Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarimo E. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 28 d., apie 02:58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis. Šiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. nutarimu E. S. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio G. S., konfiskavimu.Suinteresuotas asmuo G. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m sausio 17 d. nutarimą prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą: E. S., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustam administracine nuobauda - 1200 eurų bauda, neskirti administracinio poveikio priemonės - suinteresuotam asmeniui G. S. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, arba taikytą administracinio poveikio priemonę - automobilio, konfiskavimą, pakeisti į jo vertę atitinkančios pinigų sumos - 3540 eurų - konfiskavimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimo dalis dėl G. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz“ konfiskavimo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir dėl to priimtinas naujas nutarimas. ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kurių vienas yra tas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (turto savininkas) žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tikėtina, kad teismas taikė būtent šią nuostatą, nors nutarime apie tai neužsiminta. Teismas, skirdamas G. S. priklausančio automobilio konfiskavimą, lyg ir nustatė, kad jis, perleisdamas automobilį vairuoti E. S., žinojo, kad juo E. S. darys administracinį nusižengimą aprašytą būtent ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, konstatavo, kad G. S. kaip transporto priemonės savininkas neturėjo būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas neteisėtai, nebuvo pakankamai rūpestingas. Kuo konkrečiai pasireiškė žinojimas ir kuo jis įrodytas, nenurodyta. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia išvada, kadangi G. S. 2017 m. gruodžio 27-28 dienomis nesielgė neapdairiai, nebuvo pasyvus saugodamas savo transporto priemonę, o kaip tik atliko tokius veiksmus, kokių galima analogiškoje situacijoje reikalauti iš bet kurio teisę vairuoti transporto priemonę turinčio automobilio savininko, suvokiančio, kad dėl girtumo pats negali vairuoti. Be to, toks tariamas nerūpestingumas, pasyvumas niekaip nesusijęs su žiniomis apie aptariamas sąlygas taikyti turto, kuris nepriklauso kaltinimui, konfiskavimą. Iš Teismo padarytų išvadų apie faktines aplinkybes seka tai, kad G. S., 2017 m. gruodžio 28 d. perduodamas E. S. vairuoti savo automobilį, neįsitikino, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones ir yra blaivus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas turėjo žinoti, kad yra priešingai. Bylos nagrinėjimo metu G. S. davė parodymus apie tai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. vakare (duomenys neskelbtini) lankėsi įvairiuose pasilinksminimo vietose, baruose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo įvairūs pažįstami asmenys, tarp kurių ir E. S., iki pat E. S. vairuoto automobilio sustabdymo G. S. bendravo su įvairiais asmenimis, ne vien su E. S., todėl nematė, kad pastarasis būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Jau ruošiantis vykti namo, E. S. pasisiūlė pavairuoti automobilį „Mercedes Benz“, kuriuo jis buvo atvykęs. Pats nesiruošė vairuoti, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, matė, kad E. S. iš išvaizdos bei elgesio yra blaivus, todėl su tokiu jo pasiūlymu sutiko, žinojo, kad jis moka vairuoti. Apie tai, ar jis turi teisę vairuoti (vairuotojo pažymėjimą), G. S. E. S. neklausė, manė, kad teisės vairuoti turėjimas yra natūralus dalykas asmeniui, kuris moka vairuoti. Tik įsėdęs į savo automobilį, G. S. iš karto užmigo ir net nepastebėjo kokiomis gatvėmis ir kur jie važiavo, nematė kaip jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai, negirdėjo apie ką su jais kalbėjosi E. S. ir kokius pateikė dokumentus. Policijos pareigūnai prižadino tuo metu, kai reikėjo surasti blaivų asmenį, galintį parvairuoti automobilį. Jeigu E. S. pats nebūtų pasisiūlęs vairuoti automobilį, jo tokios paslaugos tikrai nebūtų prašęs. Skunde nurodoma, kad G. S. niekuomet nežinojo ir negalėjo numanyti, jog E. S. neturi teisės vairuoti. Ne vieną kartą yra matęs, jog šis asmuo vairavo kitas transporto priemones, jis vairuoti mokėjo, Kelių eismo taisykles žinojo. E. S. yra virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl nekilo mintis domėtis ar jis turi teisę vairuoti, nes paprastai tokio amžiaus vyrai tokią teisę turi. Anksčiau G. S. paminėti parodymai, kuriuos davė, patvirtina, kad būdamas pakankamai daug išgėręs sutiko, jog jo automobilį vairuotų būtent E. S., kuris jam tiesiogiai nurodė, jog alkoholinių gėrimų negėrė, vizualiai matė, kad E. S. nėra akivaizdžiai apsvaigęs, viso buvimo kartu metu nematė, jog jis būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, jokių prietaisų ar įrangos patikrinti E. S. apsvaigimą neturėjo ir todėl pasitikėjo jo žodžiu. Tai, kad negalėjo kilti pagrįsta abejonė dėl E. S. blaivumo (girtumo), patvirtina byloje esanti jo tikrinimo alkotesteriu išvada, kur konstatuota, kad jam nustatytas 0,50 promilių girtumo laipsnis, t. y. dydis, nežymiai viršijantis leistiną alkoholio koncentracijos kraujyje ar iškvepiamame ore ribą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog sąlyga konfiskuoti automobilį buvo ta, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo vairavo transporto priemonę ir neturėdamas tam teisės, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tokie yra ANK 424 straipsnio 4 dalyje išdėstytos administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai. Atskirai vien už vairavimą neturint teisės vairuoti automobilį ar vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 0,5 promilės girtumas, galimybė konfiskuoti transporto priemonę nenustatyta. Tai reiškia, kad G. S. perduodamas savo automobilį E. S., turėjo žinoti, kad jis neturi teisės vairuoti, ir yra neblaivus, tačiau G. S. tokio aplinkybių viseto nežinojo ir žinoti negalėjo, todėl ir išvada dėl žinių yra nepagrįsta (nors nutarime net ir nenurodyta), o dėl to ir turto konfiskavimas skirtas neteisėtai. ANK 422 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, ANK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui. Tokiu atveju, jeigu policijos pareigūnai, tyrę šią administracinę bylą, ar teismas būtų nustatę, jog G. S. žinojo apie E. S. neblaivumą ir (ar) tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, būtų patrauktas atsakomybėn už abi šias veikas ar vieną iš jų, tačiau to padaryta nebuvo, iš ko galima daryti išvadą, jog jis šių aplinkybių nežinojo. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog neretai pasitaiko atvejų, jog ANK nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, vadovaujamasi įstatymo, paprastai baudžiamojo įstatymo analogija, kadangi kai kurie bendri principai nagrinėjant administracines ir baudžiamąsias bylas yra vienodai suprantami. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72 straipsnio 5 dalį, jeigu konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-499-361/2017). Aktuali yra ir teismų praktika panašiose situacijose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami vairavę transporto priemones būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis). Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, jog buvo padaryta minėta nusikalstama veika ir yra pagrindas konfiskuoti transporto priemonę, įvertino, kad ji priklauso trečiajam asmeniui, todėl iš kaltininko konfiskavo ne automobilį, o skyrė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-661 -195/2017). Tai, kad toks turto konfiskavimo taikymas yra galimas administracinių nusižengimų bylose patvirtina jau minėta 2017 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-499-361/2017. Šioje administracinio nusižengimo byloje kaip tik ir yra susidariusi situacija, kad dėl administracinio nusižengimo kaltas yra būtent jį padaręs E. S., G. S. priklausančio automobilio konfiskavimas yra tiesiogiai susietas su jo aktyviais veiksmais, tame tarpe ir su jo netinkamu požiūriu į savo anksčiau padarytus tokius pačius nusižengimus, apie kuriuos G. S. nieko nežinojo. Dėl to jeigu transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje yra būtinas, prašo jį pakeisti konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu iš E. S.. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma panaikinti administracinę poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą, arba automobilio konfiskavimą pakeisti į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.ANK 29 str. 1 d. numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127, 142, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 211 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 215 straipsnio 3, 4 dalyse, 218 straipsnyje, 2342 straipsnio 1 dalyje, 240, 245, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Įvertinus aptartą teisinį turto konfiskavimo reglamentavimą pakanka nustatyti, jog turtas bus perduodamas administraciniam nusižengimui daryti, ANK 29 straipsnio 4 dalies 7 punktas nereikalauja, kad būtų nustatyti visi ANK 424 straipsnio 4 dalies pažeidimo, dėl kurio yra nubaustas E. S. objektyvieji požymiai. Todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog G. S. nežinojo, kad E. S. neturi teisės vairuoti reikšmės turto konfiskavimui neturi ir plačiau neanalizuojama.Iš bylos duomenų matyti, kad E. S. 2017 m. gruodžio 28 d. vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“ priklausančią G. S.. Bylos duomenys, o taip pat ir G. S. apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad G. S. ir E. S. kartu su draugais linksminosi bare, kur buvo vartojamas alkoholis. Teismas G. S. nurodomas aplinkybes, jog jis nežinojo ir nematė, kad E. S. vartoja alkoholinius gėrimus ir yra neblaivus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Aplinkybė, jog administracinį nusižengimą padaręs asmuo ir apeliacinio skundo autorius kartu linksminosi bare, po to kartu važiavo automobiliu, kuriuo ir buvo padarytas administracinis nusižengimas patvirtina, kad G. S. perduodamas automobilį vairuoti neblaiviam E. S., šią aplinkybę žinojo, nes turėdamas teisę vairuoti, neabejotinai žinojo, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs asmenys užtraukia ANK numatytą atsakomybę. Todėl skundžiamame nuarime padaryta išvada, kad automobilio savininkas turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas neteisėtai, teisinga ir pagrįsta.Apeliaciniame skunde nurodytame Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje, byloje Nr. 1A-661-195/2017 nustatytos priešingos aplinkybės nei nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Minėtame nuosprendyje teismas padarė išvadą, jog automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kurio faktinis valdytojas nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju, G. S. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pagrindo vadovautis šia praktika ir automobilio konfiskavimą pakeisti į automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą neturi. Pažymima ir tai, kad tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas dėl E. S. neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą automobilį, patirs turtinių nuostolių – jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens įstatymo nustatyta tvarka.Atkreipiamas G. S. dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama kito asmens administracinė atsakomybė padarius administracinį nusižengimą, todėl teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kad automobilio savininkas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrindus, konstatuoja, kad G. S. priklausančio automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir teisėtai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.