Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-175-870/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-06-18Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-15
Bylos Nr.
1S-175-870/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00130-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
J. R.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-175-870/2024
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00130-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.6; 2.5.17; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo J. R. (I. R.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria tenkintas prokuroro teikimas dėl baudos vykdymo nukreipimo į užstatą baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-318/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. (I. R.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį – 450 MGL dydžio (16 947 Eur) bauda; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 180 MGL dydžio (6 778 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir J. R. paskirta galutinė subendrinta 450 MGL dydžio (16 947 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytu nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d., t. y., 2 dienos, jas prilyginant 4 MGL dydžio (150 Eur) baudai ir J. R. paskirtos baudos dydis sumažintas iki 296 MGL (11 147 Eur). Kardomoji priemonė – 5 000 Eur užstatas J. R. buvo paliktas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo. Įvykdžius teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y., sumokėjus paskirtą baudą, 5 000 Eur dydžio užstatas grąžintinas užstato davėjui Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, registruotai Gynėjų g. 14-79, Vilniuje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. R. nuspręsta išieškoti nusikaltimo padarymo priemonės (konfiskuotinų transporto priemonių) vertę atitinkančią pinigų sumą – 37 970 Eur.

2. 2024 m. gegužės 30 d. prokuroras Tomas Songaila kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas baudos vykdymą nukreipti į sumokėtą užstatą, kuris iki šiol yra saugomas Lietuvos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi buvo tenkintas prokuroro prašymas ir nuspręsta nukreipti J. R. paskirtą kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą į jam Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 296 MGL dydžio (11 147 Eur) baudos sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Nuteistojo J. R. gynėjas advokatas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nuteistąjį J. R. atleisti nuo bausmės vykdymo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui bei įpareigoti Lietuvos Generalinę prokuratūrą grąžinti 5 000 Eur užstatą APB „Advokat.lt“.

4.1. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai, kas reiškia, kad įstatymo leidėjas net nesieja baudos nemokėjimo su vengimu atlikti bausmę, o tik nurodo, kad baudos bausmė vykdoma priverstinai, jei asmuo jos nevykdo savanoriškai. Gynėjo vertinimu, nepagrįstas teismo motyvas, kad nuteistasis vengė atlikti bausmę ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, kadangi nuteistajam nebuvo apribota teisė išvykti iš Lietuvos Respublikos, o vykdymo procesas galimas ir užsienyje.

4.2. Gynėjas skunde pažymi, jog priverstinį baudos išieškojimą reglamentuoja BVK 8 straipsnis, kuriame nurodyta, jog nuteistajam nesumokėjus baudos, teismas išduoda vykdomąjį raštą priverstiniam bausmės vykdymui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o vėliau vykdomasis raštas net negali būti išduotas, todėl prokuroro prašymas negalėjo būti tenkintas. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog prokuroro prašymas pateikti vykdomąjį raštą antstoliui negalėjo būti tenkinamas dar ir dėl to, kad pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog Lietuvos Respublikoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta, todėl toks vykdomasis raštas net negalėtų būti priimtas, nekalbant apie tai, kad vykdomasis raštas net negalėtų būti išduotas, nes pažeistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas.

4.3. Skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kad J. R. būtų vengęs nuosprendžio (šiuo atveju baudžiamojo įsakymo) vykdymo ar iki sueinant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, todėl šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi ar nutrūkusi. Taip pat nėra galimybės nukreipti paskirtos bausmės vykdymą į sumokėto užstato sumą, kadangi yra pažeistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, todėl užstatas grąžintinas jį sumokėjusiai Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, o nuteistasis atleistinas nuo bausmės vykdymo.

4.4. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie išduotą vykdomąjį raštą ar vykdymo procesą, naujas vykdomasis raštas negali būti išduotas ar pateiktas jį vykdyti, todėl tenkinti prokuroro prašymo nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjo advokato skundo argumentais, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad jog suėjo J. R. paskirtos bausmės vykdymo senaties terminas ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi nepagrįstai tenkino prokuroro prašymą dėl baudos vykdymo nukreipimo į užstatą.

6. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

7. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

8. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pripažino, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę, todėl sprendė, jog baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Aukštesnysis teismas su tokia žemesniojo teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti. Nors žemesnysis teismas vengimą atlikti paskirtą bausmę taip pat grindė ir ta aplinkybe, jog nuteistasis J. R. išvyko iš Lietuvos Respublikos, vis tik pats išvykimo į gyvenamosios vietos valstybę faktas negali būti laikomas vengimu atlikti paskirtą bausmę. Tačiau vertinant visumą baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių, t. y., kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamasis įsakymas 2016 m. vasario 20 d. buvo įteiktas J. R. pasirašytinai (b. l. 91), Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nuteistajam J. R. išsiuntė rašytinį įspėjimą dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos vykdymo (b. l. 95, 98), be to, J. R. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat buvo supažindintas su prokuroro prašomu baudos dydžiu (b. l. 74–76), tačiau J. R. jam paskirtos baudos nesumokėjo, nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų bent dalį paskirtos baudos, todėl darytina išvada, jog nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą bausmę.

9. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos santykiuose su Rusijos Federacija nei 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nei kitos tarptautinės sutartys, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, nereglamentuoja vienos valstybės teismo paskirtos baudos arba arešto bausmės vykdymo tvarkos kitos valstybės teritorijoje. Tuo atveju, jeigu Rusijos Federacijos pilietis, kuriuo atžvilgiu yra priimtas teismo nuosprendis, nėra išvykęs į kitą užsienio valstybę arba nėra žinoma, kad jis turėtų turto (pajamų), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, kitoje užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiai nuteistiems Rusijos Federacijos piliečiams paskirtų minėtų bausmių vykdymo perdavimui jų pilietybės valstybėje nėra teisinio pagrindo (b. l. 103–104). Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamentas rašte yra nurodęs, jog 2011 m. gruodžio 7 d. Rusijos Federacijos federaliniu įstatymu Nr. 420 „Dėl Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso ir kitų teisės aktų pakeitimų“ buvo panaikinta nuostata, kuria buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 188 straipsnis) (b. l. 105–106). Taigi aptarti duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. paskirtos bausmės – baudos priverstinai įvykdyti nebuvo galimybės, kadangi Rusijos Federacijoje baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą nėra taikoma, dėl ko Rusijos Federacijos teismai atsisako pripažinti ir vykdyti nuosprendžius, taip pat nėra jokių tarptautinių teisės aktų, kurių pagrindu būtų galimybė kreiptis į Rusijos Federaciją dėl Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos įvykdymo.

10. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog nuteistasis J. R. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė, kuris atstovavo užstato davėją Advokatų profesinę bendriją „Advokat.lt“, sutiko su sumokėto 5 000 Eur užstato nukreipimu į paskirtą baudą (b. l. 68–70). Nors teismas priimdamas baudžiamąjį įsakymą neatsižvelgė į prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktu pasiūlymu kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą nukreipti baudos sumokėjimui bei į užstato davėjo ir nuteistojo sutikimą užstatą nukreipti į baudos sumokėjimą, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis J. R. vengė atlikti jam paskirtą bausmę, taip pat nesant galimybės priverstinai išieškoti paskirtos baudos Rusijos Federacijoje, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo skundžiama nutartimi pagrįstai buvo nutarta tenkinti prokuroro prašymą dėl baudos vykdymo nukreipimo į užstatą.

11. Paminėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. kardomoji priemonė – užstatas skirta iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo, t. y. iki bus sumokėta bauda (b. l. 80–84, 92–93). Taigi net suėjus baudos vykdymo senačiai, šie pinigai būtų nukreipti į valstybės biudžetą, o ne atiduoti užstato davėjui.

12. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, nuteistojo J. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundas yra nepagrįstas, todėl jis yra atmetamas ir paliekama galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. R. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė