Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-971-1187/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-03
Bylos Nr.: e2-971-1187/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00997-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-971-1187/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00997-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams Jolitai Nemeikšienei, Vidui Vasiliauskui,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui Kęstučiui Gedvilui,

žodinio proceso tvarka mišriu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), Kauno skyrius, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“, prašydamas priteisti 57 787,17 Eur žalos, padarytos valstybės biudžetui, atlyginimą. Nurodė, kad:

1.1. apdraustasis J. G. žuvo (duomenys neskelbtini) pakeliui į darbą įvykusio eismo įvykio metu. Dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas 2021 m. kovo 10 d. nutrauktas, kadangi eismo įvykis kilo dėl transporto priemonės „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. M. veiksmų, kuris eismo įvykio metu žuvo. Eismo įvykio metu transporto priemonė „VW Sharan“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“;

1.2. ieškovas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-6434 2020 m. gruodžio 23 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsniu, 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-647 J. G. motinai Z. B. paskyrė bei išmokėjo 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Išmokėjus šią išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 57 787,17 Eur dydžio žala;

1.3. ieškovas teikė Z. B. dėl sūnaus žūties patirtos žalos dydžio skaičiavimus, nurodė , jog tikėtina, kad J. G. būtų teikęs Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), paramą iki 2036 m. birželio 30 d. (atsižvelgiant į tai, kad mieste gyvenančių 70 metų moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 14,70 metų). J. G. žuvo (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovo teigimu, Z. B. sūnaus paramos negaus 186 mėnesius. Ieškovas nurodė, kad Z. B. yra nedarbinga ir paramos reikalinga, nes (duomenys neskelbtini) jai sukako senatvės pensijos amžius, duomenų, kad ji be senatvės pensijos gautų kitas pajamas, nėra. Atskaičius mokesčius, žuvusiojo gautas darbo užmokestis sudarė apie 700 Eur per mėnesį. Duomenų, kad J. G. turėjo kitų išlaikytinių, išskyrus motiną Z. B. nėra, todėl ieškovo skaičiavimu preziumuojama, kad ½ J. G. darbo užmokesčio dalis, t. y. 350 Eur kas mėnesį, buvo skiriama Z. B. išlaikymui. Per 186 mėnesius netekta išlaikymo suma ieškovo skaičiavimu sudarytų 65 100 Eur (350 Eur x 186 mėnesiai). Dėl išlaikymo kitomis formomis, ieškovas nurodė, kad J. G. motinai teikta parama ir rūpinimasis ja, turėtų būti vertinimas bent ½ minimalios mėnesinės algos dydžiu kas mėnesį. 2021 metais minimali mėnesinė alga buvo 642 Eur, 2022 metais – 730 Eur. Netgi sprendžiant, kad minimalios mėnesinės algos dydis per likusius 13,5 metų nedidės, per 186 mėnesius kitokia išlaikymo forma Z. B. jos sūnaus teikta parama sudarytų 67 362 Eur ((642 Eur x 12 mėnesių / 2) + (730 Eur x 174 mėnesių / 2). Taigi, ieškovo vertinimu, žuvusiojo motina dėl sūnaus žūties patyrė mažiausiai 132 462 Eur (65 100 Eur negauto išlaikymo iš žuvusiojo darbo užmokesčio + 67 362 Eur negauto žuvusiojo išlaikymo kitokia forma) dydžio žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – atsakovė, draudikė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, ieškovo reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad:

2.1. transporto priemonė „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 3 d., sutarties Nr. 300 1286265;

2.2. (duomenys neskelbtini) apie 08.08 val., galiojant draudimo apsaugai, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. M. kelyje Nr. 102, 31 kilometre, ties Stripūnų k., Vilniaus raj. išvažiavo į priešingos krypties kelio pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu Mercedes-Benz Atego, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo VW Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. M. ir kartu su juo važiavę keleiviai E. P., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini).

2.3. sprendimą neišmokėti ieškinyje nurodytos 57 787,17 Eur dydžio sumos grindė aplinkybe, kad ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, jog Z. B. išmokėta vienkartinė draudimo išmoka realiai atlygina turtinę Z. B. žalą dėl sūnaus J. G. mirties. Atsakovė reikalavo ieškovo pateikti įrodymus apie tai, kad: 1) J. G., būdamas gyvas, teikė išlaikymą savo pensinio amžiaus motinai Z. B.; 2) pateikti informaciją apie Z. B. gautas ir gaunamas pajamas iki ir po eismo įvykio; 3) nurodyti J. G. ir Z. B. gyvenamąsias vietas tikslu išsiaiškinti ar J. G. būdamas gyvas teikė paramą savo motinai natūra (pagalba buityje gyvenant kartu). Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Z. B. turi ir kitą vaiką, kuriam tenka analogiška motinos išlaikymo pareiga.

2.4. faktas, kad asmuo yra sulaukęs senatvinio amžiaus, gauna senatvės pensiją, savaime neįrodo fakto apie išlaikymo būtinumą. Ieškovo argumentas, kad J. G. pusę savo mėnesinių pajamų skyrė savo motinos išlaikymui nepagrįstas jokiais įrodymais. Pareigą išlaikyti Z. B. (jeigu išlaikymas apskritai buvo reikalingas), turėjo ne tik J. G., bet ir kitas Z. B. vaikas.

