- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-740-1014/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11020-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“, A. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vystymo kompanija“, valstybės įmonė „Registrų centras“, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, BĮ ,,Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Igor Smirnov
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. G. bei jo atstovui advokatui Igor Smirnov, suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“ atstovei advokato padėjėjai I. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuoti asmenys A. Z., uždaroji akcinė bendrovė „ETN Telematika“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vystymo kompanija“, valstybės įmonė „Registrų centras“, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, BĮ ,,Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma: 1) pripažinti esant nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį; 2) nurodyti, kad turintis juridinę reikšmę faktas, kad A. G. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį,- yra nustatytas turint pareiškėjui A. G. tikslą teisiškai įregistruoti NTR minėtus ūkinius pastatus jo asmeninės nuosavybės teisėmis; 3) pripažinti esant nustatytą turintį juridinę reikšmę faktą, kad ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra fiziškai (faktiškai) išlikę; 4) nurodyti, kad turintis juridinę reikšmę faktas, kad ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra faktiškai (fiziškai) išlikę,- yra nustatytinas turint pareiškėjui A. G. tikslą teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus šių ūkinių pastatų atstatymui (rekonstrukcijai) Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje; 5) priteisti A. G. naudai bylinėjimosi išlaidas iš jo reikalavimus ginčijančių asmenų.
2. Nurodoma, kad pareiškėjas A. G. yra bendrasavininkas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir jame esančio daugiabučio (keturių butų) namo (toliau – namas). Namo bendrasavininkai yra: 1) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN Telematika“ – butas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) A. G. – butai (duomenys neskelbtini); 3) A. Z. – butas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ – negyvenamoji pagalbinė (rūsio) patalpa. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nėra žemės sklypo bendrasavininkė, neturi name gyvenamųjų patalpų. Žemės sklypo bendrasavininkai yra: 1) UAB „ETN Telematika“ – (duomenys neskelbtini)sklypo dalys; 2) A. G. – (duomenys neskelbtini)sklypo dalys; 3) A. Z. –(duomenys neskelbtini) sklypo dalys; 4) Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT – (duomenys neskelbtini) sklypo dalys. Žemės sklypui galioja jo naudojimosi tvarka: pagal 2010 m. lapkričio 4 d. notarinį susitarimą su pridėtu 2010 m. balandžio 27 d. „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo tarp bendraturčių planu (duomenys neskelbtini)“. UAB „ETN Telematika“ jos nuosavybės teisę į žemės sklypo ir namo dalis pagal 2021 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7654 perėmė iš V. ir R. K., kurie tas nuosavybės teises pagal 2013 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 442 buvo perėmę iš S. S., R. S. ir A. S., kurios minėtą nuosavybę buvo gavusios iš G. S. pagal 2013 m. sausio 11 d. paveldėjimo liudijimą Nr. 72. Taigi UAB „ETN Telematika“ galioja NŽT, A. G. ir G. S. notarine tvarka sudarytų 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimu Nr. 8738 patvirtinta pagal 2010 m. balandžio 27 d. UAB „Geokada“ planą naudojimosi žemės sklypų tvarka. Pagal naudojimosi tvarką žemės sklypu naudojasi: 1) UAB „ETN Telematika“ (viso (duomenys neskelbtini) sklypo dalys): a) atskirai (asmeniškai) – (duomenys neskelbtini) dalis((duomenys neskelbtini)); b) bendrame naudojime – (duomenys neskelbtini)dalis po namu ir privažiavimo prie jo ((duomenys neskelbtini)). 2) A. G. (viso (duomenys neskelbtini) dalys): a) atskirai (asmeniškai) - (duomenys neskelbtini) dalis (plane: (duomenys neskelbtini)); b) bendrame naudojime – (duomenys neskelbtini) dalis po namu ir privažiavimo prie jo ((duomenys neskelbtini)). 3) Lietuvos Respublika kartu su A. Z. (viso (duomenys neskelbtini) neatskirtų dalių): a) atskirai (abu kartu asmeniškai) – (duomenys neskelbtini); b) bendrame naudojime – (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, be kitų statinių, randasi ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini), kuriems yra rezervuoti NTR unikalūs numeriai, tačiau NTR jie nėra įregistruoti ir nėra įregistruota nuosavybės į juos teisė: - (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas A. G. siekia įregistruoti jo asmenine nuosavybe NTR ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) (NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė, kad dėl A. G. 2022 m. gegužės 6 d. pareiškimo pagrįstumo būtų sprendžiama teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra tik Žemės sklypo bendraturtė, tačiau nėra statinių, t. y. ūkinių pastatų, kuriuos A. G. siekia atstatyti/rekonstruoti bendraturtė, todėl bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pašalinti valstybės įmonę „Registrų centras“ iš šios civilinės bylos, o šio prašymo netenkinus – bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškino, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis Pastatai – ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statusas - neįregistruotas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statusas neįregistruotas), esantys(duomenys neskelbtini) (toliau – pastatai), ir nuosavybės teisės į juos yra neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, kad Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar daikto valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atsvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į daiktą nebuvo įgytos anksčiau ir t. t.
5. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ETN Telematika“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo pozicija ir nurodo, kad nuosavybės teisė į 2002 m. gegužės 31 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleistoje žemės sklypo dalyje buvusius ūkinius pastatus pareiškėjui šia sutartimi nebuvo perleista. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkte numatytas baigtinis sąrašas objektų, kurie perėjo A. G. nuosavybėn šios sutarties pagrindu. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 3 punkte nurodyta: „duomenys apie žemės sklypo dalyje esančius statinius: „gyvenamieji pastatai. Inv. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai. Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)“. UAB „ETN telematika“ vertinimu, 3 punkte nurodytas įrašas jokiu būdu nepatvirtina, kad nurodyti statiniai perėjo pirkėjai A. G. nuosavybės teise. 3 punkte nurodytas gyvenamasis namas sutarties sudarymo metu priklausė keliems fiziniams asmenis ir šia sutartimi niekam perleistas nebuvo, o šioje sklypo dalyje esantys ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklausė valstybei. Nors CK 6.395 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.“, tai yra bendra norma, numatanti bendrą taisyklę. Tuo tarpu įstatymų leidėjas numato specialią valstybės / savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Valstybinis turtas (ūkiniai pastatai) negalėjo būti perleisti nuosavybės teise pareiškėjui šios 2002 m. gegužės 31 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal bendrą taisyklę. Iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, matyti, kad šiame pareiškime nurodomi ūkiniai pastatai nuo 1956 m. nuosavybės teise priklausė valstybei. Jokių duomenų apie jų privatizavimą pareiškėjas nepateikė. Vertintina, kad ir 2002 m. gegužės 31 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ūkiniai pastatai priklausė valstybei. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas į bylą pateikė istorinius dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nurodomi ūkiniai pastatai nuo 1960 m. priklausė valstybei. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kartu su žemės sklypo dalimi pareiškėjas neįgijo teisės į žemės sklype esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus, o teisės aktai draudžia įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Taigi, pareiškėjo reikalavimas pripažinti esant nustatytą turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. G. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį negali būti tenkinamas. Visi kiti pareiškime reiškiami reikalavimai (pvz., reikalavimas konstatuoti, kad pastatai yra fiziškai išlikę), yra išvestiniai iš pirmo reikalavimo (pripažinti nuosavybės teisę į ūkinius pastatus pagal įgyjamąją senatį), todėl, atmestus pagrindinį reikalavimą, visi kiti pareiškimo reikalavimai netenka prasmės, todėl taip pat negali būti tenkinami.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė teismo pareiškėjo pareiškime suformuluotų prašymų netenkinti bei civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ūkiniai pastatai būtų buvę privatizuoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkte numatytas baigtinis sąrašas objektų, kurie perėjo A. G. nuosavybėn šios sutarties pagrindu. Tai, kad sutartyje nebuvo įrašyta nuostatų dėl ginčo ūkinių pastatų neperdavimo, nereiškia, kad automatiškai jie tampa pareiškėjo nuosavybe. Pareiškėjas klaidingai ir sau naudinga linkme interpretuoja valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas. Peržiūrėjus savivaldybės administracijos archyvo duomenis, t. y. ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus nuolat saugomų privatizuotų objektų bylų apyrašą Nr. 2 nuo 1999 m. iki 2008 m. ir Nekilnojamojo turto skyriaus perduotų 2009-2021 m. Privatizuotų savivaldybės kontroliuojamųjų įmonių ir negyvenamųjų patalpų nuolat saugomų bylų apyrašą Nr. 6, informacijos apie butų bei jų priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimą nerasta. Peržiūrėjus Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos archyviniame fonde saugomas butų, adresu: Vilniaus miesto, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių ir jų rengimo dokumentų bylas, duomenų, kad šie butai buvo privatizuoti su priklausiniais nerasta. Vertintina, kad ir 2002 m. gegužės 31 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ūkiniai pastatai priklausė valstybei. Taip pat, prie pareiškimo nėra pridėta jokių dokumentų ir (ar) įrodymų, kurie patvirtintų ūkinių pastatų priežiūrą, eksploataciją, remontą bei teisėtą, sąžiningą ir nepertraukiamą valdymą. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas rūpinosi ūkiniais pastatais kaip savo daiktu, atliko būtinus priežiūros darbus ar investavo į daikto būklės užtikrinimą. Savivaldybės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teise į ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui. Pareiškėjui neįrodžius pirmojo savo reikalavimo, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai, kurie vertinami kaip neatsiejamai susiję su pirmuoju pareiškėjo reikalavimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nei teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypų įsigijimo tvarką, nei valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. nuosavybėn negalėjo pereiti ūkiniai pastatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymu tarp bendraturčių, patvirtintas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 8738, patvirtinta faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas ne tik naudojasi ūkiniais pastatais, bet ir juos valdo ir jais disponuoja savo nuožiūra. Susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu tarp bendraturčių savaime nereiškia, jog asmuo įgyja nuosavybės teisę į statinius, esančius ant jam tenkančios naudotis žemės sklypo dalies. Iš byloje pareiškėjo pateiktos namų valdos inventorinės bylos dokumentų, matoma, kad ūkiniai pastatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1956 m. nuosavybės teise priklausė valstybei. Darytina išvada, kad ūkiniai pastatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas pareiškėjo privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie priklauso valstybei ir negali būti įgyjami įgyjamąja senatimi.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad negali iš esmės pasisakyti dėl galimybės pareiškėjui įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį šioje byloje, todėl prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. ir jo atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes bei prašė teismo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“ atstovė su pareiškimu nesutiko, palaikė savo poziciją nurodytą atsiliepime į pareiškimą ir prašė pareiškimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems bendraturčiams – A. G. – (duomenys neskelbtini)dalys, A. Z. – (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) dalys , UAB „ETN Telematika“ (ankstesni savininkai buvo V. K. ir R. K.) priklauso (duomenys neskelbtini)dalys. Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu) žemės sklypui yra nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos ir elektros tinklų apsaugos zonos. 2010 m. lapkričio 4 d. bendraturčiai susitarė dėl aukščiau paminėto žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos. Žemės sklype Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021-11-15 išrašo duomenimis stovi pastatas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) ) statusas : išregistruoti, būklė : sunaikinti, kadastro duomenų nustatymo data 2013-01-30), nes minėtų statinių vietoje buvo pastatytas ir įregistruotas nekilnojamasis daiktas ūkinis pastatas(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-02-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu), pastarasis nekilnojamasis daiktas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-07-29 taip pat išregistruotas kaip sunaikintas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „ETN Telematika“, leista per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš 2022-03-23 VĮ Registrų centras rašto Nr. SP-29563(4.55Mr) nustatyta, kad UAB ,,Statkadma“ parengtame 2012-10-09 statinių išdėstymo plane nurodytas pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas bei nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre ūkiniai pastatai, žymimi plane (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teisės į juos neįregistruotos; šių statinių statusas ,,neįregistruotas“ (2021-10-01 VĮ Registrų centras raštas Nr. S-116126(14.1 E), VĮ Registrų centras duomenys, teikti 2023 m. liepos 26 d. teismui pareikalavus).
14. Pareiškėjas A. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ginčo objektus (ūkinius pastatus, plane pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)), kurie yra faktiškai išlikę, tikslu Pareiškui A. G. teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus šių ginčo objektų atstatymui (rekonstrukcijai) Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Dėl įgyjamosios senaties taikymo
15. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021). Teismų praktikoje pažymima, jog iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
17. Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).
18. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad jis paveldėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš savo motinos A. G., kuri šią sklypo dalį įgijo 2002-05-31 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/2002/-25573. Pasak Pareiškėjo, šios 2002-05-31 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu A. G. perėjo ir ūkiniai pastatai (pažymėtais plane indeksais Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo objektai), faktiškai buvę įgytoje žemės sklypo dalyje, o 2010-11-04 susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių, patvirtintas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 8738, patvirtina faktinę aplinkybę, kad Pareiškėjas ne tik naudojasi ginčo objektais (ūkiniais pastatais Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir juos nepertraukiamai ir atvirai, teisėtai valdo jau daugiau nei 10 metų. Pareiškėjo teigimu, jis įrodė, jog egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo su tokiais argumentais sutikti.
19. Pirma, teisėtą valdymą turi įrodyti pareiškėjas, siekiantis įgyti daiktą įgyjamosios senaties būdu. Taigi pareiškėjas turėjo įrodyti valdymo teisėtumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus, kurie atsirado statybos būdu. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, sukurtas teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
21. Nors byloje nėra patikimų duomenų dėl ginčo objektų sukūrimo metų, tačiau Pareiškėjas pateiktame pareiškime yra nurodęs, kad jie užfiksuoti 1960-10-10; 1967-06-23; 1967-11-27, 1971-03-19; 1971-12-20; 1982-08-10 bylose (pažymėti (duomenys neskelbtini)pareiškimo priedai Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu jiems suteikti (rezervuoti) unikalūs numeriai, todėl darė prielaidą, kad ginčo objektai buvo sukurti laikantis nustatytos tvarkos, taigi kartu su pareiškimu kitų duomenų, patvirtinančių, kad šie statiniai yra pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė. Pažymėtina, kad tiek iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, tiek ir privatizuojant turtą, galiojusiame Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 ir šiuo įsakymu patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti Respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą. Ši tvarka galiojo iki Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249. Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami. Šią instrukciją pakeitė 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tokios pačios objektų registravimo nuostatos. Taigi tiek iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, tiek vėliau pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo reglamentuota. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių pirminių ginčo objektų sukūrimo dokumentų (statybos leidimo, projekto ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ginčo objektai buvo statomi turint statybą leidžiančius dokumentus, ir tinkamai, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti baigtais statyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš VĮ Registro centro atsakymo į teismo 2023 m. liepos 26 d. paklausimą matyti, kad kadastro tvarkytojas pagal teisės aktų reikalavimus suteikia unikalų numerį statiniui (taip pat ir nebaigtam statyti), kuris nekinta visą statinio buvimo laiką. Taigi teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ginčo objektai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai, pagal statybos metu galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką pripažinti baigtais statyti.
22. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą visi teisėtai užbaigti statyti atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai turėjo būti įregistruoti. Tokia tvarka nekilnojamasis daiktas tapdavo civilinės apyvartos objektu. Nagrinėjamoje byloje VĮ „Registrų centras“ nurodytais duomenimis nustatyta, jog ginčo objektai į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Kadangi ginčo objektai nebuvo ir nėra įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, jie neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas. Ši aplinkybė yra atskiras ir savarankiškas pagrindas pareiškėjo pareiškimą atmesti, nes nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Priešingu atveju, toks nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedūras.
23. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokios nuoseklios praktikos dėl negalimumo įgyti nuosavybės teisių į įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą taikant įgyjamosios senaties institutą laikosi Lietuvos apygardų teismai (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1851-796/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1867-796/2016; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-809-513/2018; 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-274-826/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-934/2022).
24. Antra, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo objektai buvo statomi kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir byloje nėra duomenų, jog būtų privatizuoti. Taigi, jeigu ginčo objektas nebuvo privatizuotas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, toks turtas negali būti įgyjamas pagal įgyjamą senatį dėl jo ilgalaikio valdymo (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, ar valstybės turtas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, imperatyvus draudimas įsigyti valstybei priklausantį daiktą eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).
25. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad jo vertinimu, 2002-05-31 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu A. G. perėjo ir ūkiniai pastatai (pažymėtais plane indeksais Nr. (duomenys neskelbtini)), nes kartu su žemės nuosavybės teise įgijėjo nuosavybėn pereina ir jame esantys statiniai. Taigi Pareiškėjo vertinimu, po 2002-05-31 žemės sklypo dalies įsigijimo, ant to sklypo dalies buvęs turtas perėjo Pareiškėjo motinai A. G. (o vėliau paveldėjimo būdu Pareiškėjui),– tai yra, iš esmės tvirtino, kad ginčo objektai yra pareiškėjo nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika, nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi gali įgyti asmuo, kuris nėra daikto savininkas, taigi asmuo, tvirtinantis įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, pvz., kaip šiuo atveju pareiškėjui tvirtinant, kad ginčo objektai Pareiškėjo motinai perėjo po valstybinės žemės pardavimo 2002-05-31 (o pareiškėjui paveldėjimo būdu), nebegali įgyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi. Toks ginčo objektų įgijimas negalėtų būti laikomas pirminiu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.
26. Kiti pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, aplinkybės bei įrodymai, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškimas pripažinti, kad A. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo asmeninės nuosavybės teisę į fiziškai (faktiškai) išlikusius ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas (CK 4.68–4.71 straipsniai). Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms paties daikto teisinei registracijai sudaryti ar statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Vadinasi, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tik tam, kad jis galėtų teisiškai įregistruoti patį daiktą viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažintas jo savininku.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Iš pareiškėjo valstybės naudai priteisiamos 31,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo A. G. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“ interesai šioje byloje yra priešingi, iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3811,50 Eur išlaidos už advokato (advokato padėjėjo) teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, atsiliepimo į pareiškimą rengimas, atstovavimas (LR CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais, 533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“, juridinio asmens kodas ((duomenys neskelbtini)) naudai 3811,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,20 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 20 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.