Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-8156-994/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2-8156-994/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03359-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Rima Lipeikienė (pirm.)
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
V. A.
Advokatai
Rokas Kairelis
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovei D. V. ir jos atstovui advokatui Rokui Kaireliui,atsakovui V. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. T.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. A. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo V. A. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei vieną komplektą raktų nuo buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovė kompensuoja raktų komplekto pagaminimo išlaidas; nustatyti atsakovui 25 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Ieškinyje nurodė, kad D. V. (toliau tekste - Ieškovė) nuo 2020-11-23 priklauso 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - butas). Kita Buto dalis priklauso V. A. (toliau tekste - atsakovas). Nepaisant prašymų, nuo Buto dalies įsigijimo ir nuosavybės teisės įregistravimo 2020-11-24, atsakovas nesudarė ieškovei galimybės pateikti į Butą. Ieškovė, nenorėdama gadinti jam priklausančio turto ir laužti buto durų ar imtis panašių veiksmų, bandė ginčą spręsti taikiai, 2021-01-11 per advokatą pateikė atsakovui pretenziją dėl bendrosios nuosavybės objekto (t. y. buto) naudojimo ir paprašė per 14 dienų geruoju sudaryti sąlygas pateikti į Butą bei pasidaryti Buto raktų dublikatą. Pretenzija atsakovui buvo įteikta 2021-01-12, tačiau pastarasis į ją niekaip nereagavo.

2. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo atidalyti butą, priteisiant ieškovei 7 050,00 Eur piniginę kompensaciją. Nurodo, kad ginčo butas yra vieno kambario, buto gyvenamas plotas 13,30 kv. m., bendras plotas 17,80 kv. m. Butas pritaikytas tik vienos šeimos gyvenimui, todėl nustatyti naudojimosi butu tvarką neįmanoma; kita vertus, pertvarkyti butą į du butus, dėl buto mažo ploto, taip pat neįmanoma. Tikslu išspręsti buto bendraturčių konfliktą, prašo atidalyti ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės į butą, priteisiant ieškovei 7 050,00 Eur kompensaciją, nes pagal viešai prieinamus VĮ „Registrų centras“ duomenis buto vertė sudaro 14 100 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nupirko ½ buto dalį, jo neapžiūrėjusi, tik apėjusi namą lauke, nes pasiūlė įsigyti už gerą kainą. Investavo savo turėtas lėšas. Jos sutuoktinis siūlė atsakovui išsipirkti buto dalį už 12 000,00 Eur.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad palaiko ieškinį, ginant nuosavybės teisę, kuri neginčijama šioje byloje. Su priešieškiniu nesutinka, nes siūloma priešieškiniu kompensacija netenkina, be to atsakovas nepateikė duomenų, kad turės galimybę kompensaciją sumokėti ieškovei, net ir ją išdėstant 24 mėnesiams. Nėra byloje duomenų pateikta apie 4 000 Eur skolos realų išieškojimą atsakovo naudai, nėra duomenų apie įsidarbinimo galimybes taip pat nėra teikta duomenų apie vykdomus antstolių išieškojimus. Šiai dienai atsakovo gaunamos 180 Eur pajamos nesuteiks galimybės išmokėti priteistą kompensaciją ieškovės naudai. Pagrindo abejoti turto vertinimo eksperto išvados teisingumu nėra. Ekspertas pasisakė, kad vertinamas butas yra tvarkingas bei aukštesnės kategorijos, nes jame įrengtas san. mazgas bute. Prašė skirti baudą už teismo įpareigojimų pateikti atitinkamus įrodymus nevykdymą.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. paaiškino, kad jo gaunamos pajamos šiai dienai yra 179 Eur soc. pašalpa. Jis ketina pradėti dirbti, nes ilgą laiką gydėsi po autoavarijos, o prieš tai du metus vyko teismai su broliu. Jis net prisiregistravęs darbo biržoje, dirbdavo laikinus darbus prekyboje. Jis kito būsto, kur galėtų gyventi, jam išmokant kompensaciją atidalijant būstą, neturi. Tai vienintelis turtas. Šiai dienai nėra pradėjęs išieškojimo dėl priteistų 4 000 Eur sumos jam, bet atstovas teisininkas žadėjo padėti pradėti vykdymo procesą. Nebeturi vykdomų antstolių bylų. Buvo išieškomos smulkios baudos už važiavimus be bilieto.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškinio patenkinimas neišspręstų bendraturčių problemos, o tik užprogramuotų ginčus, nes neaišku, ką veiktų bendraturtė, turėdama vieno kambario buto raktus, kaip prašo ieškiniu. Kadangi buto ½ dalis yra vienintelis atsakovo būstas, būtų sąžininga ir teisinga atidalinti turtą, jį paliekant atsakovui, o kompensaciją priteisti ieškovei, kadangi ieškovė turi kur gyventi ir tai nėra jai vienintelis būstas. V. A. naudai priteista kompensacija ir jo turtinė padėtis neleistų įsigyti kito būsto, todėl atsakovui tektų atsidurti gatvėje. Turto vertinimo ekspertizė turėtų būti vertintina kritiškai, nes lyginamiesiems pavyzdžiams buvo pasirinkti brangiausi butai, nors ekspertas nepatvirtino, kad butas yra aukščiausio lygio įrengimo. Tokio pobūdžio pasirinkimas yra be svarių argumentų. Siekiant įvertinti ½ buto dalį ir išvesti koeficientą, vadovavosi vienu pavyzdžiu, kas taip pat vertintina kritiškai. Protinga kompensacija būtų, paimant teismui VĮ Registrų centro vertę, „Untu“ tinklapio preliminarų vertinimą ir teismo eksperto nustatytą vertę, išvedant vidurkį su eksperto skaičiuotu 0,78 koeficientu. Kadangi byla paprasta, procesiniai dokumentai nesudėtingi, būtina mažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, po ½ dalį priklauso vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 17,80 kv. m. Atsakovui ½ buto dalis atiteko pagal 2018-12-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o ieškovė ½ buto dalį įsigijo 2020-11-23 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), už buto dalį sumokėjusi 6 250,00 Eur (el. b. l. 64-72).

8. Ieškovė, reikšdama patikslintą ieškinį, siekė apginti savo nuosavybės teisę, įgyjant teisę patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, t. y. prašant teismo įpareigoti kitą buto bendraturtį, kuris gyvena minėtame bute, perduoti ieškovei buto raktų komplektą. Ginčo tarp šalių, kad ieškovė nėra įleidžiama į butą, nes neturi raktų, nekyla.

9. Atsakovui pateikus priešieškinį dėl turto atidalijimo, išmokant ieškovei kompensaciją, nesant galimybės vieno kambario buto naudoti bendrai ar jį atidalinti natūra, ieškovė iš esmės su tokiu reikalavimu sutiko, neneigė nesant galimybės atidalinti turtą natūra, tačiau byloje kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio ieškovei išmokėjimo dydžio ir objektyvios atsakovo galimybės įvykdyti sprendimą.

10. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek ieškovei teikiant ieškinį dėl buto raktų perdavimo, tiek atsakovui pateikiant priešieškinį dėl turto atidalijimo, tarp bendraturčių akivaizdžiai kyla ginčas dėl turto valdymo, juolab kad ir taikos sutartis teismo procese nebuvo pasiekta, suderinta. Kaip teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, buto raktų perdavimas nepažįstamam asmeniui – ieškovei, yra neįmanomas, nes visiškai neaiškios būtų to pasekmės, svetimam asmeniui disponuojant buto, kuriame yra atsakovo daiktai, dokumentai, raktais, dalimi. Buto dalies įsigijimas buvo staigus ir netikėtas atsakovui.

11. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

13. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, kad ginčas kyla tarp vieno kambario buto, kurio naudingas plotas yra 17.80 kv. m., o gyvenamasis plotas yra 13.30 kv. m., bendrasavininkių, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, ieškovės ieškinio tenkinimas dėl buto raktų jai perdavimo, bendraturčių ginčų neišspręs, o tik tikėtina sukels papildomus nepatogumus ir ginčus, naudojantis nekilnojamuoju turtu - vieno kambario butu, atsakovui, gyvenančiam bute, perdavus buto raktus kitai bendrasavininkei. Juolab, kad ir naudojimasis dviejų svetimų bendraturčių vieno kambario butu būtų problematiškas, kas taip pat pasisakytina ir apie naudojimosi butu tvarkos nustatymo objektyvią galimybę.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo vertinimu, šių faktinių aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad racionalus bendraturčių ginčo išsprendimo būdas yra turto atidalijimas. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-21/2009).

16. Nurodytų Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1, 2 dalies normų bei jų aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas sprendžia, kad abiejų šalių interesus atitiktų vieno kambario buto atidalijimas vienam bendraturčiui, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją, juolab kad nė viena iš šalių ir nepalaikė reikalavimo dėl turto atidalijimo natūra (CPK 12, 178, 265 straipsniai).

17. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, taip pat pačios ieškovės paaiškinimų 2021-11-29 teismo posėdžio metu, esminio prieštaravimo dėl turto atidalijimo, priteisiant kompensaciją, nereiškė, tačiau kompensacija turi būti teisinga ir atitikti buto dalies rinkos vertę. Teismo vertinimu, remiantis atidalintino turto – vieno kambario buto - savybėmis, nėra objektyvios galimybės atidalinti turtą natūra, ko neginčija ir ieškovė, todėl taikytinas subsidiarus atidalijimo būdas – piniginė kompensacija.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23punktas).

19. Taigi atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius, o nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nesprendus alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, ginčas iš esmės liktų neišspręstas ir tikslas atkurti teisinę taiką tarp šalių pasiektas nebūtų.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Žemesnės instancijos teismas

22. Turto rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

23. Ieškovei atsiliepime į priešieškinį ginčijant atsakovo nurodytą išmokėtinos kompensacijos už turto dalį dydį, atsakovas pateikė prašymą paskirti turto vertės nustatymo teismo ekspertizę, tačiau su pateikta turto vertinimo ekspertizės akte padaryta išvada dėl ½ buto dalies rinkos vertės -12 500,00 Eur nesutinka.

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Žemesnės instancijos teismas

25. Atsakovo atstovas paprašęs apklausti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertą K. K., siekė išsiaiškinti, kodėl kaip lyginamieji pavyzdžiai buvo parinkti pačių brangiausių butų pardavimų sandorių pavyzdžiai (ekspertizės aktas psl. 25, 1 lentelė, paryškinti objektai). Teismo posėdžio metu ekspertas išsamiai ir motyvuotai paaiškinimo, kad, visų pirma, buvo paimti butų kaip objektų esančių toje pačioje gatvėje (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriai artimiausi buto apžiūros laikui, t. y. 2021 m. birželio 4 dienai – du butų sandoriai 2021 m. kovo mėnesio ir vienas 2021 m. gegužės mėnesio bei įvertinta, jog ekspertizės objektas – butas yra pakankamai gerai įrengtas bei turi sanitarinį mazgą bute, kas yra neįprasta bendrabučio tipo namams, juose esantiems butams bei daro butą patrauklesniu ir vertingesniu. Eksperto vertinimu, lyginamieji pavyzdžiai buvo parinkti tinkamai, remiantis vertinimo metodika. Jeigu buto vertė būtų nustatinėjama posėdžio dienai, objekto kaina būtų dar didesnė, ekspertui nurodant, kad www.aruodas lt kainos svyruoja nuo 39 000 - 47 000 Eur už tokio tipo butą, kadangi visiems žinomas nekilnojamojo turto kainų nuolatinis augimas.

26. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turto vertinimo akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju turto vertintojas – į teismo ekspertų sąrašą įrašytas K. K. išsamiai nurodė, kad turtas vertintas naudojant lyginamąjį metodą, nes žinoma informacija apie panašaus turto pardavimo kainas. Vertinimą turto vertintojas atliko lyginamuoju metodu, sprendė, jog lyginamieji objektai sąlyginai panašūs. Vertintojas lyginamiems objektams pasirinko tris sandorius iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, jo nuomone, labiausiai panašius į vertinamą objektą.

