Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymas tenkintas, nutariant, kad užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už Y. H. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas užstatas – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) pereina valstybei, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu Y. H. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 MGL dydžio (26 000 Lt) bauda. Y. H. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 250 MGL dydžio (32 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir Y. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio (32 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę Y. H. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2012 m. spalio 24 d., iš viso 17 dienų, 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, jog galutinės mokėtinos baudos dydis yra 216 MGL dydžio (28 080 Lt) bauda. Nustatyta, kad Y. H. paskirtą baudą privalo sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – 15 000 Lt užstatą, Y. H. nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir paskirtosios bausmės – baudos sumokėjimo, o sumokėjus paskirtą baudą 15 000 Lt užstatą grąžinti užstato davėjui advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, atstovaujamai advokato Mindaugo Paukštės. Be to, iš Y. H. nuspręsta išieškoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 285 790 Lt. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis aptariamas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. liepos 12 d.

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 22 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymas dėl užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už Y. H. sumokėto 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, Y. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi buvo patenkintas – pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-380-487/2012 Y. H. paskirtos kardomosios priemonės – 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato, įnešto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, pinigines lėšas – 4 334,30 Eur, nutarta perduoti valstybei, jas pervedant į biudžeto surenkamąją sąskaitą.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis panaikinta, nutariant Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą dėl užstato perėjimo valstybei, nuteistajam Y. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

4. Nagrinėjant Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą antrą kartą skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi jis buvo tenkintas. Teismas konstatavo, kad iš kontrolinės bylos matyti, jog prokuroro 2012 m. spalio 24 d. nutarimu įtariamajam Y. H. buvo skirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt užstatas, jam buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų; įtariamasis pasižadėjo šias pareigas vykdyti. Įtariamasis ir užstato davėjas – advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“, buvo įspėti, kad jei įtariamasis šių pareigų nevykdys, užstatas pereis valstybei. Prokuroro nutarime nebuvo nurodytas šios kardomosios priemonės terminas, ar tai, kad nustatytos pareigos galioja tik ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, taigi jos taip pat galioja baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus bei pradėjus jo vykdymą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-309-449/2019. Iš prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad Y. H. buvo žinoma jam teismo skirtiną bausmę – baudą, kadangi Y. H. su siūlomu baudos dydžiu nesutiko, prašė teismo, kaip galima sumažinti baudos dydį. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Y. H. daugiau nei 12 metų nuo priimto baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jokių mokėjimų į VMI surenkamąsias sąskaitas nėra atlikęs. LITEKO nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų prašęs teismo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą ar baudą išdėstyti dalimis. Tad žinojo apie jam paskirtą baudą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų bent dalį jos, ir išvyko į savo pilietybės šalį (Baltarusijos Respubliką), kuriai paskirtos bausmės vykdymo perdavimas praktiškai neįmanomas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nuteistasis vengė atlikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, tad šiais veiksmais nevykdė prokuroro nutarime paskirti kardomąją priemonę – užstatą, numatytos pareigos nekliudyti proceso eigos.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) nuteistąjį Y. H. atleisti nuo bausmės, paskirtos 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdymo (suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui); 2) panaikinti Y. H. taikytą kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 344,3 Eur) užstatą, ir, kaip užstatą, sumokėtą piniginę įmoką grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

5.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, teisiškai ydinga, joje nukrypta nuo Lietuvos apeliacinio teismo nurodytų gairių, suformuotų priėmus sprendimą grąžinant šią bylą nagrinėti iš naujo. Skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties motyvai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatoms, paneigia bausmės vykdymo senaties institutą, iškreipia vykdymo prasmę ir esmę, pateisina valstybės institucijų neveikimą. Skunde aukštesniajam teismui pabrėžiama ir tai, kad analizuojamu atveju klausimai yra sprendžiami baudžiamojoje byloje, kuri yra sunaikinta, tad remtis jos medžiaga nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, visi prokuroro ir teismo motyvai negali būti laikomi neginčijamais.

5.2. Skunde nesutinkama su nemotyvuotu skundžiamos nutarties teiginiu (12 pastraipa), jog nuteistasis žinojo apie jam paskirtą bausmę. Šiam teiginiui pagrįsti nėra jokių duomenų. Tuo tarpu aptariama aplinkybė, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos nagrinėjamoje byloje, 7 pastraipa, privalo būti įvertinta.

5.3. Vilniaus apygardos teismas taip pat nenurodė ir neanalizavo, kada nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas, ar jis buvo atiduotas vykdyti. To išsiaiškinti, anot skundo autoriaus, akivaizdžiai neįmanoma, atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla yra sunaikinta. Nesant jokių duomenų, kad teismo baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas nuteistajam Y. H. (pavyzdžiui, išsiunčiant nuteistojo gyvenamosios vietos adresu, kuris byloje buvo žinomas), darytina išvada, kad pastarasis procesinis dokumentas nuteistajam nebuvo įteiktas. Taip pat nėra duomenų, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, jis buvo perduotas vykdyti. Skundo autoriaus teigimu, net ir tuo atveju, jeigu aptariamas dokumentas buvo perduotas vykdyti, jis galėjo būti perduotas vykdyti dalyje dėl kontrabandinių cigarečių sunaikinimo, bet ne dėl nuteistajam paskirtos bausmės (baudos), todėl abejotina, kad vykdymas apskritai buvo pradėtas.

5.4. Skunde aukštesniajam teismui remiamasi 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nurodant, jog ši sutartis yra galiojanti, kadangi būtent jos nuostatų pagrindu 2021 metais Lietuva atsisakė vykdyti Baltarusijos Respublikos prašymą išduoti Sviatlaną Cichanouskąją. Tai rodo, jog aptariama sutartis veikė, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsakingos valstybės institucijos nesiėmė priemonių įteikti teismo įsakymą nuteistajam Y. H. ar išieškoti paskirtą baudą ir net nepradėjo baudos vykdymo. Atitinkamai valstybinių institucijų neveikimu negali būti grindžiami jokie sprendimai.

5.5. Teismas klaidingai aiškino ir taikė BPK 133 straipsnio nuostatas, kadangi įstatymo redakcijoje galiojusioje iki 2013 m. spalio 17 d. apskritai nebuvo numatyta galimybė nukreipti užstatą į paskirtos baudos sumokėjimą. BPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja, kaip ir kokia apimtimi užstatu siekiama užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Pagal tuo metu galiojusią BPK 133 straipsnio 4 dalį įtariamajam buvo išaiškinama jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas yra įspėjamas, kad, jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei.

5.6. Analizuojamu atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesilaikyta ir BPK 352 straipsnio 1–2 dalių, BVK 6 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų. Pagal formuojamą teismų praktiką, nors BVK 6 straipsnyje nėra numatytas maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nustatomas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-245-658/2023). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju jokie teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo veiksmai pradėti nebuvo, nuteistojo Y. H. atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo senaties institutas, tad jis atleistinas nuo bausmės. Tokios praktikos laikomasi teismų praktikoje – pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-157-908/2024, be kita ko, nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar baudžiamojo įsakymo vykdymo senatis nėra suėjusi, reikšminga nustatyti, ar po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis nevengė atlikti jam paskirtos bausmės. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo (pavyzdžiui, slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, sistemingas gyvenamosios vietos keitimas, gyvenimas turint svetimus ar padirbtus dokumentus, pajamų ar turto slėpimas, kitokios aplinkybės, trukdančios nustatyti asmens tapatybę ar turtą). Veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, nelaikomi vengimu atlikti bausmę. Skundo autoriaus teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis Y. H. vengė atlikti bausmę, bandė jos išvengti ar padarė naują nusikalstamą veiką, tad laikytina, kad teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties terminas nenutrūko (BK 96 straipsnio 4 dalis).

5.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kardomosios priemonės, taip pat ir užstatas, negali būti civilinio ieškinio užtikrinimo priemone, jomis negali būti siekiama ne procesinių, o kriminalinei bausmei ar poveikio priemonėms būdingų tikslų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Pagal aktualios redakcijos BPK 133 straipsnio 7 dalį, baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, užstatas grąžinamas jo davėjui. Užstato davėjo bei įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos negaliojo, tačiau teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė, ar užstato davėjas sutinka, sumokėta užstato suma gali būti panaudota baudos sumokėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. lS-91-495/2019). Dar daugiau, darytina išvada, kad sumokėto užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti tik tuomet, kai baigiama taikyti aptariamą kardomąją priemonę. Priešingu atveju šios priemonės taikymas neatitiktų jos pagrindinės paskirties. Taigi, piniginė įmoka, kuri buvo sumokėta, kaip užstatas, gali tapti civilinio ieškinio atlyginimo priemone, panaudota kriminalinei bausmei ar baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, patirtoms proceso išlaidoms išieškoti, tačiau tik tuo atveju, kai yra užstato davėjo ir asmens, kuriam ši kardomoji priemonė taikoma, sutikimas ir išnyksta pagrindas taikyti šią kardomąją priemonę. Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalį kardomosios priemonės baigiamos taikyti ir pradėjus bausmės vykdymą, tai reiškia, kad jei bausmė buvo pradėta vykdyti, kardomoji priemonė baigiama taikyti, o jei bausmė nepradėta vykdyti – kardomoji priemonė taikoma. Remiantis šiomis nuostatomis, skundo autoriaus teigimu, prokuroras ir teismas turėtų apsispręsti, ar nagrinėjamoje byloje laikytina, kad vykdymas buvo (ne)pradėtas, ir kaip tokiu atveju vertinti paskirtą kardomąją priemonę BPK 139 straipsnio 3 dalies prasme. Tai skundžiamoje nutartyje padaryta nebuvo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundas atmetamas

6. Skunde aukštesniajam teismui advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) nuteistąjį Y. H. atleisti nuo bausmės, paskirtos 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui; 2) panaikinti Y. H. taikytą kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 344,3 Eur) užstatą, šias pinigines lėšas grąžinant užstato davėjui. Aukštesnysis teismas, įvertinęs advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovo skundo argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria prokuroro prašymas tenkintas, nutariant perduoti advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už nuteistąjį Y. H. sumokėto užstato pinigines lėšas valstybei, jas pervedant į biudžeto surenkamąją sąskaitą, kadangi nuteistasis pažeidė kardomosios priemonės – užstato, sąlygas, yra teisėta ir pagrįsta. Skunde aukštesniajam teismui pateiktų prašymų tenkinti nėra pagrindo.

7. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama, kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, be kita ko, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis). Senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką (BK 96 straipsnio 4 dalis).

8. Nuteistajam Y. H. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta galutinė mokėtina 216 MGL dydžio (28 080 Lt) bauda, nustatant vienerių metų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jos sumokėjimo terminą. Nuteistajam išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai. Kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstatą, Y. H. nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir paskirtosios bausmės – baudos, sumokėjimo, o sumokėjus paskirtą baudą – 15 000 Lt užstatą grąžinti užstato davėjui advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, atstovaujamai advokato Mindaugo Paukštės. Vadovaujantis LITEKO ir ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, aptariamas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. liepos 12 d., o aptariama bauda savanoriškai turėjo būti sumokėta iki 2014 m. liepos 12 d. Nepaisant to, LITEKO ir VMI į bylą pateikti duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis Y. H. aptariamos baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo. Priverstiniam vykdymui nurodytas išieškojimas taip pat nebuvo nukreiptas dėl toliau nurodomų priežasčių.

9. Įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos (BPK 342 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priverstinai išieško antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis), tokio nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su vykdomojo rašto dėl priverstinio baudos išieškojimo pateikimu antstoliui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimu antstoliui ir vykdomosios bylos pradėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-301-1020/2020, 1S-109-626/2021). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Analizuojamas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad antstolis jam pavestų funkcijų negali vykdyti užsienio valstybėje. Dar daugiau, nei 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nei kitos tarptautinės sutartys, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, nereglamentuoja vienos valstybės teismo paskirtos baudos (ar turto konfiskavimo) vykdymo tvarkos kitos valstybės teritorijoje. Tai patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje asmeniui paskirtos baudos (turto konfiskavimo) vykdymo perdavimas į Baltarusijos Respubliką nėra galimas. Analizuojamo teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad nuteistasis Y. H. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, bylos duomenimis gyvenantis Baltarusijos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys antstoliai neturėjo objektyvių galimybių pradėti priverstinio baudžiamuoju įsakymu paskirtos savanoriškai nesumokėtos baudos išieškojimo Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

10. ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nuteistasis Y. H. po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Taigi, šio teismo baigiamojo akto vykdymo senaties termino skaičiavimas BK 96 straipsnio 4 dalies pagrindu nenutrūko. Sprendžiant ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamojo įsakymo vykdymo senatis yra suėjusi, toliau reikšminga nustatyti, ar po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo nuteistasis Y. H. vengė atlikti bausmę, dėl ko baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties eiga būtų sustojusi (BK 96 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024).

11. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nors nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-380-487/2012, pasibaigus jos saugojimo terminui, buvo sunaikinta, iš pateiktos ikiteisminio tyrimo kontrolinės bylos matyti, kad 2012 m. spalio 24 d. prokuroro nutarimu tuo metu įtariamajam Y. H. buvo skirta kardomoji priemonė – 15 000 Lt užstatas. Šiam įtariamajam buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir jis pasižadėjo (pasirašydamas ant aptariamo prokuroro nutarimo) šias pareigas vykdyti. Dar daugiau, tiek įtariamasis Y. H., tiek užstato davėjas advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“ buvo raštiškai įspėti, kad tuo atveju, jei įtariamasis aptariamų pareigų nevykdys, užstatas pereis valstybei (tiek įtariamajam, tiek užstato davėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei pasirašant ant prokuroro nutarimo, b. l. 1–13). Taigi, BPK 133 straipsnio 4 dalies (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-758 redakcija) nuostatos buvo įgyvendintos tinkamai. Iš ikiteisminio tyrimo kontrolės bylos matyti ir tai, kad Y. H. 2012 m. lapkričio 5 d. buvo išsiųstas 2012 m. spalio 24 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą, vertimas į rusų kalbą (b. l. 16). Atsižvelgus į tai, šiam asmeniui buvo žinomos aptariamos kardomosios priemonės taikymo sąlygos, be kita ko, reikalavimas nekliudyti proceso eigos. Apibendrinus darytina išvada, kad nuteistajam Y. H. buvo žinoma ir apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, nors ir nesutiko su prokuroro siūlomos baudos dydžiu ir prašė jį sumažinti. Taigi, darytina išvada, kad nurodytas nuteistasis žinojo apie prokuroro kreipimąsi su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo į teismą ir prokuroro siūlomą baudos bausmę.

12. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis siauruoju aiškinimu, baudžiamojo proceso pabaiga, be kita ko, yra siejama su pradėjimu vykdyti bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Tačiau teisės doktrinoje nurodoma ir tai, kad baudžiamasis procesas apima ir nuosprendžių bei nutarčių vykdymo stadiją (Goda, G.; Kazlauskas, M.; ir Kuconis, P. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Registrų centras, 2011, p. 18). Pastarąją (plačiąją) baudžiamojo proceso sudėtinių dalių sampratą, apimančią ir teismo baigiamojo akto vykdymą, patvirtina ir tai, kad BPK tam tikra apimtimi reglamentuoja teismo baigiamųjų aktų vykdymo klausimus (pavyzdžiui, BPK 335, 340, 342, 347–348, 351–358 straipsniai). Dar daugiau, BPK 119 straipsnyje, kaip vienas iš kardomųjų priemonių (taigi, ir užstato) skyrimo tikslų, nurodomas būtent siekis užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Vertinant visas šias aplinkybes tarpusavyje, taip pat atsižvelgus į tai, kad baudžiamasis procesas ir jo rezultatas (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu paskirtos, be kita ko, baudos bausmės įvykdymas), be bausmės vykdymo etapo netektų prasmės, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, jog baudžiamasis procesas nesibaigia bylos išnagrinėjimu teisme, nuosprendžio priėmimu ar jo įsiteisėjimu.

13. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad ĮKNR duomenimis iš suėmimo paleistas Y. H. išvyko į Baltarusijos Respubliką, ją aiškinant atsietai, savaime nebūtų pakankama konstatuoti, kad išvykimu iš Lietuvos Respublikos šis asmuo siekė slapstytis ar vengti vykdyti baudžiamąjį įsakymą, t. y. sumokėti paskirtą baudą. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pastarasis nuteistasis išvyko iš Lietuvos žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą ir jam siūlomą skirti baudos bausmę. Nors aptariama baudžiamoji byla Nr. 1-380-487/2012 yra sunaikinta ir skundo nagrinėjimo medžiagoje (ikiteisminio tyrimo kontrolinėje byloje) nėra likę išsaugotų dokumentų apie įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą nuteistajam, šios aplinkybės neleidžia teigti, kad baudžiamasis įsakymas Y. H. apskritai nebuvo įteiktas. Šiame kontekste pažymėtina, kad advokatas Mindaugas Paukštė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra ne tik užstato davėjo – advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovu, bet taip pat ikiteisminio tyrimo metu gynė nuteistąjį Y. H. Atsižvelgus į tai, aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog Y. H. buvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą baudžiamąjį įsakymą ir jo atžvilgiu pritaikytą baudžiamąją atsakomybę.

14. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam Y. H. kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstatą, nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir paskirtosios bausmės – baudos, sumokėjimo. Akivaizdu, jog šia kardomąja priemone buvo siekiama vieno iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – netrukdomo nuosprendžio (šiuo atveju – baudžiamojo įsakymo) įvykdymo. BPK 133 straipsnis nedetalizuoja atvejų, kuriems esant užstato taikymas baigiamas, o BPK 139 straipsnis reglamentuoja bendrus visų kardomųjų priemonių taikymo pabaigos pagrindus. Tai leidžia daryti išvadą, jog užstato taikymo užbaigimas nėra siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimu, todėl Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu palikdamas nuteistajam kardomąją priemonę – užstatą, iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo, nepažeidė BPK reikalavimų.

15. Žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, nuteistasis Y. H. nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų bent dalį paskirtos baudos (LITEKO duomenys), o teismų praktikoje tokie atvejai, kai nuteistasis žino apie jam paskirtą baudą, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad sumokėtų bent jos dalį, yra laikomi vengimu atlikti bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-175-870/2024). Nors prokuroro nutarime skirti kardomąją priemonę – užstatą, tiesiogiai nenurodyta, kad skiriama kardomąja priemone buvo siekiama, be kita ko, užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, tačiau nurodyta, kad kardomosios priemonės – užstato paskyrimu siekiama, be kita ko, užtikrinti, kad Y. H. netrukdys procesui. Tiek nuteistasis, tiek užstato davėjo atstovas buvo įspėti, kad jei nuteistasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Taigi, advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“, atstovaujama advokato M. Paukštės, prisiėmė atsakomybę dėl Y. H. nustatytų sąlygų (pareigų), kurios buvo nurodytos prokuroro 2012 m. spalio 24 d. nutarime skirti kardomąją priemonę – užstatą. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis Y. H., pažeisdamas kardomosios priemonės – užstato, sąlygas, sąmoningai iki šiol nesumokėdamas (jokios dalies) minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos, vengė atlikti jam paskirtą baudos bausmę. Dėl šių priežasčių baudžiamasis įsakymas dalyje dėl paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės iki šiol nėra pradėtas vykdyti. Atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, nes nuteistasis po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo vengė atlikti bausmę (BK 96 straipsnio 3 dalis), Y. H. atleisti nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, nėra pagrindo.

16. Iš pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovas advokatas Mindaugas Paukštė, būdamas profesionaliu, kvalifikuotu teisininku, itin ilgą laiko tarpą nuo savanoriško baudos sumokėjimo termino pasibaigimo (2014 m. liepos 12 d.), t. y. daugiau nei 10 metų, nesidomėjo piniginių lėšų, sumokėtų, kaip užstatas, likimu. Šios aplinkybės kitų anksčiau šioje nutartyje išanalizuotų aplinkybių visumoje tik pagrindžia užstato davėjo supratimą, jog nuteistajam, už kurį buvo įmokėtas aptariamas užstatas, vengiant sumokėti baudą ir taip trukdant procesui (taigi, pažeidus paskirtos kardomosios priemonės sąlygas), užstatas pereina valstybei.

17. Atsižvelgus į visus anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundo aukštesniajam teismui reikalavimai yra nepagrįsti, tad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama galioti. Užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už nuteistąjį Y. H. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtam 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatui perėjus valstybei, kadangi nuteistasis pažeidė nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas, aptariama kardomoji priemonė laikoma baigta taikyti.

Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.