- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-309-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria R. V. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 30 000 Eur užstatas už I. V. perduotas į valstybės biudžetą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 13 metų bausme. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti kardomosios priemonės – 30 000 Eur užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas: I. V. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 5 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį ir I. V. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
2. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos prašymas priimti sprendimą dėl I. V. paskirtos kardomosios priemonės – 30 000 Eur užstato perdavimo valstybei, nes I. V. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, neatvyksta registruotis į policijos įstaigą, pasislėpė nuo bausmės atlikimo, 2019 m. rugsėjo 27 d. paskelbta jo paieška.
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos prašymas patenkintas ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį R. V. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 30 000 Eur užstatas už I. V. perduotas į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad I. V. pažeidė kardomosios priemonės užstato sąlygą (nekliudyti proceso eigai), todėl užstato davėjos R. V. sumokėtas užstatas turi būti perduotas valstybei.
Šalies argumentai
4. R. V. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir jai grąžinti 30 000 Eur užstatą. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo išspręstas jos sūnui I. V. dar ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių klausimas, tačiau ši nuosprendžio dalis nėra tokia vienareikšmė, kad būtų galima teigti, jog kardomosios priemonės, iš jų ir užstatas, turi būti taikomos ir po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis yra vieningas teismo baigiamasis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas visa apimtimi ar atskirose jo dalyse gali būti patikrintas tik aukštesnės instancijos teismo (teismų). Tačiau pats nuosprendį priėmęs teismas savo priimto baigiamojo akto revizuoti negali, tuo labiau negali vienaip ar kitaip interpretuoti savo priimto baigiamojo akto formuluočių, dėl jų pasisakydamas kitais nuosprendžio vykdymo metu kylančiais klausimais priimtuose procesiniuose sprendimuose, kaip kad šiuo atveju neteisėtai padarė skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog atitinkamos nuosprendžio dalys, liečiančios kardomąją priemonę užstatą, yra ,,teisiškai nereikšmingos“ ir ,,nesukeliančios teisinių pasekmių“. Toks skundžiamos nutarties argumentas yra akivaizdžiai neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Analizuojant 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo išspręstas jos sūnui I. V. paskirtų kardomųjų priemonių klausimas, nurodyta, jog visos kardomosios priemonės, iš jų ir užstatas, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tai sudaro vienareikšmį pagrindą išvadai, kad nei viena iš I. V. paskirtų kardomųjų priemonių, iš jų ir užstatas, negali būti taikoma po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nors kitame nuosprendžio sakinyje nurodoma ,,kardomąsias priemones panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti“, tačiau pačiam teismui kardomųjų priemonių galiojimo terminą apibrėžus ,,iki nuosprendžio įsiteisėjimo“ jos negali galioti ilgiau, todėl ir jų panaikinimas turi sutapti laike su jų galiojimo pabaiga, kurią apibrėžia nuosprendžio įsiteisėjimo data. Tokiu būdu aukščiau aptartas nuosprendžio rezoliucinės dalies loginis prieštaringumas, sudaręs pagrindą įvairioms šios apkaltinamojo nuosprendžio dalies interpretacijoms, vertintinas kaip klaida.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties turinio, jos sūnui I. V. skiriant kardomąją priemonę užstatą nebuvo nustatyta jokių kitų sąlygų (įpareigojimų) nei nurodyta BPK 133 straipsnio 4 dalyje. Taigi skiriant užstatą, priešingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, jam nebuvo nustatyta pareiga pradėti atlikinėti nuosprendžiu paskirtą bausmę ar ją atlikti, kurios nevykdymas jam sukeltų neigiamas teisines pasekmes, pasireiškiančias užstato perdavimu į valstybės biudžetą. Svarbu įvertinti tai, kad nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nuteistasis I. V. būtų pažeidęs jam taikomos kardomosios priemonės užstato sąlygas, todėl neatsirado ir pagrindas už I. V. sumokėtą užstatą perduoti į valstybės biudžetą. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje pateikiama pareigos ,,nekliudyti proceso eigos“ interpretuotė, nepagrįstai teigiant, jog užstatu I. V. neva buvo nustatyta pareiga pradėti atlikti jam paskirtą bausmę, yra neleistinai plečiamoji ir prieštarauja teismų praktikoje bei jurisprudencijoje suformuotai BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos ,,nekliudyti proceso eigos“ aiškinimo ir taikymo praktikai. Jau nekalbant apie tai, kad tokia I. V. pareiga, kaip konkrečiai apibrėžtas teismo jam nustatytas įpareigojimas, nebuvo nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartyje. Skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai neteisingai interpretuojama BPK 119 straipsnyje naudojama sąvoka ,,procesas“, ją nepagrįstai ir neteisingai tapatinant su bendrąja baudžiamojo proceso sąvoka, apimančia visas baudžiamojo proceso stadijas. Tokia teismo interpretuotė nepagrįstai išplečia tiek pačių kardomųjų priemonių paskirtį, tiek ir jų esmę, o kartu ir jų taikymo laike ribas, nes kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą iki kriminalinės bausmės asmeniui paskyrimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nes būtent įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui prasideda nauja baudžiamojo proceso stadija – bausmės vykdymo stadija. Šios proceso stadijos pradžia, kurią apibrėžia nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, pati savaime suponuoja kardomosios priemonės, kokia ji bebūtų paskirta ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, taikymo pabaigą. Esant aukščiau detaliai aptartų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių visumai bei teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Atsiliepimas
5. Nuteistojo I. V. gynėja atsiliepime į R. V. skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir R. V. skundą patenkinti. Atsiliepime nuteistojo I. V. gynėja sutinka su visais R. V. skunde išdėstytais argumentais, todėl šioje nutartyje išsamiai išdėsčius R. V. skundo argumentus, nuteistojo I. V. gynėjos atsiliepime nurodomi analogiški argumentai dar kartą nekartojami.
6. R. V. skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
7. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taip pat kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma kardomąsias priemones, taip pat ir 30 000 Eur užstatą, I. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.
9. R. V. skunde nurodo, kad aukščiau pacituota nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostata turėtų būti suprantama taip, kad užstatas jo davėjui grąžinamas iškart įsiteisėjus nuosprendžiui nelaukiant nuosprendžio vykdymo pradžios, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks šios nuostatos aiškinimas yra neteisingas ir prieštarauja kardomosios priemonės pratęsimu siektam tikslui – užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą.
10. BPK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, skiriant užstatą, nutarime ar nutartyje įtariamajam (kaltinamajam) išaiškinamos ir jo pareigos: 1) šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, tiek įtariamasis (kaltinamasis), tiek ir kitas, užstatą sumokėjęs, asmuo (užstato davėjas) yra įspėjami, kad jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys jam nustatytų pareigų, užstatas pereis valstybei. Jei įtariamasis (kaltinamasis) vykdo jam nustatytas pareigas, pasibaigus procesui (t. y. nutraukus procesą, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą) užstatas grąžinamas užstato davėjui (BPK 133 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje įtariamajam I. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi buvo pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis, taip pat ir 30 000 Eur užstatu. Užstato davėja R. V. Sprendžiant iš nutarties skirti užstatą turinio, įtariamajam I. V. buvo išaiškinta pareiga: 1) šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įtariamasis I. V. ir užstato davėja R. V. buvo įspėti, kad, įtariamajam nevykdant nustatytos pareigos, užstatas pereis valstybei. Taigi skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, kad R. V., kaip užstato davėja, prisiėmė atsakomybę dėl įtariamajam nustatytų sąlygų (pareigų), kurios buvo nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartyje skirti šią kardomąją priemonę. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtoje nutartyje nenurodyta, jog I. V. nustatytos pareigos galioja tik iki ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, jos taip pat galioja nuosprendžiui įsiteisėjus bei pradėjus jo vykdymą, ši pareiga išplaukia BPK 133 straipsnio ir BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatų. Todėl nepagrįstas R. V. skundo argumentas, kad ji neprisiėmė atsakomybės už savo sūnaus pareigą dalyvauti nuosprendžio vykdymo procese ir jam netrukdyti.
12. Iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio akivaizdu, kad pratęsdamas nuteistajam kardomąsias priemones, iš jų ir užstatą, teismas siekė užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei nuteistojo dalyvavimą šiame procese. Siekiant tinkamo šio tikslo užtikrinimo kardomosios priemonės nuteistajam turėjo būti taikomos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kad laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki bausmės vykdymo pradžios nuteistajam nebūtų sudaromos nepagrįstai palankios sąlygos pasislėpti nuo bausmės vykdymo. Tokią išvadą patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. rezoliucinės dalis ,,<...>Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.<...>“ bei BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje aiškiai apibrėžta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti: ,,<...> pradėjus bausmės vykdymą“. Dėl šių priežasčių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad turi būti laikoma, jog kardomosios priemonės – užstato taikymas nuteistajam turėjo baigtis pradėjus vykdyti nuosprendį. N. R. V. skundo argumentas, kad apygardos teismas revizavo aptariamą nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl šiuo atveju reikia skaityti visą rezoliucinę dalį, o ne tik atskirus jos sakinius. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismo paaiškinimas, kad aptariamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis sakinys dėl kardomųjų priemonių palikimo galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra teisiškai nereikšmingas ir jokių teisnių pasekmių nesukelia, nelaikytinas apkaltinamojo nuosprendžio revizavimu. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendyje šis sprendimas nurodytas: I. V. taikomos kardomosios priemonės paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sakiniai nėra prieštaringi, kaip teigiama R. V. skunde, tačiau papildantys vienas kitą, nes pirmu sakiniu išspręstas kardomųjų priemonių pratęsimas, antru sakiniu – kardomųjų priemonių taikymo baigtumo momentas.
13. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d., nebuvo pradėtas vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. išdavė patvarkymą vykdyti teismo nuosprendį – suimti I. V., tačiau nuteistasis nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė, todėl jam 2019 m. rugsėjo 27 d. paskelbta paieška. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu kardomosios priemonės, iš jų ir užstatas, turi būti panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, priešingai negu teigiama R. V. skunde, neturi pagrindo teigti, jog I. V. nepažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sąlygų. Nuteistajam I. V. po aptariamo nuosprendžio įsiteisėjimo pasislėpus, t. y. pažeidus jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, užstatas pagrįstai buvo negrąžintas jo davėjai R. V., o perduotas valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis).
14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti R. V. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.