27. Teismui, susipažinus su turto vertinimo ekspertizės išvada, nekyla abejonių dėl išvados pagrįstumo, išsamumo ar joje galimai esančių esminių prieštaravimų. Abejoti ekspertizės aktą parengusio eksperto kvalifikacija teismas taip pat neturi pagrindo. Ekspertas išsamiai ir detaliai paaiškino ekspertizės atlikimo metodiką. Dar daugiau, ekspertizės akto 30-31 puslapiuose yra išsamiai aptartas turto rinkos vertės skaičiavimas, įvertinus, jog vertinimo objektas yra ½ buto dalis, todėl taikytinas atitinkamas koeficientas, kurio skaičiavimas yra pagrįstas analize.

28. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

29. Įvertinus išsamų ekspertizės aktą ir išklausius eksperto paaiškinimų teismo posėdžio metu, abejonių dėl ekspertizės išvados tikslumo ir objektyvumo teismui nekyla. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Jokie konkretūs įrodymai dėl netinkamo vertinimo metodologijos parinkimo, atsakovo atstovo nepateikti.

30. Kita vertus, atsakovo atstovo argumentai, kad esant abejonių dėl ekspertizės išvados teisingumo, reiktų išvesti aritmetinį vidurkį iš kitų jo pateiktų turto vertės įrodymų, t. y. VĮ Registrų centras pateikto masinio vertinimo duomenų, svetainės „Untu“ pateiktos preliminarios kainos bei ekspertizės akte nustatytos vertės, pritaikius 0,78 ekspertizės akte nurodytą koeficientą, teismo vertintina kritiškai, įvertinus siūlomus kitus įrodymus turto vertei nustatyti.

31. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Todėl darytina išvada ir pritartina ieškovei, jog sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, esant kitiems įrodymams dėl turto vertės, negalima sureikšminti VĮ Registrų centras nurodomos masinio vertinimo turto vertės.

32. Dar daugiau, internetinės svetainės www.untu.lt. pateiktas preliminarus turto vertinimas nėra patikimas turto rinkos vertės nustatymo šaltinis, kadangi minėta bendrovė nėra įtraukta į turinčių teisę teikti turto vertinimo paslaugas įmonių sąrašą, o turto vertinimo paslauga yra tik konsultacinio pobūdžio informacija apie turto rinkos kainas (el. b. l.172-173).

33. Pažymėtina, kad teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

34. Teismui, vertinant priteistinos kompensacijos, atidalijant butą, dydį atsakovo atstovo argumentai, kad ekspertizės aktu neatsakyta, kokia turto vertė teismo nutarties priėmimo dienai, nėra aktualūs ir pagrįsti, kadangi teismų praktikoje pasisakyta, jog kompensacija turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Vadinasi, ekspertizės atlikimo momentas yra tinkamas kriterijus rinkos vertei pagrįsti, juolab kad bendrosios dalinės nuosavybės momento pabaiga yra teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas. Teismo nutarties skirti teismo ekspertizę klausime naudojama frazė „šiai dienai“, teismo eksperto buvo įvertinta tinkamai, konstatavus rinkos vertės nustatymą buto vertinimo dienai, kas buvo atlikta 2021 m. birželio 4 d. Šiais motyvais kvestionuojamas teismo ekspertizės išvados objektyvumas nepaneigtas ir laikytinas tinkamu įrodymu rinkos vertei pagrįsti. Ieškovė eksperto išvados teisingumo, objektyvumo nekvestionavo ir neginčijo.

Dėl priteistinos kompensacijos ieškovei vykdymo išdėstymo

35. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, prašo išdėstyti teismo sprendimo dėl kompensacijos priteisimo ieškovei, atidalijant turtą, vykdymą 24 mėnesiams. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas šiai dienai turi finansinių sunkumų, kadangi gaunamos pajamos per mėnesį šiai dienai sudaro 179,00 Eur - socialinė pašalpa. Neįgalumo išmokų negauna (Neįgaliojimo pažymėjimo pateikto į bylą galiojimas iki 2021-04-22). Kadangi keletą mėnesių gydėsi iš po sunkios auto avarijos, neturėjo galimybės dirbti. Šiuo metu intensyviai ieško darbo ir mano, kad teismo sprendimą dėl kompensacijos priteisimo galės įvykdyti, pradėjus aktyvią darbinę veiklą. Dar daugiau, jis turi reikalavimo teisę į G. A. dėl teismo sprendimu priteistos skolos, kuri dar nėra išieškota. Ieškovė su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą nesutinka. Nurodo, kad sprendimas ir jo savalaikis vykdymas taip pat reikalingi užtikrinti ir ieškovės teisėtus interesus. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, gaunant 179,00 Eur mėnesio pajamas, jam pavyks įvykdyti teismo sprendimą.

36. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

37. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

38. Sprendžiant dėl atsakovo pastarojo prašymo pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad tiek su priešieškiniu pateikti duomenys apie atsakovo socialinę, turtinę padėtį ir šiai dienai gaunamas pajamas – socialinę išmoką, tiek paties atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad šiuo metu gaunamas pajamas sudaro 179,00 Eur socialinė pašalpa, leidžia teigti, kad sprendimo priėmimo dienai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kas sąlygoja sprendimo įvykdymo jo neišdėsčius negalimumą, išskyrus siekiamo išsaugoti vienintelio būsto dalies realizavimą.

39. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, aktualūs tampa ir kitos pusės (išieškotojo) teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad buto dalį iš nepažįstamo asmens įsigijo, norėdama investuoti turimas pinigines lėšas, gavusi patrauklų pasiūlymą dėl įsigyjamo turto pardavimo kainos. Jokių duomenų apie ieškovės sunkią turtinę padėtį bei priteistų piniginių lėšų išieškojimo skubaus įvykdymo aktualumą nėra teikta ir apie sprendimo realizavimo laiko aktualumą detalių paaiškinimų posėdžio metu taip pat pačios ieškovės nenurodyta.

40. Įvertinus tiek prašomo taikyti instituto išimtinį pobūdį, tiek tai, kad byloje atsakovas teismo posėdžio metu teikė išsamius paaiškinimus, kad ir turėdamas bedarbio statusą nuo 2018-01-09 dirbo terminuotus darbus prekybos srityje, ką sutrukdė sveikatos būklė po autoįvykio, bei turi norą vėl pradėti darbinę veiklą, kad galėtų atsiskaityti su bendraturte, sprendžia, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių terminui, nepažeis skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyros bei atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), juolab kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kas sąlygoja galimybę susirasti darbą ir įvykdyti teismo sprendimą per išdėstytą laikotarpį. Dar daugiau, šio instituto taikymas suteikia galimybę užtikrinti teisę į vienintelio turimo būsto išsaugojimą atsakovui, kas ieškovei, kaip turto dalies įgijėjai, investuotojai, nėra aktualu. Teismas, išdėstydamas sprendimo įvykdymą prašomam 24 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgia ir į tai, kad teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek jo atstovas paaiškino, kad bus dedamos pastangos atgauti atsakovo naudai priteistą skolą iš G. A. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kita vertus, atsakovui disponuojant nekilnojamojo turto dalimi, bei nevykdant sprendimu išdėstytos skolos (kompensacijos) mokėjimo, ieškovė turės galimybę pradėti priverstinį vykdymą atsakovo atžvilgiu, nukreipiant išieškojimą į būsto dalį, atsakovui prisiimant teisines pasekmes dėl realių pastangų įvykdyti teismo sprendimą ignoravimą ir sprendimo nevykdymą.

41. Byloje nepateikta duomenų apie atsakovo turimą kitą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, remiantis išdėstytu, įvertinus šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniais teismas sprendžia, jog sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju atitiks šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisingumo principus, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas, išdėstant iš atsakovo V. A. ieškovei D. V. priteistos 12500,00 Eur sumos sumokėjimą periodinėmis 520,83 Eur įmokomis per 24 mėnesius, jas mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant – 520,91 Eur.

42. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Ieškovės ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo – įpareigoti perduoti buto raktų komplektą - atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

44. Atsakovas patyrė 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 160,00 Eur už teismo ekspertizės atlikimą ir 100,00 eur už teismo eksperto iškvietimą į teismo posėdį apklausai. Duomenų apie patirtas atsakovo išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pateikta į bylą nėra, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

45. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.

46. Kadangi žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį atsakovui buvo atidėtas 2021-03-16 teismo nutartimi, priešieškinį dėl turto atidalijimo iš esmės tenkinus, kurio neturtinis pobūdis lėmė 75,00 Eur žyminis mokesčio sumokėjimą, 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės D. V. valstybės naudai (CPK 93 str. 96 straipsnis).

47. Vertindamas atsakovo patirtų 260,00 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimą, teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos ekspertizės atlikimui apmokėti ir ekspertui teismo posėdyje apklausti yra susijusios su kompensacijos dydžio įrodinėjimu ir pagrindimu byloje, teikiant priešieškinį. Kadangi teismo ekspertizės išvada dėl priteistinos kompensacijos dydžio nurodė gerokai didesnę ieškovei priteistinos kompensacijos sumą, negu nurodyta priešieškinio reikalavimuose, tai teismas sprendžia, kad ekspertizės išvada daugiau patvirtino ieškovės procesinę poziciją ir neatitiko-paneigė atsakovo argumentus. Atsižvelgdamas į tai (t. y. į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė), teismas nekonstatuoja pagrindo atsakovui atlyginti jo patirtų 260,00 Eur išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą ir eksperto apklausą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48. Priešieškinį tenkinus iš dalies priteistinos kompensacijos dalyje, ieškovės patirtos išlaidos 160,00 Eur (2012-05-12 DOK-90133) ekspertizės išlaidų daliai padengti priteistinos iš atsakovo, konstatuojant, kad tokias išlaidas sąlygojo priešieškinyje formuluojamas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, kurį teismas tenkino iš dalies atsakovo ne naudai.

49. Valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudos skyrimo

50. ieškovė pateikė teismui prašymą ir prašo paskirti atsakovui V. A. baudą, remiantis CPK 103, 106 straipsnio nuostatomis, už įpareigojimo pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus bei informaciją apie vykdomas vykdomąsias bylas nevykdymo. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis). Atitinkamai ir pačios šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas lemia ir teismo nuobaudų, išvardytų CPK 103 straipsnyje, skyrimą, kurių taikymo tikslas – skatinti šalis kuo operatyviau atlikti procesinius veiksmus ar jiems pagal įstatymą (pagal teismo nutartis, sprendimus) tenkančias procesines pareigas. Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). Nustatęs, kad asmuo pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ir tokius veiksmus galima vertinti kaip piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

51. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, jog atsakovas, atstovaujamas atstovo advokato padėjėjo, buvo įsipareigojęs pateikti ieškovės prašomus duomenis, patvirtinančius aktualią turtinę padėtį bei neužbaigtas vykdomąsias bylas, tačiau tokių duomenų nepateikė, sprendžia, kad toks procesinis veikimas bylos nagrinėjimo iš esmės neužvilkino ir byla buvo išnagrinėta, neatidedant jos nagrinėjimo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad duomenys dėl turtinės padėties yra išlikę nepakitę, todėl jų neteikė, o Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad buto areštas antstolių yra panaikintas, vadinasi, jokių vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nebėra vykdoma.

52. Teismo vertinimu, teisinio ir objektyvaus pagrindo paskirti baudą, remiantis CPK 106 straipsniu, atsakovui nėra. Prašomų pateikti įrodymų nepateikimas ieškovės atstovo buvo įvertintas, teikiant paaiškinus teismo posėdžio metu bei prašant atmesti atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto atidalijimo ir kompensacijos vykdymo išdėstymo. Kiekvienas ieškovas turi teisę įrodinėti teisę sukuriančius faktus, o atsakovas teisę paneigiančius faktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 500,00 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už ieškovės D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) atidalijamą 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo ir kompensacijos išmokėjimo D. V. visas butas nuosavybės teise atitenka atsakovui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išdėstyti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 12 500,00 Eur sumos sumokėjimą periodinėmis 520,83 Eur (penkių šimtų dvidešimt eurų 83 ct) įmokomis per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, jas mokant iki kiekvieno mėnesio trisdešimtos dienos, pradedant mokėti kitą mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskutiniosios įmokos dydį nustatant – 520,91 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 91 ct).

Priteisti ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė