą. Prokuroro 2012 m. spalio 26 d. prašymo turinys liudija, kad ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai sutiko, jog bylos nagrinėjimas nedavė pagrindo keisti kaltinimo.

Teismas, kvalifikuodamas apeliantės veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, daugelyje vietų kaip esminį jos požymį nurodė esminę apgaulę, kuria buvo siekiama išvengti prievolės – sumokėti privalomus mokesčius. Lyginant BK 182 ir 220 straipsnių dispozicijas akivaizdu, kad jų abiejų esmė yra apgaulė. Šių dviejų straipsnių dispozicijų ir teismų praktikos analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog BK 220 straipsnis yra speciali norma, lyginant su bendro pobūdžio BK 182 straipsnio norma. Nuosprendžio turinys taip pat liudija, kad darant prielaidą, jog apeliantė tikrai padarė nusikalstamą veiką, ši veika pagal nuosprendyje išdėstytus teiginius ir argumentus, kuriais apibūdinami nusikaltimo sudėties elementai, negalėtų būti kvalifikuojama pagal bendro pobūdžio BK 182 straipsnio normą, o turėtų būti kvalifikuota, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nustojo egzistuoti ne jos likvidavimo, bet reorganizavimo būdu, tačiau, pašalinęs jos baudžiamąją atsakomybę, tuo pačiu pašalino ir (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę, nors jų prigimtis, paskirtis bei pobūdis skirtingi. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nuosprendyje neišdėstė motyvuotų išvadų, kodėl darbdavys neturėtų atsakyti už dėl savo darbuotojų jo naudai atliktų veiksmų atsiradusią žalą. Byloje būtina atlikti teisminį tyrimą – išreikalauti (duomenys neskelbtini) likvidavimo (reorganizavimo) bei naujo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įregistravimo ir įstatų dokumentus siekiant išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) (leiboristai) perėmė (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, kokius ir kokios apimties. Tik ištyrus šias aplinkybes galima padaryti motyvuotas išvadas, ar juridinis asmuo ir koks galėtų būti šioje byloje civilinis atsakovas.

Procesas byloje iki nuosprendžio priėmimo vyko daugiau kaip septynerius metus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje tokia trukmė jau pripažįstama kaip neatitinkanti ,,įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog, jei ne žiniasklaidos padidintas dėmesys, tai yra kasdienė teismuose nagrinėjama byla. Ji nėra sudėtinga, paini ar komplikuota. Daugelis (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bylos medžiagoje kartojasi po kelis kartus, todėl nėra pagrindo jos priskirti prie labai didelės apimties. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad apeliantės ar jos gynėjo veiksmais siekta sąmoningai bylą vilkinti. Ilgo bylos nagrinėjimo metu vyko normalūs gyvenimo pokyčiai – apeliantė (duomenys neskelbtini). BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas tai įvardija kaip pateisinamas neatvykimo į teismą priežastis, todėl jos neturėtų ir negalėtų būti traktuojamos kaip sąmoningas proceso vilkinimas.

EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje procesas aiškiai per ilgas, vienas iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės mažinimas ar švelninimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiškai traktuojama pernelyg ilgo proceso kaltinamajam kompensavimo galimybė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Jeigu teismas padarytų išvadą, kad apeliantė kalta dėl jai inkriminuotų veikų, jai turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir galutinė bausmė turėtų būti nesusijusi su laisvės atėmimu. Per laiką nuo baudžiamojo persekiojimo pradžios apeliantė visiškai subrendo kaip žmogus ir asmenybė, sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, tapo (duomenys neskelbtini), atsirado kitų esminių aplinkybių, kurių visuma yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog, lyginant su 2004–2006 m., situacija iš esmės pasikeitė ir ji tikrai nėra tas asmuo, kuriam reali laisvės atėmimo bausmė yra teisingiausia.

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir ją išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas A. P. prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistosios Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantė ginčija tik, jos nuomone, padarytus proceso pažeidimus, nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimą), 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės mokestinių prievolių išvengimą), bausmę ir civilinius ieškinius, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų ir atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį, bylą išnagrinėjus kasacine tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, Z. kaltė organizavus apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (duomenys neskelbtini) pagrįsta bylos duomenimis. Teismas nešališkai išnagrinėjo šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl šios veikos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, nes Z. nepagrįstai nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo). Jos veika turi būti perkvalifikuota, byla dėl naujai kvalifikuotos veikos nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui, o bausmių subendrinimas panaikintas. Klausimas dėl civilinių ieškinių ir netiksliai nustatytų į juridinio asmens (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą neįrašytų pajamų bei išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, iš naujo nesprendžiamas, nes jis jau išspręstas įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje, priimtame išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios išskirta nagrinėjama byla. Minėtame nuosprendyje į (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą neįrašytų pajamų bei išlaidų sumos patikslintos, o civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su proceso pažeidimais

Nagrinėdama išskirtą baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių proceso pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas apeliantės teises ir turėjusių įtakos bylai teisingai išnagrinėti, priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nenustatyta. Toliau nuosprendyje dėstomi teisėjų kolegijos argumentai, sugrupuoti, įvairiais aspektais atsakant į pagrindinius apeliacinio skundo teiginius dėl, apeliantės nuomone, padarytų proceso pažeidimų.

Iš nuteistosios Z. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo su netinkamu įrodymų vertinimu.

Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Siekiant konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą, nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-466/2009, 2K-195/2010, 2K-75-677/2016).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.).

EŽTT praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimai bylose Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007), Rupa prieš Rumuniją (Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008)). Be to, turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys esant nurodytas aplinkybes ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad, jei abejojama dėl teismo nešališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Be to, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, faktas, jog teisėjo (teisėjų kolegijos) nušalinimas nebuvo patvirtintas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

Įvertinęs nuteistosios skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo nešališkumo principo pažeidimą nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas tuo, jog buvo atmetami kai kurie proceso dalyvių prašymai, o kitų proceso dalyvių prašymai tenkinami ar iš viso nesutinkama su teismo išvadomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmę teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą gana išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nuteistoji ir gynėjai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nešališkumo aspektu netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį. Dėl to nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, laikytinas deklaratyviu ir pagrįstu iš esmės tik jos nesutikimu su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, todėl atmestinas.

Apeliantė savo skunde nurodė argumentus, susijusius su jos veikų kvalifikavimo pakeitimu teisme. Nuteistosios Z. nurodyti nuosprendžio trūkumai susiję ir su nuosprendžio netinkamu surašymu, teismui ignoruojant įstatymo reikalavimus pateikti išsamius veikų kvalifikavimo (taip pat ir kvalifikavimo galimybių) motyvus.

Teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurias padarę jie kaltinami.

Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės bei jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų bei tvarkos.

BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką. Šio straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo nustatyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prokuroro prašymą, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, nedelsdamas praneša apie tai nagrinėjimo teisme dalyviams, įteikia prašymo nuorašus kaltinamajam bei kitiems proceso dalyviams ir užtikrina kaltinamojo teisę turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai.

Nagrinėjama byla buvo perduota teismui, Z. kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje (t. 155, b. l. 1–208).

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą (t. 172, b. l. 89–143). Iš pateikto prašymo matyti, jog prokuroras dalies kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą prašė pakeisti, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, nekeičiant kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių, t. y. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 205 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

Iš 2012 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog teismas prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo priėmė, kaltinamajai Z. įteikė prašymo pakeisti kaltinimą nuorašą ir padarė bylos nagrinėjime pertrauką (iki 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. iki kito numatyto teisiamojo posėdžio) susipažinti su pareikštu kaltinimo pakeitimu (t. 172, b. l. 166, 167).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atlikęs šiuos veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepadarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir nesuvaržė kaltinamosios teisės į gynybą.

Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Z. kalta ir nuteisęs pagal naujai pateiktą kaltinimą, išdėstytą prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą (perkvalifikuoti jos veiksmus), nepažeidė kaltinamosios teisės į gynybą bei teisės žinoti, kuo yra kaltinama.

Apeliantė skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl baudžiamojo proceso metu pateiktų dviejų kaltinimų, nenurodė motyvų, kodėl pasirėmė tik pakeistame kaltinime pateiktu nauju nusikalstamos veikos kvalifikavimu.

Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Nors apeliantė įžvelgė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, pažeidimą, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas, laikantis įstatymo reikalavimų, taip pat ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimų: jame, kaip ir reikalauja ši įstatymo norma, nurodytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti išsamūs kaltinamųjų veiksmų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, teismo motyvai bei išvados dėl skiriamų bausmių ir priteistino žalos dydžio.

Išnagrinėjęs bylą, teismas gali netenkinti prokuroro prašymo ir kaltinamąjį (kaltinamąją) pripažinti kaltu, remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, bet ne nurodytu pakeistame kaltinime.

Kita vertus, teismo nesaisto kaltinamajame akte išdėstytas inkriminuotos veikos teisinis įvertinimas, nes jis tik parodo prokuroro poziciją ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Nagrinėdamas bylą bei nustatęs, kad kaltinamojo (kaltinamosios) padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, nei nurodyta kaltinamajame akte, sudėtį, teismas privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.

Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo (kaltinamosios) padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas, gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamame nuosprendyje Vilniaus apygardos teismas išsamiai aptarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius nuteistosios Z. veikose ir, išdėstęs motyvus, dėl dalies pareikštų kaltinimų pripažino ją kalta padarius šį nusikaltimą, o dėl dalies – išteisino. Priimdamas nuosprendį, teismas neprivalo aptarti kitų galimų nuteistosios veikų kvalifikavimo galimybių ar aiškinti, kodėl jos veiką kvalifikavo pagal pakeistą, o ne kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikavimą.

Nesutikdama su jai inkriminuotos veikos kvalifikavimu, apeliantė turi teisę pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl jos veikos kvalifikavimo skųsti aukštesniajam teismui apeliacine ir kasacine tvarka, prašydama veikos kvalifikavimą pakeisti pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį ar jo dalį. Šia savo teise nuteistoji Z. pasinaudojo ir apeliaciniame skunde ginčijo jos veikos kvalifikavimą teigdama, kad veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal kitą baudžiamąjį įstatymą.

Taigi tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė ir nenurodė motyvų dėl nuteistosios Z. veikų kvalifikavimo pagal kaltinamajame akte nurodytą veikų kvalifikaciją, bet pripažino kalta pagal prokuroro prašyme nurodytą pakeistą kvalifikaciją (konkrečiai dėl sukčiavimo mokesčių srityje), negali būti laikoma aplinkybe, rodančia šio teismo šališkumą ar nuosprendžio surašymo esminį trūkumą. Šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o dėl Z. veiksmų kvalifikavimo pagrįstumo pasisakys tolesnėje šio nuosprendžio dalyje.

3. Dėl duomenų, gautų operatyvinio tyrimo metu, pripažinimo įrodymais

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde kėlė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės vykdymo teisėtumo bei jos metu gautų duomenų pagrįstumo ir leistinumo klausimus, akcentuodama tokių veiksmų atlikimo metu padarytus įvairiausius jos teisių, iš jų ir konstitucinių, pažeidimus.

Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl paties operatyvinio tyrimo vykdymo teisėtumo, tada pateiks argumentus dėl apeliantės skunde nurodytų principų ir jos teisių pažeidimų.

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde teigė, kad byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkti duomenys neatitinka Baudžiamojo proceso kodekse numatyto įrodymų leistinumo reikalavimo, nes BPK 154 straipsnyje numatyta slapto pobūdžio procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė Z. taikyta nepagrįstai, nesant tam pagrindo. Kadangi šie duomenys nebuvo surinkti teisėtais būdais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai grindė nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, remdamasis tokiais duomenimis.

Šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

EŽTT yra nurodęs, jog slapto sekimo priemonių taikymą sankcionuojanti institucija (EŽTT nagrinėtoje byloje tai buvo ikiteisminio tyrimo teisėjas) sprendžia, ar yra įtikinamas (pateisinamas) pagrindas sankcionuoti tokias sekimo priemones. Tai sprendžiant turi būti patikrinama: 1) ar yra faktinis pagrindas įtarti asmenį planuojant, darant ar padarius tam tikras sunkias (rimtas) nusikalstamas veikas; 2) ar šios priemonės taikomos, tik nesant galimybės kitais būdais nustatyti faktus ar šių faktų nustatymas kitais būdais būtų žymiai sudėtingesnis. Toks patikrinimas užtikrina, kad aptariamos priemonės nebūtų sankcionuojamos atsitiktinai, nesilaikant nustatytos tvarkos (EŽTT sprendimas byloje Dragojević v. Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015).

Operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo nagrinėjamoje byloje metu) 9 straipsnyje nustatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas taip pat ir tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.

OVĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis.

Nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo ir operatyvinių veiksmų sankcionavimo teisėtumo vertinimo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais.

Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti) arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto (duomenys neskelbtini) motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti).

Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje. Tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Taigi faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – tam tikra informacija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal EŽTT praktiką nusikalstamos veikos, dėl kurių gali būti nuspręsta taikyti slapto sekimo priemones, turi būti nurodytos įstatyme ir tai traktuojama kaip viena iš minimalių garantijų, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, apribojant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintas asmens teises (EŽTT sprendimai bylose Association for E. I. and Human Rights and Ekimdzhiev v. Bulgaria; Weber and Saravia v. Germany, no. 54934/00, decision of 29 June 2006).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami, tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo didelės apimties ir sudėtingo tyrimo sudėtinė dalis, šiame tyrime pranešimai apie įtarimus pareikšti įvairiems asmenims (ne tik nagrinėjamos bylos kaltinamiesiems) (t. 1, b. l. 1–3, 7, 8, 17, 21–23, 24–26).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, pradėtas 2003 m. liepos 7 d. (t. 1, b. l. 1–3). Pabaigus ikiteisminį tyrimą, 2004 m. balandžio 26 d. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apygardos teismui, kaltinant A. P., Ž. B., A. P., S. P., E. V., M. D., S. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį. Nagrinėdamas bylą Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 2005 m. spalio 7 d. nutartimi grąžino bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nustatė aštuonių mėnesių ikiteisminio tyrimo terminą. 2005 m. gruodžio 12 d. byla gauta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra), kurioje atliekant tyrimo veiksmus paaiškėjo naujų nusikalstamų veikų požymiai. Dėl to toje pačioje byloje 2006 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 216, 220, 222 straipsniuose, t. y. dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini), o 2007 m. lapkričio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 205 straipsnyje. Pagrindas pradėti šį ikiteisminį tyrimą buvo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo tarnybos (toliau – Tarnyba) surinkta operatyvinio tyrimo, atlikto operatyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga apie Z. ir kitų asmenų, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 7, 24–26). Prie atliekamo ikiteisminio tyrimo pridėta Tarnybos surinkta operatyvinė medžiaga: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo protokolai bei jų priedai (pokalbių suvestinės, elektroniniai laiškai ir jų priedai), prašymai dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai (t. 1, b. l. 24–26, 27–48, 49–62, 63, 68, 69, 70–71, 72–80, 81–82; t. 8, b. l. 39, 40–51, 52, 53–54, 55, 57, 58–59, 60–65).

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad priešingai, nei teigė apeliantė, buvo faktinis pagrindas technines priemones naudoti specialia tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad operatyvinio tyrimo veiksmai, kuriais gauti reikšmingi bylai duomenys, buvo atlikti, laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leido nuo 2006 m. kovo 22 d. iki 2006 m. birželio 22 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti Z. telefoninius pokalbius abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 170, b. l. 156).

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 14 d. ir 2006 m. kovo 1 d. nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leido pirmiausia nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 m. kovo 15 d., vėliau nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. birželio 2 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti N. S. telefoninius pokalbius abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir <...> (t. 170, b. l. 152, 155).

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 31 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. lapkričio 30 d. ir 2006 m. kovo 1 d. nutartimis sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leido pirmiausia nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2005 m. rugsėjo 2 d., po to nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. gruodžio 2 d., pratęsiant šios priemonės panaudojimo terminą nuo 2005 m. gruodžio 2 d. iki 2006 m. kovo 2 d., nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. birželio 2 d., slapta kontroliuoti bei fiksuoti R. R. telefoninius pokalbius abonentais Nr. 861401700, <...> ir susirašinėjimą elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir <…> (t. 170, b. l. 148, 149, 151, 154).

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 27 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leido nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti S. P. telefoninius pokalbius abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 170, b. l. 153).

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir leido nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. slapta kontroliuoti bei fiksuoti A. K. telefoninius pokalbius abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 170, b. l. 150).

Minėtų iš dalies išslaptintų nutarčių išrašai pateikti pirmosios instancijos teismui (t. 170, b. l. 147–156). Šie dokumentai pagrindžia operatyvinių priemonių taikymo teisėtumą. Taigi nurodytais laikotarpiais techninės priemonės specialia tvarka buvo naudojamos, nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos.

Ta aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie motyvai, jog operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuota bylai reikšminga informacija gauta teisėtais būdais, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų neištyrė. Teisėjų kolegija nurodo, kad duomenys, gauti Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka, kaip ir bet kokie kiti byloje esantys duomenys, turi būti ne tik gauti teisėtais būdais, bet ir patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Tirdamas bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl lygino operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis su kitais baudžiamojo proceso metu byloje gautais duomenimis ir ėmėsi kitų įstatyme numatytų priemonių nešališkai bei išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

Tai, kad nuteistoji Z. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, teismas nustatė, įvertinęs surinktų įrodymų visumą. Iš pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas išvadas dėl Z. kaltės pirmiausia pagrindė liudytojų parodymais ir kitais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurie buvo susieti su operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis: visų pirma tai BPK 97 straipsnyje nustatyta tvarka gauti duomenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie Z. naudotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), taip pat duomenys, gauti specialistams ištyrus N. S. naudotą kompiuterį ir (duomenys neskelbtini) kratų metu paimtus kompiuterius. Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai nurodė, kad nuteistosios Z. nusikalstami veiksmai ir kaltė padarius jai inkriminuotus nusikaltimus pagrįsta ne tik operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis (kurie sudarė dalį bylos įrodymų ir buvo tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą), bet iš esmės duomenimis, surinktais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atmetami nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentai, susiję su tik iš dalies išslaptintų Vilniaus apygardos teismo nutarčių pateikimu ir vertinimu. Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodytos tik iš dalies išslaptintos Vilniaus apygardos teismo nutartys nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slapta kontrolė ir fiksavimas buvo atliekami teisėtai bei pagrįstai, o būtent tik tokiu įrodymu remdamasis bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių kliūčių Z. kaltę grįsti operatyvinių tyrimų medžiaga.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011).

Šioje byloje teismas tikrino faktinį pagrindą.

Apeliantė skunde teigė, kad teismas nesiėmė priemonių, jog byloje būtų gautos ne iš dalies, bet visiškai išslaptintos nutartys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Operatyvinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) nuostatas, tikrindamas teiginius dėl faktinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti. Teismas teisingai derino baudžiamojo proceso nuostatų, numatančių kaltinamojo teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, reikalavimus bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas ir, gavęs prokuroro prašymą, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, Valstybės saugumo departamentą bei Generalinę prokuratūrą dėl operatyvinę veiklą sankcionavusių Vilniaus apygardos teismo nutarčių išslaptinimo (t. 164, b. l. 54–57, 95–98). Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas neatliko ar netinkamai atliko savo pareigą ištirti byloje esančius įrodymus.

Atkreipiamas dėmesys, jog pirminė informacija, esanti kaip operatyvinio tyrimo pagrindas, paprastai gaunama operatyvinės veikos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu, todėl sudaro valstybės paslaptį (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas; įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2007 m. balandžio 26 d.). Su tokia informacija gali susipažinti tik leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Specialioji ekspertų komisija, vadovaujama Baudžiamųjų bylų skyriaus (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 15 d. posėdyje tik iš dalies išslaptino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 31 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 28 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2005 m. gruodžio 14 d., 2006 m. sausio 27 d., 2006 m. kovo 1 d., 2006 m. kovo 21 d. nutartis, kadangi jose buvo valstybės paslaptį sudaranti informacija. Todėl teismas proceso dalyviams susipažinti pagrįstai pateikė dokumento, kuris buvo pagrindas operatyvinių veiksmų pradžiai, išrašą be valstybės paslaptį sudarančios informacijos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos tokią praktiką pripažįsta atitinkančia įstatymo reikalavimus (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2004, 2K-168/2008, 2K-313/2010), nes leidimą atlikti operatyvinius veiksmus suteikė teismas ir tai yra pakankama garantija buvus įstatyme numatytą pagrindą šiuos veiksmus atlikti, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato papildomai tikrinti šių duomenų.

Apeliantė nurodė, kad prieš ją panaudotos operatyvinės veiklos priemonės pažeidė jos teises į teisingą ir objektyvų teismą, be to, OVĮ 9 straipsnio 1 punktas, 10, 11 straipsniai galbūt prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos teisės į privatumą ir konstitucinio teisinės valstybės principo taikymui, teisinio aiškumo, apibrėžtumo ir proporcingumo reikalavimams. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas Z. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jau minėtų nuostatų išaiškinimo atmetė, o dėl išsakytų abejonių, susijusių su galimybe pagal Operatyvinės veiklos įstatymą specialia tvarka panaudotų priemonių pagalba gautus duomenis panaudoti byloje kaip įrodymus, nepateikė jokių motyvuotų išvadų.

Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs.

Jau minėta, jog nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantė. Priešingai, nei nurodė apeliantė, operatyviniais veiksmais, kurie buvo atlikti dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, negalėjo būti padarytas joks poveikis šią bylą nagrinėjusiems teisėjams. Dėl to apeliantės argumentas dėl jos teisės į teisingą ir objektyvų teismą pažeidimo yra nepagrįstas.

Priešingai, nei skunde nurodė apeliantė, operatyvinio tyrimo (pagal šiuo metu galiojantį įstatymą – kriminalinės žvalgybos) metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Apeliantė nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jos teisės buvo apribotos labiau, nei tai leidžia įstatymas.

Atkreipiamas dėmesys, jog Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Kita vertus, žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos Operatyvinės veiklos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų.

Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, užtikrinti, kad toks suvaržymas nebūtų per griežtas ir būtų būtinas siekiamiems tikslams. Remiantis jau minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, teisė į privatumą baigiasi tada, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi būti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad, apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, nebūtų peržengtos būtinumo demokratinėje visuomenėje ribos (EŽTT sprendimas byloje Dragojević v. Croatia, no. 68955/11, judgment of 15 January 2015). Dėl to operatyvinės veiklos priemonių taikymas, turint pagrindą manyti, jog apeliantė padarė nusikalstamą veiką, negali būti laikomas teisės į privatumą pažeidimu ir tai negalėjo pažeisti proporcingumo principo reikalavimo.

Prieš Z. taikyti operatyvinės veiklos veiksmai nepažeidė teisinės valstybės principo, nes operatyvinės veiklos tikslais buvo siekiama atskleisti galbūt daromas nusikalstamas veikas, kurios pasireiškia pavojingumu visuomenei.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu konstatavęs, kad „asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ar valstybei. Taigi įtariamas nusikalstamų veikų darymu asmuo pats atsisako teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas“.

Kadangi dėl Z. bei kitų šioje byloje minimų asmenų operatyvinės veiklos veiksmai buvo atliekami pagrįstai ir teisėtai (turint įtarimų apie galbūt daromą nusikalstamą veiką – (duomenys neskelbtini) bei kitus nusikaltimus ir priėmus atitinkamas teismo nutartis), apeliantės teisė į privatų gyvenimą negalėjo būti ginama dėl visuomeniškai būtino tikslo – atskleisti galbūt jos ir (ar) kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas.

Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, susijęs su aptariamu laikotarpiu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų neatitikimu teisinio aiškumo principui.

Operatyvinė veikla (pagal šiuo metu galiojantį įstatymą – kriminalinės žvalgybos veikla) yra specifinė nusikalstamų veikų tyrimo forma, ir bet koks asmens, apie kurį gaunama informacija rengiant, kėsinantis ar darant nusikalstamą veiką, žinojimas apie operatyvinę veiklą prieš jį paneigtų operatyvinės veiklos esmę bei prasmę, nebūtų galimybių realizuoti jos tikslus ir uždavinius.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, 10 bei 11 straipsniai nenumato realios ir veiksmingos galimybės galbūt pažeistas teises ginti teisme, nes tokia galimybė Operatyvinės veiklos įstatyme apskritai nebuvo numatyta, todėl prieštarauja asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Iš tiesų aptariamu laikotarpiu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme nebuvo numatyta konkreti galimybė ginti galbūt pažeistas teises, ginčyti atliekamus operatyvinius veiksmus ir jų metu surenkamus duomenis, tačiau šie duomenys tampa reikšmingi tik tada, jeigu juos nusprendžiama panaudoti baudžiamajame procese arba kitiems įstatyme numatytiems tikslams. Nagrinėjamoje byloje Operatyvinės veiklos įstatyme numatytais būdais surinkti duomenys įstatymo nustatyta tvarka perduoti į baudžiamąją bylą, kurioje apeliantė baudžiamojo proceso metu įgijo teisę ginčyti visų, iš jų ir operatyvinės veiklos metu gautų, duomenų teisėtumą, pagrįstumą bei leistinumą. Apeliantė bei jos gynėjas tą darė viso proceso metu, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios teisė į gynybą nebuvo užtikrinta.

Atkreipiamas dėmesys, jog asmens teisė kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismą savo teisėms apginti net ir tuo atveju, jeigu tokia jo teisė kreiptis į teismą nėra įtvirtinta konkrečiame įstatyme, bet asmuo mano, kad jo teisės pažeistos. Dėl to Z. manydama, kad buvo pažeistos jos teisės, operatyvinės veiklos metu slapta renkant informaciją apie jos telefoninių pokalbių, elektroninių laiškų bei SMS žinučių turinį, kai šie faktai jai tapo žinomi, juos galėjo ginčyti ne tik baudžiamojo proceso metu, bet ir tiesiogiai kreipdamasi į teismą, remdamasi Konstitucijos jai garantuojama teise kreiptis į teismą. Apeliacinio skundo turinys leidžia spręsti, jog nuteistajai Z. apie šią teisę buvo žinoma. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė pasinaudojo šia įstatymo jai suteikta teise.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmetami apeliacinio skundo teiginiai, susiję su konstitucinių principų pažeidimu.

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde teigė, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados neatitinka BPK 90 straipsnyje keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismui pateiktose specialistų išvadose atspindėti neobjektyvūs tyrimai, todėl jos negalėjo būti pripažintos įrodymais BPK 20 straipsnio 1 dalies prasme. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantė nurodė įvairius minėtų dokumentų turinio trūkumus, kurių, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl to priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį.

Su tokiais skundų motyvais negalima sutikti.

Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma atlikus objektų tyrimą pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada.

BPK 90 straipsnio 3 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodyta specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga.

Pagal teismų praktiką specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos laikotarpio nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. tyrimas ir pateiktos FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos Vilniaus apskrities skyriaus specialistų išvados: 2007 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 19–85) bei 2007 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 93–144). Jose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota 25 042 351,11 Lt (7 252 766,19 Eur) pajamų ir 23 590 679,80 Lt (6 832 333,12 Eur) išlaidų.

Atsižvelgęs į išsakytas proceso dalyvių nuomones dėl specialistų išvadų teisingumo, Vilniaus apygardos teismas teisiamajame posėdyje apklausė ūkinės finansinės veiklos bei kompiuterinius tyrimus atlikusius specialistus, o prašymus dėl kompleksinės finansų ir buhalterijos bei informacinių technologijų ekspertizių paskyrimo atmetė (t. 175, b. l. 175; t. 176, b. l. 149–153; t. 178, b. l. 65–66).

Pirmosios instancijos teisme apklausti specialistų išvadas dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos pateikę specialistai N. G. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. S. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), B. M. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)), A. N. (davė paaiškinimus dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtino savo išvadas ir patikslino specialistų išvadose nurodytų metinių pajamų bei išlaidų apskaitymo, PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų iššifravimo ir konkrečių sumų apskaičiavimo, valiutų kursų nustatymo bei atitinkamų sumų apmokestinimo aplinkybes (t. 176, b. l. 22–24, 25–28).

