Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą dėl su teismo baudžiamojo įsakymo vykdymu susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-166/10 J. B. (I. B.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam, atitinkamai, 90 MGL (11 700 Lt) ir 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant J. B. subendrintą 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaičius į skiriamą bausmę 12 dienų laikiną sulaikymą ir suėmimą, J. B. paskirta galutinė 76 MGL (9 880 Lt) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – 10 000 Lt užstatas – palikta iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – paskirtos baudos sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas atmetamas.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-166/10 pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 90 MGL (11 700 Lt) dydžio baudą, ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu J. B. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, paskiriant jam subendrintą bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą. Įskaičius į skiriamą bausmę 12 dienų laikiną J. B. sulaikymą ir suėmimą, nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 76 MGL (9 880 Lt) dydžio bauda. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Lt dydžio užstatas – palikta iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – paskirtos baudos sumokėjimo.

11. Pagal BPK 342 straipsnį, įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Kadangi nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priverstinai išieško antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis), tokio nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su vykdomojo rašto dėl priverstinio baudos išieškojimo pateikimu antstoliui. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Tokios nuostatos suponuoja, kad antstolis jam pavestų funkcijų negali vykdyti užsienio valstybėje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. B. yra Ukrainos pilietis, teismui pateiktais duomenimis, gyvenantis Ukrainoje, todėl antstolis negalėjo vykdyti vykdomojo dokumento (dėl baudos išieškojimo) jo atžvilgiu Ukrainos teritorijoje.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis dėl J. B. paskirtos baudos priverstinio vykdymo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau atsakymas dėl galimumo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamąjį įsakymą nebuvo gautas, todėl sprendžiant klausimą dėl prokuroro prašymo (ne)tenkinimo buvo pakartotinai kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašant pateikti atsakymą dėl galimumo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamąjį įsakymą įvykdyti Ukrainoje. Visgi, iš gauto Teisingumo ministerijos 2024 m. gruodžio 3 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipėsi į Ukrainos teisingumo ministeriją dėl aptariamo baudžiamojo įsakymo pripažinimo ir vykdymo Ukrainoje, tačiau atsakymas iš užsienio valstybės teisingumo ministerijos nebuvo gautas.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. B. po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, vadinasi, minėto teismo sprendimo vykdymo senaties terminas nenutrūko (BK 96 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar baudžiamojo įsakymo vykdymo senatis nėra suėjusi reikšmingas klausimas, ar po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis nevengė atlikti jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Paprastai tai yra slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, sistemingas gyvenamosios vietos keitimas, gyvenimas turint svetimus ar padirbtus dokumentus, pajamų ar turto slėpimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę ar turtą, sudarymas. Veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, nelaikomi vengimu atlikti bausmę.

14. Iš prokuroro prašymo nagrinėjimui teismui pateiktos medžiagos bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad J. B. buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neprieštaravo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui, tačiau nesutiko su prokuroro siūlomos baudos dydžiu ir prašė jį sumažinti, taigi jam buvo žinoma apie prokuroro kreipimąsi su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo į teismą ir prokuroro siūlomos bausmės. Be to, iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis J. B. 2010 m. gruodžio 7 d. pasirašytinai gavo teismo baudžiamojo įsakymo vertinimą į rusų kalbą, o 2010 m. gruodžio 22 d. jam buvo išsiųstas rašytinis įspėjimas dėl paskirto baudos tvarkos ir savanoriško sumokėjimo termino iki 2011 m. vasario 22 d. Nors pasibaigus baudžiamajam procesui nuteistojo J. B. išvykimas iš Lietuvos Respublikos savaime negali būti laikomas slapstymusi ir vengimu vykdyti baudžiamąjį įsakymą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą ir jam siūlomą skirti bausmę. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad nuteistasis J. B. vengė atlikti jam paskirtą baudos bausmę.

15. Kita vertus, net ir nustačius, kad nuteistasis vengia atlikti paskirtą bausmę, teismas neturi pagrindo tenkinti prokuroro prašymą, susijusį su ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirtos kardomosios priemonės – užstato – nukreipimu į baudos sumokėjimą.

16. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

17. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu J. B. paskirta kardomoji priemonė palikta galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – paskirtos baudos sumokėjimo. Visgi, kaip matyti iš 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą, nagrinėjamu atveju užstatas buvo skirtas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, t. y. užstatas nebuvo skirtas galimo nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui.

18. Šiuo metu galiojančioje Baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 7 dalies redakcijoje numatyta, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Kita vertus, tokia nuostata baudžiamojo proceso įstatyme įsigaliojo tik nuo 2021 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad užstato davėjas B. I. (B. I.), įmokėdamas užstatą ar priimant baudžiamąjį įsakymą, būtų davęs sutikimą, jog jo įmokėtos piniginės lėšos būtų naudojamos J. B. skirtinos baudos įvykdymui. Teismas nepritaria prokuroro prašyme nurodomiems argumentams, kuriais grindžiamas tariamas supratimas ir neprieštaravimas, kad užstato suma būtų skirta baudai sumokėti. Teismo įsitikinimu, užstato davėjo neprieštaravimas sumokėtos užstato sumos nukreipimui į baudos įvykdymą negali būti preziumuojamas ir turi būti aiškiai išreikštas.

19. Pastebėtina, kad kaip ir nurodoma prokuroro prašyme, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024, konstatuota, jog baudžiamuoju įsakymu asmeniui kardomoji priemonė – užstatas – skirta iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo, t. y. iki bus sumokėta bauda; taigi, net suėjus baudos vykdymo senačiai, šie pinigai būtų nukreipti į valstybės biudžetą, o ne atiduoti užstato davėjui. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje, kurioje priimta prokuroro minima ir cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartis, buvo nustatytos kitokios aplinkybės nei nagrinėjamu atveju, t. y. užstato davėjas buvo išreiškęs sutikimą su sumokėto užstato nukreipimu į paskirtą baudą. Atsižvelgiant į šiuo atveju nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo remtis aptarta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi kaip precedentu nagrinėjamo prašymo kontekste.

20. Šiuo atveju, nuteistajam vengiant įvykdyti jam paskirtą bausmę, nesuėjus BK 96 straipsnyje numatytam penkiolikos metų nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kuriam suėjus ir nenutrūkus senaties eigai, apkaltinamasis nuosprendis (taip pat ir baudžiamasis įsakymas) negali būti vykdomas, taip pat nesant duomenų apie užstato davėjo sutikimą dėl užstato sumos nukreipimo baudžiamojo įsakymo įvykdymui, teismas neturi pagrindo tenkinti prokuroro prašymą ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje saugomą 2 896,2 Eur dydžio sumą nukreipti į J. B. paskirtos bausmės – baudos – įvykdymą bei pateikti baudžiamąjį įsakymą vykdyti antstoliui. Tai sudaro pagrindą prokuroro prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.