- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-776-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03359-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- D. V.
- Advokatai
- Rokas Kairelis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. A. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo V. A. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. A. (toliau – atsakovas) per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei vieną komplektą raktų nuo buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nustatant, kad ieškovė kompensuoja raktų komplekto pagaminimo išlaidas; nustatyti atsakovui 25 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai nuo 2020 m. lapkričio 23 d. priklauso 1/2 buto. Kita buto dalis priklauso atsakovui. Nepaisant prašymų, nuo buto dalies įsigijimo ir nuosavybės teisės įregistravimo 2020 m. lapkričio 24 d., atsakovas nesudarė ieškovei galimybės pateikti į butą. Ieškovė, nenorėdama gadinti jam priklausančio turto ir laužti buto durų ar imtis panašių veiksmų, bandė ginčą spręsti taikiai – 2021 m. sausio 11 d. per advokatą pateikė atsakovui pretenziją dėl bendrosios nuosavybės objekto (t. y. buto) naudojimo ir paprašė per 14 dienų geruoju sudaryti sąlygas pateikti į butą bei pasidaryti buto raktų dublikatą. Pretenzija atsakovui buvo įteikta 2021 m. sausio 12 d., tačiau pastarasis į ją niekaip nereagavo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčo butas yra vieno kambario, buto gyvenamas plotas 13,30 kv. m., bendras plotas 17,80 kv. m. Butas pritaikytas tik vienos šeimos gyvenimui, todėl nustatyti naudojimosi butu tvarką neįmanoma. Kita vertus, pertvarkyti butą į du butus, dėl buto mažo ploto, taip pat neįmanoma. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimas jam perduoti buto raktus, turi būti atmestas, nes raktų davimas nesudarys ieškovei galimybių naudotis butu, o tik sukels grėsmę jo daiktams bei jo gyvenimo privatumui.
4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašė atidalyti butą, priteisiant ieškovei 7 050 Eur piniginę kompensaciją ir ją išdėstyti 24 mėnesiams. Iš esmės nurodė atsiliepime įvardintus argumentus, pridurdamas, kad kompensacija ieškovei sudarytų 7 050 Eur, kadangi pagal viešai prieinamus VĮ „Registrų centras“ duomenis buto vertė sudaro 14 100 Eur.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovo nurodomi 14 100 Eur negali būti laikomi buto rinkos verte, kadangi ji apskaičiuota VĮ „Registrų centrui“ atliekant masinį turto vertinimą. Kaip matyti iš internete esančių nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų, analogiškų ginčo butui objektų kainos yra 28 000 – 29 500 Eur, taigi ieškovei priteistina kompensacija turėtų sudaryti apie 14 000 Eur, t. y. dvigubai daugiau, nei nurodo atsakovas. Priešieškinyje nurodomos kompensacijos priteisimas pažeistų ieškovės interesus ir leistų atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, kas nėra leistina. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu priteistos kompensacijos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kadangi jokių duomenų apie numatomą finansinės padėties pagerėjimą bei apie tai, kad nebus pažeisti ieškovės interesai, atsakovas nėra pateikęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei D. V. iš atsakovo V. A. 12 500 Eur kompensaciją už ieškovės D. V. atidalijamą 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo ir kompensacijos išmokėjimo D. V. visas butas nuosavybės teise atitenka atsakovui V. A., išdėstė iš atsakovo V. A. ieškovei D. V. priteistos 12 500 Eur sumos sumokėjimą periodinėmis 520,83 Eur įmokomis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, jas mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant – 520,91 Eur, priteisė 160 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. V. naudai.
7. Teismas nurodė, kad įvertinus susiklosčiusią situaciją, jog ginčas kyla tarp vieno kambario buto, kurio naudingas plotas yra 17,80 kv. m., o gyvenamasis plotas yra 13,30 kv. m., bendrasavininkių, kuriems nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, ieškovės ieškinio tenkinimas dėl buto raktų jai perdavimo, bendraturčių ginčų neišspręs, o tik tikėtina sukels papildomus nepatogumus ir ginčus, naudojantis nekilnojamuoju turtu, todėl akivaizdu, kad racionalus bendraturčių ginčo išsprendimo būdas yra turto atidalijimas.