Bylos medžiaga patvirtina, kad po minėtų specialistų apklausų buvo sprendžiamas klausimas (ir ne vieną kartą) dėl ekspertizių paskyrimo (t. 176, b. l. 149–153; t. 178, b. l. 57). Atsižvelgęs į tai, jog teisiamajame posėdyje išklausius tyrimus atlikusių specialistų paaiškinimus nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios iš esmės keistų atliktų tyrimų bei jų pagrindu padarytų išvadų turinį ir prasmę, o proceso dalyviai nenurodė, kas konkrečiai turi būti pakartotinai tiriama, pirmosios instancijos teismas netenkino jų prašymų (t. 158, b. l. 65–66).

Apeliaciniame skunde dėstydama argumentus dėl savo nekaltumo, nuteistoji Z. akcentavo atliktų tyrimų neobjektyvumą, aiškiai padarytas aritmetines klaidas. Apeliantė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų vertinimas yra ne specialistų, bet išimtinai teismo kompetencija. Dėl to jau minėti specialistai pateikė išvadas, viršydami savo kompetenciją. Be to, nuteistoji apeliaciniame skunde teigė, kad specialistai teisme negalėjo paaiškinti savo atlikto tyrimo išvadų ir pašalinti kilusių abejonių. Visa tai, apeliantės nuomone, leidžia pagrįstai teigti apie išvadų ydingumą. Be to, nuteistoji Z. įžvelgė pirmosios instancijos teismo šališkumą, nes visi jos nurodyti trūkumai bei klaidos teismui buvo žinomi, o jis nesiėmė priemonių pašalinti abejones.

Tokie nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisme ekspertizė paprastai skiriama tuo atveju, kai tuo pačiu klausimu yra kelios viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados, byloje esanti specialisto išvada netiksli ir kitaip nėra galimybių prieštaravimams (trūkumams) pašalinti. Sprendimas skirti ar neskirti ekspertizę yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šiame kontekste pastebėtina, jog byloje nėra specialistų išvadų, kurios būtų iš esmės priešingos, o pirmosios instancijos teisme apklausti minėtas išvadas surašę specialistai nenustatė jokių formos ar turinio trūkumų (akivaizdžių aritmetinių klaidų). Be to, Z. ir jos gynėjai nepateikė naujų duomenų, kad specialistų išvados yra nepakankamai išsamios ar nepakankamai pagrįstos (BPK 286 straipsnio 7 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, neskirdamas naujo ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nepadarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Atsakydama į apeliantės teiginius dėl minėtų specialistų išvadų trūkumų, kuriuos pirmosios instancijos teismas žinojo ir kurie nesukliudė jomis vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės skunde nurodytos abejonės dėl specialistų išvadų turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų buvo pašalintos teisiamajame posėdyje, apklausiant išvadas surašiusius specialistus. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos Vilniaus apskrities skyriaus specialistė N. G. davė išsamius paaiškinimus dėl atlikto tyrimo, įvairių apskaitos dokumentų vertinimo (jų priskyrimo (duomenys neskelbtini)) ir galutinių rezultatų pateikimo. Dėl to apeliantė neteisi nurodydama, jog specialistai negalėjo tinkamai motyvuoti ir pagrįsti savo duotų išvadų.

Apeliacinės instancijos teisme buvo aiškinamasi dėl minėtose specialistų išvadose, kurių pagrįstumą apeliantė ginčijo skunde, surašymo aplinkybių, jose nurodytų duomenų teisingumo. Teisėjų kolegija taip pat kvietė ir apklausė informacinių technologijų tyrimus atlikusį ekspertą.

Apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus davusi specialistė N. G. padarė specialisto išvadoje įvardytų sumų pakeitimus ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tirti buhalteriniai dokumentai papildomai buvo teikiami ištisus metus, todėl skaičiuojant padaryta klaidų, dėl to tiriamo 2004–2006 m. laikotarpio neapskaitytos (duomenys neskelbtini) pajamos bei išlaidos sumažintos 562 882,50 Lt (163 022,04 Eur). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme specialistės padarytus perskaičiavimus specialisto išvados buhalterinės apskaitos dalyje, Vilniaus apskrities VMI specialistės B. M. ir S. L. taip pat davė paaiškinimus teisme, pagal teismo bei proceso dalyvių klausimus pateikė aptariamoje specialisto išvadoje nustatytos žalos valstybės biudžetui perskaičiavimą ir nustatė, kad padaryta žala sumažėjo 498 324 Lt (144 324,61 Eur).

Apeliacinės instancijos teisme paaiškinimus davęs dalį kompiuterinių tyrimų atlikęs vyresnysis ekspertas A. C. patvirtino, kad informacinių technologijų tyrimus atlikę ekspertai netyrė, ar mechaniškai buvo keičiamas kompiuterių, kuriais dirbo (naudojosi) nuteistieji ir liudytojos N. S. bei M. S., t. y. kompiuterių IBM, Nr. 1 ir Nr. 8, sisteminių blokų bei nešiojamojo kompiuterio ASUS laikas; ar juose rastų kompiuterinių failų turiniui galėjo turėti įtakos tretieji asmenys; tam reikalingas specialus tyrimas.

Atsižvelgiant į tyrimus atlikusių specialistų bei vyresniojo eksperto papildomus paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti abejones dėl specialistų išvadų teisingumo ir patikrinti gynybos iškeltas versijas, byloje buvo paskirtos kompleksinė teismo buhalterijos ir finansų bei informacinių technologijų ekspertizės. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodytomis aplinkybėmis parodė šališkumą ir taip pažeidė kaltinamosios Z. teisę į gynybą.

Apeliacinio proceso metu atlikus kompleksinę teismo buhalterijos ir finansų bei informacinių technologijų ekspertizes, apeliantės ir jos gynėjų keliamos abejonės dėl minėtų specialistų išvadų buvo pašalintos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas, apklausęs liudytoją N. S., papildomai nustatinėjo 2004 m. ir 2005 m. metinių „X“ finansinės veiklos deklaracijų, skirtingų laikotarpių mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2005–2006 m., Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų už 2004–2006 m. laikotarpio atitinkamus ketvirčius pasirašymo aplinkybes.

Apeliacinio proceso metu teismui nutarus, jog skirtingų laikotarpių mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2004 m. gruodžio mėnesį (t. 68, b. l. 85), už atitinkamus 2005 m. mėnesius (t. 68, b. l. 135–139, 141–144), taip pat 2004 m. ir 2005 m. metinių „X“ finansinės veiklos deklaracijų (t. 115, b. l. 45–48, 89–91), Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų už 2004–2006 m. laikotarpio atitinkamus ketvirčius (t. 68, b. l. 196, 200–203) pasirašymo aplinkybės teismo posėdyje nenustatytos, nes tam byloje nepakanka duomenų, o apeliantės bei jos gynėjų argumentams, jog Z. ir P. nepasirašė nurodytų dokumentų, patvirtinti arba paneigti reikalingos specialios žinios, dėl abejones sukėlusių dokumentų nebuvo atliktas objektų tyrimas, 2014 m. birželio 11 d. nutartimi buvo paskirta ir atlikta rašysenos ekspertizė, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus 2014 m. spalio 1 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi apeliacinio proceso metu buvo pašalintos abejonės dėl finansinės veiklos atskaitomybės dokumentų pasirašymo autentiškumo ir kitų proceso dalyviams kilusių neaiškumų.

Dėl Z. įgalinimų

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad ji niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) pavaduojantis ar einantis jo pareigas asmuo, t. y. niekada nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą. (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio 3 d. jai išduotas įgaliojimas galiojo tik 2005 metais, be to, įgaliojimas nenumatė, jog apeliantė bus atsakinga už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą. Įgaliojimo turinys nenumatė įgalioti ją vykdyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pareigas. Skirtingais laikotarpiais buhalterinę apskaitą (duomenys neskelbtini) tvarkiusios N. S., D. B., V. J.-B. ir K. viso proceso metu vieningai parodė, kad niekas joms nenurodė, kaip turi būti tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, ką reikėtų įrašyti į apskaitą, o ko – ne. Dėl šios priežasties ji nepagrįstai pripažinta kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini).

Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, Z., faktiškai vykdydama (duomenys neskelbtini) pareigas, 2004 m. pavasarį, bet ne anksčiau kaip kovo mėnesį, pavedė N. S. vesti (duomenys neskelbtini) dvigubą buhalterinę apskaitą, t. y. organizavo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

(duomenys neskelbtini) statute ar kituose vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta, kas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), jos vadovas, (duomenys neskelbtini), kokios jų teisės, pareigos ar funkcijos. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) organizacinė, ūkinė ir finansinė veikla buvo organizuojama ne pagal (duomenys neskelbtini) statute nustatytą struktūrą, bet pagal faktiškai susiklosčiusį (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimo modelį. Byloje esančių (duomenys neskelbtini) ūkinės ir finansinės veiklos aspektus atspindinčių dokumentų analizė, įvertinus pirmosios instancijos teismo objektyviai nustatytas (duomenys neskelbtini) veiklos finansavimo iš neoficialių (duomenys neskelbtini) lėšų aplinkybes, patvirtina, kad organizacinėje struktūroje (duomenys neskelbtini) bei jos (duomenys neskelbtini) Z. vaidino svarbų vaidmenį, sprendžiant įvairius (duomenys neskelbtini) ūkinės ir finansinės veiklos klausimus. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, ne tik įvertinęs kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, bet ir rašytinius bylos duomenis.

Taigi nors oficialių (duomenys neskelbtini) dokumentų apie (duomenys neskelbtini) sudėtį nėra, byloje yra dokumentų, kuriuose atskleista (duomenys neskelbtini) struktūra. Tai dokumentai, surasti (duomenys neskelbtini) paimtų kompiuterių sisteminių blokų kietuosiuose diskuose. Jie apibūdina (duomenys neskelbtini) struktūrą. (duomenys neskelbtini) kratos metu paimto kompiuterio sisteminio bloko, pažymėto Nr. 2, tyrimo metu rasta daug (duomenys neskelbtini) pasitarimų protokolų (t. 23, b. l. 59, 65–66, 67–68, 74, 75–76, 77). Kompiuterio sisteminiame bloke Nr. 1 rastame dokumente, pavadintame „(duomenys neskelbtini).doc“, pateikiama (duomenys neskelbtini) struktūra ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra P., jo (duomenys neskelbtini) Z., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – N., (duomenys neskelbtini) – K., nurodomi jų kontaktiniai telefonai, elektroninio pašto adresai (t. 9, b. l. 42–43). Analogiškos Z. pareigos nurodytos ir kituose bylos dokumentuose (t. 22, b. l. 193–195; t. 24, b. l. 101–102; t. 27, b. l. 14).

Iš 2004 m. vasario 19 d. darbo sutarties Nr. 45 (t. 116, b. l. 69–73), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vadovo P., ir Z., matyti, jog Z. priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas. Sutartį pasirašė ne P., bet S. M. (tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini)) ir Z.. Sutartyje taip pat nurodyta, kad ši darbo sutartis buvo pakeista (duomenys neskelbtini) N. įsakymu, bet nenurodyta nei įsakymo data, nei jo esmė. Bylos medžiagoje šio įsakymo taip pat nėra. Sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta, remiantis 2007 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) N. priimtu įsakymu, nurodant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą.

Iš 2004 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 01 (t. 116, b. l. 9–14), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vadovo P., ir S. M., matyti, jog pastarasis priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Ši darbo sutartis nutraukta 2004 m. balandžio 13 d. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atleidžiant S. M., kaip darbdavio atstovė pasirašė Z..

Nors Z. darbo sutartyje jos pareigos iš tiesų apibrėžtos kaip (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kada ir kaip jos buvo pakeistos (tokie dokumentai teismui nepateikti), tačiau, vertinant byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad ji, dar S. M. nepasitraukus iš (duomenys neskelbtini) pareigų, faktiškai pradėjo vykdyti būtent šias (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pagal byloje esančius Sodros duomenis (t. 68, b. l. 10, 20) (duomenys neskelbtini) Z. pradėjo dirbti 2004 m. vasario 20 d., o prieš tai buvęs (duomenys neskelbtini)s S. M. dirbo iki 2004 m. balandžio 13 d. Tokie duomenys patvirtina, kad Z. (duomenys neskelbtini) galėjo tapti ne iš karto, o tik atleidus S. M. iš jo tuo metu užimamų pareigų, nes byloje nėra duomenų apie kokį nors kitą (duomenys neskelbtini), ėjusį šias pareigas. Tačiau akivaizdu, jog Z. kurį laiką, kol tapo faktine (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), realiai turėjusi žymiai didesnius nei (duomenys neskelbtini)s įgalinimus. Apie tai galima spręsti iš bylos duomenų.

Liudytoja N. S. parodė, kad su Z. susipažino maždaug 2004 m. kovo mėnesį. Liudytojos nurodytas laikotarpis nėra tikslus, tačiau ji detalizavo, kad jau 2004 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo mėn. pradžioje gaudavo Z. nurodymus atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti supakuotų pinigų.

Liudytojos N. S. parodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą apie nuteistosios Z. tikruosius įgalinimus, nes asmuo, užimantis tik (duomenys neskelbtini)s pareigas, negalėtų liudytojai nurodinėti su visos (duomenys neskelbtini) finansais susijusiais klausimais, o skundžiamame nuosprendyje ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtame nuosprendyje nustatyta, kad būtent N. S., dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tvarkė į (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą neįtrauktas lėšas.

Aplinkybę, jog Z. 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje, t. y. dar dirbant S. M., realiai veikė kaip vadovaujantis (duomenys neskelbtini) asmuo, patvirtina tai, kad jau 2004 m. balandžio 5 d. kasos išlaidų orderiuose (t. 69, b. l. 118–123) ir vėliau ji pasirašė kaip „įmonės vadovas“. To negalėtų būti, Z. užimant tik (duomenys neskelbtini) pareigas.

Tiesa, liudytoja D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad Z. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ne anksčiau kaip 2004 m. gegužės mėn., susiedama šį įvykį su 2004 m. gegužės mėn. rinkimais į (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi praėjusį ilgą laikotarpį nuo įvykių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog liudytoja galėjo objektyviai klysti, juo labiau kad Z. naujų pareigų pradžią ji grindė prielaida, o pasirengimas rinkimams vyko iš anksto.

Iš bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) P. 2005 m. sausio 3 d. įgaliojimu (duomenys neskelbtini) Z. nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo įgaliojęs pasirašyti (duomenys neskelbtini) sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (VSDFV, VMI, Statistikos departamentui ir kt.), darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo (18.116 priedas) (t. 92, b. l. 116).

Nors tai vienintelis byloje esantis Z. išduotas įgaliojimas, tačiau analizuojant bylos duomenis akivaizdu, kad įgalinimus veikti (duomenys neskelbtini) vardu ji turėjo ir anksčiau.

Iš 2004 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6A (t. 114, b. l. 19–22) matyti, jog (duomenys neskelbtini) atstovavo įgaliotas asmuo Z.. Kitoje 2004 m. balandžio 15 d. sutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovauja įgaliotas asmuo Z., veikianti pagal 2004 m. balandžio 5 d. įgaliojimą (t. 114, b. l. 34–35).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. pasirašyti minėti dokumentai (duomenys neskelbtini) sukūrė ne tik teises, bet ir finansinius įsipareigojimus, kuriuos (duomenys neskelbtini) vykdė. Taigi 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje ji buvo įgaliota veikti (duomenys neskelbtini) vardu ir pasirašinėti (duomenys neskelbtini) sutartis ar kitus dokumentus, tik dokumentas (dokumentai), patvirtinantis (patvirtinantys) jos įgalinimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio nuostatos numato juridinio asmens duodamo įgaliojimo rašytinę formą), tyrimui nebuvo pateiktas (pateikti). Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad Z., nors ir pradėjusi dirbti kaip (duomenys neskelbtini), 2004 m. pavasarį perėmė (duomenys neskelbtini) S. M. vykdytas funkcijas, organizuojant (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą.

Kita vertus, net ir nesant rašytinio įgaliojimo, jos faktiniai veiksmai, pagrįsti liudytojų N. S., V. J.-B. parodymais, aptarti skundžiamame nuosprendyje bei įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), revizuotame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ištirtame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pagal Z. apeliacinį skundą, rodo ją veikus (duomenys neskelbtini) vardu ir turint tam reikiamus įgalinimus.

Dėl to atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantei oficialiai suteikto įgaliojimo galiojimo trukme bei apimtimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Z. nuo 2004 m. pavasario iki 2006 metų gegužės 17 d. faktiškai veikė (duomenys neskelbtini) vardu, duodavo nurodymus darbuotojams ir organizavo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Konkretūs įrodymai bus dėstomi vėlesnėje nuosprendžio dalyje.

Dėl bendrininkų grupės

Z. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N., K. bei asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BK 39¹ straipsnio 1 dalimi, organizavo apgaulingą juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat ji pripažinta kalta, kad, veikdama bendrininkų grupe su P., N. ir K., (duomenys neskelbtini) naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis, darydamas jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes, nesant susitarimo, negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

Pagal baudžiamąjį įstatymą (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį).

Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, jog tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-328/2014).

Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkyta, veikiant bendrininkų grupe, o Z. (kartu su P.) šią nusikalstamą veiką organizavo.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad Z. veikė išvien su P., N., K. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas (su pastaruoju – tik apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios Z. atliktus veiksmus, t. y. skundžiamame nuosprendyje detaliai ir nuosekliai išdėstė bei aprašė apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir deklaracijų su žinomai neteisingais duomenimis VMI, Sodrai bei VRK pateikimo mechanizmą, kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį ir užduotis, darant nusikalstamas veikas. Tiesa, pastarąją veiką teismas neteisingai kvalifikavo, tačiau tai neturi reikšmės, aptariant bendrininkavimo institutą.

Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamiesiems veikiant bendrai, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. P. ir Z. organizavus, N. padedant, K. (ji nuo 2005 m. kovo 15 d.) kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 175–180), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, kaltinamiesiems veikiant bendrai, minėtu laikotarpiu P. ir Z. organizavus, taip pat jiems kartu su N. realizavus dalį objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių – pasirašius atitinkamo laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. veikiant kaip vykdytojams, K. įrašė, pasirašė ir pateikė kaltinime nurodytas atitinkamo laikotarpio (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos metines, pajamų mokesčio mėnesines deklaracijas VMI, atitinkamų metų ketvirčių finansines ataskaitas Sodrai.

Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad P., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir atsakingas už apskaitos organizavimą (teisės aktai nurodyti nuosprendyje), turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, siekdamas dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti Buhalterinės apskaitos įstatyme bei (duomenys neskelbtini) finansavimo įstatyme numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose, ne anksčiau kaip 2004 m. kovo mėnesį pavedė Z., einančiai (duomenys neskelbtini) vadovaujančias pareigas, t. y. faktiškai vykdžiusiai (duomenys neskelbtini) pareigas, organizuoti apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.

Z. veiksmai organizuojant nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad ji, eidama (duomenys neskelbtini) vadovaujančias pareigas, nuo 2004 m. kovo mėn. vykdydama P. nurodymus organizuoti apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, pavedė asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta ir kuris nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, vesti atskirą (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų apskaitą, gaunant bei išduodant neoficialias (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, ruošti ataskaitas jai ir atskirais laikotarpiais (duomenys neskelbtini) P., derinti veiksmus su K., nuo 2005 m. kovo 15 d. dirbusia (duomenys neskelbtini) ir tvarkiusia (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą.

N., taip pat turėdamas (duomenys neskelbtini) įgaliojimus veikti (duomenys neskelbtini) vardu bei duoti kitiems asmenims nurodymus, irgi žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) ne visos piniginės lėšos oficialiai apskaitomos, davė nurodymus asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta ir kuris nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, iš neoficialiai apskaitomų lėšų apmokėti su (duomenys neskelbtini) veikla susijusias kuro išlaidas bei (duomenys neskelbtini) ir jos skyriams teikiamas telekomunikacines išlaidas, esant sudarytoms sutartims ne su juridiniu, bet su fiziniu asmeniu (N.), tokiais veiksmais jis padėjo nurodytu laikotarpiu apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Dėl K. veiksmų skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ji, nuo 2005 m. kovo 15 d. paskirta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir žinodama apie (duomenys neskelbtini) egzistuojančią neoficialią piniginių lėšų apskaitą, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė jai ir kitiems asmenims mokamo neoficialaus darbo užmokesčio, neskaičiavo nuo tų sumų privalomų mokesčių, derino savo veiksmus su neoficialią apskaitą tvarkiusiu asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta ir kuris nesusijęs su (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, perduodavo jam iš oficialios kasos grynuosius pinigus, atliko kitus nuosprendyje nurodytus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad Z. su P., N. ir K. aktyviai veikė vieninga tyčia, atliko iš anksto jiems pavestas funkcijas bei turėjo bendrą tikslą – neteisėtai gauti lėšų „X“ veiklai, išvengti veiksmingos (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusių (duomenys neskelbtini) finansavimo kontrolės bei mokesčių, dėl to įgyvendindami šį nusikalstamą planą ir turėdami tikslą dalies ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių nefiksuoti oficialiuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, kiekvienas bendrininkas atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį: Z. su P. organizavo (duomenys neskelbtini) apgaulingą apskaitos tvarkymą, N. – duodamas nurodymus atitinkamas ūkines operacijas apmokėti iš neoficialios (duomenys neskelbtini) kasos asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padėjo ją apgaulingai tvarkyti ir P. įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o K. nefiksavo dalies (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų oficialioje apskaitoje, todėl vėliau pasirašė ir pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas bei ataskaitas su žinomai neteisingais duomenimis. Visų jų bendrais veiksmais pasiektas nusikalstamas rezultatas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Z., kaip ir kiti nuteistieji, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į tą patį objektą – buhalterinės apskaitos vedimo ir duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad visi kaltinamieji buvo sudarę bendrą susitarimą apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Nenustatyta ir tai, kad jie kartu parengė nusikalstamos veikos planą, mechanizmą ar pasiskirstė vaidmenis, darydami šią veiką. Byloje taip pat nėra duomenų, kad K. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, žinojo ar galėjo žinoti apie tarp P. ir Z. buvusį susitarimą. Akivaizdu ir tai, jog šie asmenys tikrai negalėjo žinoti, kokius veiksmus N. kartu ar atskirai derino su Z. ar P., nes jie tik besąlygiškai vykdė Z. bei atskirais atvejais N. (N. S.) nurodymus. Jų tarpusavio nusikalstamas bendravimas apsiribojo, vykdant Z. nurodymus, ruošti, derinti, teikti ataskaitas jai ir P.. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia K. bei asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veikus bendrininkų grupe su P., Z. ir N..

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės teisingai nurodė, kad, apgaulingai tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buvo sudaromos finansinės ataskaitos ir kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie nuo pat pradžių neatspindėjo tikrųjų (duomenys neskelbtini) pajamų bei išlaidų, tačiau vis tiek buvo teikiami valstybės įgaliotoms institucijoms. Tai rodo nuteistųjų veiksmų bendrumą, darant nusikalstamas veikas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Z. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kaip organizatorės. Vertinant kitą nusikalstamą veiką, kurios kvalifikavimas bus aptartas vėliau, ši Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma Z. netaikoma, nes ten ji atliko ne tik organizatorės, bet ir vykdytojos vaidmenį, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kai organizatorius atlieka ir bent dalį vykdytojo veiksmų, veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo.

Aptarta bendrininkavimo forma (bendrininkų grupė) pagrįstai pripažinta Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistosios Z. apeliaciniame skunde ginčijamas BK 24 straipsnio 4 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymas teigiant, kad jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių, ji nėra šios nusikalstamos veikos subjektas.

Tokie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) yra blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su „X“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Pagal (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnį „X“ buhalterinė apskaita tvarkoma šio ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimas šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai grindžiamas minėtų dviejų įstatymų nuostatų aiškinimu.

Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai yra: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Nuteistoji Z. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ji nėra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes juo gali būti tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ji tokių pareigų (duomenys neskelbtini) niekada nevykdė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektui keliami specialūs reikalavimai ir juo gali būti tik specialus subjektas – už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo, t. y. vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistas, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniai). Tačiau šie aptariamos nusikalstamos veikos subjektui keliami reikalavimai taikytini tik tokios nusikalstamos veikos vykdytojams. Teismų praktikoje pripažinta, kad kitiems nagrinėjamos nusikalstamos veikos bendrininkams (organizatoriams, kurstytojams, padėjėjams) tokie specialaus subjekto reikalavimai netaikomi ir jais gali būti bet kokie asmenys.

Z. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo (duomenys neskelbtini). Taigi ji pripažinta ne šios nusikalstamos veikos vykdytoja, o jos organizatore, todėl jai nekeliami specialaus subjekto reikalavimai. Dėl to Z. laikoma tinkamu šios nusikalstamos veikos subjektu. Tokią teismų praktiką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta nagrinėjant kitų proceso dalyvių kasacinius skundus byloje, iš kurios išskirta nagrinėjama byla.

Nors Z. apeliaciniame skunde teigė, kad ji nebuvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą (duomenys neskelbtini), nes tokios pareigos vykdymas priskirtas buhalteriui (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis), ji niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) pavaduojantis asmuo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog jai pateiktame kaltinime tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir skundžiamu teismo nuosprendžiu nebuvo nustatytos. Dėl to tokie skundo teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas toks dvigubos buhalterinės apskaitos mechanizmas: P. ir Z. organizavus, dalis (duomenys neskelbtini) pinigų buvo neapskaitoma oficialiuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, juos perduodant ne (duomenys neskelbtini) darbuotojai, neoficialią apskaitą vedusiai N. S. (asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas), kuri, vykdydama Z. bei N. nurodymus, panaudojo šias pinigines lėšas įvairioms (duomenys neskelbtini) veiklos sritims finansuoti: neoficialiam darbo užmokesčiui bei kitoms išmokoms (premijoms, pašalpoms ir pan.) darbuotojams bei kitiems su šia partija susijusiems asmenims mokėti, (duomenys neskelbtini) ir skyrių išlaidoms apmokėti, jų veiklai finansuoti, telekomunikacinių paslaugų sąskaitoms (sutartys, sudarytos N., kaip fizinio asmens, vardu) apmokėti, (duomenys neskelbtini) turui per Lietuvą, rinkimų kampanijoms (taip pat ir 2004 metų (duomenys neskelbtini) rinkimų kampanijai, vykusiai rinkimų į (duomenys neskelbtini) metu) finansuoti, dienraščio ,,(duomenys neskelbtini)“ prenumeratai Lietuvos gyventojams apmokėti bei kitoms (duomenys neskelbtini) veiklos sritims finansuoti. Visas piniginių lėšų judėjimas vyko be teisės aktuose numatytos apskaitos, veiksmų nepagrindžiant juridinę galią turinčiais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio mechanizmo veikimas ir jo tikslų įgyvendinimas neįmanomas be bendrininkų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, kuo vadovaujantis ir už kokių veiksmų atlikimą pripažinti: Z. bei P. – apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizatoriais, K. – specialiuoju subjektu, t. y. vykdytoja, N. – padėjėju.

Nuteistųjų P., K. ir N. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pripažinta įrodyta ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, kuris peržiūrėtas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, dėl to teisėjų kolegija pakartotinai nebepasisako, juo labiau kad tų pačių aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos.

Šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai patvirtina, jog Z. buvo (duomenys neskelbtini) P. (duomenys neskelbtini) ir sprendė klausimus ne tik dėl darbuotojų priėmimo bei atleidimo, bet ir pasirašė įvairius (duomenys neskelbtini) dokumentus, iš jų ir buhalterinius, bei turėjo teisę (įgalinimus) duoti nurodymus kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Taigi Z. ėjo vadovaujančias pareigas.

Nors nuteistoji neigė, kad inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) P. pavedimu ji faktiškai vadovavo visai (duomenys neskelbtini) ūkinei finansinei veiklai ir organizavo (duomenys neskelbtini) dvigubos buhalterijos tvarkymo procesą, duodama nurodymus (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą tvarkiusiai K. oficialiuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose neapskaityti dalies pinigų, taip pat neoficialią apskaitą vedusiai N. S. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas), ne (duomenys neskelbtini) darbuotojai, dėl šių neapskaitomų pinigų panaudojimo įvairioms (duomenys neskelbtini) veiklos sritims finansuoti, tačiau tokie jos parodymai prieštarauja objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmetami kaip deklaratyvūs.

