Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2S-716-605/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-14Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-11-25Kauno apylinkės teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-01-05Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-06Kauno apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2S-716-605/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02265-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Venckienė
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-716-605/2012(Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02265-2011-2)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 122.2.; (S) 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio J. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas antstolio J. K. pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-91-813/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolis J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti taikos sutarties, patvirtintos Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi, ir pagal ją išduoto vykdomojo rašto Nr. 2/3-257 vykdymą. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. L. M. pateikė vykdymui Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2/3-257/1994 m., kuriame nurodyta, kad: „Ieškovė V. G. sutinka, kad atsakovė M. K. gyventų bute, esančiame Žeimių apyl., Kuigalių k., Šermukšnių g. 6-1, iki gyvos galvos. Atsakovė M. K. sutinka, kad po jos mirties butas atitektų paveldėtojai pagal testamentą L. G., gyvenančiai Jonavos m., Chemikų g. 100-12. Sutinka, kad buto nuosavybės dokumentai būtų įforminti L. G. vardu.“ 2009 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-913/2009 buvo panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas išieškotojos L. M. (buvusios G.) patikslintas ieškinys, kuriuo išieškotoja prašė pripažinti negaliojančiu A. V. po M. K. mirties 2005 m. liepos 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-8937, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi, A. V. asmeninės nuosavybės teisės į 25/200 pastato (duomenys neskelbtini) perėjo 2005 m. liepos 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-8937 pagrindu ir yra jo nuosavybė, kurios Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties pagrindu išieškotojai L. M. perduoti neprivalo.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi (b.l. 33-34) antstolio pareiškimą atmetė.

Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-766-343/2009 nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-813/2009 konstatavo, kad 1994 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinys yra nevienareikšmiškas, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios šalių valios, o ieškovė L. M. (buvusi G.) savo teisių taikos sutarties pagrindu gali reikalauti tik minėtos nutarties vykdymo procese, kuriame turi būti vertinami taikos sutarties turinio išaiškinimo bei šalių prisiimtų įsipareigojimų įvertinimo, vykdymo senaties termino eigos, mirusios materialiųjų ir procesinių teisių bei pareigų perėmimo palikimo priėmimo pagrindu klausimai. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad taikos sutarties, patvirtintos Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi, turinys yra nekonkretus ir nevienareikšmiškas, dėl ko esant neaiškiam vykdytinam procesiniam sprendimui – nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, teismas negali išaiškinti ir minėto sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo tvarkos. Antstoliui J. K. pareiškus prašymą tik dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nesant byloje dalyvavusių asmenų pareikšto prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o taip pat nesant pagrindų, kuriais teismas savo iniciatyva turėtų išaiškinti Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kaip vykdytino dokumento, sąlygas, ir esant neaiškiam sprendimui, t.y. šiuo konkrečiu atveju Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygoms, teismas negali tenkinti antstolio prašymo ir išaiškinti minėtos taikos sutarties bei jos pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo tvarkos.

Šalies argumentai

Apeliantas antstolis J. K. atskiruoju skundu (b.l. 40) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, remiantis LR CPK 589 str. 1 d., bet ne teismo nutartį, todėl teismas privalėjo ir aiškinti vykdymo tvarką. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra dalyvavusių asmenų pareikšto prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes A. V. savo 2011-12-16 atsiliepime dėl sprendimo išaiškinimo vykdomojoje byloje nurodo, jog neprieštarauja, kad teismas išaiškintų prašomos nutarties vykdymą. Be to, teismas turi teisę aiškinti teismo sprendimą (nutartį) savo iniciatyva (CPK 278 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. M. (b.l. 43) nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka. Nurodo, kad antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, remiantis LR CPK 589 str. 1 d., bet ne teismo nutartį, todėl teismas privalėjo ir aiškinti vykdymo tvarką. Be to, teismas turi teisę aiškinti teismo sprendimą (nutartį) savo iniciatyva (CPK 278 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Garant“ v. VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bylos Nr. 3K-3-368/2009).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, taip pat ir su sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra išsaikinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, byla Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, byla Nr. 3K-7-242/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje antstoliai R. A, D. P. v. Šiaulių apskrities VMI, Šiaulių apskrities VPK, byla Nr. 3K-3-381/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje antstolis L. J. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“, E.R., A.R., byla Nr. 3K-3-203/2011). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-7-242/2009).

Nagrinėjamoje byloje antstolis, remdamasis CPK 589 straipsniu, prašė teismo išaiškinti taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, vykdymo tvarką. Šiuo atveju kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo (nutarties) vykdymo išaiškinimo. Antstolis neprašė išaiškinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., K. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. antstolis S. U., bylos Nr. 3K-3-421/2207).

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Nagrinėjamoje byloje antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo (nutarties). Apeliacinės instancijos teismo teisėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką teismas galėtų tik tuo atveju, jei jam nekiltų abejonių dėl vykdytino sprendimo (nutarties) turinio. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 589 straipsniu, privalėjo išspręsti antstolio prašymą – išaiškinti vykdymo tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Venckienė