8. Teismo vertinimu, remiantis atidalintino turto – vieno kambario buto – savybėmis, nėra objektyvios galimybės atidalinti turtą natūra, ko neginčija ir ieškovė, todėl taikytinas subsidiarus atidalijimo būdas – piniginė kompensacija.
9. Teismas sprendė, kad vertinant priteistinos kompensacijos, atidalijant butą, dydį atsakovo atstovo argumentai, kad ekspertizės aktu neatsakyta, kokia turto vertė teismo nutarties priėmimo dienai, nėra aktualūs ir pagrįsti, kadangi teismų praktikoje pasisakyta, jog kompensacija turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Vadinasi, ekspertizės atlikimo momentas yra tinkamas kriterijus rinkos vertei pagrįsti, juolab kad bendrosios dalinės nuosavybės momento pabaiga yra teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas. Ieškovė eksperto išvados teisingumo, objektyvumo nekvestionavo ir neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vertino, kad sprendimo priėmimo dienai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kas sąlygoja sprendimo įvykdymo jo neišdėsčius negalimumą, išskyrus siekiamo išsaugoti vienintelio būsto dalies realizavimą, todėl sprendė, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių terminui nepažeis skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros bei atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
11. Teismas konstatavo, jog sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju atitiks šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisingumo principus, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas, išdėstant iš atsakovo ieškovei priteistos 12 500 Eur sumos sumokėjimą periodinėmis 520,83 Eur įmokomis per 24 mėnesius, jas mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant – 520,91 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8156-994/2021 dalyje dėl ieškovei mokėtinos kompensacijos dydžio, nustatant, kad kompensacijos dydis turi būti 9 394 Eur (ir proporcingai sumažinant periodines įmokas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13. Ekspertizes akte yra pripažįstama, kad apskaičiuotos vertės paklaida yra neapibrėžta, iš ko darytina išvada, kad ekspertas ex officio turėjo išsamiai paaiškinti savo prielaidų ir skaičiavimų pagrįstumą. Mano, kad ekspertas šios pareigos neįvykdė, nes neapžiūrėjęs būtų padarė kategorišką prielaidą, kad butų kainos skiriasi dėl būtų apdailos, nors kainos gali skirtis ir dėl kitų priežasčių – dėl informacijos stokos, dėl pirkimo sąlygų (esant poreikiui skubiai nusipirkti butą ar išdėstant mokėjimą laike, kaina taip pat didėja) ir t. t., taip pat neatsižvelgė, kad namo pirmo ir paskutinio aukštų butų kainos, paprastai visuomet yra mažesnės.
14. Kadangi jo butas yra pirmame namo aukšte, kuriame butai, kaip ir paskutiniame namo aukšte, yra pigiausi, buto analogais reikėtų imti tuos butus, kurie yra paskutiniame namo aukšte. Kita vertus, skaičiuojant sandorių vidurkį, protinga neatsižvelgti į sandorius su didžiausia ir mažiausia kainomis, taigi buto, kuris analogiškas atsakovo butui, vidutinė 1 kv. m. kaina sudaro (1201,17 + 1093,29 + 1438,66 + 1679,38) 1 353,13 Eur/m2, pusės buto, naudojant ekspertizės akto ploto pataisos koeficientą (kuris lygus 0,78), rinkos vertė sudaro (0,78 x 0,5 x 1353,12 Eur/m2 x 17,80 m2) 9 394 Eur (o ne 12 500 Eur, kaip paskaičiavo ekspertas).
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8156-994/2021 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo V. A. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
16. 1/2 ginčo buto dalies vertė (t. y. 12 500 Eur) buvo nustatyta ekspertizės aktu. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022).
Atsiliepimas
17. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad apskaičiuota ginčo buto vertės paklaida yra neapibrėžta. Apklausiamas 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad ekspertizės akte esanti rekomendacija „žvelgti į šioje Turto vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos vertę su didesniu atsargumu nei įprasta“ yra įtraukta pagal Turto vertintojų asociacijos rekomendacijas, pateiktas COVID–19 pandemijos pradžioje, tačiau ginčo buto vertės skaičiavimo neįtakoja.
18. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 31-40 punktuose įtvirtina turto vertintojo pareigą apžiūrėti vertinamą objektą, tačiau ne lyginamuosius objektus, todėl apelianto teiginys, kad ekspertas vertę apskaičiavo neapžiūrėjęs lyginamųjų butų yra visiškai nepagrįstas. Kita vertus, apžiūrėti su byla nesusijusiems asmenims priklausančius butus ekspertui būtų elementariai neįmanoma.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad dėl eksperto klaidų, ginčo buto vertinimo „analogais“ (t. y. lyginamaisiais objektais) buvo parinkti brangiausi butai. Apklausiamas bylos nagrinėjimo metu ekspertas išsamiai ir motyvuotai paaiškino, kad, visų pirma, buvo paimti butų, esančių toje pačioje (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriai artimiausi buto apžiūros laikui, t. y. 2021 m. birželio 4 dienai – du butų sandoriai 2021 m. kovo mėnesio ir vienas 2021 m. gegužės mėnesio bei įvertinta, jog ekspertizės objektas – ginčo butas yra pakankamai gerai įrengtas bei turi sanitarinį mazgą bute, kas yra neįprasta bendrabučio tipo namams, juose esantiems butams bei daro butą patrauklesniu ir vertingesniu.
20. Apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai negali paneigti eksperto nustatytos ginčo buto (jo dalies) vertės, kadangi atsakovas ginčo buto vertę skaičiuoja 2021 m. gegužės mėn. datai, tuo tarpu ekspertas ginčo buto (ir 1/2 jo dalies) vertę nustatinėjo 2021 m. birželio 24 d., t. y. vertinamo nekilnojamojo turto apžiūros dieną, be to, atsakovas į savo skaičiavimus įtraukia netinkamus (skirtingo pobūdžio) lyginamuosius objektus – pvz. apeliacinio skundo lentelės Nr. 2 ketvirtoje eilutėje įtrauktas 17,15 kv. m. ploto 20 000 Eur vertės nekilnojamojo turto objektas yra kambarys, tuo tarpu ginčo objektu nagrinėjamoje byloje yra butas.
21. Paaiškino, kad atsakovas neturi turto vertintojo kvalifikacijos, t. y. neturi reikiamų specialiųjų žinių ginčo buto vertei apskaičiuoti. Vien tai, kad atsakovui nėra priimtina eksperto nustatyta ginčo buto (jo dalies) vertė, nereiškia, kad ji yra klaidinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo V. A. paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog atsakovas neįrodė, kad atidalijant butą ieškovei turi būti priteisiama 7 050 Eur piniginė kompensacija, t. y. dėl kompensacijos ieškovei išmokėjimo dydžio ir objektyvios atsakovo galimybės įvykdyti sprendimą.
25. Taigi, apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl buto atidalijimo priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
27. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, po 1/2 dalį priklauso vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 17,80 kv. m. Atsakovui 1/2 buto dalis atiteko pagal 2018 m. gruodžio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o ieškovė 1/2 buto dalį įsigijo 2020 m. lapkričio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), už buto dalį sumokėjusi 6 250 Eur.
28. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo įpareigoti kitą buto bendraturtį – atsakovą, kuris gyvena ginčo bute, perduoti ieškovei buto raktų komplektą. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad butas pritaikytas tik vienos šeimos gyvenimui, todėl nustatyti naudojimosi butu tvarką neįmanoma, be to, šalims priklausančio buto nėra įmanoma atidalinti natūra į atskirus butus, todėl turtas turėtų būti atidalintas pasirenkant kitą įstatyme nustatytą būdą – priteisiant piniginę kompensaciją už atidalinamą turtą ieškovei. Atsakovas vertino, kad piniginė kompensacija ieškovei už jos turto dalį atsižvelgiant į tai, kad namo pirmo ir paskutinio aukštų butų kainos paprastai visuomet yra mažesnės, turėtų sudaryti 9 394 Eur (pirmos instancijos teisme – 7 050 Eur). Nurodė, kad su eksperto paskaičiuota ir teismo priteista 12 500 Eur suma nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus atmetė, o atsakovo priešieškiniu reiškiamus reikalavimus patenkino iš dalies. Teismas, viena vertus, sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas negali būti atidalintas natūra ir kad yra pagrindas jį atidalinti priteisiant visą butą vienam iš bendraturčių (atsakovui). Kita vertus, teismui nekilo abejonių dėl turto vertinimo ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu dėl 12 500 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovės atidalijamą 1/2 dalį buto. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto 30-31 puslapiuose yra išsamiai aptartas turto rinkos vertės skaičiavimas, įvertinus, jog vertinimo objektas yra 1/2 buto dalis, todėl taikytinas atitinkamas koeficientas, kurio skaičiavimas yra pagrįstas analize ir, atsižvelgdamas į teismo eksperto pateiktame ekspertizės akte nustatytas turto vertes, priteisė ieškovei iš atsakovo 12 500 Eur kompensaciją už jai priklausantį turtą. Atsakovas, iš dalies nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kelia klausimą, ar teismas, remdamasis eksperto išvada, tinkamai nustatė atidalinamo turto vertę ir ieškovei mokėtinos piniginės kompensacijos dydį. Šios aplinkybės turi būti įvertintos nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šioje nuostatoje yra suformuluotas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o įstatymų leidėjui yra nustatyta pareiga priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Šios bendros Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės teisės neliečiamumą, yra atskleistos ir detalizuotos kituose teisės aktuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose.
31. Nuosavybės teisės samprata, jos turinys yra atskleisti CK 4.37 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė CK 4.72 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti tik suderinę valią, nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo. Todėl bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
32. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Toks šios teisės normos turinys, joje pavartotos formuluotės rodo, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti 2 būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Šios nuostatos turinys taip pat suponuoja išvadą, kad nurodyti turto padalinimo būdai turėtų būti taikomi atitinkama tvarka: visų pirma, turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai; tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/216).
33. Teisės aktuose ir juos aiškinančioje teismų praktikoje yra aiškiai nustatyti ne tik konkretūs turto atidalinimo metodai ir jų pritaikymo tvarka, suponuojanti poreikį, visų pirma, spręsti klausimą dėl turto atidalinimo natūra, tačiau taip pat yra aptarti ir konkretūs reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiama dėl bendraturčiui priteistinos kompensacijos už jam priklausiusią turto dalį. Teismų praktikoje šiuo aspektu, be kita ko, yra nurodyta, kad, kitaip nei tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra parduodama ir jos kaina atspindi pardavėjo ir pirkėjo susitarimo rezultatą, atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju mokėtina turto dalies vertę atitinkanti kompensacija yra nuo asmenų valios nepriklausantis fakto klausimas. Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, o tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) ji turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Teismų praktikoje nurodyta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
34. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks griežtas teisinis reglamentavimas dėl bendraturčiams priklausančių turto dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos nėra savitikslis. Šioje nutartyje jau minėta, kad įstatymo leidėjui yra nustatyta pareiga užtikrinti nuosavybės teisės neliečiamumą ir jos apsaugą nuo bet kokio nesąžiningo kėsinimosi. Todėl ir reglamentuojant turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimus negali būti nustatyta tokia turto atidalijimo tvarka, kai vieno savininko nuosavybės teisės objektas be pakankamo pagrindo būtų transformuojamas, priteisiant jo valdomą turtą kitam asmeniui, o jam – piniginę kompensaciją už atidalintą turto dalį. Juo labiau atidalinant turtą iš bendrosios nuosavybės negali būti taikomas toks turto atidalinimo metodas, kai vienam (ar keliems) bendraturčiui yra neatlygintinai priteisiama kito bendraturčio (bendraturčių) turto dalis, neužtikrinant pastarajam asmeniui teisės gauti teisingą kompensaciją už atidalintą jam priklausiusią turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas ir CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
35. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti jam ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad techniškai šis ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas negali būti padalintas į 2 atskirus turto vienetus. Juolab, kad ir naudojimasis dviejų svetimų bendraturčių vieno kambario butu būtų problematiškas, kas taip pat pasisakytina ir apie naudojimosi butu tvarkos nustatymo objektyvią galimybę. Dėl šios priežasties teismas, atsižvelgdamas į tai, kad negali būti pritaikytas minėtas pagrindinis įstatyme nustatytas turto atidalijimo būdas, teismas taikė subsidiarų turto atidalinimo būdą – turto atidalinimą priteisiant piniginę kompensaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas nekvestionuoja tokios pirmosios instancijos teismo išvados. Taigi, byloje nekilo ginčo dėl to, kad teismo pasirinktas subsidiarus įstatyme nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo būdas šioje situacijoje yra tinkamas.
36. Vis dėlto, nors atsakovas neginčija teismo pasirinkto turto atidalinimo būdo, apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti atsakovei 12 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią ieškovės turto dalį. Atsakovas vertina, kad teismas neturėjo priteisti ieškovei iš atsakovo 12 500 Eur piniginės kompensacijos už minėtą turtą. Tokią savo poziciją ieškovas grindžia šiuo aspektu – nurodo, kad ekspertizes akte yra pripažįstama, kad apskaičiuotos vertės paklaida yra neapibrėžta, iš ko darytina išvada, kad ekspertas ex officio turėjo išsamiai paaiškinti savo prielaidų ir skaičiavimų pagrįstumą, tačiau ekspertas šios pareigos neįvykdė, t. y. neapžiūrėjęs būtų padarė kategorišką prielaidą, kad butų kainos skiriasi dėl būtų apdailos, nors kainos gali skirtis ir dėl kitų priežasčių, neatsižvelgė, kad namo pirmo ir paskutinio aukštų butų kainos, paprastai visuomet yra mažesnės. Nurodė, kad jo paskaičiavimu ieškovei priteistina suma sudaro 9 394 Eur, o ne 12 500 Eur, kaip paskaičiavo ekspertas.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas yra atidalinamas bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra tai, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
38. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
39. Kita vertus, pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji, kaip ir kiti įrodymai, turi būti įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Tai reiškia, kad įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, turi būti įvertinti, o atliekant šį vertinimą turi būti atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).
40. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti atidalintino turto (buto) rinkos vertę, 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią atlikti buvo pavesta kilnojamojo turto vertinimo ekspertui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą, K. K. Įvertinus byloje pateiktą ekspertizės akto turinį, matyti, kad ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, taikė lyginamąjį metodą. Pritaikęs minėto turto vertinimo metodą, ekspertas nustatė tokią ieškovei ir atsakovui priklausančio turto rinkos vertę – du tūkstančiai dvidešimt pirmų metų birželio mėnesio ketvirtą dieną, t. y. vertinamo nekilnojamojo turto apžiūros dieną, vertinamo 1/2 dalies buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12 500 Eur.
41. Vykusio teismo posėdžio metu ekspertas K. K. išsamiai ir motyvuotai paaiškinimo, kad, visų pirma, buvo paimti butų kaip objektų esančių toje pačioje gatvėje (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriai artimiausi buto apžiūros laikui, t. y. 2021 m. birželio 4 dienai – du butų sandoriai 2021 m. kovo mėnesio ir vienas 2021 m. gegužės mėnesio bei įvertinta, jog ekspertizės objektas – butas yra pakankamai gerai įrengtas bei turi sanitarinį mazgą bute, kas yra neįprasta bendrabučio tipo namams, juose esantiems butams bei daro butą patrauklesniu ir vertingesniu. Eksperto vertinimu, lyginamieji pavyzdžiai buvo parinkti tinkamai, remiantis vertinimo metodika. Jeigu buto vertė būtų nustatinėjama posėdžio dienai, objekto kaina būtų dar didesnė, ekspertui nurodant, kad www.aruodas.lt kainos svyruoja nuo 39 000 – 47 000 Eur už tokio tipo butą, kadangi visiems žinomas nekilnojamojo turto kainų nuolatinis augimas. Vertintojas lyginamiems objektams pasirinko tris sandorius iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, jo nuomone, labiausiai panašius į vertinamą objektą.
