- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1829-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11020-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. G. (A. G.) (toliau ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad : 1) A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ūkinius pastatus „2I1/m“ (3,84 m x 3,98 m = 15,28 kv. m, aukštis 1,9 m, tūris 22 kub. m; Nekilnojamojo turto registre (toliau ir NTR) rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), „9I1/m“ (3,36 m x 2,40 m = 8,06 kv. m, aukštis 1,9 m, tūris 15 kub. m; NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir ūkiniai pastatai), pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530-533 straipsniai). Nurodyti, kad šis turintis juridinę reikšmę faktas yra nustatytas turint pareiškėjui tikslą teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) minėtus ūkinius pastatus jo asmeninės nuosavybės teisėmis; 2) ūkiniai pastatai yra fiziškai (faktiškai) išlikę. Nurodyti, kad šis turintis juridinę reikšmę faktas yra nustatytinas turint pareiškėjui A. G. tikslą teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus šių ūkinių pastatų atstatymui (rekonstrukcijai) Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nusprendė atsisakyti priimti A. G. pareiškimą.
3. Teismas pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020; 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
4. Tesimas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo reikalavimais yra dėl pripažinimo esant nustatytą turintį juridinę reikšmę faktą, kad ūkiniai pastatai yra fiziškai (faktiškai) išlikę ir pareiškėjas įgijo asmeninės nuosavybės teisę į šiuos ūkinius pastatus pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjo teigimu, ūkiniai pastatai yra fiziškai išlikę, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šie nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti NTR (jiems rezervuoti unikalūs numeriai), pareiškėjo nuosavybės teisė į šiuos ūkinius pastatus („2I1/m“ ir „9I1/m“) taip pat niekada nebuvo įregistruota. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškime nurodyti ūkiniai pastatai yra žemės sklype, kuris priklauso keturiems bendraturčiams ir kurie yra sudarę 2010 m. lapkričio 14 d. susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
5. Iš pareiškimo turinio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje reglamentuojamų nuosavybės teisės į ūkinius pastatus įgijimo pagrindų, – 2004 m. kovo 23 d. pareiškėjas paveldėjo iš A. G. žemės sklypo konkrečiai apibrėžtas 1998-07 plane 945/1990 dalis su jose buvusiais, iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytais ūkiniais pastatais, – kuriais, pagal 2010 m. balandžio 27 d. Naudojimosi sklypu tvarką, pareiškėjas (jam priskirtą sklypo dalimi ir ūkiniais pastatais) iki šiol teisėtai asmeniškai naudojasi ir juos valdo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos žemės sklypo bendraturčiai tik susitaria dėl naudojimosi atskiromis to žemės sklypo dalimis tvarkos (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu padalijamas bendrąja daline nuosavybe esantis turtas.
6. Teismas, įvertinęs pareiškimo turinį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu faktą, ar nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu faktą, teigdamas, kad minėtus pastatus paveldėjo dar 2004 m. kovo 23 d. (kartu su žemės sklypo dalimi), tuo pat metu pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu faktą. Teismas pažymėjo kad ypatingąja teisena nagrinėjamos tiek nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 530-533 straipsniai), tiek juridinę reikšmę turinčių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bylos, tačiau šių dviejų bylų kategorijų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 533 straipsnį nustatomas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu teismo sprendimo priėmimo metu faktas, o pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu faktas.
Šalies argumentai
7. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas visgi kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teisės normų nustatyta tvarka neįregistruotų statinių. Iš pareiškimo turinio ir pridedamų priedų teismas nustatė, kad nei minėti nekilnojamieji daiktai, nei daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Teismo vertinimu, tokiu atveju iškyla teisinė kliūtis asmeniui nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu (nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu) pripažinimui į statinius, kurie nekilnojamojo turto registre apskritai nėra registruoti. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006), nekilnojamas daiktas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų neturi, statiniai nėra registruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir būtent dėl to pareiškėjas kreipiasi su pareiškimu į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nurodytų ūkinių pastatų neįmanoma užregistruoti teisės aktų nustatyta (ne teismine) tvarka, todėl pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti ir jis neturi galimybės savo teisių įgyvendinti kitokiais būdais. Nurodė, kad statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tokių objektų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas įteisinant arba griaunant tokią statybą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Statybos, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus.
9. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neatitinka CPK 445 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių sąlygų, kada teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, prašomi nustatyti faktai nesukurs teisinių padarinių, todėl teismas aukščiau nurodytais motyvais atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. (toliau ir apeliantas) prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
11. Apelianto teigimu, pareiškime jis aiškiai nurodė visas faktines aplinkybes, reikalingas pripažinti, jog įgijo asmeninės nuosavybės teisę į du ginčo ūkinius pastatus pagal įgyjamąją senatį (CPK 530-533 straipsniai) bei pateikė visus turimus įrodymus. Todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas : 1) neteisingai nustatė, neva, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo ūkinius pastatus; neteisingai nustatė, neva pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ginčo statinių teisėtos statybos; 2) neteisingai nurodė, kad nuosavybės teisė į NTR neįregistruotus pastatus negali būti teismo pripažinta įgyjamosios senaties pagrindu; 3) neteisingai nurodė, neva, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad negali įregistruoti nuosavybės į ginčo pastatus ne teismo tvarka (senų pastatų, kurių nuosavybės teisė nėra įregistruota, įregistravimas atliekamas Nutarimo Nr. 278 9 punkte nustatyta teismine tvarka pripažinus nuosavybės teisę į juos įgyjamosios senaties pagrindu, ir tik po to teikiant dokumentus, kartu su teismo sprendimu, viešajam registratoriui).
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN Telematika“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad CK 4.81. straipsnio 1 dalyje numatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadovaudamiesi šiuo straipsniu žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai UAB „ETN Telematika“, A. G., A. Z., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2010 m. lapkričio 4 d. sudarė susitarimą, kuriuo nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Akcentuoja, kad jokie žemės sklype esantys ūkiniai pastatai, priklausantys bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, tarp bendrasavininkų nebuvo paskirstyti ar padalinti, minėtu susitarimu jų likimas nebuvo sprendžiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos žemės sklypo bendraturčiai tik susitaria dėl naudojimosi atskiromis to žemės sklypo dalimis tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu padalijamas bendrąja daline nuosavybe esantis turtas.
Šalies argumentai
14. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teisės normų nustatyta tvarka neįregistruotų statinių. Tokiu atveju iškyla teisinė kliūtis asmeniui nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu pripažinimui į statinius, kurie nekilnojamojo turto registre apskritai nėra registruoti. CK 4.69 straipsnio 1 dalies numato, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai.
15. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia pripažinti jo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, kurie nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, jie negali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu. Savo pareiškime pareiškėjas akcentavo, kad „ūkiniai pastatai buvo įrašyti į namų ūkio inventorines techninės apskaitos, statinių aprašų ir įkainavimo korteles. <...> Šiuo metu pastatų duomenys yra įrašyti ir saugomi VĮ „Registrų centras“ valdomame Nekilnojamojo turto kadastre bei jiems Nekilnojamojo turto registre yra rezervuoti unikalūs numeriai.“ Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad negali įregistruoti nuosavybės į ginčo pastatus ne teismo tvarka. Pareiškėjas net nebandė kreiptis į valstybines institucijas ir nėra gavęs jokių atsakymų dėl tokio registravimo negalimumo. Pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
16. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad ne teismas šiuo atveju turėtų tikrinti nekilnojamojo turto objektų statybos teisėtumą, bet kompetentingos valstybinės institucijos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tokių objektų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas įteisinant arba griaunant tokią statybą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Statybos, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus.
17. Anot suinteresuoto asmens, nėra pagrindo nesutikti su kitu pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad nėra aišku, ar siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu faktą, ar nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu faktą. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas vertina, jog jis paveldėjo ūkinius pastatus, esančius žemės sklype: „rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2002 m. gegužės 31 d. A. G. nusipirko iš Valstybės bei 2004 m. kovo 23 d. A. G. paveldėjo iš A. G. Žemės sklypo konkrečiai apibrėžtą 1998-07 plane dalį su joje buvusiais, teisėtai iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytais, „2I1/m“ (NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), „9I1/m“ (NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkiniais pastatais.“ Taigi pareiškėjas teigia, kad paveldėjimo pagrindu įgijo teisę į ūkinius pastatus. Iš kitos pusės, pareiškėjas siekia nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu faktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo nurodytą pareiškimo prieštaringumą.
18. Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų imperatyvių sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti A. G. pareiškimą kaip neatitinkantį CPK 445 straipsnyje nustatytų imperatyvių sąlygų.
21. Bylos duomenimis, pareiškėjas A. G. kreipėsi su pareiškimu į teismą kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – ūkinius pastatus „2I1/m“ (3,84 m x 3,98 m = 15,28 kv. m, aukštis 1,9 m, tūris 22 kub. m; Nekilnojamojo turto registre (toliau ir NTR) rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), „9I1/m“ (3,36 m x 2,40 m = 8,06 kv. m, aukštis 1,9 m, tūris 15 kub. m; NTR rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi nustatė, jog iš pareiškimo turinio nėra aišku, ar siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu faktą, ar nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu faktą, teigdamas, kad minėtus ūkinius pastatus paveldėjo dar 2004 m. kovo 23 d. (kartu su žemės sklypo dalimi), tuo pat metu pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu faktą. Teismas priėjo išvados, kad pareiškėjas visgi kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotų statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti ir jis neturi galimybės savo teisių įgyvendinti kitokiais būdais. Todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
22. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka. Viena vertus, jei kyla abejonių dėl pareiškimo teisinio ar faktinio pagrindo prieštaringumo, jie šalinami taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).
23. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, tik ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
24. Kita vertus, ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Kaip aiškiai nurodė pareiškėjas pareiškime bei paantrino atskirajame skunde, jis teisminiu keliu siekia pripažinti, jog įgijo asmeninės nuosavybės teisę į du ginčo ūkinius pastatus pagal įgyjamąją senatį (CPK 530-533 straipsniai) tikslu įregistruoti šią teisę NTR.
25. Pažymėtina, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58 - 4.71 straipsnyje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-514/2008, ir kt.). Tai reiškia, jog CK 4.58 - 4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, šios aplinkybės nėra nustatomos pareiškimo priėmimo stadijoje.
26. Teismas, priimdamas pareiškimą, nesvarsto ir nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai reiškia, jog tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus ūkinius pastatus įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjo nurodomi statiniai ūkiniai pastatai gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjo pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530-531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui, o ne vertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.
27. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK XXVI skyriaus bei ieškinio priėmimą reglamentuojančias nuostatas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme bei atsisakė jį priimti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.