Z. skundžiamame nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis organizavus apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina teisme apklaustų liudytojų N. S., V. J.-B. ir kitų parodymai, specialistų išvados, šias išvadas pateikusių specialistų paaiškinimai teismo posėdyje, ekspertizės aktai, ekspertų paaiškinimai teismo posėdyje, operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys – telefoninių pokalbių suvestinės, elektroniniai laiškai, tiriant kratų metu paimtus kompiuterius gauti duomenys ir kiti išnagrinėti bei skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys. Z. kaltę iš dalies patvirtina jos pačios ir nuteistosios K. parodymai.

Šie įrodymai išsamiai išdėstyti bei jų motyvuotas įvertinimas pateiktas skundžiamame teismo nuosprendyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje, nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, kuris buvo ištirtas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą dėl Z. nuteisimo, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja ir remiasi tik tiek, kiek reikia atsakyti į nuteistosios Z. apeliacinio skundo argumentus.

Priešingai, nei nurodė apeliantė, byloje esantys liudytojų N. S., V. J.-B., D. B. ir nuteistosios K. parodymai nepaneigia nuteistosios Z. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo. Visi minėti asmenys patvirtino, kad pinigų judėjimą (duomenys neskelbtini) koordinavo Z., o N. S., V. J.-B. ir K. tik vykdė Z. nurodymus.

Liudytoja N. S. teisme parodė, kad Z. buvo (duomenys neskelbtini) ir pagal hierarchiją – antras asmuo po (duomenys neskelbtini), todėl liudytoja vykdė visus jos nurodymus. (duomenys neskelbtini) P. nurodymų jai neduodavo. Z. prašymu liudytoja tvarkė (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų išdavimą ir priėmimą, išlaidas ir pajamas, nes, liudytojai atsisakius (duomenys neskelbtini)s pareigų (duomenys neskelbtini), visą oficialią buhalteriją perėmė nauja (duomenys neskelbtini) V. J. ir toliau jokių reikalų su oficialiais (duomenys neskelbtini) dokumentais N. S. neturėjo. Jos žinioje buvo likusi tik grynųjų pinigų apskaita. Pinigus ji gaudavo pagal nurodymą ir pagal nurodymą išduodavo. N. S. teikdavo ataskaitas apie pinigų judėjimą Z., kuri realiai kontroliavo pinigų srautus. 2004 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje iki 2005 metų pradžios liudytojai skambindavo arba Z., arba darbuotojas iš sekretoriato ir liepdavo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti supakuotus pinigus. (duomenys neskelbtini) būstinėje dažniausiai ji užeidavo pas Z., o, kai jos nebūdavo, supakuotus pinigus Z. nurodymu jai perduodavo tuo metu būstinėje dirbusios darbuotojos. Jeigu pinigus perduodavo (duomenys neskelbtini) darbuotojos, prieš važiuodama į (duomenys neskelbtini) N. S. jau žinodavo, kad Z. nebus, nes pastaroji iš anksto pasakydavo, kokia bus pinigų suma, pasakydavo kodą ar pavardę, kaip užpajamuoti tuos pinigus ir kaip nurodyti, iš kokio šaltinio tie pinigai gauti (t. 166, b. l. 4–34, 38–53, 106–113; t. 167, b. l. 1–29, 61–70).

Taigi liudytojos N. S. parodymai patvirtina, kad atskirą (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų apskaitą ji vedė Z. nurodymu ir su jos žinia. Iš liudytojos parodymų matyti, jog šioje apskaitoje N. S. nurodydavo oficialioje (duomenys neskelbtini) apskaitoje neapskaitytus gaunamus ir išduodamus pinigus, ji taip pat ruošė ataskaitas Z. ir atskirais laikotarpiais P., visus savo veiksmus atitinkamais laikotarpiais derino su oficialią apskaitą vedusiu asmeniu – iš pradžių su de facto vietoj D. B. apskaitą tvarkiusia jos dukterimi V. J.-B., vėliau su (duomenys neskelbtini) įdarbinta (duomenys neskelbtini) K.. Liudytoja davė išsamius parodymus apie konkrečių kasos išlaidų orderių surašymo aplinkybes, Z. ir P. vaidmenį darant šį nusikaltimą, aptarė konkrečių susitikimų su Z. ir P., teikiant jam ataskaitas apie neoficialių pinigų judėjimą, atvejus.

Tokius liudytojos N. S. parodymus objektyviai patvirtina ne tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ir susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinys, bet ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Atliekant nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 m. birželio 2 d. perduodamos telekomunikacijų tinklais – N. S. naudojamais elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), telefono abonentiniu numeriu – informacijos kontrolę ir fiksavimą, taip pat nuo 2006 m. kovo 22 d. iki 2006 m. birželio 22 d. Z. naudojamais telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) informacijos kontrolę ir fiksavimą, iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti elektroniniai laiškai, N. S. rašyti Z. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), bei jų tarpusavio pokalbiai 2005 m. rugpjūčio 4, 8 ir 25 d., 2005 m. gruodžio 20 ir 28 d., 2006 m. vasario 6 ir 28 d. ir kt. (t. 1, b. l. 29–48, 51–62, 72–80, 81–82), patvirtinantys N. S. bei Z. aktyvų tarpusavio bendravimą dėl (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterinės apskaitos.

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės bei fiksavimo 2006 m. gegužės 15 d. protokoluose Nr. 1, 3 (t. 1, b. l. 27–28, 49–50) ir 2006 m. gegužės 23 d. protokole Nr. 1 (t. 1, b. l. 70–71) pateiktų minėtų asmenų telefoninių pokalbių suvestinių bei susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, kad 2005 m. gruodžio 28 d. 15:59 Z. paskambino N. S. ir teiravosi, ,,kiek pas ją yra“. N. S. atsakė ,,950“ (t. 1, b. l. 51); 2006 m. vasario 6 d. 13:26 Z. telefonu prašė N. S. atvežti pažiūrėti ataskaitą (t. 1, b. l. 53); 2005 m. rugpjūčio 4 d. 10:14 N. S. laišku informavo Z., kad turi 61 000 litų, ir teiravosi, ar bus mokamas „DU“, nes šių pinigų reikės organizuojamam sąskrydžiui (t. 1, b. l. 29); 2005 m. rugpjūčio 4 d. 10:18 gautame Z. atsakyme nurodyta, kad darbo užmokestis rytoj nebus mokamas (t. 1, b. l. 30); 2005 m. rugpjūčio 8 d. 15:00 N. S. Z. rašė, kad sąskrydžiui buvo išdavusi 22 000, faktiškai išleista 10 500, 5 500 liko pas V., o 6 000 grąžino jai; kasoje turi 135 000 (t. 1, b. l. 31); 2005 m. rugpjūčio 25 d. 10:24 Z. parašė N. S., kad jai vakar trūko 5 979 (t. 1, b. l. 32); netrukus 11:22 N. S. atsakė Z. nesuprantanti, kodėl trūksta tokios sumos, ir išvardijo, kokios sumos pas ją užfiksuotos (t. 1, b. l. 33); 2005 m. rugpjūčio 25 d. 14:24 Z. parašė N. S. viską išsiaiškinusi ir visos sumos sutampa, tik ji vakar suklydusi ir kažkur per mažai nuvežusi, nes viename pundelyje (pakuotėje) trūko 12 dalykų po 500 (t. 1, b. l. 34); 2005 m. rugpjūčio 25 d. 14:57 N. S. parašė Z., kad dėl trūkumo fakto reikia informuoti „vu“, nes tokio atvejo dar niekada nėra buvę (t. 1, b. l. 35).

Iš išdėstytų duomenų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) P. žinojo apie neoficialią (duomenys neskelbtini) lėšų apskaitą.

2005 m. rugsėjo 27 d. 17:21 N. S. atsiuntė Z. sąrašą, kuriame pateikė asmenis, gaunančius darbo užmokestį (t. 1, b. l. 36–37); 2005 m. gruodžio 29 d. 12:50 Z. parašė N. S., kad jai reikia grąžinti formoms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ po 37 500 bei 20 000 duoti Laurynui (t. 1, b. l. 38); 2006 m. vasario 6 d. 16:30 Z. parašė N. S., kad jos rytoj 14:30 turi būti pas „vadą“ (t. 1, b. l. 39); 2006 m. vasario 28 d. 11:35 N. S. atsiuntė Z. laišką, prie kurio pridėjo 2005–2006 metų pajamų ir išlaidų duomenis, kuriuos tvarkė N. S. (t. 1, b. l. 40–48); 2006 m. kovo 29 d. 16:09 Z. parašė laišką N. S., kuriame prašė skaičių apie „profesorius kaunas; (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 72); 2006 m. kovo 29 d. 16:18 gautas N. S. atsakymas, kuriame minimi „Prof. V“, „PV“ bei „(duomenys neskelbtini)“, prie šių trumpinių ir vietovardžio pateiktos datos bei sumos (t. 1, b. l. 73); 2006 m. kovo 30 d. 11:06 N. S. parašė Z. laišką ir priede nurodė duomenis apie firmas, asmenis bei sumas (t. 1, b. l. 74–75); 2006 m. balandžio 10 d. 12:50 N. S. parašė Z., kad sausio 11 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ skirta suma yra 33 522, taip pat teiravosi dėl kovo 31 d. gautos 200 000 sumos (t. 1, b. l. 76); 2006 m. balandžio 10 d. 14:18 Z. atsakė N. S., kad jos minima 200 000 suma yra skolos grąžinimas, nes jie buvo kažkam paskolinę 220 000. Z. minėjo, kad tas, kuris skolinosi, dar turi grąžinti 18 300 (t. 1, b. l. 77); 2006 m. balandžio 11 d. 15:31 Z. parašė N. S., kad „mes dar likome skolingi kristinai už valymą“, ir prašė pažiūrėti (t. 1, b. l. 78); 2006 m. gegužės 3 d. 13:56 Z. parašė N. S., kad reikia grąžinti „(duomenys neskelbtini) 19800“, taip pat jai reikia „2000 frakcijos baliui“ ir Inesai skirti ne 1 400, o 1 600 (t. 1, b. l. 79); 2006 m. gegužės 4 d. 14:14 Z. parašė N. S., kad šiandien iš „kk“ gavo 100 000 sumą, o „senovei“ reikia grąžinti 200 000 sumą, todėl trūkstamos 100 000 sumos atvažiuos paimti berniukas (t. 1, b. l. 80).

Iš minėtų pokalbių ir susirašinėjimo elektroniniais laiškais akivaizdu, jog Z. organizavo N. S. tvarkomos (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterijos procesą, kuris buvo tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) oficialia buhalterine apskaita, kurioje visos minėtos pinigų sumos neatsispindėjo. Taigi nuteistosios Z. teiginius dėl (duomenys neskelbtini) vykdytų jos funkcijų, kurios tariamai nebuvo susijusios su finansais, paneigia objektyvūs bylos duomenys.

Panašaus turinio elektroniniai laiškai užfiksuoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje apie Z. naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) duomenis (t. 8, b. l. 3, 9–10, 11–25). Bylos duomenys patvirtina, kad Z. naudojosi elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijoje apie elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nurodyti Z. duomenys (t. 8, b. l. 4). Prie šios elektroninės pašto dėžutės buvo prisijungiama daugeliu atvejų iš kompiuterio, kurio IP adresas yra (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 5–6, 8). Mokėjimai už elektroninio pašto dėžutę buvo atliekami iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Z. (t. 8, b. l. 7; t. 3, b. l. 4, 36–54).

Taigi objektyviai įrodyta, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent nuteistoji Z., o ne kitas nenustatytas asmuo.

Analoginio turinio laiškų su daugybe neoficialios apskaitos buhalterinių dokumentų rasta, tiriant N. S. kompiuterio, paimto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu, sisteminį bloką (t. 13, b. l. 37–38, 87–93; t. 15, b. l. 105), taip pat žaliame segtuve, paimtame kratos metu iš automobilio „VW Passat“, Z. kabinete (duomenys neskelbtini) kratos metu (t. 9, b. l. 3–4; t. 16, b. l. 74, 75, 76). Šių dokumentų išsamus įvertinimas pateiktas skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija dėl jų iš naujo nepasisako, juo labiau kad apeliantė jų neginčija.

Tai, jog Z. ne tik žinojo, kokią veiklą vykdė N. S., bet ir pati su tuo buvo susijusi, patvirtina (duomenys neskelbtini) neoficialios kasos daugybė dokumentų, pasirašytų ar surašytų asmeniškai Z.

2006 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kratos metu (t. 9, b. l. 3–4) iš automobilio „VW Passat“ paimtame žaliame segtuve rastuose 7 (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip gavėjas pasirašė ar atskirus rankraštinius įrašus įrašė Z. (t. 3, b. l. 58–60).

2007 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dar 28 (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos išlaidų orderiuose ir užrašuose apie atliktus išmokėjimus – kaip pinigų gavėjas pasirašė ar atskirus rankraštinius įrašus įrašė taip pat Z. (t. 3, b. l. 66–71).

Išdėstytų aplinkybių neginčija savo apeliaciniame skunde pati nuteistoji Z..

Liudytojos N. S. nurodytas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) vedamą neoficialią apskaitą, ataskaitų rengimą ir susitikimus su Z. bei P. taip pat patvirtino (duomenys neskelbtini) oficialią apskaitą nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. faktiškai tvarkiusi liudytoja V. J.-B. (t. 162, b. l. 171–191). Ši liudytoja parodė, kad, nors (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo įdarbinta jos mama, tačiau faktiškai dirbo ji. Daugiausia bendravo su N. ir Z., kurios nurodymu išduodavo grynuosius pinigus asmenims, apie kuriuos iš anksto informuodavo Z.. Visus piniginius reikalus reikėjo derinti su Z.. Liudytojai žinoma, jog pas N. S. atvažiuodavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuriems ši taip pat išduodavo atitinkamas pinigų sumas. Liudytoja patvirtino, kad visi atsiskaitymai buvo daromi su Z. žinia. Darbo užmokestis liudytojai buvo mokamas „vokelyje“. Atlyginimą dažniausiai mokėdavo N. S.. Ji atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėdavo atlyginimą. N. S. pagal kasos išlaidų orderius išmokėdavo vieną sumą, o papildomai būdavo primokama kita suma, nes nemažos dalies darbuotojų, kurie dirbo būstinėje, pagal darbo sutartį buvo vienoks atlyginimas, o gaudavo daugiau. Liudytoja pervesdavo į sąskaitą oficialų atlyginimą, bet ne visiems žmonėms, o skirtumą primokėdavo N. S.. Apie tai, kad gavo atlyginimą iš N. S., kiekvienas pasirašydavo tik ant kasos išlaidų orderių, kurių viršuje buvo paminėta (duomenys neskelbtini), pasirašydavo prie savo pavardės. Ten buvo vedama kita apskaita, iš kitų pinigų. N. S. buvo neoficiali darbuotoja, kuri vedė kitą apskaitą. Liudytoja įtarė, kad N. S. tvarkė neoficialią buhalteriją. V. J.-B. patvirtino, kad su N. S. darė vieną bendrą ataskaitą, kurią turėjo pristatyti P.. Tai buvo neoficiali ataskaita dėl pinigų panaudojimo. Ji darė ataskaitą pagal savo oficialius apskaitos duomenis, o N. S. darė iš savo neoficialių duomenų, tada darė bendrą ataskaitą ir ją teikė (duomenys neskelbtini). Jos su N. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir kartu su Z. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) P..

Taigi ir šios liudytojos parodymai priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistoji Z., nepaneigia to, jog Z. buvo tiesiogiai susijusi su (duomenys neskelbtini) vedama neoficialia ir oficialia (dviguba) buhalterine apskaita. Dar daugiau, liudytojos V. J.-B. parodymai įrodo, kad tiek ji, tiek N. S. vykdė Z. nurodymus dėl apskaitytinų lėšų.

Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2004 metų pavasarį buvo oficialiai įdarbinta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuria buvo iki 2005 metų pavasario, kai į jos vietą priėmė K., išrinktą suvažiavime. Būdama (duomenys neskelbtini), ji pati jokių finansinių ataskaitų nerengė ir jokioms institucijoms neteikė. Darbo užmokestis jai nebuvo mokamas, nes ji ten nedirbo, buvo tik formaliai įdarbinta. Pasitikėdama savo dukra V. J.-B., kuri realiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ji netikrindavo atneštų dokumentų ir juos pasirašydavo, nieko neklausdama. Tarp jos su dukra nebuvo jokių pokalbių apie pastarosios darbą (duomenys neskelbtini), tačiau ši pasakojo, jog sunku, daugiausia vadovavo Z., tarp jų kildavo ir nesutarimų (t. 162, b. l. 162–171).

Nuteistoji K. teisiamajame posėdyje parodė, kad Z. nurodymu ji N. S. perduodavo lėšas darbo užmokesčiui iš neoficialios kasos sumokėti, t. y. patvirtino, kad bendravo su neoficialią apskaitą tvarkiusia N. S. suprasdama, jog pastaroji nėra (duomenys neskelbtini) buhalterė ar kita darbuotoja (t. 177, b. l. 39–40, 61–67, 113–116, 180–183).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės bei fiksavimo 2006 m. gegužės 15 d. protokole Nr. 3 (t. 1, b. l. 49–50) ir 2006 m. gegužės 23 d. protokole Nr. 1 (t. 1, b. l. 70–71) pateiktų N. S. bei K. tarpusavio telefoninių pokalbių suvestinių turinys liudija, kad K. buvo žinoma apie N. S. vykdomą nelegalią veiklą (duomenys neskelbtini), jos abi tarpusavyje susižinodavo ir teikdavo ataskaitas P.. Iš 2006 m. gegužės 9 d. pokalbio suvestinės matyti, jog 2006 m. vasario 7 d. 11:43 N. S. paskambino (duomenys neskelbtini) K. telefonu (duomenys neskelbtini). N. S. K. klausė slaptažodžio, kurio reikia ,,įeinant“ į banką. Pokalbio metu K. pasakė N. S., kad šiandien su savo „viršininke“ eis pas „vadą“ (t. 1, b. l. 54–55). Iš 2006 m. gegužės 6 d. pokalbio suvestinės matyti, jog 2006 m. vasario 28 d. 16:04 N. S. paskambino (duomenys neskelbtini) K. telefonu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu užfiksuota, kaip K. su N. S. tarėsi dėl ataskaitos, kurią rengė „(duomenys neskelbtini)“; K. norėjo paderinti oficialią ataskaitą, kad (duomenys neskelbtini) nario mokestis nesidubliuotų jų abiejų ataskaitose (t. 1, b. l. 58–59).

Teisėjų kolegija nurodo, kad aptartų liudytojų N. S., V. J.-B., D. B. bei nuteistosios K. parodymų vertinimą yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje, kuris peržiūrėtas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi. Tas nuosprendis ištirtas teismo posėdyje, nagrinėjant apeliacine tvarka bylą dėl Z. nuteisimo, todėl dėl minėtų liudytojų ir nuteistosios K. parodymų vertinimo iš naujo nepasisakoma, tik konstatuojama, kad jie yra patikimi.

Visuma aptartų įrodymų neleidžia abejoti tuo, jog Z. inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu P. pavedimu faktiškai vadovavo (duomenys neskelbtini) ūkinei finansinei veiklai ir organizavo (duomenys neskelbtini) dvigubos buhalterijos tvarkymo procesą.

Nors Z. atsisakė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 3, b. l. 4–6, 14–15, 16, 18, 30; t. 153, b. l. 30), remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti (t. 177, b. l. 61–67, 81–83).

Kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikšmės kaip ir tokio asmens parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, jais teismas gali grįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-502/2013).

Teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų vertinimas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2013, 2K-471/2013, 2K-219-693/2015, 2K-105-699/2016).

Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra pasirašinėjusi finansinius dokumentus; N. S. pažįsta, tačiau jos pareigų negali įvardinti – buhalterė ar (duomenys neskelbtini); davė jai nurodymus atlikti vieną ar kitą pavedimą išmokėti pinigus ir pan., nurodymus duodavo arba ji pati, arba (duomenys neskelbtini) N.; Z. savarankiškai priimdavo sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) lėšų panaudojimo, jos niekas nekontroliavo, dirbo pasitikėjimo atmosferoje, ne rinkimų metu atsiskaitydavo (duomenys neskelbtini) vadovui P..

Tokie nuteistosios Z. parodymai teisėjų kolegijai leidžia atmesti jos teiginius, kad ji nežinojo apie vedamą (duomenys neskelbtini) dvigubą buhalterinę apskaitą ir nedavė jokių nurodymų K. bei N. S. dėl pinigų apskaitymo oficialioje ar neoficialioje apskaitoje. Neįtikinama versija, jog K. ir N. S. veiksmus koordinavo kitas asmuo, apie kurį Z. galėjo būti nežinoma. Tokią aplinkybę, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, nurodė tik Z., todėl ji atmetama kaip nepagrįsta.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai straipsnio dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Jos turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad tvarkė apskaitą, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). Kaltės turinys priimant apkaltinamąjį nuosprendį turi būti atskleistas, remiantis ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis pats suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, tokių veiksmų padarymą lėmusias aplinkybes, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Nagrinėjamu atveju Z. tyčia organizuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą yra akivaizdi iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose aprašytos nusikalstamos veikos mechanizmo. Išdėstytų įrodymų visuma atskleidžia ir įrodo Z. veikos subjektyviąją pusę. Ikiteisminio tyrimo metu ji pripažino, kad pasirašė finansinius dokumentus, davė N. S. nurodymus atlikti vieną ar kitą pavedimą išmokėti pinigus, be to, savarankiškai priėmė sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) lėšų panaudojimo, jos niekas nekontroliavo, todėl akivaizdu, jog ji, žinodama, kad N. S. nėra (duomenys neskelbtini) (buhalterė), o tik tvarko neoficialias (duomenys neskelbtini) lėšas, suprato, kad, duodama nurodymus N. S. dėl neįtrauktų į oficialią (duomenys neskelbtini) apskaitą lėšų panaudojimo, tokiu būdu organizuoja apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (duomenys neskelbtini). Taigi Z. sąmoningai netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų (jie įvardyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami) normas, numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Z. veikos subjektyvųjį požymį – kaltę, kuri pasireiškė tiesiogine tyčia.

Atmetami apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantei buvo nežinomos buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklės ir ši aplinkybė pašalina jos atsakomybę.

Bet koks normalų protinį išsivystymą ir išsilavinimą turintis žmogus negali nesuvokti, kad, duodamas nurodymą vesti tame pačiame juridiniame asmenyje (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)) kelias buhalterines apskaitas, daro veiką, keliančią pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Pagal teismų praktiką apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surašytos kelios specialisto išvados: 2007 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 19–85) ir 2007 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 93–144). Jose nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota 24 881 372,93 Lt pajamų bei 23 429 701,62 Lt išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, (duomenys neskelbtini) per trečiuosius asmenis (AB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) 2004 m. dar gavo 160 978,18 Lt pajamų ir per kitus trečiuosius asmenis (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) už prekes bei paslaugas patyrė 160 978,18 Lt išlaidų. Specialistai nustatė, kad iš viso 2004–2006 m. (duomenys neskelbtini) neįrašė į buhalterinę apskaitą ir Vilniaus apskrities VMI bei VRK nedeklaravo 25 042 351,11 Lt (7 252 766,19 Eur) pajamų ir 23 590 679,80 Lt (6 832 333,12 Eur) išlaidų.

Apeliacinio proceso metu atlikta kompleksinė buhalterijos ir finansų ekspertizė, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyriaus 2015 m. balandžio 20 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 189, b. l. 61–274). Pakartotinai išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo metu surinktus papildomus duomenis, atsižvelgęs į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, ekspertas patikslino 2004–2006 metais į oficialią (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįrašytų pajamų bei išlaidų sumas ir nustatė, kad į oficialią apskaitą nebuvo įrašyta 24 136 647,88 Lt (6 990 456,41 Eur) pajamų ir 13 968 660,89 Lt (4 045 603,83 Eur) išlaidų. Prie šios sumos pridėjus minėtose specialistų išvadose nurodytus per trečiuosius asmenis 2004 m. gautus 160 978,18 Lt (46 622,50 Eur) pajamų ir tiek pat patirtų išlaidų (su šiomis sumomis ekspertas sutiko), pagal ekspertizės aktą 2004–2006 m. neįrašytos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir nedeklaruotos piniginių lėšų sumos būtų 24 297 626,06 Lt (7 037 078,91 Eur) pajamų ir 14 129 639,07 Lt (4 092 226,33 Eur) išlaidų. Tačiau ekspertas, ekspertizės akte nurodęs (duomenys neskelbtini) 2004 m. neoficialios apskaitos išlaidas 3 978 320,97 Lt (1 152 201,39 Eur), dėl kai kurių 2004 m. išlaidų paliko spręsti teismui, priklausomai nuo nustatytų bylos aplinkybių, kadangi didelė dalis 2004 m. apskaitos duomenų yra prarasta ir todėl negalima tiksliai nustatyti 2004 m. neoficialios apskaitos išlaidų.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų P., N., nuteistosios K. gynėjo advokato M. Zabitos, juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atstovų apeliacinius skundus, 2016 m. vasario 1 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nustatė, kad 2004–2006 metais į juridinio asmens (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 297 626,06 Lt (7 037 078,91 Eur) pajamų ir 14 727 063,21 Lt (4 265 252,32 Eur) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, iš jų: 2004 metais – 12 498 024,02 Lt (3 619 677,95 Eur) pajamų ir 4 736 723,29 Lt (1 371 849,89 Eur) išlaidų; 2005 metais – 7 441 842,04 Lt (2 155 306,43 Eur) pajamų ir 6 274 288,96 Lt (1 817 159,68 Eur) išlaidų; 2006 metais – 4 357 760 Lt (1 262 094,53 Eur) pajamų ir 3 716 050,96 Lt (1 076 242,75 Eur) išlaidų.

Šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis patikrintas kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį ir toje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmiau nustatytų aplinkybių vertinti kitaip, nei tai padaryta, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal kitų nuteistųjų apeliacinius skundus.

Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarytą išvadą, jog K., įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pradėjusi bendrauti su N. S. ir Z., atlikdama pastarosios nurodytus veiksmus, žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) vedama dviguba buhalterija, joje egzistuoja pajamos ir išlaidos, kurios neįtraukiamos į oficialią apskaitą, dėl šių priežasčių K. vedama oficiali buhalterinė apskaita neatspindi visų (duomenys neskelbtini) pajamų ir išlaidų, dėl ko 2005–2006 m. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina, kad Z., davusi skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptartus nurodymus N. S. bei K., yra atsakinga už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos padarinių atsiradimą.

Apgaulingos buhalterinės apskaitos, kaip nusikalstamos veikos, esmė – tam tikrų pajamų ir išlaidų neįtraukimas į oficialią buhalterinę apskaitą. Neįtrauktų į apskaitą lėšų, ūkinių finansinių operacijų apskaitymas kituose dokumentuose, užrašuose, elektroninėse laikmenose ar kitur, kitaip tariant, „juodosios“ buhalterijos vedimas, pats savaime nėra nusikaltimas, nes nepriklausomai nuo to, ar tokios lėšos, ūkinės finansinės operacijos būtų atskirai apskaitomos, dokumentuojamos, ar ne, tai neturėtų reikšmės, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo atveju svarbu ne tai, kad (duomenys neskelbtini) neoficialios lėšos buvo apskaitomos asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vedamoje taip vadinamoje „juodojoje“ buhalterijoje, bet tai, kad jos neįtrauktos į K. tvarkomą oficialią buhalterinę apskaitą. Neoficialių pajamų ir išlaidų apskaitymas neoficialioje apskaitoje buvo reikalingas apgaulingos apskaitos organizatoriams, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. ir už (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą tuo laikotarpiu faktiškai atsakingai Z., priimantiems sprendimus dėl tokių piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo, nes tik tokiu būdu jiems buvo galima kontroliuoti nelegalių piniginių lėšų gavimą ir panaudojimą.

Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pateikė prieštaringas išvadas apie apgaulingos apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) pradžią, nes nuosprendyje minimos trys skirtingos datos: 2004 m. liepos 13 d., 2004 m. pavasaris ir 2004 m. sausio 1 d.

Tokie apeliantės teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Skundžiamame nuosprendyje dėl to išsamiai paaiškinta (nuosprendžio 316 lape). Iš toje nuosprendžio dalyje nurodytų teismo išvadų akivaizdu, jog byloje pasisakoma apie tris laikotarpius: 1) faktinę apgaulingos apskaitos tvarkymo (duomenys neskelbtini) pradžią – nuo 2004 m. pavasario; 2) inkriminuojamos nusikalstamos veikos pradžią – nuo 2004 m. liepos 13 d., nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė (baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką, padarytą ne tik įmonėje, buvo įtvirtinta vėliau, nei veika pradėta daryti (duomenys neskelbtini), t. y. baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą (duomenys neskelbtini) tapo galima tik tada, kai buvo priimti ir įsigaliojo BK 222 straipsnio 1 dalies pakeitimai); todėl būtent ši data (2004 m. liepos 13 d.) apibrėžia nusikalstamos veikos pradžią; 3) finansinius (duomenys neskelbtini) metus (nuosprendyje aktualūs pirmieji finansiniai metai truko nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.); per šį laikotarpį įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai privalėjo būti įtraukti į (duomenys neskelbtini) 2004 metų suvestinius buhalterinius apskaitos registrus šiems finansiniams metams pasibaigus (t. y. jau 2005 metais); to sąmoningai nepadarius, už tai taikytina BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2004 m. liepos 13 d.

Dėl išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo Z. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Jos veika kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies (dėl didelės vertės

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas ją dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantės nuomone, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), o ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, ji negali atsakyti už (duomenys neskelbtini) metinės finansinės veiklos deklaracijų, Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų pateikimą, nes ji jų nepildė, nepasirašė ir nepateikė valstybinėms institucijoms, todėl prašė dėl šios veikos ją išteisinti.

Tokie apeliantės argumentai iš dalies pagrįsti.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Z., vykdydama (duomenys neskelbtini) P. pavedimą, organizavo apgaulingą (dvigubą) (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimą. Be to, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) veikloje yra buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų ir išlaidų dėl bendrininkų grupės apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, Z. kartu su P. įrašė į 2004 m. metinę (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą bei ją pasirašė, o P. organizavus ji ir K. įrašė į 2005 m. kovo–gruodžio mėnesių mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572) žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, jas pasirašė ir teikė; įrašė į 2005 m. I-IV ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas (forma Nr. 4) žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos; be to, ji kartu su P. organizavo žinomai neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų pajamas įrašymą į 2004 m. birželio–spalio ir gruodžio mėnesių, 2006 m. sausio–gegužės mėnesių, 2004–2006 m. metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), taip pat žinomai neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų naudojimą įrašymą į 2006 m. metinę (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos deklaraciją. Visos šios deklaracijos ir finansinės ataskaitos buvo pateiktos Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui. Tokiais veiksmais 2004–2006 m. (duomenys neskelbtini) išvengė didelės turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 3 864 390 Lt (1 119 204,70 Eur) privalomų mokesčių ir įmokų.

Perduodamas bylą teismui, prokuroras dėl šių veiksmų Z. kaltino pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą keisti kaltinimą ir, nekeičiant faktinių aplinkybių, veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas būtent taip kvalifikavo kaltinamosios Z. veiksmus.

Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje iš esmės už analogišką veiką (sukčiavimą) (skyrėsi tik veikos apimtis) buvo nuteisti P., N. ir K., 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje nurodė, kad minėti veiksmai atitinka ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, bet BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prokuroro prašymas keisti kaltinimą pateiktas 2012 m. spalio 26 d., t. y. nuo nusikalstamos veikos (kuri, kaip nustatyta teismų nuosprendžiais, buvo baigta 2007 m. rugpjūčio 3 d.) praėjus daugiau kaip penkeriems metams (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija, pakeista 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d.), ir yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Byla išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog P., N. ir K. inkriminuota veika, vengiant gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, negali būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir galėtų būti vertinama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (jei nebūtų suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis), teisės taikymo klaidos nepadarė.

BK 182 straipsnyje numatyto turtinio nusikaltimo – sukčiavimo ir BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo finansų sistemai – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, atribojimas išsamiai atskleistas jau minėtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuris ištirtas teismo posėdyje, apeliacine tvarka nagrinėjant išskirtą baudžiamąją bylą dėl Z., todėl argumentai šiame nuosprendyje detaliai nedėstomi.

Pagal teismų praktiką neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas bei mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui, teismų praktika yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2011, 2K-213/2012, 2K-646/2012, 2K-99/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-270-942/2015, 2K-185-942/2016 ir kt.). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje taip pat nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-189/2014, 2K-515/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinęs neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir kitų asmenų gautas pajamas teikimą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui ir VSDFV Vilniaus skyriui lėmusią aplinkybę, t. y. mokestinę nepriemoką, susidariusią dėl neoficialiai išmokėtų sumų neapskaitymo ir pajamų nedeklaravimo, apgaulės pobūdį bei tyčios turinį, kad biudžeto lėšos nebuvo grobiamos, jau minėtoje 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad toks tyčios turinys būdingas neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimui kaip nusikaltimui finansų sistemai, bet ne sukčiavimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti priešingai.

Atsižvelgdama į minėtus apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismų sprendimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. veiksmai, pasirašant skundžiamame nuosprendyje nurodytas deklaracijas ir ataskaitas, taip pat organizuojant minėtų dokumentų surašymą, pasirašymą ir pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Įvertinus nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytą nuomonę, su kuria teisėjų kolegija sutinka, kad būtent taip veika turėtų būti kvalifikuota, Z. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį. Tokio sprendimo motyvai bus išdėstyti, aptariant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta veika laikoma baigta, kai žinomai neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašomi į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikiami valstybės įgaliotai institucijai.

Byloje objektyviai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamos neišaiškintos kilmės neapskaitytos lėšos, iš jų buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis ir premijos darbuotojams, autoriniai atlyginimai atlikėjams, pakviestiems į (duomenys neskelbtini) organizuojamus renginius, apmokėtos politikos konsultanto ir kitos paslaugos, buvo kitų išmokų fiziniams asmenims, nuo kurių turi būti sumokami gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos. Dėl to skundžiamame nuosprendyje nurodytoms valstybės įgaliotoms institucijoms už 2004–2006 metų laikotarpį pateiktose finansinės veiklos deklaracijose, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą (duomenys neskelbtini) veikloje, jos darbuotojų ir kitų asmenų pajamas, taip pat pajamas, nuo kurių turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Tokių aplinkybių iš esmės neginčijo ir apeliantė.

Visi dokumentai, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys, išvardinti šio nuosprendžio 7–11 lapuose, todėl nekartojami.

Jau minėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje detaliai pasisakyta dėl nuteistųjų P., N. veiksmų pasirašius, o K. – surašius, pasirašius ir pateikus aptariamus finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės institucijoms bei įrodyta juos atlikus tuos veiksmus, todėl tai šiame nuosprendyje nekartojama.

Nuteistoji Z. teigė neprisimenanti, kad būtų pasirašiusi (duomenys neskelbtini) 2004 m. finansinės veiklos deklaracijas, tad galbūt jos parašai šiose deklaracijose galėjo būti suklastoti.

Apeliacinio proceso metu patenkintas nuteistosios Z. ir jos gynėjo prašymas skirti rašysenos ekspertizę jos parašų tikrumui patikrinti.

2014 m. spalio 1 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (t. 189, b. l. 2–9) įrodo, kad Z. pasirašė (duomenys neskelbtini) 2004 m. metinę patikslintą „X“ finansinės veiklos deklaraciją, 2005 m. gegužės 5 d. pateiktą Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui ir Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai; (duomenys neskelbtini) mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, pildytas 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 16 d., 2005 m. birželio 15 d., 2005 m. liepos 15 d., 2005 m. rugpjūčio 15 d., 2005 m. spalio 17 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. sausio 15 d. ir pateiktas Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui (šių deklaracijų duomenys apima 2005 m. kovo–liepos ir rugsėjo–gruodžio mėnesių laikotarpį).

2005 m. rugpjūčio mėnesio deklaracija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai net vizualiai nekėlė abejonių, jog pasirašyta ne Z. (t. 68, b. l. 140), ir ekspertams nebuvo pateikta. Šio dokumento pasirašymas Z. inkriminuotas nepagrįstai.

Ekspertės taip pat nustatė, kad Z. pasirašė (duomenys neskelbtini) 2005 m. I–IV ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, pildytas 2005 m. balandžio 14 d., 2005 m. liepos 14 d., 2006 m. sausio 13 d. ir pateiktas VSDFV Vilniaus m. skyriui.

Taigi objektyviai nustatyta, kad Z. pati asmeniškai atliko dalį BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų – kaip vadovaujantis asmuo savo parašu patvirtino valstybės institucijoms teikiamų dokumentų teisingumą.

Apeliantė skunde akcentavo BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos subjektui keliamus reikalavimus, atkreipdama dėmesį į tai, kad atsakomybėn gali būti traukiamas tik asmuo, pats pasirašęs ir pateikęs straipsnio dispozicijoje nurodytus dokumentus, o ji pasirašė tik dalį kaltinime nurodytų dokumentų. Be to, šių dokumentų valstybės institucijoms ji neteikė.

Iš tiesų BK 220 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Taigi pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės – iš jų ir deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų kitų dokumentų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą – pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2009, 2K-179/2014 ir kt.).

Skirtingai nei nurodė Z., šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius.

Kaltinamajame akte pagal BK 220 straipsnio 1 dalį Z. buvo kaltinama tuo, kad ji, nuo 2004 m. pavasario, bet ne anksčiau kaip nuo 2004 m. kovo mėnesio, faktiškai vykdžiusi (duomenys neskelbtini) pareigas, 2005 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) P. įgaliota pasirašyti <...> mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms (VSDFV, VMI, Statistikos departamentui ir kt.), <...> ir taip turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, veikdama bendrininkų grupe su P. (vykdydama jo nurodymus), N. ir K., pati pasirašė jau aptartus finansinės atskaitomybės dokumentus ir organizavo minėtų dokumentų surašymą, pasirašymą bei pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms.

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Z. neatitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymių, kadangi dalį valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktų deklaracijų ir ataskaitų pasirašė ir nurodė pateikti ji pati.

Nors Z. apeliaciniame skunde akcentavo, kad kitas šiame nuosprendyje aptartas deklaracijas bei ataskaitas pasirašė ir pateikė kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau tai nereiškia, jog jai negalėjo būti inkriminuotos visos už 2004–2006 m. laikotarpį dėl to kilusios pasekmės.

Aplinkybės, kad nuteistajai Z. buvo gerai žinoma apie vedamą dvigubą buhalteriją, ji pati, vykdydama (duomenys neskelbtini) P. pavedimą, ją organizavo ir dėl lėšų panaudojimo bei apskaitymo atitinkamoje apskaitoje duodavo nurodymus (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirbusioms V. J.-B. (į (duomenys neskelbtini) pareigas buvo priimta jos motina D. B., kuri iš tiesų nevedė jokios apskaitos) ir N. S., taip pat (duomenys neskelbtini) K., tvarkiusiai (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą, įrodytos ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje aptartais objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, kurie iš naujo nekartojami.

Be to, tiek liudytojos V. J.-B., tiek iš dalies nuteistosios K. parodymai, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, objektyviai patvirtina, kad Z., vykdydama P. nurodymą, organizavo kaltinime nurodytų deklaracijų ir ataskaitų su neteisingais duomenimis valstybės įgaliotoms institucijoms pasirašymą bei pateikimą.

Nuteistoji K. teisme neigė žinojusi apie dvigubą buhalterinę apskaitą motyvuodama tuo, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su neoficialia buhalterija, apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus ūkinių operacijų apskaitos dokumentus, todėl suvestines ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus rengė pagal turimus duomenis ir neturėjo jokio supratimo, kad valstybės įgaliotoms institucijoms pateikti dokumentai apie (duomenys neskelbtini) pajamas, darbuotojams mokamą darbo užmokestį ir kitus mokėjimus fiziniams bei juridiniams asmenims yra neteisingi.

Tokius nuteistosios parodymus objektyviai paneigia pirmosios instancijos teismo ir šiame nuosprendžiuose aptarti įrodymai. Be to, iš K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, analizės matyti, jog ji prieštaringai aiškino deklaracijų ir ataskaitų surašymo bei pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms aplinkybes, tačiau galiausiai pripažino, kad ataskaitas Sodrai ir deklaracijas VMI ji surašė pagal (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų duomenis, į kuriuos ji buvo suvedusi duomenis pagal Z. jai pateiktus arba gautus elektroniniu paštu pirminius apskaitos dokumentus.

Apie tokias nuteistosios K. nurodytas aplinkybes dėl finansinės atskaitomybės dokumentų surašymo bei jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms yra parodžiusi ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. J.-B.. Ji parodė, kad per 2004 m. iki 2005 m. kovo mėn. tvarkydama (duomenys neskelbtini) oficialią buhalterinę apskaitą, finansinius klausimus derino su Z., kurios nurodymu turėdavo surašyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamus dokumentus taip, jog nebūtų skolų. Liudytoja sudarė, pasirašė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2004 m. liepos 14 d., 2004 m. rugpjūčio 16 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. spalio 13 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2005 m. sausio 15 d., 2005 m. vasario 12 d. mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas. (duomenys neskelbtini) buvo įgalioti tik keli asmenys, kurie turėjo teisę pasirašyti deklaracijas, ataskaitas ir jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Vienas iš tokių asmenų buvo jos motina D. B., kuri buvo oficialiai priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas, po to (duomenys neskelbtini) vietoj jos motinos įdarbinta K.. Liudytoja taip pat paaiškino, kad dalis valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamų dokumentų, kuriuose įrašytos Z. ir D. B. pavardės, buvo pasirašyti jos ranka ir ties D. B. įrašu yra jos du parašai, ji pasirašydavo D. B. parašu. Minėtuose dokumentuose esantis ? ženklas reiškė, jog buvo galima pateikti dokumentą be vadovo parašo, prie vadovo parašant tą ženklą ir pačiam pasirašant. Nurodytose mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose, kuriose yra toks ženklas, rankraštiniai įrašai ir parašai yra jos, šiuos dokumentus turbūt ji pati ir pateikė. Deklaracijas dažniausiai ji veždavo į Valstybinę mokesčių inspekciją. Raštiško Z. įgaliojimo už ją pasirašyti ji neturėjo, tačiau už Z. pati pasirašydavo, nes ne visada pas ją buvo įmanoma patekti arba ji pati dirbdavo ne (duomenys neskelbtini) būstinėje, bet savo pagrindinėje darbovietėje, iš kurios kartais veždavo deklaracijas. Savo mamai D. B., kuri ir buvo oficialiai įdarbinta (duomenys neskelbtini), ji duodavo pasirašyti jos parengtas ataskaitas Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurias reikėdavo pristatyti. Ataskaitos Sodrai buvo teikiamos kas ketvirtį, Valstybinei mokesčių inspekcijai – kas mėnesį. Dokumentus mamai pasirašyti dažniausiai veždavo į darbą. Galėjo būti ir taip, kad retkarčiais prie mamos pavardės ji pati pasirašydavo mamos parašu. Kokiuose dokumentuose konkrečiai ji pati pasirašė, neprisimena. Už kitus asmenis, kurie turėjo pasirašyti dokumentus, ji tikrai nepasirašydavo, galėjo tik mamos parašu pasirašyti. Jai asmeniškai nebuvo išduotas (duomenys neskelbtini) leidimas pasirašyti už kitus asmenis.

Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojos V. J.-B. nurodytas aplinkybes dėl dokumentų pasirašymo ir pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad Z. nežinojo, jog valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktose (duomenys neskelbtini) deklaracijose ir ataskaitose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie per 2004–2006 m. mokestinį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gautas pajamas ir turėtas išlaidas, (duomenys neskelbtini) darbuotojams bei kitiems fiziniams asmenims atliktus mokėjimus, nuo kurių privalomai turėjo būti išskaičiuojamas ir sumokamas pajamų mokestis, taip pat įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas sumas ir mokėtinas socialinio draudimo įmokas. Apeliantė dėl to jokių argumentų savo skunde nenurodė.

Nuteistosios Z. parodymus dėl valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamų dokumentų tikrumo teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, jog ji negali atsakyti už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, nes nekontroliavo byloje esančių deklaracijų, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų finansinių ataskaitų surašymo, pasirašymo bei pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms, atmetami kaip nepagrįsti.

Šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad Z. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą. Taigi ji pripažinta ne tik šios nusikalstamos veikos vykdytoja, bet ir jos organizatore. Dėl to Z. laikytina tinkamu šios nusikalstamos veikos subjektu. Tokią teismų praktiką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta nagrinėjant kitų proceso dalyvių kasacinius skundus šioje byloje.

Ankstesnėje nuosprendžio dalyje jau aptarta, kokios pajamų bei išlaidų sumos nedeklaruotos finansinėse ataskaitose pagal byloje esančias specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kokias nedeklaruotų pajamų ir išlaidų sumas nustatė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal prokuroro, kitų nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus. Tame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2004–2006 metais nuo išmokėtų kasoje neapskaitytų pinigų iš viso priskaičiuotina sumokėti į valstybės biudžetą 264 876,62 Eur (914 566 Lt) privalomų mokesčių, iš jų: GPM – 174 101,89 Eur (601 139 Lt), valstybinio socialinio draudimo įmokų (3 proc.) – 8 010,89 Eur (27 660 Lt), valstybinio socialinio draudimo įmokų (31 proc.) – 82 763,84 Eur (285 767 Lt).

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis subjektyvusis požymis yra tikslas išvengti mokesčių.

Nagrinėjamoje byloje juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) – turtinė prievolė apima pareigą apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, įstatymų nustatyta tvarka deklaruojant ir pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms metines „X“ finansinės veiklos, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, kitas finansines apyskaitas ir ataskaitas apie (duomenys neskelbtini) pajamas, išlaidas, kitas išmokas, nuo kurių turėjo būti apskaičiuojami ir sumokami nurodyti mokesčiai bei įmokos. Visos šios valstybės įgaliotoms institucijoms privalomai teiktinos finansinės deklaracijos ir ataskaitos turi būti sudaromos buhalterinių apskaitos registrų duomenų pagrindu.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose buvo neteisingai apskaitomos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, todėl jų pagrindu neteisingai sudarytos ir atitinkamos finansinės deklaracijos bei ataskaitos, kurios buvo pateiktos valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kaip tokios neteisėtos veikos padarinys buvo valstybės institucijoms teikiamose finansinėse deklaracijose ir ataskaitose už atitinkamą finansinį laikotarpį sąmoningai pateikti žinomai neteisingi duomenys apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) pajamas, turtą ir jų panaudojimą, mokėtiną pajamų mokestį ir kt.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Z. žinojo, jog valstybės įgaliotoms institucijoms pateikiamos (duomenys neskelbtini) finansinės deklaracijos, ataskaitos neatspindi (duomenys neskelbtini) tikrosios finansinės ir ūkinės būklės. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo aptarti įrodymai visiškai patvirtina ir kitą (duomenys neskelbtini) apgaulingo apskaitos tvarkymo tikslą – sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas finansines ataskaitas bei deklaracijas ir tokiu būdu išvengti privalomų mokėti mokesčių bei įmokų valstybei.

Nuteistoji Z. veikė juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais. Veikdama bendrai su P., N. ir K., ji siekė ne asmeninės naudos. Visų jų tikslas buvo užtikrinti (duomenys neskelbtini) veiklos finansavimą, nesilaikant (duomenys neskelbtini) finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keliamų reikalavimų, finansuoti įvairias nuosprendyje analizuotas (duomenys neskelbtini) veiklos sritis iš neteisėtų šaltinių. Toks „X“ finansavimas iš neteisėtų šaltinių neabejotinai buvo organizuotas ne šių asmenų asmeniniais interesais, bet (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais. Nuteistiesiems veikiant bendrai, būtent (duomenys neskelbtini) išvengė didelės vertės mokestinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius bei įmokas.

Dėl to Z., organizavusi nenustatytos kilmės lėšų naudojimą ir dalyvavusi šioje veikloje, neabejotinai suvokė, kad, neįtraukiant naudojamų lėšų į apskaitą ir nedeklaruojant visų realiai gautų fizinių asmenų pajamų, nuo kurių (duomenys neskelbtini) turėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, į biudžetą bus sumokėta mažiau mokesčių nei tuo atveju, jei visos pajamos būtų teisingai apskaičiuotos ir deklaruotos, be to, pati asmeniškai pasirašė dalį skundžiamame nuosprendyje nurodytų atitinkamo laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie buvo pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms, taigi to ir norėjo. Iš to daroma išvada, jog Z. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame nuosprendyje aptartus duomenis, konstatuoja, kad Z. kaltė padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kadangi jos veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir atitinka BK 220 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją, veika turi būti perkvalifikuota, juo labiau kad pati nuteistoji savo apeliaciniame skunde tai pripažino. Tačiau dėl tokių Z. veiksmų baudžiamojo persekiojimo galimybė pasibaigė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija, pakeista 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d.), dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiamas nuosprendis dėl sukčiavimo (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo) Z. keistinas, veika perkvalifikuotina, o baudžiamoji byla toje dalyje nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistoji Z. apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės ir civilinių ieškinių priteisimo pagrįstumo.

Šis klausimas jau išspręstas ankstesniame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal kitų proceso dalyvių skundus.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nenagrinėtus: civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismo solidariai priteistą iš P., asmens, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išskirta (Z.), N. ir K. valstybei padarytai žalai atlyginti dėl 3 009 043 Lt (871 479,09 Eur) (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių ir įmokų 2004–2006 m.; civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismo solidariai priteistą iš P., K. ir asmens, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išskirta (Z.), valstybei padarytai žalai atlyginti dėl 855 347 Lt (247 725,61 Eur) (duomenys neskelbtini) 2005–2006 m. nesumokėtų socialinio draudimo įmokų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, šie klausimai iš naujo nesprendžiami.

Dėl bausmės

Skundžiamu nuosprendžiu Z. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jai paskirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda.

Šiame nuosprendyje jau išnagrinėta didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija dalį jų tenkina ir daro išvadą, kad Z. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika (didelės vertės mokestinių prievolių išvengimas) kvalifikuota neteisingai, ji perkvalifikuotina į BK 220 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį senaties terminui.

Atsižvelgiant į tai, kad Z. lieka galioti nuosprendžio dalis, kurioje už vieną nusikalstamą veiką jai paskirta bausmė – bauda, apeliantės prašymas paskirti jai nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę nesvarstomas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, individualizuodamas bausmę nuteistajai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jų nepažeidė.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis įstatymo bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius, sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Skundžiamame nuosprendyje teismas gana išsamiai išdėstė bausmės skyrimo Z. motyvus. Teismas nenustatė jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jog Z. tyčia padarė baigtą nusikaltimą finansų sistemai, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika tęsėsi ilgą laikotarpį, ji nebuvo atsitiktinė, buvo gerai suplanuota ir daroma sistemingai, be to, dėl Z. (kaip ir kitų bendrininkų) veikos padaryta itin didelė žala valstybei (nesumokėti privalomi mokėti mokesčiai), kuri neatlyginta. Teismas įvertino, kad Z. vaidmuo nebuvo antraeilis, priešingai, ji tiesiogiai vadovavo tiek oficialią, tiek neoficialią buhalterinę apskaitą (duomenys neskelbtini) tvarkantiems asmenims, taigi buvo aktyvi nusikalstamos veikos dalyvė, jos nusikalstami veiksmai buvo priežastis kilusiems padariniams atsirasti. Teismas taip pat atsižvelgė, kad Z. anksčiau neteista, jai skirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, ji dirbo, yra ištekėjusi, augina mažametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini) metais). Taigi nuteistoji gerai apibūdinama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikti duomenys, jog Z. (duomenys neskelbtini) gimė dar du vaikai: (duomenys neskelbtini) (išskirtos bylos t. 1, b. l. 49, 50). Šiuo metu ji yra trijų mažamečių vaikų motina. Ši aplinkybė reikšminga, tačiau nėra pakankama keisti nuteistajai paskirtą bausmę.

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nuteistosios Z. tvirti socialiniai ryšiai, artima aplinka, šeiminė padėtis gerai apibūdina jos asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė per griežtą bausmę ir netinkamai vertino jos asmenybės pavojingumą.

Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška išvada, jog tokia asmenybė yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai per nusikalstamą veiką asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (šiuo atveju nusikaltimas finansų sistemai) leidžia spręsti apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Nuteistoji Z. skunde prašė atsižvelgti į ilgai trukusį procesą.

Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu apskritai, bet su nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, suformuoti daugelyje EŽTT bylų. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, kaltininko elgesys, teisėsaugos institucijų veiksmai organizuojant procesą. Ar konkrečioje byloje baudžiamasis procesas (ne)atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendžiama atsižvelgus ne į vieną atskirą kriterijų, bet įvertinus jų visumą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki Z. priimamo nuosprendžio apeliacinės instancijos teisme truko iš tiesų ilgai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl kaltinime nurodytų veikų pradėtas 2006 m. gegužės 17 d., ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui 2008 m. balandžio 14 d. Taigi ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko beveik dvejus metus. Byla yra ne tik didelės apimties (su kaltinamuoju aktu ją sudaro 155 tomai, bylą baigiant nagrinėti apeliacinės instancijos teisme yra 192 tomai, dar vieną tomą sudaro dėl Z. išskirta byla), bet ir sudėtinga. Bylos duomenys rodo, kad proceso trukmę labai daug lėmė nevienkartinis kreipimasis į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dėl dalies proceso dalyvių imuniteto panaikinimo ir leidimo traukti baudžiamojon atsakomybėn, (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos bei daugybė kitų specialių žinių reikalaujančių tyrimų, kaltinamųjų ligos, šeiminės aplinkybės, pagrindinės bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose.

Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2013 m. liepos 12 d., t. y. daugiau kaip penkerius metus. Per tą laikotarpį buvo paskirti 83 teisiamieji posėdžiai, iš kurių įvyko 52. Teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl įvairių priežasčių: šešis kartus sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamoji K. ar jos gynėjas, keturis kartus sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamasis P. ar jo gynėjas, keturis kartus sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamasis N. ar jo gynėjas, dvylika kartų sirgo (arba dėl kitų objektyvių priežasčių neatvyko) kaltinamoji Z. ar jos gynėjas, du kartus posėdžiai neįvyko, neturint įgaliotos valdžios institucijos leidimo patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, vienas – susirgus teisėjų kolegijos nariui. Įtarus kaltinamuosius tyčia vilkinant baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismas ėmėsi griežtų priemonių ir Z. paskyrė ambulatorinę kompleksinę psichologijos ir psichiatrijos ekspertizę, o dėl P. bei K. nedalyvavimo dėl jų baudžiamąją bylą buvo išskyręs į atskirą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėta nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. birželio 26 d., t. y. beveik ketverius metus. Per šį laikotarpį buvo paskirti 32 teismo posėdžiai, iš kurių tik 2 neįvyko dėl (duomenys neskelbtini) atstovės ligos, o 1 neįvyko dėl nuteistosios Z. sveikatos būklės. Nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka, neturint įgaliotos valdžios institucijos leidimo patraukti nuteistąjį P. baudžiamojon atsakomybėn (kad būtų galima tęsti apeliacinį procesą).

Atsižvelgusi į teismui pateiktus medicininius dokumentus, teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl Z. išskyrė į atskirą. (duomenys neskelbtini) jai (duomenys neskelbtini), išskirtoje byloje paskelbta pertrauka. 2016 m. vasario 1 d. pagrindinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai paskelbus nuosprendį dėl P., N. ir V. L., jis buvo apskųstas kasacine tvarka ir visa baudžiamoji byla perduota Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o išskirtoje byloje paskelbta pertrauka iki sprendimo priėmimo kasacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paskelbta 2016 m. gruodžio 30 d., ir, tik 2017 m. sausio 24 d. bylą vėl gavus Lietuvos apeliaciniame teisme, išskirtos bylos nagrinėjimą buvo galima tęsti.

Toks detalus baudžiamojo proceso trukmės išdėstymas rodo, kad, nagrinėjant bylą visų instancijų teismuose, nebuvo nepateisinamų trikdžių, nors baudžiamasis procesas iš tiesų buvo ilgas. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog proceso trukmė buvo tokia nepateisinamai ilga ir byla tiriama bei nagrinėjama visų instancijų teismuose darant tokius procesinius delsimus, dėl kurių buvo aiškiai pažeista Z. teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

Įvertinusi aptartas aplinkybes bei nuteistajai paskirtos bausmės už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dydį, teisėjų kolegija nurodo, kad už apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimą Z. parinkta su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis paskirtas, laikantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio nuostatų (dabar galiojantis įstatymas numato penkis kartus didesnę maksimalią baudą), yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Dar labiau jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.