42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperto pateiktą ekspertizės aktą ir jo paaiškinimą, pateiktą teismo posėdyje, sprendė, kad nekyla abejonių dėl išvados pagrįstumo, išsamumo ar joje galimai esančių esminių prieštaravimų. Abejoti ekspertizės aktą parengusio eksperto kvalifikacija teismas taip pat neturi pagrindo. Ekspertas išsamiai ir detaliai paaiškino ekspertizės atlikimo metodiką. Dar daugiau, ekspertizės akto 30-31 puslapiuose yra išsamiai aptartas turto rinkos vertės skaičiavimas, įvertinus, jog vertinimo objektas yra 1/2 buto dalis, todėl taikytinas atitinkamas koeficientas, kurio skaičiavimas yra pagrįstas analize. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Jokie konkretūs įrodymai dėl netinkamo vertinimo metodologijos parinkimo, atsakovo atstovo nepateikti.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vertinant priteistinos kompensacijos, atidalijant butą, dydį atsakovo atstovo argumentai, kad ekspertizės aktu neatsakyta, kokia turto vertė teismo nutarties priėmimo dienai, nėra aktualūs ir pagrįsti, kadangi teismų praktikoje pasisakyta, jog kompensacija turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Vadinasi, ekspertizės atlikimo momentas yra tinkamas kriterijus rinkos vertei pagrįsti, juolab kad bendrosios dalinės nuosavybės momento pabaiga yra teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas. Teismo nutarties skirti teismo ekspertizę klausime naudojama frazė „šiai dienai“, teismo eksperto buvo įvertinta tinkamai, konstatavus rinkos vertės nustatymą buto vertinimo dienai, kas buvo atlikta 2021 m. birželio 4 d. Šiais motyvais kvestionuojamas teismo ekspertizės išvados objektyvumas nepaneigtas ir laikytinas tinkamu įrodymu rinkos vertei pagrįsti. Ieškovė eksperto išvados teisingumo, objektyvumo nekvestionavo ir neginčijo.
44. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai taip pat vertintini kaip teisingi ir pagrįsti, t. y. pasisakant dėl apeliaciniame skunde nurodyto paties atsakovo paskaičiavimo dėl turto vertės, visų pirma, sutiktina, kad atsakovas neturi turto vertintojo kvalifikacijos, t. y. neturi reikiamų specialiųjų žinių ginčo buto vertei apskaičiuoti, o vien tai, kad atsakovui nėra priimtina eksperto nustatyta ginčo buto (jo dalies) vertė, nereiškia, kad ji yra klaidinga. Be to, atsakovas ginčo buto vertę skaičiavo 2021 m. gegužės mėnesio datai, tuo tarpu ekspertas ginčo buto (ir 1/2 jo dalies) vertę nustatinėjo 2021 m. birželio 24 d., t. y. vertinamo nekilnojamojo turto apžiūros dieną. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas į savo skaičiavimus įtraukė netinkamus (skirtingo pobūdžio) lyginamuosius objektus – pvz. apeliacinio skundo lentelės Nr. 2 ketvirtoje eilutėje įtrauktas 17,15 kv. m. ploto 20 000 Eur vertės nekilnojamojo turto objektas yra kambarys (žr. ekspertizės akto 25 psl. esančios lentelės Nr. 1 ketvirtą eilutę), tuo tarpu ginčo objektu nagrinėjamoje byloje yra butas.
45. Teisėjų kolegijos atliktas byloje nustatytų visumos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog priteisus atsakovui ieškovei priklausančią buto dalį, iš atsakovo ieškovei turi būti priteista teisinga kompensacija už šį atsakovo turtą. Teismas pagrįstai nustatydamas turto rinkos vertę vadovavosi teismo eksperto K. K. pateiktu ekspertizės aktu, todėl tinkamai nustatė ieškovei priteisto atsakovo turto rinkos vertę, o kartu ir atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį – 12 500 Eur kompensaciją už ieškovės atidalijamą 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo ir kompensacijos išmokėjimo ieškovei visas butas nuosavybės teise atitenka atsakovui.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
47. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
48. Atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateiktą apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Kadangi atsakovo V. A. apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. A. 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 4 d. bankiniu pavedimu SEB banke 363 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Roko Kairelio suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovo V. A. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
51. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8156-994/2021 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.