- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2-902-490/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02265-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., L. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio J. K. (teisių ir pareigų vykdytose vykdomosiose bylose perėmėjas antstolis A. Š.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. ir L. M. dėl sprendimo išaiškinimo vykdomojoje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis J. K. 2011 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti taikos sutarties, patvirtintos Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi, ir pagal ją išduoto vykdomojo rašto Nr. 2/3-257 vykdymą (paminėtina, kad antstolio J. K. įgaliojimai pasibaigė 2012 m. vasario 6 d. Vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, ir antstolio archyvas yra perduoti Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui A. Š., todėl pareiškėju šioje civilinėje byloje laikytinas antstolis A. Š.).
Remiantis LR CPK 593 str. 3 d. pareikštas pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, apie tai nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Šalies argumentai
Pateiktame pareiškime antstolis nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. L. M. pateikė vykdymui Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2/3-257/1994 m., kuriame nurodyta, kad: „Ieškovė V. G. sutinka, kad atsakovė M. K. gyventų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Atsakovė M. K. sutinka, kad po jos mirties butas atitektų paveldėtojai pagal testamentą L. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad buto nuosavybės dokumentai būtų įforminti L. G. vardu.“ 2009 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-32-913/2009 buvo panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas išieškotojos L. M. (buvusios G) patikslintas ieškinys, kuriuo išieškotoja prašė pripažinti negaliojančiu A. V. po M. K. mirties 2005 m. liepos 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-8937, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi, A. V. asmeninės nuosavybės teisės į 25/200 pastato, unikalus Nr. 4696-1008-6020 ir 505/200 pastato, unikalus Nr. 4696-1008-6042, esančių (duomenys neskelbtini) r., perėjo 2005 m. liepos 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-8937 pagrindu ir yra jo nuosavybė, kurios Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties pagrindu išieškotojai L. M. jis perduoti neprivalo. Vadovaudamasis LR CPK 589 str., antstolis prašo išaiškinti taikos sutarties, patvirtintos Jonavos rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi, ir pagal ją išduoto vykdomojo rašto Nr. 2/3-257 vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinėje byloje jau anksčiau buvo pateikti suinteresuotų asmenų A. V. ir L. M. atsiliepimai į antstolio J. K. dėl sprendimo išaiškinimo vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja tam, kad teismas išaiškintų 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymą, tačiau nesutinka perleisti L. M. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausančias 25/200 dalis pastato, unikalus Nr. 4696-1008-6020, ir 505/2000 dalis pastato, unikalus Nr. 4696-1008-6042, esančių (duomenys neskelbtini)., kadangi šie pastatai jam nuosavybės teise priklauso teisėtai, remiantis po M G. K. mirties 2005 m. liepos 14 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. I-8937, kuris nėra panaikintas, pagrindu.
Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į antstolio pareiškimą nurodė, jog 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis turėtų būti vykdoma taip, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini)., neatlygintinu sandoriu (dovanojimo sutartimi) būtų perleista L. M.. Toks taikos sutarties ir jos pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymas atitiktų taikos sutarties esmę, jos šalių interesus, o taip pat ir 2009-04-30 Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-766-343/2009 pateiktą taikos sutarties ir vykdomojo rašto turinio įvertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Antstolio pareiškimas tenkintinas, išaiškintinas taikos sutarties vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, pagrįstai manydamas, kad jo teisė yra kitų asmenų pažeista arba ginčijama, turi konstitucinę teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., kreiptis į teismą teisminės gynybos, t.y. perkelti ginčą nagrinėti į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagrindinė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas, kuris teismo veikloje pasiekiamas bylų nagrinėjimo procese, kai išnagrinėjus bylą išsprendžiamas ginčas, dėl kurio ir buvo kreiptasi į teismą. Bylos išnagrinėjimas užtrunka tam tikrą terminą, todėl asmeniui, kurio teisė yra pažeista arba ginčijama, užsitęsęs jo bylos nagrinėjimas gali turėti papildomų negatyvių padarinių. Dėl to asmuo, net ir kreipęsis į teismą teisminės gynybos, turi turėti galimybę taikiai išspręsti ginčą. LR CPK 2 str. kaip vienas iš civilinio proceso tikslų yra įtvirtintas siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, o ginčo šalims susitarus taikiai, teisinė taika yra pasiekiama iš esmės greičiau, nei nagrinėjant bylą iš esmės, nesvarbu, kurioje proceso stadijoje šalys taikos sutartį sudarytų. LR CK 6.983 str. 1 d. nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą ar kitus ginčytinus klausimus. Kaip galima matyti, taikos sutartis gali būti sudaroma ne tik ginčą nagrinėjant teisme, o galimybė esant nurodytoms aplinkybėms ir net nagrinėjant ginčą teisme sudaryti taikos sutartį, reiškia sutarties laisvės principo užtikrinimą ir įgyvendinimą. Konkrečios nuostatos, susijusios su taikos sutarties sudarymu tuo atveju, kai ginčas jau nagrinėjamas teisme, jos patvirtinimu ir tolimesne bylos eiga, vykdymu, yra detaliai reglamentuotos LR CPK. Pagal LR CK 6.985 str. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2006, ir kt.).
Remiantis civilinės bylos Nr. 2³-257/1994 m. medžiaga nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės V. G. pareiškimą atsakovei M. K. (tikroji pavardė K) dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu šalys susitarė taikiai, sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 1994 m. gegužės 9 d. nutartimi ir pagal kurią: „Ieškovė V. G. sutinka, kad atsakovė M. K. gyventų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Atsakovė M. K. sutinka, kad po jos mirties butas atitektų paveldėtojai pagal testamentą L. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad buto nuosavybės dokumentai būtų įforminti L. G. vardu.“ Minėta teismo patvirtinta taikos sutartis yra galiojanti, teismo nutartis, kuria ji buvo patvirtinta, nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, yra įsiteisėjusi. Esant galiojančiai teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kuri yra priverstinai vykdytinas dokumentas, ji, kaip galiojanti sutartis, turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Nevykdant jos geruoju, suinteresuoto asmens prašymu, nepažeidžiant nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai.
1994 m. rugpjūčio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2³-257/1994 m. pagrindu, kuris suinteresuotam asmeniui pakartotinai buvo išduotas įsiteisėjus 2009 m. rugpjūčio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-2453-722/2009 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, antstolio J. K. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0060/10/00502. Vykdomasis dokumentas pakartotinai pateiktas vykdyti, t.y. gautas antstolio kontoroje 2010 m. gegužės 27 d. Antstolis J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti pirmiau paminėtos taikos sutarties ir jos pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR CPK 586 str. vykdydamas teismo sprendimus antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu. Kadangi į vykdomąjį raštą pažodžiui yra įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos (LR CPK 648 str. 1 d. 4 p.), taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. Pagal įstatymą, kilus neaiškumų, jie vykdymo metu gali būti išsprendžiami teismo. Remiantis LR CPK 589 str. nuostatomis, tuo atveju, jei teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis gali kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą su prašymu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kaip jau buvo minėta, antstolis J. K. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo vykdomojoje byloje (taip pateiktame pareiškime nurodytas jo dalykas), kas sudarytų pagrindą manyti, kad antstolis kreipėsi į teismą ir dėl paties teismo sprendimo išaiškinimo, tačiau antstolis remdamasis LR CPK 589 str. prašo išaiškinti tik taikos sutarties, patvirtintos 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi ir pagal ją išduoto vykdomojo rašto vykdymą.
Nagrinėjant pateiktą pareiškimą remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šalies teismuose buvo nagrinėjama ne viena byla, kurioje buvo sprendžiami iš tarp suinteresuotų asmenų kilusio ginčo klausimai. Nustatyta, kad civilinės bylos buvo nagrinėjamos tiek Jonavos rajono apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, taip pat ir Kauno apygardos teisme, kaip aukštesnės instancijos teisme pagal suinteresuotų asmenų pateiktus skundus. Šiose bylose sprendžiami kilę ginčai ir klausimai iš esmės buvo susiję su pirmiau nurodytos taikos sutarties nuostatų tinkamu įvykdymu ir iš to sekusiais kitais klausimais, susijusiais su vienos iš taikos sutarties šalių M G. K. mirtimi bei jos teisių ir pareigų perėmimu. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-766-343/2009, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl 2009 m. sausio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-813/2009 konstatavo, kad 1994 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinys yra nevienareikšmiškas, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios šalių valios, o ieškovė L. M. (buvusi G) savo teisių taikos sutarties pagrindu gali reikalauti tik minėtos nutarties vykdymo procese, kuriame turi būti vertinami taikos sutarties turinio išaiškinimo bei šalių prisiimtų įsipareigojimų įvertinimo, vykdymo senaties termino eigos, mirusios materialiųjų ir procesinių teisių bei pareigų perėmimo palikimo priėmimo pagrindu klausimai.
Paminėtina, kad 1994 m. gegužės 9 d. teismo nutartyje išsamūs vienos ir kitos šalies motyvai ar argumentai dėl to, kodėl sudaro būtent tokio turinio taikos sutartį, kokiu būdu ir tvarka galėtų būti vykdoma taikos sutartis nėra nurodyti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuo taikos sutarties sudarymo yra praėję beveik 18 metų, į tai, kad viena iš taikos sutarties šalių M G. K. šiuo metu yra mirusi, yra neįmanoma nustatyti tikrosios šalių valios ir tikrųjų šios taikos sutarties sąlygų turinio. Remiantis 1994 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio, kurio metu ir buvo sudaryta bei patvirtinta taikos sutartis, protokolu (civilinės bylos Nr. 2³-257/1994 m., b.l. 23-25) nustatyta, kad M G. K. nurodė sutinkanti sudaryti taikos sutartį, pagal kurią ji liktų gyventi ginčo bute, o dokumentai būtų sutvarkyti pagal testamentą L. G.. Taigi ir iš teismo posėdžio protokolo negalima nustatyti tikrosios M G. K. valios sudarant taikos sutartį, nes, kaip pagrįstai nurodė Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2A-766-343/2009, L. M. (buvusi G) sutartyje įvardinta kaip paveldėtoja pagal testamentą, nedetalizuojant, ar toks apibrėžimas siejamas su jos, kaip P. K. turto paveldėtojos, statusu, ar jis patvirtina M G. K. įsipareigojimą savo testamente ginčo turto paveldėtoja įvardinti būtent L. M. (buvusią G). Taip pat kylantys kiti neaiškumai iš nurodytos taikos sutarties sudaro pagrindą teigti, kad patvirtintos taikos sutarties turinys yra nevienareikšmis ir keliantis pagrįstų abejonių dėl jos šalių tikrosios valios.
LR CPK 278 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal LR CPK 278 str. 2 d. teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas arba šis terminas nebuvo atnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį) teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamasis sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje antstolė N.Š dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, byla Nr. 3-7K-242/2009).
LR CPK 278 str. įtvirtintas teismo sprendimo išaiškinimo ir LR CPK 589 str. įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutai tarpusavyje yra tiesiogiai susiję. Minėtos teisės normos yra skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti taip pat ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Remiantis LR CPK nuostatomis teismo sprendimas ar teismo nutartis turi būti suformuluoti taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų vykdomi, tačiau tuo atveju, jei paaiškėtų, o tai dažniausiai nutinka vykdymo procese, kad teismo sprendimas yra neaiškus, teismui, įgyvendinant civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą, būtent ir yra suteikta teisė pirmiau nurodytuose LR CPK straipsniuose nustatyta tvarka išaiškinti teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką ar patį teismo sprendimą ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal LR CPK 278 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą teismas bet kokiu atveju negali pakeisti sprendimo turinio, t.y. jį pakeisti ar papildyti. Nagrinėjamu atveju kaip tik ir yra tokia situacija, kai dėl neaiškaus teismo sprendimo (nutarties) yra neaiški minėtos nutarties vykdymo tvarka. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad taikos sutarties, patvirtintos 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi turinys yra nekonkretus ir nevienareikšmiškas, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nesant aiškiam vykdytino teismo sprendimo (nutarties) turiniui nėra galimas ir vykdymo tvarkos išaiškinimas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentracijos principais, mano esant pakankamą pagrindą savo iniciatyva spręsti teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo klausimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės išaiškinti taikos sutarties turinį, o kartu ir 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, būtina nustatyti, ar nėra kliūčių minėto klausimo sprendimui. Kaip jau buvo nurodyta, remiantis LR CPK 278 str. 2 d. teismo sprendimą leidžiama aiškinti tik tuomet, jei jis dar nėra įvykdytas, o taip pat, jei nepasibaigė terminas, per kurį teismo sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Kauno apygardos teismui nurodžius, o taip pat teismui nekylant abejonių dėl to, laikytina, kad 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis iki šiol nėra įvykdyta, todėl vienas iš LR CPK 278 str. 2 d. numatytų pagrindų, kuriems esant negali būti aiškinamas teismo sprendimas, eliminuojamas. Spręstinas klausimas dėl to, ar nėra pasibaigęs terminas, per kurį sprendimas (nutartis) galėjo būti priverstinai įvykdytas. Siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru procesiniu terminu, numatytu pateikti teismo sprendimą vykdymui. Sprendžiant klausimą dėl to, ar nėra pasibaigęs terminas, per kurį sprendimas (nutartis) gali būti priverstinai įvykdytas, teismas nesutinka su suinteresuoto asmens L. M. argumentu, nurodytu prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, jog pagal taikos sutarties sąlygas turto nuosavybės dokumentai turėjo būti įforminti jos vardu tik po M G. K. mirties, t.y. tik po 2005-03-03. Nors teismo nutarties ir kartu šalių sudarytos taikos sutarties turinys neaiškus, tačiau Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybės, jog L. M. atstovė pagal įstatymą kreipėsi į teismo antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo, jog antstolė teikime teismui nurodė, kad M G. K. nevykdo įsipareigojimo įforminti ginčo buto nuosavybės dokumentus ieškovės vardu, jog teismas 1994 m. lapkričio 7 d. nutartimi pripažino M G. K. nevykdant teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, paskyrė jai baudą ir nustatė terminą nutarčiai įvykdyti, nurodė, kad tiek L. M. atstovei pagal įstatymą, tiek ir teismui nekilo abejonių, jog taikos sutartis turėjo būti vykdoma, t.y. nuosavybės teisės turėjo būti perduotos ieškovei nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl to, ar nėra pasibaigęs terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi 1964 m. Civilinio proceso kodekso nuostatomis, kadangi vykdomasis raštas byloje Nr. 2³-257/1994 pirmą kartą buvo išduotas dar 1994 m. rugpjūčio 17 d., dėl ko vykdymo procesas turėjo vykti pagal 1964 m. Civilinio proceso kodekso taisykles. 1964 m. Civilinio proceso kodekso 387 str. buvo nurodyta, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Suinteresuoto asmens L. M. įstatyminė atstovė pateikė vykdymui vykdomąjį raštą, kuris remiantis vykdomajame rašte padarytu antstolės įrašu, buvo grąžintas teismui 1994-10-25 po įvykdymo. 2009 m. rugpjūčio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2453-722/2009 yra nurodyta, kad šis įrašas buvo klaidingas, nes vėliau, t.y. 1994 m. lapkričio 7 d. buvo išnagrinėtas antstolės teikimas dėl baudos skyrimo vykdymo procese, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad šis įrašas yra neteisėtas ar kad vykdomasis dokumentas teismui būtų buvęs grąžintas kurią nors kitą dieną. Paminėtina, kad suinteresuoto asmens atstovė skundo dėl vykdomojo rašto grąžinimo teismui ir vykdomosios bylos užbaigimo nepateikė, todėl nesant nuginčytam minėtam įrašui negali būti laikoma, kad jis yra neteisėtas. Taigi nesant byloje duomenų, jog minėtas įrašas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo būtų neteisėtas, laikytina, kad grąžinus vykdomąjį dokumentą teismui jo neįvykdžius, naujas terminas, per kurį vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas vykdyti yra skaičiuojamas nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (1964 m. Civilinio proceso kodekso 388 str. 3 d.). Taigi antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą 1994 m. spalio 25 d., naujas terminas, per kurį išieškotojas galėjo pateikti minėtą dokumentą vykdymui, pasibaigė 1997 m. spalio 25 d., tačiau suinteresuotas asmuo L. M. jį pakartotinai pateikė vykdyti t ir jis antstolio J. K. kontoroje buvo gautas tik 2010 m. gegužės 27 d., t.y. praleidus teismo nustatytą procesinį terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Duomenų apie tai, kad įstatymo nustatytas terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą būtų atnaujintas nėra, todėl laikytina, jog pakartotinai L. M. pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti. Kadangi 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis negali būti priverstinai vykdoma, remiantis LR CPK 278 str. 2 d. ji negali būti ir išaiškinama. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad negali būti vykdomi tie sprendimai ar jų dalys, kurie yra neaiškūs ar neapibrėžti (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-568/2004 m.). Taigi teismas, nesant galimybės išaiškinti 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, kurios turinys yra nevienareikšmiškas, antstoliui išaiškina, kad minėta nutartis dėl jos turinio neapibrėžtumo, nekonkretumo negali būti vykdoma.
Net ir nustačius, kad 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis negali būti aiškinama, teismas, atsižvelgdamas į kilusio tarp šalių ginčo aplinkybes, mano esant tikslinga išdėstyti ir tuos argumentus, kurie net ir esant galimybei išaiškinti minėtos taikos sutarties nuostatas nesudarytų pagrindo minėtam teismo sprendimo priverstiniam vykdymui.
Kaip jau buvo nurodyta, tikroji šalių valia dėl sudarytos taikos sutarties sąlygų, o ypač dėl to, kaip minėta taikos sutartis turėtų būti vykdoma, praėjus beveik 18 metų nuo jos sudarymo ir esant mirus vienai iš sutarties šalių negali būti nustatyta. Paminėtina, kad taikos sutartyje buvo nustatytos ne konkrečios šalių pareigos ir teisės, bet tik sutikimas dėl vienokių ar kitokių veiksmų. Konkrečios M G. K. pareigos taikos sutartyje nebuvo nustatytos, todėl nėra aišku, kokius veiksmus turėtų atlikti pagal šią sutartį ir M G. K. įpėdinis. Paminėtina, kad tikslūs atliktini veiksmai ir jų atlikimo terminas taikos sutartyje nebuvo nurodyti, kas ir lėmę esant neaiškumus, sprendžiant dėl minėtos taikos sutarties įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog suinteresuoto asmens L. M. įstatyminė atstovė ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad minėta taikos sutartis būtų įvykdyta, pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, manydama, kad taikos sutartis turi būti vykdoma nedelsiant, tačiau visų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą teismui jos elgesį vertinti kaip rūpestingą ir atidų šioje situacijoje, ji nesiėmė. Kaip galima spręsti iš civilinėje byloje Nr. 2³-257/1994 m. esančių duomenų, suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė aktyvių veiksmų dėl minėtos taikos sutarties įvykdymo ėmėsi tik iki tol, kol M G. K. sudarė testamentą, kurio jai nuosavybės teise priklausančią ginčo buto dalį paliko L. G. (M). Nustatyta, kad toks testamentas notarine tvarka buvo sudarytas 1994 m. lapkričio 25 d. Tačiau toks taikos sutarties įvykdymas pripažintinas kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi šiuo atveju buvo paneigta asmens teisė ne tik kad pasirinkti įpėdinį, bet ir teisė rinktis sudaryti testamentą ar ne. Taigi šiuo atveju Kauno apygardos teismas tik patvirtino, kad toks taikos sutarties įvykdymas tiek ir tuo metu, tiek ir dabar laikytinas niekiniu (Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2A-766-343/2009). Tačiau net ir esant nurodytai situacijai, dėl neaiškių taikos sutarties sąlygų išaiškinimo suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė, būdama suinteresuota taikos sutarties įvykdymu, į teismą dėl taikos sutarties sąlygų išaiškinimo nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekdama apginti savo teises L. M. į teismą su ieškiniu dėl A. V. 2005 m. liepos 14 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-8937 pripažinimo negaliojančiu ir A. V. nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4696-1008-6012:0001, su ūkiniais pastatais, unikalūs numeriai 4696-1008-6020 ir 4696-1008-6042, 1/2 dalį registracijos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre panaikinimo kreipėsi tik 2008 m. liepos 31 d. (teisme civilinėje byloje Nr. 2-32-813/2009 gautas ieškinys), t.y. praėjus po M G. K. mirties daugiau kaip 3 metams. Teismo manymu, sprendžiant dėl galimybės įvykdyti 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir pareigos vykdyti minėta teismo nutartimi M G. K. prisiimtus įsipareigojimus perėjimo suinteresuotam asmeniui A. V. svarbu ne tik įvertinti suinteresuotų asmenų elgesį ir veiksmus siekiant minėtos teismo nutarties įvykdymo bei imantis priemonių tam, bet ir terminus, per kuriuos minėti veiksmai buvo ar turėjo būti atlikti. Aiškinant 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį teismas privalėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į būtinumą siekti teisinių santykių stabilumo. Teismo manymu, šiuo atveju, kai suinteresuotas asmuo L. M. ir jos įstatyminė atstovė, net ir matydama, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, žinodama, kad M G. K. sudarytas testamentas vykdant minėtą taikos sutartį pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ir yra niekinis, nesiėmė priemonių šios taikos sutarties sąlygoms išaiškinti, iki pat 2010 m. gegužės 27 d. nesiekė, kad taikos sutartis būtų įvykdyta priverstine tvarka, jei M G. K. iki savo mirties jos tinkamai neįvykdė, teismo taikos sutarties sąlygų išaiškinimas taip, kaip pageidauja to suinteresuotas asmuo L. M., t.y. jog palikimą priėmęs A. V. neatlygintiniu sandoriu jį perleistų suinteresuotam asmeniui, ne tik kad būtų pažeisti A. V. teisėti interesai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir paneigiamas teisinių santykių stabilumas. Nesant įvykdytam teismo sprendimui nuo 1994 m. iki šiol, suinteresuoto asmens A. V. teisės ir teisėti interesai neturėtų nukentėti vien dėl to, kad suinteresuotas asmuo L. M. ir jos įstatyminė atstovė nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pakankamai ilgas laiko tarpas, nebuvimas galimybės nustatyti tikrosios M G. K. valios dėl ginčo turto perleidimo L. M., negali sukelti neigiamų pasekmių M G. K. įpėdiniui, kuris turtą paveldėjo tik jo atsisakius testamentiniam įpėdiniui, - A. V., kuriam apie motinos M G. K. neaiškiai suformuluotą sutikimą dėl tam tikrų veiksmų net galėjo būti ir nežinoma.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, savo iniciatyva nustatęs, kad pasibaigus terminui, per kurį galėjo būti priverstinai įvykdyta 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis ir jos pagrindu 1994 m. rugpjūčio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2³-257/1994 m., nėra galimybės išaiškinti nekonkrečias ir nevienareikšmiškas minėtos taikos sutarties sąlygas, o kartu ir teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, antstoliui išaiškina, kad 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis ir jos pagrindu 1994 m. rugpjūčio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2³-257/1994 m. išduotas vykdomasis raštas negali būti vykdomi dėl turinio neapibrėžtumo ir nekonkretumo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškimą tenkinti.
Išaiškinti, kad 1994 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis ir jos pagrindu 1994 m. rugpjūčio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2³-257/1994 m. išduotas vykdomasis raštas negali būti vykdomi dėl turinio neapibrėžtumo ir nekonkretumo.
Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.