2.5. atsižvelgiant į J. G. gautas grynąsias pajamas, manytina, kad 100 Eur per mėnesį galėtų būti maksimali suma, kurią jis teoriškai galėjo skirti savo motinai išlaikyti, jeigu toks poreikis apskritai buvo ar būtų nustatytas. Sutinkant su ieškovo pateiktu tikėtinos Z. B. gyvenimo trukmės statistiniu skaičiavimu, netektas išlaikymas tokiu atveju sudarytų 18 600 Eur (186 mėn. x 100 Eur).

2.6. atsakovė nesutinka su ieškovo skaičiavimu, kad natūra (darbu, pagalba buityje) teikiamą išlaikymą galima įvertinti pinigine išraiška laikant, jog asmens priežiūra, rūpinimasis juo per mėnesį vertintinas puse minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju taip pat neįrodyta, ar koks nors išlaikymas darbu, pagalba buityje apskritai buvo teikiamas, pagal turimą informaciją J. G. kartu su motina negyveno (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 3 psl. M. J. teigia, kad J. G. gyveno vienas savo bute), net jeigu parama tokia forma ir buvo reikalinga ir teikiama, turėtų būti vertinama, jog ją teikti turėjo ne tik J. G., bet ir duktė M. J.

2.7. siekiant nustatyti faktines aplinkybes t. y. atsakyti į klausimus ar Z. B. buvo/yra reikalingas išlaikymas, kokio dydžio išlaikymą bei kokia forma jai teikė (jeigu teikė) kiekvienas iš jos vaikų, prašo kviesti byloje liudyti: 1) Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini); 2) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas pateikė dubliką, o atsakovė – tripliką.

Šalies argumentai

4. Ieškovas dublike nurodė, kad:

4.1. Z. B. pajamos per mėnesį 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais sudarė 251,59 Eur, 2022 m. sausio – gegužės mėnesiais – 329,72 Eur, 2022 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais – 346,33 Eur, t. y. beveik 200 Eur mažiau nei Lietuvos statistikos departamento skelbiama vieno gyvenančio asmens skurdo rizikos riba. Akivaizdu, kad Z. B. mėnesio pajamos, ne tik negali užtikrinti oraus gyvenimo, bet netgi yra ženkliai mažesnės nei skurdo rizikos riba, todėl atsakovės nuomonė, kad jai teiktinos paramos reikalingumas nėra įrodytas, yra visiškai nepagrįsta.

4.2. ieškovas netekto išlaikymo dydžio apskaičiavimo būdą pasirinko atsižvelgdamas į teismų praktiką, suformuotą sprendžiant dėl žuvusio asmens šeimos narių patirtos žalos negautų pajamų dalyje dydžio, pagal kurią žuvusiojo darbo užmokestis dalijamas į tiek dalių, kiek buvo jo išlaikomų asmenų, taip pat įskaičiuojant ir patį žuvusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-427-381/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1097-516/2015).

4.3. Ieškinyje nurodyta, kad per 186 mėnesius netekta išlaikymo suma sudarytų 65 100 Eur (350 Eur x 186 mėnesiai) tik tokiu atveju, jei J. G. darbo užmokestis per visus 186 mėnesius nebūtų kitęs, kas atsižvelgiant į nuolatinį minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) ir vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) kilimą nėra tikėtina. Ieškovo nuomone, nesant galimybės tiksliai nustatyti kiek J. G. būtų uždirbęs dar 186 mėnesius, jei nebūtų žuvęs, tuo pačiu tiksliai apskaičiuoti Z. B. prarastos sūnaus darbo užmokesčio dalies dydžio, patirtos žalos dydis teisingiausiai ir protingiausiai gali būti apskaičiuojamas keliais alternatyviais būdais: 1) tikėtiną išlaikymo teikimo trukmę mėnesiais (186 mėnesius) dauginant iš žuvusiojo gauto darbo užmokesčio maksimalios išlaikytiniui galimos teikti dalies (maksimaliai žuvusysis galėjo išlaikymui skirti ½ dalį darbo užmokesčio, t. y. 350 Eur), neatsižvelgiant į MMA ir VDU kilimą. Šį žalos apskaičiavimo būdą ieškovas ir taikė ieškinyje; 2) tikėtiną išlaikymo teikimo trukmę mėnesiais (186 mėnesius) dauginant iš žuvusiojo gauto darbo užmokesčio išlaikytiniui galimos teikti dalies, mažesnės nei ½ darbo užmokesčio dalis, tačiau atsižvelgiant į prognozuojamą MMA ir VDU kilimą. Atsakovei nesutinkant, kad žuvusysis ½ dalį savo darbo užmokesčio galėjo skirti motinos išlaikymui, ieškovo nuomone, protinga ir sąžininga šią dalį mažinti per pusę ir laikyti, kad J. G. motinai išlaikyti skyrė ¼ dalį savo darbo užmokesčio, t. y. 175 Eur (700 Eur / 4). MMA per mėnesį 2020 metais buvo 607 Eur, 2021 metais – 642 Eur, 2022 – 730 Eur, t. y. vidutiniškai kasmet MMA padidėja beveik 10 procentų. VDU per mėnesį 2020 metų II ketvirtį buvo 1 398,50 Eur, 2022 metų II ketvirtį - 1 780,50 Eur, t. y. vidutiniškai kasmet VDU padidėja beveik 13 procentų. Jei pirmaisiais metais J. G. motinos išlaikymui galėjo skirti 175 Eur, o likusius 14,5 metų ši išlaikymui skiriama suma kasmet didėtų 10 procentų (vertinamas atsakovui palankesnis MMA, o ne VDU didėjimas), Z. B. dėl sūnaus mirties negautos pajamos sudarytų 71 108,38 Eur.

4.4. nėra jokio pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad šioje byloje tikslinga remtis teismų praktika bylose, kuriose išlaikymo reikalingi nedarbingi tėvai jo reikalauja iš savo vaikų, kadangi šios bylos negali būti vertinamos kaip precedentas nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Nors ieškovas visiškai nesutinka su atsakovės nuomone, jog J. G. galėjo skirti per mėnesį tik 100 Eur motinai išlaikyti, tačiau net ir tokiu atveju kasmet indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka, Z. B. žala netektų pajamų dalyje per 186 mėnesius sudarytų 25 578 Eur.

4.5. ieškovo nuomone, J. G. motinai teikta parama natūra ir rūpinimasis ja turėtų būti vertinamas bent ½ MMA dydžiu kas mėnesį, netgi atsižvelgiant į tai, kad pareigą rūpintis motina turi ir Z. B. dukra. Nuolatinis senyvo asmens lankymas, rūpinimasis juo, buities darbų ruoša per mėnesį vertintinas MMA dydžiu, todėl vieno vaiko pagalba buityje sudaro ½ MMA.

4.6. ieškinyje pateikti skaičiavimai neatsižvelgiant į infliaciją, MMA ir VDU didėjimą. Jei, atsakovės nuomone, sūnaus pagalba buityje turėtų būti vertinama mažesniu nei ½ MMA dydžiu, papildomai turėtų būti vertinama ir MMA didėjimo perspektyva. Pagal dublike pateiktą žalos skaičiavimą netektų pajamų dalyje, kai atsakovui nesutinkant, kad žuvusysis ½ dalį savo darbo užmokesčio (per 186 mėnesius 65 100 Eur) galėjo skirti motinos išlaikymui, ši dalis mažinta per pusę ir laikyta, kad J. G. motinai išlaikyti skyrė ¼ dalį savo darbo užmokesčio, Z. B. dėl sūnaus mirties negautos pajamos padidėjo iki 71 108,38 Eur, t. y. 9,23 procento nuo 65 100 Eur. Tuo pačiu principu mažinant pagalbos buityje finansinę išraišką iki ¼ MMA, tačiau šią sumą kasmet didinant 10 procentų dėl MMA prognozuojamo augimo, patirtos žalos dėl pagalbos buityje netekimo dydis taip pat padidėtų 9,23 procento, t. y. iki 73 579,51 Eur (67 362 Eur + 9,23 procentų). Toks žalos dydžio skaičiavimo būdas atsakovei yra dar nepalankesnis nei ieškovo taikytas ieškinyje.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, nurodė, kad:

5.1. tik išsiaiškinus tikrąją Z. B. materialinę padėtį bus galima daryti išvadą apie jos išlaikymo būtinumą. Tokiu atveju, jeigu Z. B. tikrai yra reikalingas išlaikymas, indeksuota 100 Eur suma per mėnesį pagal ieškovo pasiūlytą koeficientą būtų 25 578 Eur per visą tikėtiną Z. B. gyvenimo trukmę. Nustačius Z. B. išlaikymo reikalingumą kartu su aplinkybe, kad J. G. savo motiną išlaikydavo, su tokia žalos suma atsakovė iš esmės sutiktų.

5.2. atsakovės vertinimu, artimiausiais metais spartaus MMA didėjimo tikėtis nėra pagrindo, todėl ieškovo pateikti skaičiavimai dėl Z. B. netektų pajamų sūnaus pagalbos buityje forma vertintini kritiškai, jais vadovautis nėra teisinio pagrindo. Netektų pajamų dalis išreiškiama per pagalbą buityje šios bylos kontekste apskritai neturėtų būti vertinama, nebent byloje apklausus pačią Z. B. paaiškėtų priešingos aplinkybės.

5.3. atsakovės vertinimu ieškovo bandymas ieškinio sumą pagrįsti per dvi dedamąsias t. y. išlaikymą pinigais, bei išlaikymą rūpesčiu buityje savo esme yra ydingas. Šios dvi išlaikymo rūšys atsakovės vertinimu turėtų būti laikomos alternatyviomis viena kitai ir tik nustačius, jog faktiškai nedarbinga motina buvo išlaikoma mišriu būdu (jeigu apskritai toks išlaikymas buvo reikalingas), galėtų būti vertinama kiek kuri išlaikymo forma sudaro Z. B. netektą išlaikymą pinigine išraiška.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

8. Atsakovė teismui 2023 m. vasario 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vertina, jog J. G. išlaikymas motinai pingine išraiška vertintinas 100 Eur per mėnesį (įvertinus tiek galimą pagalbą pinigais, tiek ir jo darbą buityje). Tokio dydžio išlaikymas iš esmės koreliuoja ir su liudytojos nurodytais 200 Eur, kurie papildomai anot jos reikalingi motinai per mėnesį, nes kita išlaikymo dalis (100 Eur) tenka jai pačiai. Nėra imperatyvo kiekvienu panašiu atveju nustatinėti kokią išlaikymo dalį sudaro išlaikymas pinigais ir kokią išlaikymo dalį sudaro pagalba buityje, tuo labiau, kad tokiais atvejais kaip šis, išlaikymas pasireiškia mišria forma, kurios skaidyti dalimis objektyviai nėra galimybės. Šios konkrečios bylos specifika yra ir ta, kad žuvus J. G. jo motina Z. B. paveldėjo jam priklausantį butą. Esant tokiai situacijai šios bylos kontekste lieka neįvertinta aplinkybė dėl Z. B. bendros turto masės pasikeitimo. Z. B. šiuo metu yra 71 metų amžiaus, tačiau jos sveikatos būklė iš to, ką nurodė liudytoja, negali būti vertinama kaip vidutiniškai gera, nes akivaizdu, jog yra prasta. Esant tokiai situacijai atsakovės vertinimu būtų nesąžininga ir neteisinga tokio asmens tikėtiną gyvenimo trukmę sutapatinti su statistiniu tokio amžiaus asmenų gyvenimo trukmės vidurkiu.

Šalies argumentai

9. Ieškovas 2023 m. vasario 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašo iš atsakovės priteisti delspinigius ir palūkanas. Nurodė, kad atsakovė iki šiol nėra atlyginusi bent dalies žalos, kurią VSDFV Kauno skyrius patyrė Z. B. išmokėjęs vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Papildomai prašė priteisti iš atsakovės 0,04 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną už priteistą sumą nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

10. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat galėtų būti tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. pasibaigė 2023 m. vasario 8 d.. Patikslintas ieškinys dėl delspinigių priteisimo pareikštas 2023 vasario 13 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsakovė prašo teismo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovės vertinimu, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodyti delspinigiai nemokėtini ir dėl to, kad jie kaip netesybų forma pirmiausiai skirti draudikų piktnaudžiavimo prieš trečiuosius nukentėjusius asmenis, kai laiku nemokamos draudimo išmokos, prevencijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

II. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad apdraustasis J. G. žuvo (duomenys neskelbtini) kelyje Nr. 102, Vilniaus rajone ties Stripūnų kaimu pakeliui į darbą įvykusio eismo įvykio metu. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius 2021 m. kovo 10 d. nutarimu nutraukė dėl šio eismo įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49881-20, kadangi eismo įvykis kilo dėl automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo E. M. veiksmų, kuris eismo įvykio metu žuvo.

12. Automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo laikotarpis nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 3 d.), sutarties Nr. 300 1286265.

13. VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-6434 apdraustajam J. G. 2020 m. gruodžio 23 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-647 J. G. motinai Z. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskyrė bei išmokėjo 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę draudimo išmoką.

14. Ieškovas, išmokėjęs vienkartinę išmoką žuvusiojo motinai, regresinio reikalavimo tvarka kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti 57 787,17 Eur žalą, kurią sudaro Z. B. išmokėta socialinio draudimo išmoka dėl sūnaus J. G. mirties.

III. Šalių išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų faktų teisinis vertinimas, teismo išvados

Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės į žalos atlyginimą apimties

15. Byloje kilo ginčas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios nukentėjusiam asmeniui vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, regreso teisės į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, apimties.

16. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys. VSDĮ nustato šias socialinio draudimo rūšis: 1) pensijų socialinis draudimas; 2) ligos socialinis draudimas; 3) motinystės socialinis draudimas; 4) nedarbo socialinis draudimas; 5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas; 6) privalomasis sveikatos draudimas (VSDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais (VSDĮ 3 straipsnio 2 dalis).

17. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui.

18. Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmoką sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atveju, regreso teisės apimties yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad socialinio draudimo įstaigų išmokos, išmokėtos pagal NADPLSDĮ nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021, 37 punktas).

20. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, ji, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką), tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti.

21. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (VSDFV Kauno skyrius), išmokėjęs vienkartinę draudimo išmoką Z. B. dėl sūnaus J. G. mirties įgijo regreso teisę į žalą padariusio asmens draudikę (atsakovę), byloje ginčas kilo dėl realios turtinės žalos fakto ir dydžio.

22. Ieškovas teikė Z. B. dėl sūnaus žūties patirtos žalos dydžio skaičiavimus, nurodė, jog tikėtina, kad ½ J. G. darbo užmokesčio dalis, t. y. 350 Eur kas mėnesį, buvo skiriama motinos išlaikymui. Teiktą pagalbą natūra (buityje) ieškovas papildomai vertino ½ MMA per mėnesį. Ieškovo teigimu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=39519ab0-e40a-4d1b-a458-5e623c44824e#/) 2021 m. mieste gyvenančių (Z. B. gyvena (duomenys neskelbtini)) 70 metų moterų (Z. B. gimusi (duomenys neskelbtini)) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 14,7 metų. Taigi, atsižvelgiant į šį rodiklį, tikėtina, kad J. G. Z. B. būtų teikęs paramą iki jai sukaktų 84 metai ir 8 mėnesiai, t. y. iki (duomenys neskelbtini). J. G. žuvo (duomenys neskelbtini), todėl Z. B. sūnaus paramos negaus 186 mėnesius. Ieškovas procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad atsakovei nesutinkant, kad žuvusysis ½ dalį savo darbo užmokesčio galėjo skirti motinos išlaikymui, ši dalis mažinta per pusę ir laikytina, kad J. G. motinai išlaikyti skyrė ¼ dalį savo darbo užmokesčio, tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į nuolatinį MMA ir VDU kilimą. Tuo pačiu principu mažinant pagalbos buityje finansinę išraišką iki ¼ MMA, ši suma kasmet didintina 10 procentų dėl MMA prognozuojamo augimo.

23. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateiktu žuvusiojo motinos patirtos turtinės žalos skaičiavimu, nurodo, jog apskaičiuojant žuvusiojo motinos negautas (netektas) pajamas neturėtų būti atskirai skaičiuojama žuvusiojo motinai išlaikymui skirta žuvusiojo pajamų dalis ir pinigais įvertinta pagalba buityje, taip pat nurodo, jog ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad žuvusysis motinos išlaikymui iki mirties teikė pusę savo pajamų, o natūra (darbu, pagalba buityje) teikiamas išlaikymas vertintinas puse minimalios mėnesinės algos. Atsakovės teigimu, J. G. išlaikymas motinai pingine išraiška vertintinas 100 Eur per mėnesį (įvertinus tiek galimą pagalbą pinigais, tiek ir jo darbą buityje). Indeksuota 100 Eur suma per mėnesį pagal ieškovo pasiūlytą koeficientą būtų 25 578 Eur per visą tikėtiną Z. B. gyvenimo trukmę, su tokia žalos suma atsakovė iš esmės sutiktų. Teismo vertinimu su minėtais ieškovo ir atsakovės argumentais yra pagrindas sutikti tik iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

24. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančią CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015).

25. Nagrinėjamu atveju vertinant socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės į atsakingą draudiką apimtį, reikia nustatyti: 1) ar žalą patyręs asmuo buvo išlaikomas žuvusiojo; 2) kokios sumos neteko išlaikytinis mirus jį išlaikiusiam asmeniui; 3) kokia būtų buvusi tikėtina išlaikytinio gyvenimo trukmė.

26. Atsakovė teigia, jog aplinkybė, kad asmuo yra sulaukęs senatvinio amžiaus, gauna senatvės pensiją, savaime neįrodo fakto apie išlaikymo būtinumą. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

27. Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais. Vaikai savo veiksmais privalo visapusiškai padėti, paremti ar teikti deramą išlaikymą savo tėvams. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.284 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Z. B. įvykusio nelaimingo atsitikimo, dėl kurio žuvo jos sūnus J. G., metu buvo sulaukusi pensinio amžiaus, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

28. Pagal kasacinio teismo praktiką asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, yra pripažįstami nedarbingais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Vadinasi, žuvusiojo motina, kaip teisiniu požiūriu nedarbingas asmuo, tiek pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį, tiek pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį turėjo turtinio pobūdžio teisę gauti išlaikymą iš savo vaiko (sūnaus). Savo esme analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-725-516/2020, 15 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nekvestionuotinas faktas, kad Z. B. išlaikymas buvo būtinas.

29. Ieškovas, apskaičiavęs 57 787,17 Eur žalos, atlygintinos regreso tvarka, dydį, nurodo, kad J. G. motina Z. B. būtų gavusi iš sūnaus, išlaikiusio nedarbingą pensinio amžiaus motiną, 65 100 Eur, t. y. po ½ gauto jo mėnesinio uždarbio, kuris sudarė 700 Eur (350 Eur x 186 mėnesiai) bei pagalbą natūra (pagalbą buityje) kuri papildomai vertintina 67 362 Eur Eur suma (½ minimalios mėnesinės algos ir mėnesių, kuriais neteikta pagalba suma, atitinkamai (642 Eur x 12 mėnesių / 2) + (730 Eur x 174 mėnesių / 2)). Atsakovei ginčijant buvus tokio dydžio žalą, byloje teismas nagrinėja ginčo šalių argumentus dėl nukentėjusiajai atsiradusios žalos, netekus sūnaus, dydžio.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. vidutinis mėnesinis uždarbis iki mirties, atskaičius mokesčius, vidutiniškai buvo 700 Eur. Jo motina Z. B. yra pensinio amžiaus, daugiau nei dešimt metų gyveno viena, sūnaus žūties dieną ji buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus ir gavo savarankiškas apie 300 Eur dydžio mėnesio pajamas (senatvės pensiją) (pajamos per mėnesį 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais sudarė 251,59 Eur; 2022 m. sausio – gegužės mėnesiais – 329,72 Eur; 2022 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais – 346,33 Eur), taip pat iš seniūnijos gauna paramą maistu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Z. B. turi dar vieną vaiką – dukterį M. J.

31. Išklausius liudytojos M. J. parodymus, nustatyta, kad po brolio žūties ji prižiūri motiną. Liudytoja nurodė, jog nors jos brolis J. G. su motina Z. B. kartu negyveno, tačiau gyvendamas tame pačiame Švenčionių mieste motiną lankė kiekvieną dieną po darbo, rūpinosi jos buitimi – parūpindavo maisto produktų, atlikdavo ūkio darbus (skaldydavo malkas, kūrendavo krosnį, pjaudavo žolę, prižiūrėdavo daržą), taip pat prisidėjo prie buities gerinimo (įdėjo laminatą, atlikdavo kitus smulkius remonto darbus pagal poreikį). Liudytoja taip pat nurodė, kad brolis rūpinosi motinos sveikata – nuveždavo pas gydytojus Švenčionių mieste, kadangi dukra nevairuoja. Brolis su motina finansus tvarkydavo bendrai, išlaidomis dalinosi. Kadangi dukra gyvena kaime, motinos lankyti kiekvieną dieną neturėjo galimybės, aplankydavo savaitgaliais, taigi motinos priežiūra didžiąja dalimi rūpinosi brolis. Liudytoja taip pat nurodė, kad brolis buvo laikinai išvykęs dirbti į Norvegiją, kadangi turėjo paėmęs paskolą butui ir siekė užsidirbti, tačiau gyvendamas užsienyje kas kelis mėnesius grįždavo atostogų, kurių metu rūpinosi motina, vėliau grįžo į Lietuvą ir čia įsidarbino. Jei reikėdavo pirkti didesnius pirkinius (televizorių, šaldytuvą) – prie brolio prisidėdavo ir duktė M. J., nes mama šių daiktų iš pensijos įsigyti negalėjo. Liudytoja nurodė, kad Z. B. gauna apie 300 Eur pensijos, suma, kuria tenka prisidėti prie motinos išlaidų yra apie 200 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį (papildomas išlaidas sudaro išlaidos vaistams, sanatorijoms). Santaupų Z. B. neturi, nes visos pajamos išleidžiamos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Z. B. sveikata nėra geros būklės, pati nevaikšto apie trejus metus (namuose vaikšto vaikštynės pagalba), nors yra „širdininkė“, „diabetikė“, tačiau geba save apsitarnauti, pati pasigamina maisto, neįgalumas nėra nustatytas. Išlaidos vaistams sudaro apie 50 Eur per mėnesį.

32. Į bylą pateiktų Z. B. sveikatos būklės dokumentų, kuriuose fiksuoti sveikatos būklės įrašai nuo 2008 m., duomenimis nustatyta, jog Z. B. nustatytos ligos: hipertenzinė šidies liga su širdies nepakankamumu, lėtinis prieširdžių virpėjimas, stazinis širdies nepakankamumas, antro tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija, joms gydyti skiriamas medikamentinis gydymas, reguliariai atliekami sveikatos tyrimai sveikatos priežiūros įstaigoje. Skiriami vaistai – Semagliutidas, Bizoprololio fumaratas/Perindoprilio argininas, Varfarinas, Metformino hidrochloridas, Gliklazidas, Amjodarono hidrochloridas, Tert-butilamino perindoprilis/indapamidas, Edoksabanas, diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui nustatyti, kt. Esamos ligos (būklės) daugiausia lėtinės, dėl amžiaus ir asmeninių savybių buvusios iki sūnaus netekties, taigi, vaistai, nuolatinė sveikatos priežiūra garbiame amžiuje, Z. B. buvo reikalingi ir anksčiau, iki mirties motinos sveikatos priežiūra rūpinosi sūnus J. G., duktė M. J., kaip nurodė teismui duotuose parodymuose, motiną lankydavo savaitgaliais, suleisdavo vaistus.

33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

34. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti kokios sumos neteko Z. B., žuvus ją išlaikiusiam sūnui, visų pirma pažymėtina, tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog J. G. vidutinis darbo užmokestis sudarė 700 Eur, t. y. teismas vadovaujasi būtent ieškovo nurodytu žuvusiojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, byloje nustatytas ir anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog J. G. skyrė paramą motinai pusės savo pajamų, t. y. 350 Eur (700/2) dydžio suma kas mėnesį. Teismo vertinimu, jauno amžiaus (gimęs 1982 m.), nevedęs sūnus, siekdamas kurti savarankišką ateitį, turėdamas finansinių įsipareigojimų (buvo paėmęs paskolą būstui) bei didžiąją dalį savo pajamų, kaip nurodė liudytoja, skirdamas paskolos įmokų dengimui, taip pat išlaidoms už komunalines ir kitas paslaugas, objektyviai negalėjo pusės gaunamų pajamų sumos skirti motinai.

35. Nustatydamas, kokią darbo užmokesčio dalį sūnus skirdavo motinai iš jam tenkančios pajamų dalies, vertindamas tai, kad žuvusysis gyveno tame pačiame mieste, kas dieną motiną lankė, iki savo žūties rūpinosi motinos Z. B. buitimi, sveikata, taip pat tai, kokias pajamas jo motina Z. B. gaudavo, kokius turėjo poreikius (tiek kiek atskleista byloje), atsižvelgiant į tai, kad gaunamų pajamų (pensijos) gali tik minimaliai užtekti pagrindiniams poreikiams patenkinti, teismas sprendžia, jog Z. B. kas mėnesį po sūnaus mirties neteko iš jo gautos paramos, kuri sudaro 175 Eur kas mėnesį (700 Eur / 4). Nagrinėjamu atveju išlaikymo natūrine forma (pagalba buityje) netekimas taip pat vertintinas tam tikra ekonomine verte, kuri įskaitytina į šią sumą.

36. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

37. Atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad J. G. motinai teikta parama ir rūpinimasis ja turėtų būti vertinamas atskirai (papildomai), skaičiuojant bent ½ MMA dydį kas mėnesį, teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato pareigos teismui, vertinančiam, kokio dydžio paramą žuvusysis teikė išlaikytiniams, atskirai išskirti teiktos finansinės paramos sumą bei apskaičiuoti teikto išlaikymo natūra sumą. Kartu pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos nustatymas aktualus esant darbo santykiams, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Tuo tarpu kasdienis rūpestis savo tėvais grindžiamas šeimos santykiais, kurie, savo ruožtu, remiasi visiškai kitais principais negu darbo santykiai. Taigi, teismo vertinimu, minimalios mėnesio algos dydžio kriterijus nagrinėjamu atveju netaikytinas.

38. Nustatant priteistinos žalos dydį taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, ar nėra pagrindų minėtos žalos dydžiui mažinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. B. turi dar vieną vaiką – dukterį M. J., atsakovės teigimu duktė taip pat turi pareigą išlaikyti savo nedarbingą motiną, tame tarpe ir teikdama jai paramą bei pagalbą buityje. Teismo vertinimu, nustačius, kad žuvusysis didžiąja dalimi prisidėjo prie motinos kasdienių buities poreikių tenkinimo, jo teiktą paramą vertine išraiška mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje žuvusios dukros, kuri gyveno su tėvais ir teikė tėvams konkretų išlaikymą natūra – pirkdavo jiems maisto produktus, vaistus, tvarkydavo namus, parnešdavo malkų, kūrendavo krosnį, veždavo pas gydytojus, teikta tėvams parama buityje jos ekonomine verte įvertinta po 100 eurų kiekvienam, nepaisant aplinkybės, kad jie turi dar tris dukteris ir sūnų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-725-516/2020). Nagrinėjamu atveju, turint omenyje tai, kad žuvusysis nors ir turėjo finansinių įsipareigojimų, jo pajamos nebuvo itin mažos, finansus su motina, kaip nurodė liudytoja, tvarkė bendrai, todėl pagrįstai tikėtina, kad prie motinos išlaikymo buvo prisidedama tiek finansiškai, tiek pagalba buityje.

39. Atsakovės teigimu priteistinos žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į tai, kad žuvus J. G. jo motina Z. B. paveldėjo sūnui priklausiusį butą, taigi bendra Z. B. turto masė padidėjo. Iš į bylą pateikto paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad J. G. palikimą priėmė Z. B., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2021 m. gegužės 17 d. M. J., atstovaujančiai Z. B. pagal įgaliojimą, visa paveldimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 15 200,80 Eur. Teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti priežastis spręsti, jog priteistina žala turi būti mažinama paveldėto turto verte. Paveldėtas turtas ir/ar iš jo gaunamos pajamos teismo vertinimu galėtų būti skiriamos papildomiems motinos poreikiams tenkinti, bet ne vaikų pareigos išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis vykdymui kompensuoti.

40. Ieškovo vertinimu, teismas, nustatydamas žuvusiojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, privalėjo pasisakyti dėl jo galimos dinamikos ir turėjo įvertinti, kad J. G. darbo užmokestis ateityje galėjo didėti. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ieškovas rėmėsi darbo užmokesčio augimo prognozėmis, tačiau, įvertinus šalies ekonominius rodiklius ir infliaciją, sutiktina su atsakove, kad darbo užmokestis ateityje galėtų ne tik augti, bet ir mažėti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teisminio proceso metu siekė turtinės žalos atlyginimo vienkartine išmoka, todėl jo argumentai dėl galimo žuvusiojo darbo užmokesčio augimo ateityje, priešingai nei vertinant reikalavimus dėl periodinių išmokų priteisimo, neturi esminės reikšmės.

41. Apskaičiuojant patirtą turtinę žalą be žuvusiojo gautų pajamų, minėta, būtina atsižvelgti ir į statistinę išlaikytinio gyvenimo trukmę. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Z. B. sveikatos būklė negali būti vertinama kaip vidutiniškai gera (atsakovės teigimu ji yra prasta), nagrinėjamu atveju būtų nesąžininga ir neteisinga tokio asmens tikėtiną gyvenimo trukmę sutapatinti su statistiniu tokio amžiaus asmenų gyvenimo trukmės vidurkiu. Taigi, iš esmės atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, remiantis Statistikos departamento duomenimis, skaičiuojant jį už 186 mėnesius. Atsakovės vertinimu, byloje esant duomenims apie Z. B. sveikatos būklę, teismas tikėtiną Z. B. gyvenimo trukmę turėtų vertinti pagal jos sveikatos būklės ypatybes, o ne pagal Statistikos departamento duomenis. Šis atsakovės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

42. Pažymėtina, kad apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panašiose bylose, laiko kriterijus nustatomas, taikant statistinį metodą ir tik negalint šio metodo taikyti, bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios neleistų taikyti statistinio metodo, todėl būtent šis metodas, vertinant žuvusiojo motinos tikėtiną gyvenimo trukmę, taikomas nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tikėtiną likusio gyvo sutuoktinio gyvenimo trukmę turi vertinti pagal jo sveikatos būklės ypatybes, ar pagal Statistikos departamento duomenis, išaiškinta, kad tikėtinos asmens gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos būklės duomenis prognozavimas nėra pakankamai išvystas šiuolaikinio medicinos mokslo bei medicinos praktikos, tokio prognozavimo pagrindu nėra gaunami vienareikšmiški, konkretūs ir patikimi rezultatai. Asmens tikėtinos gyvenimo trukmės, asmeniui esant gyvam, klausimas yra jautrus, susijęs su emocinių, pagarbos, orumo aspektų daugetu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti asmens tikėtinos gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos būklę duomenis ir esant galimybei taikyti statistinį metodą, jam privalo būti teikiama pirmenybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020).

44. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad J. G. parama motinai Z. B. (finansine išraiška ir išlaikymu natūra) sudarė 1/4 dalį gaunamo vidutinio darbo užmokesčio sumos, taigi negautos pajamos nuo sūnaus žūties, įvertinus tikėtiną Z. B. gyvenimo trukmę sudaro 32 550 Eur (vidutinė gyvenimo trukmė × 1/4 žuvusiojo vidutinio darbo užmokesčio, atitinkamai 700/4 x 186 mėn.). Šioje dalyje ieškovo patikslintas ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

45. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 0,04 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną už priteistą sumą nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė iki šiol nėra atlyginusi bent dalies žalos, kurią VSDFV Kauno skyrius patyrė Z. B. išmokėjęs vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

46. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius draudikui pretenziją atlyginti žalą pateikė 2022 m. vasario 3 d., žala turėjo būti atlyginta vėliausiai per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos, todėl, draudikui žalos neatlyginus, nuo 2022 m. gegužės 4 d. ieškovas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas.

47. Atsakovė ginčija ieškovo teisę reikalauti delspinigių, prašo teismo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. pasibaigė 2023 m. vasario 8 d. Patikslintas ieškinys dėl delspinigių priteisimo pareikštas 2023 vasario 13 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Be to, atsakovės vertinimu, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodyti delspinigiai nemokėtini ir dėl to, kad jie kaip netesybų forma pirmiausiai skirti draudikų piktnaudžiavimo prieš trečiuosius nukentėjusius asmenis, kai laiku nemokamos draudimo išmokos, prevencijai.

48. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

49. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o praleidęs terminą išmokėti išmoką, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.

50. Ieškovas pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė atsakovei 2022 m. vasario 3 d. Kadangi atsakovei kilo klausimų dėl žalos atlyginimo, ji 2022 m. vasario 22 d. raštu paprašė ieškovo pateikti papildomą informaciją. Ieškovas dalį prašomos informacijos pateikė 2022 m. kovo 4 d., taip pat nurodė, kad duomenų apie J. G. pajamas, skirtas Z. B. išlaikymui, pateikti galimybės neturi. Atsakovė 2022 m. balandžio 15 d. pakartotinai paprašė pateikti informaciją apie Z. B. gaunamas pajamas bei pažymėjo, kad be šių duomenų jai neįmanoma nustatyti žalos dydžio ir priimti sprendimo dėl išmokos mokėjimo ar nemokėjimo. Ieškovas 2022 m. balandžio 22 d. pateikė duomenis apie Z. B. gaunamą senatvės pensiją ir tai, kad Z. B. dar turi ir dukrą. 2022 m. gegužės 4 d. atsakovė dar kartą paprašė pateikti duomenis apie J. G. teiktą paramą Z. B. ir taip pat, kodėl nevertinama kito vaiko teikiama išlaikymo dalis. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė laikėsi teisės aktuose numatytų žalos administravimo terminų, tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis, kurias sąlyginai nulėmė tai, kad ieškovas negalėjo pateikti prašomos informacijos, būtinos žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 0,04 procento delspinigių yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi įstatyme nurodyti 0,04 proc. dydžio delspinigiai mokami kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti yra praleistas terminas, numatytas TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalyje bei mokamų tuomet, kai yra pažeidžiami TPVCAPDĮ 19 straipsnyje numatyti nukentėjusiojo asmens informavimo apie priimtus sprendimus terminai ir kai nėra ginčo dėl draudimo išmokos dydžio.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, yra pakankamas pagrindas iš atsakovės priteisti prašomas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32 550 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

54. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 57 787,17 Eur žalos ir 0,04 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną už priteistą sumą nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d., kas šiuo atveju sudaro 1 236,90 Eur (32 550 Eur x 0,04 proc. x 95 d.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1 110 Eur ((900 Eur + (59 024,07 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc.) x 75 proc.). Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti 55,15 procentais (32 550 Eur x 100 / 59 024,07 Eur), atitinkamai valstybei iš atsakovės priteistina 612,17 Eur (1 110 Eur x 55,15 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, naudai 32 550,00 Eur (trisdešimt du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 32 550,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 612,17 Eur (šešių šimtų dvylikos eurų 17 ct) dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė