Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo gautą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos (toliau – ir prokuroras) prašymą dėl baudos vykdymo nukreipimo į užstatą baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-318/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. (I. R.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 180 MGL (6 778 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir J. R. paskirta galutinė subendrinta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytu nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d., t. y., 2 dienos, jas prilyginant 4 MGL (150 Eur) baudai ir J. R. paskirtos baudos dydis sumažintas iki 296 MGL (11 147 Eur). Kardomoji priemonė – 5 000 Eur užstatas J. R. buvo paliktas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo. Įvykdžius teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y., sumokėjus paskirtą baudą, 5 000 Eur dydžio užstatas grąžintinas užstato davėjui Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, registruotai Gynėjų g. 14-79, Vilniuje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. R. nuspręsta išieškoti nusikaltimo padarymo priemonės (konfiskuotinų transporto priemonių) vertę atitinkančią pinigų sumą – 37 970 Eur.

2. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 30 d. gautas prokuroro prašymas, kuriame nurodyta, jog pirmiau nurodytas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. kovo 8 d., todėl yra vykdytinas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-186-318/2016 dėl cigarečių saugojimo išlaidų – 5,78 Eur, transporto priemonių transportavimo išlaidų – 210 Eur bei saugojimo išlaidų – 21,05 Eur priteisimo iš J. R.. Prokurorui pasikreipus į Vilniaus apygardos teismą dėl duomenų apie bausmės įvykdymą, gautas atsakymas, jog jokių duomenų apie šios baudos sumokėjimą ar išieškojimą nėra. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje iki šiol saugoma 5 000 Eur užstato suma, prašoma spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo nukreipimą į sumokėto užstato sumą bei pateikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamąjį įsakymą vykdyti antstoliui, siunčiant per antstolių rūmus.

3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. birželio 18 d. gautas advokato Mindaugo Paukštės atsiliepimas į prokuroro teikimą, kuriame prašoma netenkinti prokuroro teikimo, nuteistąjį J. R. atleisti nuo bausmės vykdymo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui ir 5 000 Eur dydžio užstatą grąžinti APB „Advokat.lt“. Nurodoma, kad prokuroro prašymas iš esmės pažeidžia BK 96 straipsnio nuostatas, todėl yra netenkintinas. Pagal bylos duomenis aptariamas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. kovo 8 d., todėl akivaizdu, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pasibaigė dar 2021 m. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. R. iki nurodyto termino padarė naują nusikalstamą veiką, todėl senaties eiga nėra nutrūkusi ir galimybės nukreipti užstatą į paskirtos bausmės vykdymą nėra, taigi užstatas yra grąžintinas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro teikimas tenkinamas

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 7 dalis numato, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.

5. Kaip yra matyti iš 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą (b. l. 68–70), nuteistasis J. R. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė, kuris atstovavo užstato davėją Advokatų profesinę bendriją „Advokat.lt“, sutiko su sumokėto 5 000 Eur užstato nukreipimu į paskirtą baudą. 2016 m. sausio 12 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 77–78) taip pat prašoma kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir užstatą nukreipti baudos sumokėjimui. Vis dėlto iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamojo įsakymo matyti (b. l. 80–84), jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą J. R. palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo. Teismo baudžiamąjį įsakymą įvykdžius, t. y., sumokėjus paskirtą baudą, 5 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjui Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

6. Atsiliepime į prokuroro teikimą advokatas M. Paukštė teigia, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytas 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Apygardos teismas nesutinka su šiais argumentais. BK 96 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai yra paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

7. Teismų praktikoje vengimu atlikti bausmę yra laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Šiuo atveju bylos medžiaga įrodo, jog J. R. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, taip pat buvo supažindintas su prokuroro prašomu baudos dydžiu (b. l. 74–77), tačiau šiuo procesu toliau visiškai nesidomėjo, išvyko iš Lietuvos Respublikos (b. l. 91), per jam nustatytą 2 mėnesių terminą nesumokėjo paskirtos 296 MGL (11 147 Eur) dydžio baudos (b. l. 109). Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo atveju yra sustojęs, kadangi J. R. akivaizdžiai vengė atlikti jam paskirtą bausmę.

8. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos būtinosios sąlygos nukreipti nuteistajam J. R. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą į jam paskirtos 296 MGL (11 147 Eur) baudos sumokėjimą. Įvertinus tai, prokuroro teikimas yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 7 dalimi, 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos prašymą tenkinti.

Nukreipti nuteistajam J. R. paskirtą kardomąją priemonę – 5 000 Eur užstatą į jam Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 296 MGL (11 147 Eur) baudos sumokėjimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.