Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-166-1023/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
II-166-1023/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01101-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
A. P.
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-166-1023/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01101-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3; 16.9.8; 21.9.9; 21.10.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui A. P.,liudytojai I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo pakeisti 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinant paskirtą 1300 eurų baudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

2. Pateiktame skunde nurodoma, jog paskirta 1300 eurų bauda yra per didelė, bausmė per griežta, o automobilio konfiskavimas buvo paskirtas iš pirmo karto.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, nurodė, kad nusižengimą, kad vairavo neblaivus neįgijęs teisės vairuoti, pripažįsta. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. 2023 m. lapkričio 11 d. gėrė su draugu T. K., prie namų šalia (duomenys neskelbtini), po 2 butelius 0,5l alaus po 5,2 %. Vėliau jis su T. buvo šalia butų (duomenys neskelbtini) su draugais. Su jais pasisveikino trumpai ir išvažiavo po 5-10 min. Jis tuo metu nematė, kad kas vartotų alkoholį, ir pats irgi nevartojo. T. jo paklausė ar jis gali pavairuoti mašiną, kuri priklauso I. L.. I. davė jam mašinos raktelius. Ji pati nevairavo, nes buvo išgėrusi. Automobiliu važiavo I., T. ir jis. Jis vairavo, nes manė, kad per pusantros valandos išsiblaivė. I. L. nežinojo, kad jis neblaivus. Jis I. nesakė ir ji neklausė ar jis yra įgijęs teisę vairuoti, neklausė jo ar jis vartojęs alkoholį. Jis nedirba, nenustatytas nedarbingumas, yra sveikas.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas žymiai viršijo leistiną kiekį, pirmuoju patikrinimu asmeniui buvo nustatytas 1,35 prom. neblaivumas (pritaikius paklaidą), antruoju patikrinimu 1,13 prom. (pritaikius paklaidą). Akivaizdu, kad esant tokiai asmens būsenai ir tokiam neblaivumo laipsniui, kuris pirmuoju patikrinimu buvo netgi artimas baudžiamajai atsakomybei, iškyla realus pavojus eismo saugumui ir asmens padaryti veiksmai yra itin pavojingi kitiems eismo dalyviams bei jam pačiam ir su juo vykusiems keleiviams. Institucija mano, kad Pareiškėjui paskirta nuobauda ir poveikio priemonės buvo paskirtos ir individualizuotos tinkamai, Pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, iki bylos nagrinėjimo paaiškinimo, kad su padarytu nusižengimo sutinka ir dėl jo gailisi nepateikė, byloje nei asmens padėtį lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nustatyta, kad transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), kurią vairuodamas Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, priklauso I. L.. Byloje nėra gautas minėtos moters skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriuo būtų skundžiamas transporto priemonės konfiskavimas. Kaip matyti iš byloje esančio I. L. paaiškinimo automobilį perleido vairuoti Pareiškėjui ji pati, iki nusižengimo padarymo, jie kartu šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip moteris nurodo paaiškinime ji A. P. pažįsta apie 12 metų, pastarasis kartais pas ją pernakvoja. Akivaizdu, kad I. L. su jai priklausančiu automobiliu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, perleido automobilį neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių asmeniui ir su juo kartu vyko. Automobilio savininkė žinojo, jog jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Vaizdo įraše matyti, kad sustabdžius policijos pareigūnams pareiškėjo automobilį, šalia sėdinti I. L. girdėjo vykstantį pokalbį tarp pareigūnų ir pareiškėjo, kuris nurodė, jog neturi teisės vairuoti, tačiau tai girdėdama I. L. nerodė emocijų, kad būtų nustebusi ir nežinotų šių aplinkybių nerodo. Tai, kad ji žinojo, jog pareiškėjas neblaivus, rodo, jog ji kartu šventė, kur buvo vartojamas alkoholis, ji pati perleido automobilį, kartu su juo vyko, buvo automobilio salone, turėjo jausti alkoholio kvapą, kuris pagal neblaivumo nustatymo aktą sklido nuo pareiškėjo. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu liudytoja I. L. parodė, kad važiavo kartu automobilyje, kuris jai priklauso, su A., kuris buvo išgėręs ir neturėjo teisės vairuoti. Ji neklausė jo ar jis turi teisę vairuoti. Buvo vakarėlis, (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo bute, virtuvėje šventė kartu su A., T. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Šventė kelias valandas, gėrė ir stipriuosius gėrimus ir alų, sidrą. Po to sugalvojo važiuoti link namų su tikslu pratęsti, bet sustabdė policija. A. P. pasiėmė raktelius nuo stalo bendro naudojimo virtuvėje ir kartu jam vairuojant jie važiavo. Ji neprieštaravo, kad jis pasiėmė raktelius ir kad vairavo neprieštaravo, ji neklausė jo ar jis turi teisę vairuoti, ar jis blaivus, nors kartu šventė. Nežino kodėl ji davė vairuoti, dėl to gailisi. Sėdėjo priekinėje sėdynėje. Automobilis priklauso jai, nėra pagal lizingo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

skundas netenkinamas.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), A. P. paskirta 1300 eurų bauda, specialios teisės atėmimas 15 mėn. ir daikto konfiskavimas – konfiskuojamas „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 11 d. 23 val. 42 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai asmeniui pritaikius paklaidą nustatytas 1.13 prom. neblaivumas. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti automobilio konfiskavimą.

9. Pagal ANK 424 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek pateiktu skundu, bei teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, pripažįsta vairavęs neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Tai, kad A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje, įrodyta pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, vaizdo medžiaga, neblaivumo nustatymo aktu, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu, alkotesterio patikros sertifikatu, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, transporto priemonės perdavimo priėmimo aktu, fotonuotraukomis, paaiškinimu. Taigi, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto byloje nekilo, pareiškėjas iš esmės ginčija jam paskirtos nuobaudos griežtumą ir administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, pritaikymą, nurodydamas, kad bauda per didelė, o automobilis konfiskuotas iš pirmo karto.

12. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentą dėl turto konfiskavimo, teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri įstatymo nustatytais atvejais gali būti arba privalo būti paskirta kartu su administracine nuobauda. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, tame tarpe ir už nagrinėjamu atveju aktualų ANK 424 straipsnio 6 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų. Iš aptarto seka, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas tik nustačius jau minėtas papildomas alternatyvias sąlygas (bent vieną jų), ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (kasacinio teismo nutartys: Nr. 2AT-58-697/2017, AN2-327-594/2018, 2AT-17-648/2018). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis ANK 29 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

13. Daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; LAT nutartis Nr. 2AT-3-697/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, jog trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai pažeidėjas sąmoningai daro nusižengimą su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

14. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmosios sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Pažymėtina, kad nors automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau be šios transporto priemonės atsakomybėn patrauktas asmuo objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusižengimo, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone.

15. Sprendžiant ar galimą konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą svarbu nustatyti ar trečiasis asmuo žinojo, kad atsakomybėn patrauktas asmuo pasinaudos jo turtu pažeidžiant teisės normas. Iš duotų pareiškėjo ir transporto priemonės savininkės, apklaustos kaip liudytoja, parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjo ir liudytojos duoti parodymai dėl žinojimo, kad pareiškėjas yra neblaivus nesutampa. Pareiškėjas, ginčydamas transporto priemonės konfiskavimą, nurodė, jog jis alkoholio kartu su I. L. nevartojo, su ja kartu nešventė, alkoholį vartojo iki susitinkant su I. L., todėl ji nežinojo, kad jis neblaivus, ji jo neklausė, ar jis neblaivus, ar turi teisę vairuoti, jis pats to jai nesakė. Tuo tarpu, iš liudytojos I. L. teisme duotų parodymų nustatyta, kad ji kartu su A. P. šventė, kartu vartojo alkoholį, tame tarpe ir stipriuosius alkoholinius gėrimus, važiavo kartu su A. P. pratęsti šventės, neklausė jo ar jis turi teisę vairuoti, ar jis blaivus. Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Taigi, įvertinus bylos duomenų visumą, tame tarpe pareiškėjui nustatyto neblaivumo nustatymo aktu neblaivumo dydį, kuris artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, įvertinus taip pat minėtos liudytojos parodymus, kad jie kartu šventė vartodami alkoholinius gėrimus, tai, kad liudytoja parodymus teisme davė prisiekusi dėl melagingų parodymų, įvertinus faktinę aplinkybę, kad savininkė kartu važiavo su pažeidėju, sėdėjo šalia jo, tad turėjo užuosti alkoholio kvapą, suprasti, kad A. P. neblaivus, kuomet jam buvo nustatyta pirmu tikrinimu net 1,35 promilės, o antru 1,15 promilių, todėl teismas vadovaujasi liudytojos parodymais, kurie atitinka bylos medžiagą, ją papildo.

16. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga ir teismo posėdžio metu duotais automobilio savininkės, byloje apklaustos kaip liudytojos, parodymais konstatuotina, kad I. L. žinojo, kad A. P. vartojo alkoholį, nes kartu šventė, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, ji neprieštaravo, kai A. P. paėmė jos automobilio raktelius, leido jam vairuoti, naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kartu važiavo, sėdėdama priekinėje keleivio sėdynėje, šalia neblaivaus pažeidėjo, tad neabejotinai turėjo dar ir užuosti nuo pažeidėjo sklindantį alkoholio kvapą, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte, kartu važiuodama iki kol sustabdė policijos pareigūnai visą šį laiką ji buvo kartu su jos transporto priemonę vairavusiu asmeniu, neprieštaravo jo vairavimui, nesiėmė jokių priemonių, kad su jos automobiliu nebūtų daromas itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl teismas daro išvadą, kad transporto priemonės savininkė apie daromą administracinį nusižengimą žinojo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo vertinimu, šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas šiurkščiam administraciniam nusižengimui daryti, kuomet tai nebuvo nuslėpta nuo savininko, priešingai, kaip nustatyta, savininkė žinojo apie daromą administracinį nusižengimą, kartu važiavo su pažeidėju, akivaizdu, žinojo apie pažeidėjo neblaivumą, automobilis, jo rakteliai buvo paimti su savininkės žinia ir sutikimu, automobilis nusižengimui padaryti buvo padarytas savininkei žinant bei neprieštaraujant automobilio naudojimui, kas preziumuoja išvadą, jog savininkė su jai priklausančiu automobiliu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, todėl tai neturi tapti būdu išvengti galimo administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimo padarinių.

18. Teismas pažymi, kad už daikto valdymą visuomet atsako jo savininkas. Perduodamas savo turtą valdyti, disponuoti ar naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad I. L., kaip pati nurodė 12 metų draugaujanti su pareiškėju, kuris pas ją ir pernakvoja, kartu švenčia šventes, vartoja alkoholinius gėrimus, taigi, akivaizdu, I. L. pakankamai ilgą laiką bendraudama su pareiškėju, negalėjo nežinoti, kad A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, o kartu tą įvykio dieną švęsdama, vartojant alkoholinius gėrimus, leisdama paimti jos automobilio raktelius, leisdama A. P. sėstis už jos automobilio vairo, leisdama važiuoti su jos automobiliu ir net pati kartu važiuodama, nedarė nieko, kad A. P. negalėtų jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu naudotis. Toks neatsakingas pačios automobilio savininkės elgesys sudarė sąlygas pažeidėjui padaryti itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą naudojantis jos automobiliu. I. L. perleisdama automobilį naudotis A. P. privalėjo įsitikinti, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kad jis nėra neblaivus, tačiau to nepadarė. Vadinasi, žinojo, kad suteikia automobilį asmeniui, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, kuris yra neblaivus, tačiau nesiėmė jokių realių priemonių A. P. uždrausti naudotis automobiliu, o priešingai, elgdamasi nerūpestingai ir neatsakingai, leido naudotis automobiliu ir pati važiavo kartu. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad būtent I. L. neatsakingas elgesys su savo turtu buvo vienu iš pagrindinių veiksnių, sudariusių galimybę A. P. padaryti visuomenei potencialiai pavojingą administracinį nusižengimą kelių eismo srityje ir nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas, siekiant atimti galimybę ateityje daryti analogiškus teisės pažeidimus, juolab, kaip matyti iš charakterizuojančių A. P. duomenų (Administracinių nusižengimų registro išrašo, IKNR išrašo), A. P. yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, KET, nes net ir po šio nusižengimo padarymo vėlei vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė skirta įgyvendinti nuobaudos paskirtį, įvertinus nuobaudos dydį, nagrinėjamos bylos atveju skiriama poveikio priemonė proporcingumo reikalavimą atitinka, taip pat atitinka bendrąjį visuomenės interesą, byloje nėra jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų suabejoti jos adekvatumu. Teismo vertinimu pažeidimo padarymo priemonės konfiskacija nėra per griežta priemonė baudžiant už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie, kaip nustatyta, nėra vienkartiniai, atsitiktiniai, kaip patvirtina bylos duomenys pareiškėjas baustas už KET pažeidimus, baudų nemoka, anksčiau jam taikytas ir specialiosios teisės atėmimas už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, be to, pareiškėjas net ir po šio nusižengimo padarymo teigiamų išvadų nepadarė, jo gailėjimasis yra formalus, nes vėlei vairavo automobilį būdamas neblaivus. Transporto priemonės konfiskacija šiuo atveju pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą atitinka teismų praktiką (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-106-397/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-651/2018 ir kt.). Pastebėtina, kad nors pareiškėjas nurodė, jog nedirba, tačiau pripažino, jog sveikatos problemų neturi, nedarbingumai nenustatyti, todėl, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas prievolę sumokėti piniginę baudą, atlyginti žalą dėl konfiskuoto automobilio, jis turi imtis veiksmų, siekdamas įsidarbinti ir įvykdyti savo prievoles. Be to, vien tik galimai sunki pažeidėjo materialinė padėtis ar sveikatos problemos, konfiskavimo taikymo pagrįstumui esminės reikšmės neturi (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-327-594/2018). Taip pat ir aplinkybės, jog automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, kuri reikalinga nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į mokyklą, nuvežti tėvus į gydymo įstaigą, negali būti laikomos prioritetinėmis prieš visuomenės teisę būti apsaugotai nuo daromų teisės pažeidimų, naudojantis šiuo automobiliu (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-52-350/2017).

19. Įvertinus išvardintų aplinkybių visumą, sprendžiama, kad Institucija išsamiai išanalizavus pažeidėjo padarytą pavojingą, šiurkštų nusižengimą, jo charakteristiką, transporto priemonės savininkės paaiškinimus, jos žinojimą apie daromą nusižengimą naudojantis jai priklausančiu automobiliu, pagrįstai pritaikė administracinio poveikio priemonę – daikto konfiskavimą vadovaudamasi ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, skundžiamas institucijos sprendimas dėl automobilio konfiskacijos yra teisėtas ir atitinka įstatymų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką.

20. Pastebėtina, kad transporto priemonės savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

21. Skunde taip pat teigiama, kad priimant nutarimą buvo paskirta per didelė bauda.

22. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

23. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

24. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

25. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

26. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. protokolo surašymo metu ir skundo nagrinėjimo teisme metu teigė, kad gailisi dėl savo padaryto nusižengimo, kas pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą galėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą nustatyta, kad asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka, asmens atžvilgiu 2023 m. lapkričio 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už identišką nusižengimą (vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas didesnis nei 0,41 promilės neblaivumas), kas rodo, jog asmuo po skundžiamu nutarimu inkriminuoto nusižengimo padarymo, vėlei padarė analogišką šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas rodo, jog formaliai nurodo, jog gailisi, nes savo veiksmų kritiškai nevertina, neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu ir gailėjimusi jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padaryto nusižengimo kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su institucijos pozicija, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o formalus asmens gailėjimasis, kuomet asmuo suvokia administracinę atsakomybę, yra siekis jos išvengti ar siekis sumažinti teisines pasekmes už pažeistą teisės normą.

28. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. P. yra baustas administracine tvarka, dalis nusižengimų susiję su KET pažeidimais, yra protokolas dėl identiško ANK pažeidimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jo padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

29. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šį terminą trumpinti, neskirti baudos ar skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam 1300 Eur baudą, kurios dydis atitinka straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, todėl įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu paskirta bauda buvo nepažeidžiant aukščiau nurodytų ANK 34 straipsnio nuostatų.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

A. P. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė