- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-661-195/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29578-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Advokatai
- Vaidas Poplavuchinas
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje padarymą ir perduotas pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato sutuoktinės M. D. – K. atsakomybei. L.K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams iš šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. L. K. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. birželio 14 d. apie 21.10 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g.15 vairavo automobilį VW CADDY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo nustatyta 3,27 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais kaltinamas pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius prašo Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš L. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2340 eurų.
Nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, tad transporto priemonė, kaip daiktas, šiuo atveju yra nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, t.y. vienas iš būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių, o ne nusikalstamai veikai padaryti ar ją palengvinti pasitelkta priemonė. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje BK 72 straipsnio netaikymas motyvuojamas, tuo, kad transporto priemonė, kurią įvykio metu vairavo L. K. yra ne priemonė nusikalstamai veikai padaryti ar palengvinti jos padarymą baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas blaiviems ir turintiems teisę vairuoti asmenis nėra įstatymo uždraustas. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad transporto priemonei nesant turto konfiskavimo dalykui, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto (jo vertės) konfiskavimas.
Šalies argumentai
Prokuroro nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, numatančio turto jo vertės konfiskavimą, ir nepagrįstai nekonfiskavo automobilio VW CADDY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2340 eurų, iš L. K. valstybės naudai.
Prokuroro teigimu, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius. Kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos pastarajame straipsnyje nurodytos sąlygos.
Prokuroras nurodo, kad pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalį konfiskuotinas, priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymi, kad to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Šalies argumentai
Prokuroras vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos požymių įgyvendinimui, nurodė, kad BK 72 straipsnio nuostatos pagrįstai ir teisėtai taikomos, kai automobilis panaudojamas kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai ją padaryti.
Prokuroro teigimu, L. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodamas automobilį. Pažymi, kad be transporto priemonės L. K. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuojamų veiksmų ir šiame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota šiai nusikalstamai veikai padaryti. Nurodo, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Prokuroras atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje Nr. AB-32-1 nurodė, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pažymi, jog konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai. Pažymi, kad transporto priemonių vairavimas, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilių alkoholio, kriminalizavimu buvo siekiama didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
Prokuroras nesutikdamas su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog vien tik teismo nustatytos aplinkybės, kad L. K. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, turi nuolatinį darbą, nurodo, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, kadangi sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. K. prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.
Šalies argumentai
L. K. teigimu, prokuroras pirmosios instancijos teisme kaip valstybės kaltintojas dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas nepasisakė, pažymi, jog prokuroras palaikė jo teiktą prašymą ir jame išdėstytus motyvus.
L. K. pažymi, jog jo padarytas nusikaltimas nebuvo sąlygotas savanaudiškų paskatų. Nurodo, kad teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas panaudota tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai padaryti pritaikytas turtas, t.y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Leono Kukės manymu, nusikalstamo sveikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.
L. K. savo atsiliepime nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas nėra uždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Mano, kad šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos požymių, t.y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Atkreipia teismo dėmesį, jog nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone. Pažymi, kad šiuo atveju transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, todėl negali būti pripažinta tokia esanti BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.
L. K. nuomone, konfiskuojant turtą, nukentėtų visiškai su nusikaltimu nenusiję asmenys, t.y. jo paties išlaikoma motina, sutuoktinė. Nurodo, kad transporto priemonės vertės konfiskavimas visiškai sužlugdytų jį finansiškai bei morališkai. Atkreipia teismo dėmesį, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi nuo 1986 metų, niekada iki šio nebuvo baustas už šiurkščius administracinės teisės pažeidimus, ankščiau nebuvo teistas. Nurodo, jog turi sveikatos problemų, yra neįgalus, todėl jo galimybė judėti yra labai ribota, be to, turi finansinių problemų, kadangi uždirba nedaug (720 eurų) teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai iš ankstesnės santuokos, išlaiko sunkiai sergančią savo motiną ir pan.
L.K. nuomone, turto susijusio su nusikalstama veika konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t.y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Teigia, kad jo konkrečiu atveju transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama.
IV. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė pirmosios instancijos nuosprendį palikti be pakeitimų.
V. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo
Motyvuojamoji dalis
skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, L. K. padarytos nusikalstamos
veikos kvalifikavimo byloje nėra, tačiau prokuroras nesutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad transporto priemonė, kurią įvykio metu vairavo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo yra ne priemonė nusikalstamai veikai daryti, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas blaiviems ir turintiems teisę vairuoti asmenims nėra įstatymo uždraustas. Todėl prašo iš L. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio VW CADDY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 2340 eurų, valstybės naudai. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
5. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso
uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas <.....>. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo būdamas neblaivus L. K., kai jo kraujyje buvo nustatyta 3,27 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė.
įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas asmeniui vairuojant automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „AIRCS“ (b.l.10). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad UAB „AIRCS“ priklausantis automobilis, kurį įvykio metu vairavo L. K. yra ne priemonė nusikalstamai veikai daryti ar palengvinti jos padarymą BK 72 straipsnio prasme, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas blaiviems ir turintiems teisę vairuoti asmenims nėra įstatymo uždraustas. Pažymėjo, jog veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, todėl transporto priemonė, kaip daiktas, šiuo atveju yra nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, t.y. vienas iš būtinųjų nusikaltimo sudėties, požymių, o ne nusikalstamai veika padaryti ar ją palengvinti pasitelkta priemonė. Taip pat konstatavo, kad šiuo atveju transporto priemonė nėra turto konfiskavimo dalykas, todėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės turto (jo vertės) konfiskavimo.
kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju - turto konfiskavimo, pobūdžio.
8. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto, būtų labai apsunkintas arba neįmanomas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, automobilis VW CADDY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme – be jo šio nusikaltimo padarymas nebūtų įmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, transporto priemonė privalėjo būti konfiskuojama.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau paminėtas automobilis VW CADDY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – UAB „AIRCS“ (b.l.10), kurio faktinis valdytojas nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju, turėtų būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2340 eurų (vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje (b.l.11)).
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą L. K. nurodo, kad paskyrus iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę nukentėtų visiškai su nusikaltimu nenusiję asmenys, t.y. jo paties išlaikoma motina, sutuoktinė, kad transporto priemonės vertės konfiskavimas visiškai sužlugdytų jį finansiškai bei morališkai, kad jis iki šio niekada nebuvo baustas už šiurkščius administracinės teisės pažeidimus, ankščiau nebuvo teistas, nurodo, jog turi sveikatos problemų, yra neįgalus, todėl jo galimybė judėti yra labai ribota, be to, jis turi finansinių problemų, teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai iš ankstesnės santuokos, išlaiko sunkiai sergančią savo motiną. Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, jog visos šios atsiliepime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį sutuoktinės atsakomybei vienerių metų laikotarpiui. Todėl laikytina, kad tokios baudžiamosios poveikio priemonės, kaip konfiskuotino turto vertės (šiuo atveju 2340 eurų) išieškojimas iš asmens, kuris padarė sau ir kitiems asmenims bei jų turtui didelę grėsmę keliantį itin pavojingą nusikaltimą, t.y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 3,27 promilių alkoholio, taikymas, nelaikytinas neproporcinga ar neadekvačia priemone padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
11. Nors L. K. savo atsiliepime nurodo, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme kaip valstybės kaltintojas dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas nepasisakė, tačiau iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad reikalavimus dėl automobilio ar jo vertės konfiskavimo prokuroras teikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b.l.115).
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, L. K., a/ (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš L. K. išieškoti konfiskuotino turto vertės (automobilio VW CADDY, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) atitinkančią pinigų sumą - 2340 eurų (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.