Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. 2010 m. liepos mėn. 4 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kaimo ribose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su trimis nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia ne mažiau kaip 31 kartą suduodamas L. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, dešiniame peties sąnaryje – žąste, blauzdose, kairėje ausyje, kakle, krūtinės ląstoje su odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimus kairės rankos 5 piršte, dešinėje plaštakoje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje blauzdoje, juosmenyje – nugaroje, kairio inksto sumušimą ir nukentėjusiajam L. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai savo naudai vertė L. B. perduoti jam 5000 litų, neturėdamas tam teisėto pagrindo.

Be to, panaudodamas fizinį smurtą savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2010 m. liepos mėn. 4 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su trimis nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia ne mažiau kaip 31 kartą suduodamas L. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, dešiniame peties sąnaryje – žąste, blauzdose, kairėje ausyje, kakle, krūtinės ląstoje su odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimus kairės rankos 5 piršte, dešinėje plaštakoje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje blauzdoje, juosmenyje – nugaroje, kairio inksto sumušimą ir nukentėjusiajam L. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną LG KE970 700 litų vertės, bevertę mobiliojo ryšio operatoriaus TELE 2 SIM kortelę "PILDYK", bevertę piniginę, bevertę AB banko SWEDBANK mokėjimo kortelę, bevertę AB banko HANSABANKAS negaliojančią mokėjimo kortelę, rankinį laikrodį (duomenys neskelbtini) litų vertės, taip plėšimo būdu pagrobdamas svetimo turto bendros 840 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam L. B. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, siekė paveikti nukentėjusius asmenis, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y. 2010 m. liepos mėn. 9 d., tiksliai nenustatytą valandą, adresu (duomenys neskelbtini), nusiuntė grasinančio pobūdžio laišką, jame vartodamas tokias frazes kaip "Kreiptis i policija tai cia buvo jusu pats kvailiausias zingsnis.", "Nebekeliat pretenziju.", "Per atpazinimus nieko neatpazystat.", "Ir dar patys padėsim nurimti greičiau sitai bylai.", tokiu būdu siekdamas išgąsdinti ir paveikti J. B., L. B. bei N. B..

Be to, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, t.y. nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios vietos patalpose, jis neteisėtai laikė 1,452 gramo baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje nedidelį kiekį – 0,333 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, 25,92 gramo augalinės kilmės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kol 2010-07-15 Kauno apsk. VPK pareigūnų atliekamos sankcionuotos kratos metu šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.

Apklaustas kaltinamuoju T. L. kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 181 str. 2d., 180 str. 1 d., 233 str. 1 d. kaltu neprisipažino visiškai, o dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 259 str. 2 d. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad liepos 15 d., kai buvo sulaikytas, jo bute, kurį nuomojosi su šeima apie 4-5 metus, (duomenys neskelbtini), pareigūnai darė kratą. Pavasarį iš draugo gavo kelias kanapių sėklas, iš jų išaugino augalus ir juos augino namuose ant palangės. Kanapių sėklos buvo įdėtos į septynis maišelius po tris sėklas. Kanapės buvo skirtos ne rūkyti, nes buvo tik stiebas ir lapai. Augalai skleidžia aromatą, yra apie porą metrų aukščio, tačiau jos neveda derliaus, tai augino jas dėl aromato ir svečiams pasirodyti. Atėjus policijai, žmona padėjo tuos augalus už lovos, tai policija juos ir pamatė. Jei jie būtų likę ant palangės, niekas jų nebūtų net pastebėję. Tie augalai ant palangės palei pagrindinę gatvę stovėjo nuo kovo mėnesio iki liepos vidurio, tačiau niekas į juos dėmesio neatkreipė. Metamfetaminas rastas tos pačios kratos metu buvo ne jo. Kai darė kratą, prie jo rašomojo stalo buvo dėžė su keliais telefonais ir „Tele2“ „Pildyk“ pakuotėmis, iš viso apie 1015 dėžučių. Jų buvo daug, nes jomis naudojasi draugai, kai grįžta iš užsienio. Draugai atvažiavę iš užsienio parduotuvėje nusiperka korteles, jo namuose atsiplėšia pakuotes ir palieka, nes pas jį saugiau laikyti, kadangi PIN kodą galima pamiršti. Matyt su kažkuo iš jo pažįstamų asmenų ir atkeliavo šie milteliai. Kam konkrečiai jie galėjo priklausyti, jis negali nurodyti, nes buvo trys, gal penki asmenys, kurie naudojosi kortelėmis ir pakuotėmis. Jos buvo dėžėje su telefonais, su kortelėmis ir buvo būtent pakuotės viduje. Būtų buvę galima nuimti pirštų antspaudus ir nustatyti, kieno jie, tačiau tai nebuvo padaryta. Pakuotė namuose atsirado pusės metų laikotarpyje. Jis peržiūrėdavo pakuotes, kas nereikalinga – išmesdavo.

Suplanavo, kad liepos 4-ają, Mindaugo karūnavimo dieną, su šeima ir draugais važiuos poilsiauti į parką, apie 3 km nuo V. Iš ryto pasiėmė vaikus, kartu su draugais N. P., R. P. ir jų dukromis nuvažiavo. Ten bebūnant paskambino S. I., prašė ją parvežti su daiktais namo iš K. į R.. Kadangi jis buvo su šeima, tai pasakė, kad dabar negali ir atvažiuos vakare apie 18 val. Vakare susirinko daiktus ir su šeima išvažiavo namo į V., adresu: (duomenys neskelbtini), nes ten močiutės namai. Tuo metu laikinai gyveno močiutės namuose Viduklėje, nes močiutė buvo išvykusi į Ameriką. Grįžus į V., išsikrovė daiktus, persirengė ir apie 19 val. išvažiavo į K., su „Volkswagen Golf“, ketvirtos laidos, automobiliu. Jo draugė S., apie kurią žmona nieko nežinojo, gyveno (duomenys neskelbtini) gale. S. turėjo daug daiktų, todėl kol viską susikrovė, buvo apie 21 val., gal apie 21.30 val. išvažiavo. Pakeliui nuvažiavo prie pastogės, ji yra A. rajone, 50 km nuo K. link K., ten yra poilsiavietė, ežerėlis. Buvo nusipirkę sidro, ten pasibuvo, kol pradėjo temti. Bevažiuojant namo, S. pasakė, kad dar „miksiuką“ išgertų. Nuvažiavo į „Lukoil“ degalinę, esančią prie nusukimo link (duomenys neskelbtini). Tuo metu degalinės „Lukoil“ langelis buvo kairėje pusėje, privažiavo prie pat langelio, nes įėjimas į kolonėlę buvo uždarytas nuo 24 val. Dirbo J. iš V., iš matymo pažįstama, tačiau artimai su ja nebendravo. Paprašė parduoti sidro buteliuką, tačiau ji atsakė, kad negalima, nes jau per vėlu. Tada paėmė arbatos, dar kažką, ji viską sudėjo į maišelį. Beperkant privažiavo kita mašina, iš kurios išlipo iš matymo pažįstami asmenys: M., ir dar du, pravardės jų yra: „Č.“, „M.“, vieno jų pavardė T., kito iki šiol nežino. Iš matymo visus žinojo, o su M. buvo geri draugai. Nuo langelio jo mašina stovėjo per metrą, jų mašina stovėjo už jo mašinos, nuo langelio per kokius tris, keturis metrus. Tuo metu buvo apie 0.20 val. Kolonėlėje iš viso buvo apie 15 min. Įsėdęs į mašiną, draugei pasakė, kad čia miksiuko neduoda, pasiūlė nuvažiuoti kitur, tačiau Sandra sakė, kad nereikia, jau vėlu, kad jau reikia grįžti namo. Parvežė ją namo, iškrovė daiktus, bet nenešė į vidų, nes S. sakė, kad pati susikraus. Tada jis išvažiavo namo ir namuose buvo prieš 1 val. Kitą dieną, apie pietus, su šeima išvažiavo į K., į savo butą. Ryte buvo graži diena, todėl nutarė važiuoti pailsėti prie jūros. Buto nuomotis nerado, draugas davė telefono numerį paskambinti Š. Ten pasiėmė porą kambarių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atostogaut atvažiuodavo į P. - vieną dieną prie karuselių, kitą - atrakcionuose. Ten sutiko pažįstamą raseiniškį, jis klausė, ar žino, kas R. darosi. Jam papasakojo apie tą įvykį dėl kurio yra ši byla, tačiau į tai jis nekreipė dėmesio. Prieš išvažiuojant, liepos 12 d. prekinantis parduotuvėje „IKI“, susitiko su pažįstamu K. K. pažįsta kaip Š. gyventoją, kuris prekiauja automobiliais. Jis rankose laikė prekes, prašė pavežti iki namų, kad nereiktų kviesti taksi. Pavežė, jį iki namo P., kur buvo išsinuomojęs. Ten buvo daugiau žmonių , K. ir jį kvietė atvykti į vakarėlį. Kadangi buvo su žmona, tai atsisakė. Jau grįžus, žmona pamatė ir pasakė, kad jo draugas „tašę“ paliko. Pažiūrėjo kas joje yra ir matė, kad yra pinigai - 100 Lt, akiniai, USB. Kitą dieną apie pietus paskambino K., susitarė, kad po to susibėgs, jis sakė turėti viską pas save. Liepos 14 d. ryte išvyko į K. Prieš išvažiuojant namo dar skambino K., tačiau šis jau buvo pakeliui į Š. ir sutarė, kad jam daiktus atiduos prie progos. Šiuo metu, kiek jis žino, K. yra I. ir nurodyti jo telefono numerio negali, nes išvažiuodamas iš Š. savo telefoną buvo pasidėjęs ant automobilio stogo ir jį pametė. Namuose išėmęs daiktus, K. „tašiuką“ padėjo šalia ant stalo. Jis buvo rastas kratos metu. Jo nuomone, atpažinimas policijos komisariate buvo padarytas neteisingai, nes policijos pareigūnai iš kitų kamerų pakvietė du žmones, vienas buvo pažįstamas „iki skausmo“, pernai žuvo, kitas – vardu L., pavardės nepamena. Jie buvo tamsiai apsirengę, o jis – šviesiais rūbais su šortais, bridžais. Pasakė, kad jam irgi reikia tamsiai persirengti. Jam tai leido padaryti ir po to atvedė L. B., jo paklausė, ar atpažįsta, kuris. Jis sėdėjo palei kraštą ir L. B. atsakė, kad jį atpažįsta. Tyrėja paklausė, iš ko atpažįsta, atsakė, kad iš stambaus kūno sudėjimo. Visi pradėjo juoktis, nes M. buvo dar sunkesnis už jį. Tyrėja jo klausė, iš ko dar, gal iš akių, rankų, kojų, veido, atsakė, kad iš visko atpažįsta. Tyrėjas J. V. buvo šalia, sakė parodyti pirštu ir kai rodė į jį - nufotografavo. Kitą dieną tyrėjui J. V. pasakė, kad pasiimtų vaizdo medžiagą iš „Lukoil“. Veiksmas vyko liepos 4 d., o filmuota medžiaga paimta tik liepos 20 d. Tuo metu jis važinėjo sidabrinės spalvos „Wolksvagen Golf“ automobiliu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ar 523, kuri buvo registruota jo draugo M. A. vardu. Ja naudojausi dvejus metus. Tokių mašinų yra labai daug. Supranta, kad darant nusikaltimus galėjo būti sidabrinės spalvos „Golfas“, bet tai nebūtinai galėjo būti jo automobilis. Galvoja, kad L. B. jį gali apkalbėti, nes jį pažinojo per vieną įvykį, kai 2012 m. pavasarį važiuojant į Raseinius pro degalinę, esančią netoli G. miškų ūkio, pamatė aikštelėje stovinčius V. ir „B.“. Tai pravardės E. V. ir R. R.. Pasuko į aikštelę prie jų, pakalbėjo, kaip kas sekasi. Stovėjo šone prie autobusų aikštelės apsisukimo, už penkių metrų nuo stotelės, kai privažiavo mažytė mašinytė, gal „Audi A3“. Iš jos išlipęs vaikinas pradėjo šlapintis. Tada pirma E. pasakė: „Duchas, ką darai“, o jis sutrenkė per sprandą. Tada tas atsisukęs pasakė: „Kas yra?“ ir sėdo į automobilį, o išvažiuodamas pasakė, kad pasigailės, išvadino jį visokiais keiksmažodžiais. Šio žmogaus jis nepažinojo, tačiau R. sakė, kad tai buvo P., tada nežinojo, kad jo pavardė yra L. B.. Tai buvo pirmas susitikimas su L. B.. Buvo dar vienas įvykis, kuris yra susijęs su šiuo įvykiu. 2010–2011 metais, sausio, vasario mėnesiais, jau pradėjo pavasarėti, antras brolis Titas važiavo su draugu mašinoje su dviem merginomis, iš viso penkiese, buvo ir jis, sėdėjo priekyje. Važiuojančioje mašinoje Titas pradėjo daužyti langą, susiginčijo su vairuotoju, nes jis paklausė jo, ko daužo jo mašiną, jis pasakė: „Eik tu n...ui“, išmušė langą daužydamas ranka. Tada jis išlipo iš mašinos, o vairuotojas jam porą kartų trenkė, jis išbėgo laukais, pribėgo prie namo, pasakė, kad jį pagrobė, iškvietė policiją, greitąją. Tada jį irgi mėgino apkaltinti grobimu, policininkai bandė daryti spaudimą nukentėjusiems, liudininkams, kol visi išsiaiškino, kad pats prisidirbo. Nuvežė T. į narkologinį, kažką rado, paaiškino, kad broliai J. „apšėrė“ narkotikais. Iš to matyti, kad B. yra linkę apkalbėti žmonės. Jis patvirtina, jog yra be dešinės rankos piršto, jį nusipjovė, kai buvo 19 metų. Apie tai, kad jis neturi piršto buvo plačiai žinoma, o ir jo pravardė yra P.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. B. apklausiamas liudytoju paaiškino, kad jis užsidirbdavo, parsiųsdamas iš užsienio maisto papildus ir juos parduodamas. 2010-07-04 paskambino iš matymo pažįstamas D. T. ir pasakė, kad nori susitikti. Tuo metu jis buvo išvykęs, o grįžęs namo pats paskambino D. T. ir pasakė, kad jau grįžo. D. T. 5 klasės BMW automobiliu atvažiavo pas jį apie 22 val. ir pasakė, kad važiuotų pasikalbėti su žmonėmis, kurie padės biznyje su papildais. Jis sutiko. D. jį vežė nuo K. iki P.. Aikštelėje juos pasitiko VW Golf 4 kartos, sidabrinės spalvos, dviejų durų. Prie jo buvo du jauni vyrai. Abu buvo apie 180 metrų ūgio. Vienas stambesnis apie 30 metų amžiaus, apsirengęs bridžais ir šviesiais baltiniais, tai buvo kaltinamais, o kitas smulkesnis 20-24 metų amžiaus, apsirengęs tamsiais treningais auksinės spalvos juostomis, jį vadino Kostu. Jam išlipus iš BMW, šis iš karto nuvažiavo. Jis norėjo pasisveikinti su kaltinamuoju, kuris stovėjo arčiau, tiesė ranką, tačiau tuo metu gavo smūgį į galvą ir buvo pargriautas ant žemės. Nors tiesiogiai nematė kas sudavė smūgį, tačiau mano, kad tai buvo kaltinamasis, kuris stovėjo arčiau jo. Pargriovus ant žemės rankšluosčiu užrišo akis ir surišo rankas. Iš kažkur atsirado dar du asmenys su automobiliu. Pargriautą ant žemės jį mušė, kas ir kiek jam sudavė smūgių nurodyti negali, nes akys buvo užrištos. Visi šie asmenys jam aiškino, kad jis blogai daro bizniaudamas ir nesikalbėdamas su žmonėmis. Savo kalba jie jam davė suprasti, kad jis turi savo pelną dalintis su jais. Klausė ar dabar turi pinigų ir pradėjo reikalauti sumokėti jiems 5000 litų. Grasino, kad jeigu negaus pinigų, tai pagaus jo brolį. Paklausė, kas atvežtų 5000 litų. Jis atsakė, kad tai galėtų padaryti brolis Titas. Jam leido paskambinti broliui Titui, pokalbio metu pasakė, kaip jie liepė, kad per 20 minučių atvežtų ir paliktų 5000 litų prie Kalnujų autoserviso laiptų. Jie aiškino, kad jei brolis atveš pinigus, viskas bus gerai, o jei ne - bus blogai. Du iš prie jo buvusių asmenų buvo išvažiavę, kaip jis suprato, paimti brolio pinigų. Po kiek laiko grįžo. Jie jam pasakė, kad viskas baigsis blogai, jei nebus 5000 litų ir pinigus liepė atvežti į G. autobusų stotelę. Vėl padavė jam telefoną ir vėl skambino broliui. Brolis perdavė kalbėti tėvui, o tėvas perdavė telefoną savo draugui R. Pastarajam ir pasakė, kur atvežti pinigus. Du vėl išvažiavo su automobiliu, du liko prie jo. Pasakė, kad vienoje vietoje per ilgai būna ir pervežė į kitą vietą. Kiek suprato, vežė žvyrkeliu link Š. pusės. Kiek vėliau grįžo tie, kurie buvo išvažiavę ir pasakė, kad niekas neatvažiavo padėti pinigų. Vėl pradėjo grasinti, jam pasakius pravardę "Sajus", tai yra K. J., vyresnysis liepė iki vakaro susirasti ir paduoti 5000 litų. Jie pavežė jį iki posūkio į P. ir autobusų stotelėje paleido, liepė keletą minučių pasėdėti su rankšluosčiu ant akių, o po to nusiimti. Kai paleido, nusiėmė rankšluostį, paskui jį parvežė pakeleivinga mašina iki "M." degalinės ir jis parėjo namo. Jį tėvai nuvežė į policiją, po to į ligoninę ir vėl į policiją. Iš jo pagrobėjai paėmė telefoną, piniginę, laikrodį, piniginėje buvo banko 2 kortelės, viena negaliojanti, jų neatgavo. Jam buvo padaryta 840 Lt turtinė žala bei taip pat prašo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos. Kaltinamąjį jis atpažino policijoje pagal nuotraukas ir tada kai buvo pateikti gyvi asmenys, nes jį buvo matęs įvykio vietoje. Taip pat prieš atpažinimą, pareigūnams jis apibūdino kaltinamąjį, jo kūno sudėjimą bei nurodė, kad jis neturi dešinės rankos nykščio. Kaltinamasis visą laiką, kai jis buvo laikomas surištas, buvo prie jo, tik trumpam vienu metu buvo nuvažiavęs, kaip suprato iš kalbų, nusipirkti alkoholio. Kiek pamena tai konkrečią 5000 Lt sumą pasiūlė jis pats, kai buvo mušamas ir iš jo buvo reikalaujama pinigų, nes norėjo greičiau su jo pagrobėjais susitarti. Jie sakė, kad jis turės sumokėti 5000 Lt, o po to dar tiek pat reikės sumokėti ir broliui T.

Taip pat pamena, kad maždaug prieš tris savaites iki šio įvykio stovėjo Norgėlų stotelės aikštelėje, ten laukė savo draugo K. Ž.. Jo belaukiant prie jo privažiavo automobilis VW GOLF 3 klasės, iš kurio išlipo I. B., kuris jam pasakė, kad jis "bizniauja" nesikalbėdamas su žmonėmis, neturėdamas jų leidimo. Jų pokalbis truko apie vieną minutę, po to I. B. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, nepaaiškinęs, be kieno leidimo jis bizniauja. Mano, kad tai buvo kitas automobilis, nes 2010 m. liepos 4 d., kuomet buvo mušamas Raseinių r., Kalnujų kaimo ribose ir iš jo buvo prievartaujama pinigų, pamena, kad ten stovėjęs automobilis VW GOLF tikrai buvo 4 klasės, sidabrinis, registracijos numerių pirmoji raidė atrodo, kad buvo D. Taip pat kai buvo vežamas minėtu automobiliu jis sėdėjo šalia kaltinamojo, kuris vairavo automobilį, o už jo sėdėjo kitas žmogus, kurį vairuotojas pavadino "K.". Pastebėjo, kad šiame VW GOLF buvo kompaktinių diskų grotuvas, salonas tamsus, o durelės, esančios šalia vairuotojo girgždėjo. Po įvykio, gal po savaitės, jo šeima gavo laišką. Prieš tai R. laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis apie šį įvykį. Laiškas buvo adresuotas jo tėvams, voko viduje buvo įdėta SIM kortelė. Laiško turinys buvo apie tai, kad jis prekiauju narkotikais ir dėl to pagrobėjai jį sulaikė, kad jis turėtų neatpažinti įtariamųjų, nes kitaip bus įrodyta, jog prekiauja narkotikais. Laiške buvo išvardyta daug žmonių, su kuriais jis neva prekiauja. Iš nurodytų asmenų jis kai kuriuos pažįsta, kai kuriuos tik žino. Dar buvo parašyta, kad tuo telefono numeriu turėtų susisiekti jo tėvas ir susitarti, ką daryti toliau. Policija bandė susisiekti tuo numeriu, susirašinėjo žinutėmis, tačiau vėliau kontaktas nutrūko. Kas tiksliai paėmė šį laišką jis nežino, bet mano, kad kažkuris iš jo tėvų.

Nukentėjusysis J. B. apklausiamas liudytoju paaiškino, kad 2010-07-04 apie 22 val., jam būnant namuose, į namus grįžo jaunesnysis sūnus T. B., kuris pasakė, kad L. - jo vyresnysis sūnus, paskambino telefonu ir kalba kažkokias nesąmones, sako, kad pakliuvo policijai ir iš jo reikalauja penkių tūkstančių. Tuos penkis tūkstančius reikia nuvežti prie K. autoserviso ir padėti ant laiptų. Pagalvojęs, kad čia kažkokios nesąmonės, jis vienas nuvažiavo į Kalnujus, apžiūrėjo tą vietą. Ten nieko nerado. Gal už penkių minučių privažiavo ir jo jaunesnysis sūnus su draugais. Kai atvažiavo prie K. autoserviso, jis su savimi pinigų neturėjo. Netrukus prie šalia minėto autoserviso esančios degalinės privažiavo "VOLVO" automobilis, sidabrinės spalvos, kurį vairavo R. žinomas, kaip ne kokios reputacijos, asmuo, kurio pavardė P.. Kartu su juo buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas. Kadangi sūnus T. pažįsta R. jaunimą, jis sakė, kad tą vaikiną matė pirmą kartą ir tas vaikinas yra tikrai ne iš R. miesto. Jie pažiūrėjo, kad tame VOLVO automobilyje jo sūnaus L. nėra, todėl leido tam automobiliui netrukdomam išvažiuoti. Įtaria, kad P. ir tas kitas asmuo, buvęs su juo, susiję su jo sūnaus pagrobimu ir reketu. Kadangi žinojo, kad sūnų išsivežė jo pažįstamas vardu D. su mėlynos spalvos 5 klasės BMW automobiliu, nusprendė pavažinėti po K. ir aplink juos, ieškodami to BMW, tačiau nerado. Apie 23.30 val., jiems dviem automobiliais stovint prie P. užtvankos, vėl į jaunesnio sūnaus T. telefoną paskambino vyresnysis sūnus L. Kalbėti T. padavė jam. L. pasakė, kad labai blogai ir kad reikia atvežti penkis tūkstančius litų, kad jį paliktų gyvą, tie asmenys, kurie pagrobė. Jis padavė telefoną kalbėtis su Luku savo draugui – R. B., kuris tą vakarą jam padėjo. Po to jie nusprendė kreiptis į policiją. Nuvykus į policijos komisariatą viską paaiškino. Tada jau kartu su policijos pareigūnais nuvyko į G. miestelio autobusų sustojimo aikštelę, kur buvo nurodyta palikti pinigus ir jis ten padėjo vietoj penkių tūkstančių litų paprastus popierius, tačiau jų niekas neatėjo pasiimti. Mano, kad jie ten nuvažiuoti paprasčiausiai pavėlavo, nes buvo reikalauta, kad atvežtų už 15 minučių, o atvažiavo už 1,5 valandos. Jis grįžo į namus, o jaunesnysis sūnus su draugais dar važinėjosi po miestą ieškodamas brolio. Sūnus L. B. į namus grįžo apie 4 valandą ryto, sumuštas. Jis papasakojo, kad jį pažįstamas D. BMW mėlynos spalvos nuvežė susitikti su kažkokiais žmonėmis dėl biznio, susijusio su maisto papildų prekyba, tačiau tie asmenys jį pagrobė, mušė, reikalavo, kad jiems duotų penkis tūkstančius litų, jei nori likti gyvas. Paleido tada, kai jis pažadėjo, kad tuos pinigus – 5000 litų, perduos K. J. iš R. Jį pagrobę, mušę ir prievartavę duoti 5000 litų yra nepažįstami vaikinai, prisistatę iš K. Tiriant šį įvykį, jis kartu su tyrėjais kolonėlėje peržiūrinėjo vaizdo įrašus, tačiau jų kokybė buvo labai prasta nesimatė juose užfiksuoto asmens veido. 2010 liepos mėn., dienos tiksliai nepamena, ryte, jo žmona N. B. parodė jam praplėštą voką ir pasakė, kad jai būnant namuose, kažkas paskambino į namo duris. Atidarius duris, nepažįstamas vaikas pasakė "čia jums" ir įteikė žmonai į rankas voką bei pabėgo. Žmona buvo labai susijaudinusi, sakė, kad labai bijo dėl šeimos ir jau atplėštą voką su jame buvusiais 2 lapais parodė jam. Jis iš karto perskaitė ant lapų surašytą tekstą ir suprato, kad tai grasinantis laiškas jo šeimai, kadangi 2010-07-05 jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sūnaus L. B. pagrobimo. Perskaitęs laišką jis nelabai išsigando, tačiau dėl šio laiško labiau pergyveno jo žmona N.. Laiške buvo rašoma, kad be reikalo kreipėsi į policiją, kad viską paliktų tyliai, kaltino jo sūnus, kad jie prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Rašė, kad policija daro kratas ir jų metu yra randami narkotikai, o paskui visi sėda į kalėjimus. Iš karto kreipėsi su gautu laišku į policiją ir jį pateikė pareigūnams, kad šie išsiaiškintų, kas parašė grasinantį laišką jų šeimai. Jo sūnus jokiomis narkotinėmis medžiagomis neprekiauja. Kas galėjo parašyti šį laišką, jis nežino, tačiau galvoja, kad jį galėjo parašyti tik tie asmenys, kurie sumušė, grasino jo sūnui L. B., nes laiške buvo nurodoma nesikreipti būtent dėl pagrobimo.

Nukentėjusioji N. B. apklausiama liudytoja paaiškino, kad 2010-07-04 buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kai apie 22 valandą jai būnant kieme prie vartų atvažiavo tamsios spalvos BMW modelio automobilis, kurių valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kiek jai žinoma, būtent pagal vairuojamą automobilį, tai buvo sūnaus L. B. pažįstamas D. T.. Asmeniškai ji pati D. T. nepažįsta. L. B. tuoj pat išėjo iš namo ir nuėjo link automobilio. L. buvo su šortais bei šlepetėmis, ji dar klausė, kur jis važiuoja, šis pasakė, kad tuoj pat sugrįš. Ji pati matė, kaip L. atsisėdo į BMW modelio automobilį ir nuvažiavo. Po kiek laiko ji pamatė, kad vyras J. B. su automobiliu išvažiuoja iš namo kiemo. Ji dar vyro paklausė, kur šis susiruošė, bet šis atsakė, kad sugrįžęs viską papasakos. Ji namuose buvo viena. Nieko nesulaukusi, nutarė po pusvalandžio paskambinti vyrui. Vyras jai pasakė, kad yra problemų, kad pagrobtas sūnus L. B., jog reikia pinigų - 5000 litų sūnaus išpirkai. Ji visą laiką buvo namuose ir laukė, kada sugrįš vyras. Jau gerokai po vidurnakčio namo grįžo vyras J. bei jo draugas R. B.. Vyrai jai papasakojo situaciją, sakė, kad telefonu bendravo su Luku ir už jį reikalaujama 5000 litų išpirkos, kad pinigai būtų atvežti į sutartą vietą, sakė, kad pranešė policijai ir policija laukia sutartoje vietoje. Ji labai pergyveno dėl sūnaus. Visi laukė žinių. Apie 4 valandą į namus grįžo sumuštas L. B.. Jo visas kūnas buvo sumuštas, drabužiai purvini. L. kalbėjo mažai, buvo sutrikęs ir išsigandęs. L. sakė, kad jį mušė ir pinigų - 5000 litų reikalavo nepažįstami asmenys. Sūnų rytą nuvežė pas medikus. 2010-07-09 vakare, valandos tiksliai neatsimena, į namus, (duomenys neskelbtini), paskambino į duris. Atidariusi duris pamatė kokį 12-14 metų vaiką, kurio ji neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, kuris rankose turėjo baltą voką. Iš karto jis jai į rankas padavė turėtą voką ir bėgo nuo namų. Ji dar paklausė, ar čia jai, jis pasakė, kad taip. Ji atidarė voką ir perskaitė surašytą laišką. Perskaičiusi suprato, kad laiškas yra grasinantis ir yra skirtas jų šeimai, kadangi kreipėsi dėl ankstesnio įvykio į policiją pagalbos. Suprato, kad reikalaujama atsiimti pareiškimą, o jei ne, bus blogai jos šeimai. Ji labai susijaudino ir išsigando, vis galvojo, kad nenutiktų taip, kas parašyta. Laišką parodė vyrui, kuris pasakė, kad kuo skubiau reikia laišką nunešti į policiją. Rytojaus dieną vyras laišką nunešė į policiją. Mano, kad grasinantį laišką jų šeimai parašė tie patys asmenys, kurie sumušė bei reikalavo 5000 litų išpirkos už sūnų. Ji labai išgyveno ir tikrai patyrė išgyvenimų, buvo didelis nerimas dėl šeimos, pati jautėsi nesaugiai, tačiau civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytoju apklaustas T. B. paaiškino, kad L. B. yra jo brolis. 2010-07-04 su draugais buvo (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio. Apie 22 valandą jam į mobilų telefoną paskambino brolis L. B.. Jis telefonu pasakė, kad jį pagavo policija, jog už 20 minučių atvažiuotų į K., šalia degalinės "Lukoil", prie apleisto autoserviso ir ant laiptelių padėtų 5000 litų bei padėjo ragelį. Daugiau su jo nespėjo pakalbėti. Jis bandė paskambinti broliui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Jis susijaudino, kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Skubiai grįžo į namus ir viską papasakojo tėvui J. B.. Su tėvu nutarė važiuoti į K., į nurodytą vietą. Nuvykus į K. nieko įtartino nepastebėjo, tačiau po kelių minučių pamatė R. P. „Volvo“ automobiliu įvažiuojantį į K. kaime esančią „Lukoil“ degalinę. Matė, kad šalia vairuotojo buvo dar vienas asmuo, kurio jis neatpažintų. Jie nuėjo į kolonėlę, o kai grįžo į automobilį, jis priėjo prie automobilio, o R. P. dar įžeidžiančiai paklausė „Kas yra?“ ir skubiai pasišalino. Netrukus į K. atvažiavo tėvo draugas R. B., nes tėvas prašė jo pagalbos. Jie dar apsuko ratą po K. Jie brolio niekur nerado, tuomet nusprendė važiuoti į R. prie P. kadangi ten vakarais renkasi jaunimas. Apie 24 valandą jau būnant P., į jo telefoną vėl paskambino L. B.. Jis iš karto padavė telefoną kalbėti tėvui, paskui kalbėjo B. Pokalbis truko neilgai. Tėvas ir B. sunerimo, kadangi L. pasakė, kad reikia 5000 litų atvežti už 15 minučių į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančią autobusų stotelę, kadangi pasikeitė planai, o jei pinigų nebus - jį užmuš. Tuomet visi važiavo į policiją. Jie visi suprato, kad L. B. yra pagrobtas ir už jį yra reikalaujama 5000 litų išpirka. Visi užėjo į policiją ir situaciją paaiškino pareigūnams. Kiek jis suprato, pareigūnai ir tėvas išvažiavo į jų nurodytą vietą. Jis tuomet dar pasivažinėjo po R. apylinkes, maždaug žinodamas, kur renkasi jaunimas, tačiau brolio niekur nerado. Apie 4 valandą jam paskambino mama ir pasakė, kad atsirado L., ir kad atvažiuotų namo. Grįžęs pamatė, kad brolio visas kūnas buvo sumuštas, drabužiai purvini, suplėšyti. L. kalbėjo mažai, buvo sutrikęs ir išsigandęs. L. sakė, kad iš namų išsivežė D. T. su BMW automobiliu ir jį paliko nepažįstamiems jaunuoliams K. kaimo teritorijoje. Sakė, kad jį mušė nepažįstami asmenys, reikalavo, kad už jį būtų sumokėti 5000 litų. Iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę su pinigais. Kaip dabar supranta, kad viskas atsitiko, kadangi L. B. ankščiau yra prekiavęs maisto papildais, kuriuos naudodavo ir pirkdavo jų draugai, kurie intensyviai sportuoja. Papildai yra legalūs ir jais neuždrausta prekiauti Lietuvoje. Brolis juos siųsdavo iš užsienio. Nei jis, nei brolis L. ankščiau niekada neturėjo jokių reikalų su T. L., pats asmeniškai jo nepažįsta. 2010 liepos mėn., dienos jau tiksliai nepamena, ryte, jo mama N. B. jiems parodė praplėštą voką. Ji pasakė, kad jai būnant namuose, kažkas paskambino į namo duris. Ji atidarė duris, o nepažįstamas vaikas, pasakė "čia jums", įteikęs jai į rankas voką, pabėgo. Jau atplėštą voką su jame buvusiais 2 lapais parodė mama, kuri buvo labai susijaudinusi. Sakė, kad labai bijo dėl šeimos. Jis iš karto perskaitė ant lapų surašytą tekstą. Iš pirmų surašytų žodžių suprato, kad tai grasinantis laiškas jų šeimai. Tėvas su šiuo laišku kreipėsi į policiją.

Liudytoju apklaustas R. B. paaiškino, kad 2010-07-04 buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), Apie 22 valandą jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino draugas J. B.. Telefonu J. pasakė, kad pagrobė jo sūnų L. ir reikalauja 5000 litų išpirkos. Jis J. pasakė, kad tuoj pat grįžta į R.. J. pasakė, kad važiuoja į K. kaimo teritoriją, kur yra laikomas L. ir ten reikia atvežti reikiamą pinigų sumą. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Kartu su J. buvo jo sūnus T. ir dar keli jaunuoliai. J. B. paaiškino, kad pagrobtas jo sūnus L. ir reikalaujama pinigus padėti prie serviso, ant laiptų. J. B. tuo metu į policiją dar buvo nesikreipęs, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs. Jis labai jaudinosi dėl sūnaus gyvybės. J. paaiškino, kad iš vakaro į jų namus, atvažiavo BMW markės automobilis. Su automobiliu atvykusiu asmeniu L. ir išvažiavo. Todėl jie ieškojo BMW modelio automobilio. L. telefonas tuo metu buvo išjungtas. Jie važinėjosi po K., tačiau jokio BMW automobilio nerado. Nutarė važiuoti link P. Apie 23.30 val., būnant prie P. tvenkinio, į T. B. telefoną iš savo telefono paskambino L. Su L. kalbėjo J. B.. Po to jis paėmė telefoną, jam L. pasakė, kad reikia 5000 litų sumos. Pinigus reikia padėti (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje. L. sakė, kad jis yra sumuštas ir jam bus blogai. Pokalbis truko labai trumpai. Po pokalbio su L. nutarė kreiptis pagalbos į policiją. Apie L. pagrobimą pranešė pareigūnams. Su pareigūnais važiavo į sutartą pinigų palikimo vietą. Vietoj pinigų turėjo tik popieriukus imituojančius pinigus. J. B. padėjo pinigus į sutartą vietą. Jie su J. išvažiavo, o pareigūnai liko laukti, sakė, juos informuos apie situaciją. Grįžo pas J. B. į namus. Jau paryčiais apie 4 val. į namus grįžo sumuštas L. B.. L. paaiškino, kad jį draugas su BMW automobiliu nuvežė už K. Ten jį paliko. Jį pasitiko nepažįstami asmenys, kurie jį mušė. L. vertė skambinti tėvui ir reikalauti, kad šie sumokėtų 5000 litų sumą. Pasakojo, kad iš jo nepažįstami asmenys pagrobė mobilaus ryšio telefoną. L. buvo išsigandęs ir sutrikęs, kalbėjo nerišliai. Sakė, kad patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Neužilgo jis išvažiavo iš B. namų. Ryte, susitiko su J. B. ir pareigūnais. Pareigūnai aiškino, kad į pinigų palikimo vietą niekas neatėjo. Dėl kokių priežasčių buvo pagrobtas L. B., jis nežino.

Liudytoju apklaustas K. J. paaiškino, kad apie 2010 liepos mėnesį įvykusį įvykį, kai buvo pagrobtas L. B. ir reikalaujama iš jo pinigų, sužinojo iš pažįstamų. Jis asmeniškai pažįsta L. B., su juo jokių konfliktų nėra turėjęs. Apie tai, kad jis buvo pagrobtas, sužinojo jau praėjus nemažam laikui po šių įvykių. Apie kažkokios pinigų sumos perdavimą nei L., nei kiti asmenys jo nėra prašę. Jis apie pagrobimą ir reikalavimą pinigų nieko nežino, taip pat nežino kas galėjo reikalauti pinigų iš B. šeimos. Kodėl L. B. paminėjo jo vardą ir pavardę, kai buvo reikalaujama pinigų suma, nežino.

Liudytoju apklaustas K. Ž. paaiškino, kad 2010-07-04 apie 21⁵⁵ val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas D. T., kuris paklausė, ar jis gali paskambinti pažįstamam L. B. ir paklausti, ar jie gali susitikti. Žinojo, kad D. neturi L. B. numerio, todėl sutiko jam paskambinti. Pagalvojo, kad D. nori pirkti iš L. B. maisto papildų. Paskambino L. ir pasakė, kad su juo nori susitikti bendras pažįstamas. L. negalėjo iš karto susitikti, todėl jam perskambino po 10 minučių ir pasakė, kad yra laisvas ir D. laukia savo namuose. D. pasakė, kad jis nori su L. tik pasikalbėti. Daugiau su L. ir D. susitikęs nebuvo.

Liudytoju apklaustas D. T. paaiškino, kad 2010 m. liepos mėn., dėl praėjusio ilgo laiko tarpo dienos ir valandos nebepamena, bet tai buvo vakare, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė K. Yra girdėjęs apie jį, kad gyvena ne R. mieste, vairuoja juodos spalvos 5 klasės BMW automobilį. K. pasakė, kad norėtų susitikti ir pasikalbėti bei šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelėje V. gatvėje, prie vaistinės. Į susitikimą nuvažiavo vienas, tėvui priklausančiu automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) Aikštelėje stovėjo du automobiliai: 4 klasės VW GOLF, sidabrinės spalvos bei 5 klasės BMW, juodos spalvos, automobilių valstybinių numerių neįsidėmėjo, paprasčiausiai į juos nekreipė dėmesio. Iš kiekvieno automobilio išlipo po vyriškį, kurie priėjo prie jo. Vyriškis, jam prisistatęs K., buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, atletiško kūno sudėjimo, galvą nusiskutęs plikai, o kitas vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs šviesiais rūbais, kurių smulkiau įvardinti negali, neįsidėmėjo. Abiem vyriškiams, jo suvokimu, galėjo būti apie 30 metų. Kalbėjo tiktai vaikinas, prisistatęs K. Jis jo paklausė, ar jis žino, iš kur gauti "anabolikų". Atsakė, kad žino. Jis dar jo paklausė, kur jo bičelis, taip suprato, kad draugas, pravarde "P.", kuris su juo kartu pardavinėja. K. pasakė, kad gali paimti tų "anabolikų" didelį kiekį bei gali sumokėti už juos avansu. Pradėjo jam priekaištauti, kad jis be leidimo pardavinėja "anabolikus". Jis pasakė, kad tik žino iš kur jų gauti, tačiau pats nepardavinėja, bet tai jų neįtikino. T. K. liepė atvažiuoti kartu su "P." į automobilių stovėjimo aikštelę už K. kaimo. Jis paskambino savo pažįstamam Karoliui, kurio pavardės nežino, kad jis paskambintų "P." ir įspėtų, kad jis užsuks pas jį. Susitikęs su "P.", jis jam papasakojo, kad yra žmonės, kurie nori pirkti didelį kiekį "anabolikų" ir galima iš to užsidirbti pinigų. "P." sutiko su jais susitikti ir jie jo automobiliu nuvyko į sutartą vietą K. kaime, kur jų jau laukė tas pats VW Golf automobilis, prie jo buvo abu jo jau R. mieste sutikti vaikinai. Jam su "P." lipant iš automobilio abu vyriškiai staiga pripuolė prie "P." ir ėmė jį mušti. Tai pamatęs ir supratęs, kad jo laukia toks pats likimas, jis, nespėjęs išlipti iš automobilio, tuoj pat nuvažiavo, palikęs "P.". Jam išvažinėjant iš aikštelės, kelią užblokavo juodos spalvos BMW automobilis, iš kurio išlipęs nematytas vyriškis užrėkė ant jo klausdamas, ar "P." nieko nepalikęs jo automobilyje. L. B. jo automobilyje buvo palikęs mobilaus ryšio telefoną, kurį atidavė minėtam asmeniui ir apvažiavęs kelią užstojusį automobilį nuvažiavo R. miesto link. Kas toliau įvyko su L. B., jis nežino. Ar toje aikštelėje kai nuvažiavo su L. B. buvo ir kaltinamasis, jis negali patvirtinti, tačiau jeigu pirminiuose parodymuose to nepatvirtino, vadinasi kaltinamojo neatpažino kaip toje vietoje buvo asmens. Dėl šio įvykio buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, todėl ir pasišalino iš aikštelės palikęs L. B..

Liudytoju apklaustas R. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes jį matydavo mieste, tačiau su juo artimiau nebendravo, žino, jog jo pravardė yra „P.“. 2010 m. liepos mėnesį, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio dienos tiksliai įvardinti negali, apie 12 val. jis su drauge G. K. ir jos draugėmis, kurių įvardinti negali, nes jau nebepamena, nuvyko jam priklausančiu automobiliu VOLVO S80, kurio numerių nepamena, į T. miestelį, esantį K. rajone, pailsėti prie ten esančio ežero. Vakare, kuri galėjo būti valanda jau nebepamena, iš T. sugrįžo į R. miestą ir išsiskirstė po namus. Apie 21.00 val. jis iš savo namų išvyko automobiliu VOLVO S80. R. mieste susitiko su keletu draugų, trumpai šnektelėjo. Jam reikėjo pasimatyti ir pasišnekėti su draugu I. B., tačiau skambinant į jo mobilaus ryšio telefoną, jis buvo išjungtas. Apie 22 val. jam vis dar nepavyko susisiekti su Irmantu telefonu, todėl nusprendė pavažiuoti iki K. kaimo ir jo paieškoti. Būtent ten manė jį rasti, nes K. kaime gyvena jų bendra pažįstama R. M., ir Irmantas pas ją namuose dažnai leisdavo laiką. Tačiau nuvykęs pas R., I. ten nerado. Važiuojant K. kaime, R. miesto kryptimi, pamatė keliu einantį ir automobilius stabdantį vyriškį. Jis prie jo sustojo, o jis paprašė jį pavežti iki R. miesto, nes K. kaime kažkas jį persekioja ir jam reikia skubiai į R. miestą. Kadangi jis pats važiavo į Raseinius, vyriškį pavežti jam nebuvo sunku ir jis sutiko. Vyriškis jam pasirodė apie 25 metų amžiaus, aukštas, apie 190 cm., tamsių rudų plaukų, kurie buvo sušukuoti ant šono, buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, daugiau jokių jo požymių neįsidėmėjo. Vaikinas buvo tikrai ne iš R., pagal kalbėseną jam atrodė, kad jis gali būti iš Š. miesto. Vaikino jis daug nieko neklausinėjo, o jis jam ir nesipasakojo. Jie važiavo link Raseinių miesto ir jis pamatė, kad paskui jo vairuojamą automobilį važiuoja tamsios spalvos automobilis, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Minėtas automobilis jį aplenkė ir jame sėdintys asmenys, kurių mažiausiai buvo du, labai įdėmiai jį nužvelgė. Jis pamena, kad kartu važiuojančio vaikino netgi paklausė, ar tai ne jo ieško, tačiau šis tai paneigė. Jis tuomet nieko blogo neįtardamas užsuko į K. kaimo ribose, prie magistralės, esančią kuro kolonėlės parduotuvę nusipirkti atsigerti. Kartu su juo į parduotuvę užėjo ir jo pakeleivis, kuris sakėsi norintis nusipirkti alaus. Apsipirkę, susėdo į jo automobilį ir tuomet pastebėjo, kad šalia stovi tas pats jo jau anksčiau minėtas automobilis su įtartinais asmenimis. Vyriškiai buvo atsidarę automobilio langą ir juos stebėjo. Tarp jų atpažino T. B., kurį pažinojo anksčiau. Jis dar užklausė jų, gal ko nors norintys, jie jam atsakė, kad ne. Kadangi jokio incidento nekilo, jis išvažiavo iš kuro kolonėlės teritorijos ir grįžo į R. miestą, kurio pradžioje, J. ir V. gatvių sankryžoje jo pakeleivis paprašė sustoti ir jį paleisti, nes čia jo atvažiuos kažkas pasiimti. Jis nieko neklausinėdamas jį paleido ir nuvažiavo. Taigi, apie 23.00 val. jis jau buvo R. mieste, susitiko su draugais. Apie 24.00 val. pavyko susisiekti su I., kuris paprašė jį parvežti iš P. kaimo. Grįždami dar kartą užsuko į jo jau minėtą kuro kolonėlę, esančią K. kaime, užsipylė kuro ir sugrįžo į R. miestą, kur išsiskirstė po namus. L. B., kurio turto prievartavimu jis buvo įtariamas, pažįsta tik iš matymo, nes R. mieste jaunimas vieni kitus pažįsta, miestas nedidelis. Žino L. B. pravardę - "P.". Apie tai, kas jam nutiko, sužinojo iš draugų bei pažįstamų, iš ko konkrečiai, jau nebepamena, nes apie šį įvykį buvo kalbama jaunimo tarpe. Buvo minima ir jo pavardė, lyg tai jis būtų susijęs su šiuo įvykiu, tačiau taip nėra, netinkamu laiku buvo netinkamoje vietoje. D. T. pažįsta gerai, kadangi jie lankė tą pačią mokyklą ir tą pačią klasę.

Liudytoja apklausta N. A. paaiškino, kad prieš tris metus, mirus mamai, įdėjusi skelbimą į laikraštį, išnuomojo savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), R. L.. Su ja visą nuomos laikotarpį derina mokesčių klausimus. Daugiausiai bendrauja telefonu. R. L. jai pasirodė tvarkinga moteris, ji jos bute gyvena tvarkingai, kaimynai jais nesiskundžia. R. gyvena su vyru Tadu bei mažamečiu sūnumi. R. vyrą yra mačiusi tik porą kartų. Į butą nueidavo kartą į mėnesį, kartais kas du mėnesius. Butą minėtiems asmenims išnuomojo su virtuvės komplektu, miegamajame su lova bei spinta, staliuku bei kėdėmis. Kiek žino, kitus baldus šeimyna atsivežė pati. Kaip galėjo jos bute atsirasti narkotinės medžiagos, ji net neįsivaizduoja. Butą išnuomojant jame jokių augalų, tuo labiau kanapių ar jų sėklų tikrai nepaliko, nes jų niekada neturėjo.

Liudytoja apklausta J. R. paaiškino, kad 2010 metais dirbo K. kaime degalinėje „Lukoil“ operatore. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, nes jo močiutė ir ji pati gyvena V. Tuo metu nei jo vardo, nei pavardės nežinojo. 2010 m liepos mėnesį dirbo operatore UAB „L. B.“ degalinėje, esančioje K., šalia autostrados. Vakare degalinėje pasilikdavo dirbti vienas operatorius. 2010 metais prekyba kolonėlėje buvo ribojama, iki 24 val. buvo galima įeiti į vidų, o alkoholis parduodamas iki 22 val. Po 24 val. užsirakindavo duris ir prekyba vykdavo per langelį. Pamena, kad į kolonėlę buvo užvažiavęs kaltinamasis, kiek buvo laiko nežino, tačiau kadangi durys buvo užrakintos, tai vadinasi buvo po 24 val. Kada tai buvo ji nepamena, tačiau žino, kad buvo vasara. Taip pat pamena, kad T. L. buvo apsirengęs šviesiais rūbais, tačiau kokiais, konkrečiau pasakyti negali. Ji matė, kad automobilyje, kuriuo atvažiavo kaltinamasis ir kurį pasistatė netoli langelio, dar sėdėjo mergaitė. Jis atėjęs paprašė „miksiuko“ mergaitei, tačiau prekybos alkoholiu laikas buvo pasibaigęs, todėl nepardavė. Tada jis nusipirko šaltos arbatos ir cigarečių. Tuo metu atvažiavo dar vienas automobilis, iš jo išlipo būrys vaikinukų. Kiek jų buvo tiksliai, ji negali nurodyti, tačiau jų buvo daugiau nei du. Jis su jais kalbėjosi, konflikto tarp jų nebuvo. Iš viso kaltinamasis degalinėje galėjo užtrukti apie 20 min. Tą kartą kaltinamąjį degalinėje ji matė pirmą kartą, gal jis ir užvažiuodavo jai nedirbant, tačiau degalinėje ji jo nebuvo anksčiau mačiusi. Taip pat ji jo nematė atvažiavus į degalinę ir vėliau. Degalinės viduje ir lauke yra filmuojama, tačiau su vaizdo kamerų įrašais, įranga jokių reikalų neturi. Po įvykio įrašų pati nežiūrėjo. R. P. nepažįsta ir negali pasakyti, ar tą dieną jis buvo degalinėje. Automobiliu galima privažiuoti arti degalinės pastato. Nuo langelio, prie kurio dirba, T. L. automobilis stovėjo apie 1–2 metrų atstumu, o vaikinai, kurie atvažiavo į degalinę, toliau nuo langelio sustojo.

Liudytoja apklausta S. I. paaiškino, kad su kaltinamuoju jos santykiai buvo artimi, intymūs, tačiau nutrūko po jų paskutinio susitikimo, t. y. po 2010 m. liepos mėnesio, nes liepos mėnesį jį suėmė ir po to su juo nebuvo susitikusi. Šiuo metu su kaltinamuoju bendrauja, yra nepiktuoju, o nukentėjusiojo L. B. nepažįsta. Prisimena, kad 2010 m. liepos 4 dieną paprašė T. L. parvežti pas tėvus į R. Prisimena gerai tą dieną, kadangi buvo mokslo metų pabaiga ir jai reikėjo pas tėvus iš K. parsivežti daiktus. Jam paskambino dieną, apie pietus, kad po pietų paimtų. Jis pasakė, kad negali, yra užsiėmęs ir atvažiuos pavakary. Susiruošė visus daiktus ir jau vėlai vakare, apie 20-21 val., jis, kaip žadėjo, atvažiavo. Tuo metu ji gyveno K. miesto centre, K. gatvėje nuomojosi butą. Pas ją išgėrė kavos, susinešė daiktus į automobilį ir išvažiavo maždaug apie 21–21.30 val. Pakeliui sustojo prie upės esančioje aikštelėje. Pasėdėjo, atsigėrė sidro. Ilgai ten buvo, apie porą valandų. Kadangi buvo vasara, nebuvo labai tamsu, nors jau temo. Po to pajudėjo toliau, į R. Važiuojant ji paprašė nupirkti buteliuką „mikso“ atsigerti ir pakeliui sustojo K. degalinėje. Tuo metu galėjo būti apie 24 val. nakties. Ji liko laukti automobilyje, o T. L. nuėjo nupirkti. Matė, kad jis kalbėjosi su operatore, po to į degalinės aikštelę atvažiavo kažkokie draugai ir jis, gana ilgai, dar su jais kalbėjosi. Galvoja, kad jo laukė apie pusvalandį. Jai „mikso“ nenupirko, nes nepardavė. Jai atrodo, kad jis cigarečių nusipirko ir viskas. Po to jis pasiūlė užsukti R. į parduotuvę, kuri dirba visą parą, ir jai „miksiuko“ nupirkti, tačiau ji pasakė, kad jau vėlu, reikia namo. Namuose pas tėvus buvo tik prieš 1 val. nakties. Prie durų išsikrovė daiktus ir po to susinešė į namus. Jos tėvai gyvena nuosavame name. Kaltinamasis į namus susinešti daiktų nepadėjo. Išvažiuodamas T. L. neminėjo, kur važiuoja, ką darys. Daugiau jo nematė, nes jis dingo ir tik vėliau ji sužinojo, kad jį suėmė. Ji turėjo T. L. telefono numerį. Iš pradžių jam skambino, sakė, kad neturi laiko, kažkur yra išvažiavęs. Paskui jam nebegalėjo prisiskambinti. Ji neprisimena T. L. telefono numerio, į kurį jam skambindavo. Taip pat neprisimena ir savo telefono numerio, iš kurio skambindavo T. L., nes dažnai keisdavo telefonų numerius.

Liudytoja apklausta R. L. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru T. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą apie tris metus laiko. Su jais dar gyvena septynių metų sūnus L. L., gim. (duomenys neskelbtini). Buto šeimininkė ateidavo kas mėnesį pasiimti nuomos pinigus. Nežino, ar ji turėjo buto raktą. Butą nuomojosi su baldais, buitine technika, indais. Gėlių ten nebuvo. Vyras augino ant palangės augalus, keletą mėnesių jis juos augino, sakė, kad tai dekoratyviniai augalai. Tikriausiai iš sėklų augino tuos augalus, gerai nežino. 2010 m. liepos mėn. 15 d. šiame nuomojamame bute buvo padaryta krata, kurios metu pareigūnai rado SIM kortelių dėkle kažkokių miltelių. Kam jie galėjo priklausyti ji nežino, nes varą ateidavo daug draugų. Jos vyrą tuomet sulaikė pareigūnai ir jį išsivežė. Kitą dieną iš vyrui paskirto advokato ji sužinojo, kad rasti milteliai galimai yra narkotinė medžiaga. Iš kur tie milteliai atsirado jos bute, ji tikrai nežino ir nieko paaiškinti negali. Jai žinoma, dėl ko yra iškelta byla ir kuo yra kaltinamas jos vyras. 2012-07-04 diena įsiminė, nes su vyru rimtai susipyko. Dieną su draugais poilsiavo, maudėsi, deginosi. Apie 6 val. vakaro grįžo į (duomenys neskelbtini), pas vyro močiutę L. Užkandžiavo, vyras pasakė, kad turi išvažiuoti į K. Ji supyko, sakė nevažiuot, bet jis vis vien išvyko. Jis grįžo apie pusę pirmos, labai rimtai susipyko, nes ji įtarė, kad jis galbūt buvo pas savo meilužę. Apie valandą pykosi, vėliau nuėjo miegoti. Kitą dieną grįžo į K. Susitaikyti vyras pasiūlė važiuoti į Š., todėl kitą dieną – liepos 6 d. – išvažiavo į Š., ten buvo iki liepos 14 d. Važinėjosi, vos ne kiekvieną vakarą važiuodavo į P. P. apsipirkinėjo „IKI“ parduotuvėje, tai vyras buvo sutikęs pažįstamą aukštą jaunuolį šviesiais plaukais, pamena jį, nes labai „mandras“ buvo. Jis vienas buvo, daug alkoholio pirko, jį pamėtėjo iki draugų, ten buvo didelė kompanija, dar kvietė Tadą pasilikti, bet jis nepasiliko, nes buvo vėlyvas vakaras. Tą vyrą matė pirmą kartą, daugiau jo neteko matyti. Ji nekalbėjo su tuo vaikinu, apsipirkinėjo prekybos centre, negirdėjo, kaip jie kalbėjosi. Kai vyro pažįstamą parvežė namo, patys su vyru grįžo į Š. Grįžus pastebėjo ant priekinės automobilio sėdynės paliktą vyrišką rankinę, kuri priklausė tam sutiktam draugui. Nežino, kas buvo rankinėje. Vyras nieko nesakė dėl rankinės, ji sakė, kad reikia ją atiduoti, bet jau buvo vėlu, ir pasimiršo. Nežino kas buvo rankinėje, nes nežiūrėjo, o vyras nesakė. Būtų vėliau susisiekę ir grąžinę tą rankinę. Tą rankinę parsivežė į K., tačiau ji nežino, ar vyras vėliau grąžino tą rankinę ir nepamena ar kratos metu ta rankinė buvo bute. Dabar dirba V. ir vyras kartu V. gyvena.

Liudytoju apklaustas M. A. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo bendrauja ir dabar. Dar iki 2010 metų su T. L. buvo pažįstami, susipažino per draugus. Nukentėjusiojo L. B. nepažįsta. Pats jis gyveno R., tačiau 2006–2007 metais išvažiavo į L. ir ten dirbo. Po to dvejus metus buvo L. ir vėl išvažiavo į L., o 2010 m. dirbo L., tačiau kas pusę metų grįžta iš L. į L. 2010 metais birželio mėnesio gale grįžo į L., o atgal į L. išvažiavo 2010 m. liepos 10 d. Kai 2010 m. birželio gale grįžo į L., buvo susitikęs su T. L.. Jie su draugais stovėjo tokioje aikštelėje prie K. ir pamatė T. automobilį pravažiuojant. Po to nuvažiavo iš paskos ir su T. susitiko degalinėje. Į degalinę atvažiavo su A. T. ir V. Š.. Tie jo draugai yra iš R. A. T. dažnai būna išvykęs į V. Su T. L. kolonėlėje susitiko vidurnaktį, kažkur po 24 val. T. L. į degalinę buvo atvažiavęs sidabrinės spalvos automobiliu „VW Golf“. Kadangi buvo ilgą laiką nesimatę, tai su juo kalbėjosi apie 10–15 minučių. Kiek pamena, T. L. buvo šviesiai apsirengęs, nes įsiminė jo šviesią „maikę“, kurią jis dažnai nešiodavo. Matė, kad T. automobilyje kažkas sėdėjo, tačiau nekreipė dėmesio kas ten sėdi. Su T. kalbėjosi stovėdami arčiau jų automobilio. Po šio pokalbio iki išvykimo į L. daugiau su T. L. nebendravo.

Iš 2010-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). teritorijoje (b.l. 39-41, 1 tomas).

Iš 2010-07-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas T. L. pateiktas automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), registruotas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Automobilis yra dviejų durų, jame yra kompaktinių diskų grotuvas „Denver“, o atidarant automobilio keleivio pusės dureles girdimas stiprus girgždesys, transporto priemonės salonas tamsios spalvos (b.l. 42-50, 1 tomas).

Iš 2010-07-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš UAB "LUKOIL BALTIJA" gauta kompiuterinė laikmena su joje įrašyta filmuota medžiaga nuo 2010-07-04 iki 2012-07-05. Peržiūrėjus gautą įrašą, nėra galimybės nustatyti 2010-07-04 degalinėje kartu su R. P. buvusį asmenį, kadangi minėtas įrašas itin blogos kokybės, asmuo nėra užfiksuotas veidu atsisukęs į filmavimo kameras. Kompiuterinė laikmena pridėta prie baudžiamosios bylos (yra atskirame voke) (b.l. 53-56, 1 tomas).

Iš 2010-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjęs J. B. Kauno apsk. VPK Raseinių r. PK pareigūnams pateikė baltos spalvos paketą su jame esančiais dviem baltais A4 formato lapais su juoda spalva spausdintu tekstu. 2010-07-10 apžiūros metu nustatyta, kad laiškas prasideda žodžiais "Sveiki ponai verslininkai". Laiškas pridėtas prie baudžiamosios bylos (b.l. 57-60, 1 tomas).

Iš 2010-07-15 kratos protokolo matyti, kad T. L. gyvenamosiose patalpose adresu K., (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta: USB atmintinė "APACER", daugiafunkcinis spausdinimo įrenginys "HP Deskjet F4580" serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (FPU Nr. CB755-64001). Taip pat kratos metu rasta ir paimta: polietileninis maišelis, kurio viduje yra susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, 7 užspaudžiami polietileniniai maišeliai su augalinėmis sėklomis, du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, du plastikiniai vazonai, kuriuose auga kanapių augalai (b.l. 84-85, 1 tomas).

Iš 2010-07-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta USB atmintinė "APACER", rasta ir paimta kratos, atliktos T. L. gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), metu. Atmintinės apžiūros metu, ją įdėjus į kompiuterio lizdą, rastas Word programa surašytas tekstas, kuris prasideda "Sveiki, ponai verslininkai", tekstas surašytas ant dviejų A4 formato lapų. USB atmintinė saugoma prie baudžiamosios bylos (yra atskirame voke) (b.l. 86-89, 1 tomas).

Iš 2010-08-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(5431)-IS1-6058 matyti, kad pateikto tirti grasinamojo pobūdžio laiško tekstas, išdėstytas per du popieriaus lapų puslapius, yra atliktas elektrografinės spaudos būdu. Pateiktas tirti daugiafunkcinis spausdinimo įrenginys "HP Deskjet F4580" serijinis Nr. CN98EBT0RH (FPU Nr. CB755-64001) yra dviejų kasečių (trijų "HP Tri-colour Print Cartridge" ir vieno "HP Black Print Cartrige" spalvų) spalvinis rašalinis spausdinimo įrenginys, todėl pateiktas tirti grasinamojo pobūdžio laiškas nėra atspausdintas šiuo spausdinimo įrenginiu (b.l. 64-65, 1 tomas).

Iš 2010-07-31 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(5419)-IS1-5620 matyti, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, 2010-07-15 kratos metu rasto T. L. namuose, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 4,77 g. Augalo sėklos iš 6 plastikinių maišelių su užrašais, 2010-07-15 kratos metu rastų T. L. namuose, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 1,73 g. Du baltos spalvos plastikiniuose vazonuose augantys augalai, 2010-07-15 kratos metu rasti T. L. namuose, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), bendroji išdžiovintų augalų masė yra 19,42 g. Baltos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, 2010-07-15 kratos metu rastų T. L. namuose, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurios bendroji masė yra 0.333 g. (b.l. 93-95, 1 tomas).

Iš 2010-07-08 VTMT specialisto išvados Nr. G 316/10(10) dėl L. B. sužalojimų matyti, kad L. B. padaryta: poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame žąste, dešiniame peties sąnaryje – žąste, blauzdose, kairėje ausyje, kakle, krūtinės ląstoje su odos nubrozdijimais, odos nubrozdijimai kairės rankos 5 piršte, dešinėje plaštakoje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje blauzdoje, juosmenyje – nugaroje, kairio inksto sumušimas. Sužalojimai padaryti 3-5 paros iki tyrimo pradžios, galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu, kietais bukais daiktais, mažiausiai 31 smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 68-69, 1 tomas).

Iš 2010-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam L. B. buvo pateiktos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, tai įforminta asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu. Nuotraukoje Nr. 3 L. B. iš veido bruožų (veido formos, akių, nosies, lūpų) atpažino T. L. (b.l. 70-71, 1 tomas).

Iš 2010-07-15 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusiajam L. B. buvo parodyti 3 asmenys, iš kurių buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. L. B. iš parodytų asmenų atpažino T. L. kaip asmenį, kuris 2010-07-04 apie 22 val. Raseinių r., Kalnujų kaimo ribose jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir psichologinę prievartą. Minėtą asmenį jis gerai įsidėmėjo ir atpažįsta iš veido bruožų, plaukų kirpimo bei kūno sudėjimo. Jis tikrai įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo. Nei vardo, nei pavardės šio asmens jis nežino (b.l. 75-77, 1 tomas).

Dėl įrodymų ir veikų kvalifikavimo pagal LR BK 181 str. 2d. ir 180 str. 1 d.

Pagal LR BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. LR BK 181 str. 2 d. nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus, ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012).

Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. L. 2010 m. liepos mėn. 4 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia ne mažiau kaip 31 kartą suduodamas L. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje, kairiame žaste, dešiniame peties sąnaryje – žąste, blauzdose, kairėje ausyje, kakle, krūtinės ląstoje su odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimus kairės rankos 5 piršte, dešinėje plaštakoje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje blauzdoje, juosmenyje – nugaroje, kairio inksto sumušimą ir nukentėjusiajam L. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai savo naudai vertė L. B. perduoti jam 5000 litų, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nors kaltinamasis neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pateikė teismui savo versijas, kur jis buvo ir ką veikė tuo metu kai buvo daroma ši nusikalstama veika, tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo išsakyta pozicija yra paneigiama nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo L. B. parodymais, kad atvežus jį į įvykio vietą, jis matė ten jo laukiantį kaltinamąjį ir vieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ir būtent kaltinamasis buvo arčiau jo ir galvoja, kad jis sudavė jam pirmąjį smūgį, kai jis norėjo pasisveikinti su kaltinamuoju. Tai, kad nukentėjęs matė kaltinamąjį, patvirtinama ir kita bylos medžiaga – nukentėjęs L. B. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį apie kurį davė parodymus, tai įforminta asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu. Nuotraukoje Nr. 3 L. B. iš veido bruožų (veido formos, akių, nosies, lūpų) atpažino T. L. (b.l. 70-71, 1 tomas). Nors kaltinamojo gynėjo nuomone, buvo pažeistos šio procesinio veiksmo atlikimo procedūros, teismas su tokia nuomone, nesutinka, nes atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukos pagal savo formatą yra vienodos, o nevienodas nuotraukų šviesumas ar ryškumas, teismo nuomone, tiesioginės įtakos asmens atpažinimui įtakos neturi ir, priešingai, galėtų tik apsunkinti atpažinti matyti asmenį. Teismas taip pat atmeta ir argumentą, jog asmenys yra labai skirtingos išvaizdos ir taip buvo palengvintas atpažinimo procesas, nes iš esmės reikalavimas, kad asmens atpažinimo pagal nuotraukas procesinio veiksmo atlikimui būtų naudojamos tik labai panašių ar identiškų asmenų nuotraukos nėra numatytas ir nėra realiai taikomas praktikoje. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, pateikti atpažinimui visi nuotraukose užfiksuoti asmenys pagal savo išvaizdą nėra labai skirtingi, neturi kokių nors akivaizdžių fizinių trūkumų ar išskirtinumų lyginant juos tarpusavyje. Tai, kad šis veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant standartinių reikalavimų, patvirtinama ir kitu procesiniu veiksmu, t.y. asmens parodymo atpažinti metu (b.l. 75-77, 1 tomas) nukentėjusiajam L. B. buvo parodyti 3 asmenys, iš kurių buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. L. B. iš parodytų asmenų atpažino T. L. kaip asmenį, kuris 2010-07-04 apie 22 val. Raseinių r., Kalnujų kaimo ribose jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir psichologinę prievartą. Taip pat jis nurodė, kad minėtą asmenį jis gerai įsidėmėjo ir atpažįsta iš veido bruožų, plaukų kirpimo bei kūno sudėjimo, tačiau šio asmens nei vardo, nei pavardės jis nežino. Teismo nuomone, atliekant šį procesinį veiksmą pažeidimų taip pat nebuvo padaryta, nes kaip matyti iš nuotraukų, esančių prie protokolo (b.l. 77, 1 tomas), atpažinimui pateikti asmenys taip pat nei savo išvaizda, nei kūno sudėjimu, nei rūbais iš esmės nesiskiria. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis buvo atpažintas būtent iš veido bruožų, plaukų kirpimo bei kūno sudėjimo, patvirtinama ir teismo nustatyta aplinkybe, kurią nurodė pats kaltinamasis, kad jis prieš šio atpažinimo atlikimą persivilko jo įvykio metu vilkėtus šviesius vasarinius rūbus į tamsius, taigi dalinai pakeitė savo išvaizdą. Teismo nuomone tai, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu padarė būtent kaltinamasis patvirtinama ir kitais įrodymais – nukentėjęs L. B. apklausiant jį liudytoju 2010-07-05 nuo 13 val. iki 13.40 val. nurodė, kad vienas iš asmenų jo laukusių aikštelėje buvo be dešinės rankos nykščio (b.l. 115-116, 1 tomas), kai tuo tarpu kaltinamasis nukentėjusiojo buvo atpažintas tik 2010-07-15 (b.l. 75-77, 1 tomas). Taip pat nukentėjęs L. B. jo papildomos apklausos metu 2010-07-13 nurodė, kad pagrobėjai jį vežė VW Golf 4 klasės automobiliu, sidabrinės spalvos, registracijos numerių primoji raidė atrodo buvo D, automobilyje buvo kompaktinių diskų grotuvas, salonas tamsus, durelės esančios šalia vairuotojo girgždėjo (b.l. 117, 1 tomas). 2010-07-15 apžiūrint lengvąjį automobilį, kuriuo važinėjo kaltinamasis – VW Golf 4 klasės, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad jame yra kompaktinių diskų grotuvas, automobilio salonas yra tamsus, atidarant automobilio keleivio pusės dureles girdimas stiprus girgždesys (b.l. 44-49, 1 tomas). Sulyginant šiuos duomenis matyti, kad nukentėjusiojo L. B. apibūdintos transporto priemonės, kuria jis buvo gabenamas pagrobėjo, kai automobilį vairavo kaltinamasis, požymiai ir kaltinamojo naudotos transporto priemonės apžiūros metu užfiksuoti požymiai, esmingai sutampa, skirtingai nurodant tik automobilio dureles, kurios girgžda, tačiau tai, teismo nuomone, gali būti paaiškinama nukentėjusiojo psichologine būsena dėl įvykio metu patirto psichologinio ir fizinio smurto. Teismo nuomone, vertinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad surinkti kaltinantys įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys ir papildantys vienas kitą.

Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, tai, kad kaltinamasis padarė šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinama nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo L. B. parodymais, kuriais jis patvirtino, kad tiek kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami kartu jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – jį surišo, užrišo akis, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas ir paėmė jo turėtus daiktus.

Jo parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiųjų N. B., J. B., liudytojo T. B. parodymai, jog nukentėjusiajam L. B. grįžus namo, jis buvo išsigandęs, sumuštas, taip pat neturėjo mobiliojo ryšio telefono LG KE970 700 litų vertės, bevertės mobiliojo ryšio operatoriaus TELE 2 SIM kortelės "PILDYK", bevertės piniginės, bevertės AB banko SWEDBANK mokėjimo kortelės, bevertės AB banko HANSABANKAS negaliojančios mokėjimo kortelės, rankinio laikrodžio (duomenys neskelbtini) litų vertės bei nurodė, kad visus šiuos daiktus, bendros 840 litų vertės, iš jo pagrobė grupėje jį mušę ir grasinę asmenys, tame tarpe ir kaltinamasis. 2010-07-08 VTMT specialisto išvadoje Nr. G 316/10(10) dėl L. B. sužalojimų nurodyta, kad jam padaryta: poodinės kraujosruvos nugaroje, kairiame žąste, dešiniame peties sąnaryje – žąste, blauzdose, kairėje ausyje, kakle, krūtinės ląstoje su odos nubrozdijimais, odos nubrozdijimai kairės rankos 5 piršte, dešinėje plaštakoje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje blauzdoje, juosmenyje – nugaroje, kairio inksto sumušimas. Sužalojimai padaryti 3-5 paros iki tyrimo pradžios, galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu, kietais bukais daiktais, mažiausiai 31 smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 68-69, 1 tomas). Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog kaltinamojo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 181 str. 2d. ir 180 str. 1 d.

Teismas vertindamas kaltinamojo pateiktą įvykio versiją, kad jis šių nusikalstamų veikų nepadarė, nes tuo metu jis buvo kitoje vietoje su liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta S. I., taip pat buvo atvykęs į „Lukoil“ degalinę, esančią Kalnujų kaime Raseinių rajone, pirkti sidro ir jį prisimena tuo metu degalinėje dirbusi operatorė, liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta, J. R., taip pat minėtoje degalinėje atsitiktinai sutiko savo seniai nematytą, daugiausiai užsienyje gyvenantį, pažįstamą M. A., kuris taip pat buvo apklaustas teisiamajame teismo posėdyje, minėtų liudytojų parodymus teisinančius kaltinamąjį vertina kaip neatitinkančius ir prieštaraujančius kitiems objektyviems įrodymams ir jais nesiremia. Tokią savo išvadą teismas grindžia tuo, kad visi minėti liudytojai teisiamuosiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti tenkinant kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus 2012 metais, t.y. nuo įvykio praėjus daugiau kaip dvejiems metams, tačiau nežiūrint to visi nurodė tiksliai prisimenantys, kad su kaltinamuoju jie bendravo būtent 2010 m. liepos 4 d. vakare, t.y. nusikalstamų veikų padarymo metu. Teismo nuomone, toks detalus įvykio detalių ir laiko prisiminimas, praėjus dideliam laiko tarpui yra neįmanomas, tuo labiau, kad liudytoja J. R. duodama teismui parodymus nebuvo nuosekli vienu metu tvirtindama, kad kaltinamasis anksčiau lankydavosi šioje degalinėje ir buvo jai iš to pažįstamas, vėliau nurodė, kad nepamena ar jis yra anksčiau lankęsis degalinėje ir jį pažįstanti tik iš to, kad kaltinamojo močiutė gyvena Viduklėje. Teismo nuomone, vertinant kaltinamojo išsakytos versijos patikimumą, dėmesys atkreiptinas į tai, kad kaltinamajam pateikus įtarimus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, jis nuosekliai atsisakydavo duoti parodymus ir tik 2012-03-13, kai jam buvo suteikta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje tyrimas nėra baigtas (b.l. 116, 2 tomas), jis sekančių apklausų metu, pradedant nuo 2012-04-03 (b.l.21-24, 2 tomas), ėmė duoti parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pateikdamas savo versiją, kurios laikėsi ir teisiamuosiuose posėdžiuose.

Teismas pasisakydamas dėl kaltinamojo galimybės nusikalstamų veikų padarymo vakarą ar naktį lankytis nurodytoje degalinėje, atkreipia dėmesį į tai, kad vienu metu kaltinamasis, kaip iš pokalbio suprato nukentėjęs L. B., buvo išvažiavęs į degalinę nusipirkti alkoholinių gėrimų ir kai vienoje degalinėje nepardavė, tada važiavo į kitą (b.l. 116, 1 tomas). Taigi jo lankymasis degalinėje, kad ir esant kitoms aplinkybėms nei nurodė kaltinamasis ir jo prašymu apklausti liudytojai, gali būti patvirtinamas nukentėjusiojo L. B. parodymais.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal LR BK 233 str. 1 d.

LR BK 233 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu arba teisme duotų melagingus parodymus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali; baudžiamajai atsakomybei atsirasti nebūtina, kad kaltininko siekis būtų įgyvendintas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ir tada, kai liudytojas dar nėra davęs parodymų. Kaip ir bet kurios kitos nusikalstamos veikos požymiai, siekis paveikti liudytoją, kad jis duotų melagingus parodymus, įrodinėjamas įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurių pripažinimas įrodymais kiekvienu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija (LR BPK 20 str. 1 ir 2 d.).

Dėl šios inkriminuojamos veikos kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis jokio grasinančio turinio laiško nerašė ir neorganizavo jo perdavimo nukentėjusiesiems, o USB raktas, kuris buvo rastas kratos metu jo šeimos nuomojamame bute K., priklauso ne jam, o jo iš matymo pažįstamam asmeniui vadinamam K. ir gyvenančiam, kiek jis žino kažkur Š. bei besiverčiančiam dėvėtų automobilių prekyba. Būtent jis paliko rankinę kaltinamojo automobilyje, kai šis jį pavežė P., o po to paliktą rankinę parsivežė į butą K.

Teismo nuomone, kaltinamojo parodymai nepatvirtinami kitas bylos medžiaga, nes nors liudytoja apklausta R. L. ir patvirtino, kad P. ji kartu su vyru buvo sutikusi jo pažįstamą asmenį, kurį pavežė, o jis paliko automobilyje rankinę, tačiau kas buvo šioje rankinėje ji nežino, nes pati nežiūrėjo, o T. L. jai nesakė. Taip pat ji nežino iš kur namuose atsirado kratos metu rasta USB atmintinė. Sugretinus kaltinamąjį T. L. kaltinančius įrodymus dėl nusikalstamų veikų pagal LR BK 181 str. 2d. ir 180 str. 1 d. ir su kaltinimais pagal nuskalstamą veiką pagal LR BK 233 str. 1 d., seka logiška išvada, jog tik kaltinamajam, siekiant paveikti nukentėjusiuosius tam, kad jie nesikreiptų į policijos įstaigą dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo naudingas ir reikalingas laiškas, kurį gavo nukentėjusieji. Tai, kad 2010-08-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5431)-IS1-6058 nurodyta, kad pateikto tirti grasinamojo pobūdžio laiško tekstas, išdėstytas per du popieriaus lapų puslapius, yra atliktas elektrografinės spaudos būdu, o pateiktas tirti daugiafunkcinis spausdinimo įrenginys "HP Deskjet F4580" serijinis Nr. CN98EBT0RH (FPU Nr. CB755-64001) yra dviejų kasečių (trijų "HP Tri-colour Print Cartridge" ir vieno "HP Black Print Cartrige" spalvų) spalvinis rašalinis spausdinimo įrenginys, todėl pateiktas tirti grasinamojo pobūdžio laiškas nėra atspausdintas šiuo spausdinimo įrenginiu savaime nepaneigia, kad ne kaltinamasis nusiuntė grasinamo turinio laišką nukentėjusiesiems, tuo labiau, kad jam nėra inkriminuojamas nurodyto laiško atspausdinimas.

Kaip jau buvo minėta, šios nusikalstamos veikos inkriminavimui būtina nustatyti ar pasiųstu laišku buvo siekiama išgąsdinti ir paveikti nukentėjusiuosius taip, kad jie atsisakytų pretenzijų atliekamame ikiteisminiame tyrime ar pakeistų parodymus. Teismo nuomone, susipažinus su minėto laiško visu turiniu ir atskiromis jo frazėmis, tokiomis kaip "Kreiptis i policija tai cia buvo jusu pats kvailiausias zingsnis.", "Nebekeliat pretenziju.", "Per atpazinimus nieko neatpazystat.", "Ir dar patys padėsim nurimti greičiau sitai bylai.", akivaizdžiai matyti, kad surašyti nurodymai kaip turėtų elgtis nukentėjusieji atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o bendras laiško turinys taip pat skirtas paveikti nukentėjusiuosius nurodant, kad jiems neįvykdžius šių reikalavimų, bus imtasi priemonių įrodant, jog „Jusu vaikai 4 menesius prekiauja narkotine medžiaga EFEDRINU“.

Neigdamas savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, kaltinamasis pateikė aiškinimą, jog minėta USB atmintinė priklausė jo pažįstamam K., taip pat nurodė, jog tikslios šio asmens pavardės, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio nurodyti negali, kaltinamojo žiniomis, šis asmuo pastaruoju metu gyvena Ispanijoje, t.y. nurodė teismui duomenis, kuriuos teismas leistinomis procesinėmis priemonėmis patikrinti – patvirtinti ar paneigti – negali, todėl teismas šiuos kaltinamojo aiškinimus atmeta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrįstas pagrindas teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 233 str. 1 d.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal LR BK 259 str. 2 d.

2010-07-15 kratos protokole nurodyta, kad T. L. gyvenamosiose patalpose adresu Kaunas, Demokratų g. 29-4, atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta: polietileninis maišelis, kurio viduje yra susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, 7 užspaudžiami polietileniniai maišeliai su augalinėmis sėklomis, du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, du plastikiniai vazonai, kuriuose auga kanapių augalai (b.l. 84-85, 1 tomas).

Kaltinamasis dėl šios jam inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad amfetaminas priklauso ne jam, o jį galėjo palikti jo draugai, kurie grįždavo iš užsienio ir pas jį bute palikdavo telefono SIM korteles su pakuotėmis, kurias įsigydavo pokalbiams. Taip pat jis nežinojo, kad jo auginamuose augaluose yra narkotinės medžiagos ir, kad tai yra kanapės.

Teismas minėtą kaltinamojo išsakytą įvykio versiją vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes liudytoja apklausta N. A. nurodė, kad butą L. ji išnuomojo su dalimi baldų, tačiau bute jokių augalų nebuvo, taip pat bute prieš išnuomojant nebuvo ir narkotinių medžiagų. Liudytoja R. L. paaiškino, kad ji apie bute laikomas narkotines medžiagas nieko nežinojo, o jos vyras T. L. kelis mėnesius ant palangės augino kažkokius augalus ir sakė, kad tai yra dekoratyviniai augalai. Iš jau minėto kratos protokolo matyti, kad du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais rasti popierinėje dėžutėje prie stalo, t.y. neužslėptoje, o atviroje vietoje, todėl, teismo nuomone, neįtikėtinai atrodo kaltinamojo išsakyta versija, jog amfetaminas namuose buvo laikomas ne jo, o kitų asmenų. Juo labiau, kad kaltinamasis teigdamas, kad nuomojamame bute psichotropines medžiagas galėjo palikti pas jį besilankantys draugai, šių asmenų nenurodė, todėl teismas procesinėmis priemonėmis parodymų patikimumo įvertinti, o tuo pačiu ir jais remtis, negali.

2010-07-31 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5419)-IS1-5620 nurodyta, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, 2010-07-15 kratos metu rasto T. L. namuose, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 4,77 g. Augalo sėklos iš 6 plastikinių maišelių su užrašais „WHITE WIDOW“, ...ACK WHIDO“, „ISIS“, „KALY MIST“, „H-P“, „JACK...“ 2010-07-15 kratos metu rastų T. L. namuose, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 1,73 g. Du baltos spalvos plastikiniuose vazonuose augantys augalai, 2010-07-15 kratos metu rasti T. L. namuose, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), bendroji išdžiovintų augalų masė yra 19,42 g. Baltos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, 2010-07-15 kratos metu rastų T. L. namuose, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurios bendroji masė yra 0.333 g. (b.l. 93-95, 1 tomas). Remiantis šia specialisto išvada teismas konstatuoja, jog kratos metu pas kaltinamąjį nuomojamame bute rasta ir paimta bendrai 25,92 g. augalinės kilmės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė yra 0.333 g.

Pagal BK 269 str. 2 d., kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos. Pagal šį norminį aktą rastas psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) kiekis atitinka nedidelį kiekį, todėl kaltinamojo T. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 259 str. 2 d.

Dėl bausmės

T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad dvi nusikalstamos veikos (LR BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.) padarytos bendrininkų grupės (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę T. L. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė keturias nusikalstamas veikas, kurios skiriasi pagal savo sunkumą ir pavojingumą – viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena apysunkių ir dvi nesunkių, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, atsižvelgiama į T. L. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, neteistas (b. l. 127-128, 2 tomas), anksčiau baustas administracine tvarka ir duomenų apie skirtos baudos sumokėjimą byloje nėra (b.l. 132, 2 tomas), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 134, 2 tomas), Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos charakterizuojamas kaip nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, mandagus, Viduklės seniūnijos gyventojai nusiskundimų T. L. neturi, tačiau ir pasitikėjimo nėra, turi nepilnametį sūnų (b.l. 136-137, 2 tomas).

LR BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytų konkrečių nusikalstamų veikų ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, vertina, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos, tyčinės. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, T. L. skiriama jam inkriminuojamų LR BK straipsnių sankcijose numatyta laisvės atėmimo ir arešto bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo nuomone, nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą švelninančių aplinkybių, pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jam kitokią nei laisvės atėmimas ar areštas bausmės rūšį, pagrindo nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis L. B. yra pareiškęs ir teisme palaikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 32, 3 tomas) ir dėl 840 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l.124-125, 1 tomas). Jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro daiktų pagrobtų iš jų plėšimo metu vertė, t.y. mobiliojo ryšio telefonas LG KE970 700 litų vertės, ir rankinis laikrodis (duomenys neskelbtini) litų vertės. Taip pat nurodė, kad dėl kaltinamojo kaltės patyrė tiek fizinių sužalojimų dėl kurių turėjo gydytis, tiek buvo ir psichologinių pasekmių, nes bijojo išeiti į gatvę, nebenorėjo su niekuo bendrauti, pragulėjo lovoje dvi savaites.

Kadangi ieškovui turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo T. L. veiksmų, žalos atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. nuostatomis, priteistinas būtent iš jo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. T. L. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovui neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl jo atžvilgiu naudotų grasinimų, smurto, vežiojimo užrištomis akimis ir surištomis rankomis. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo T. L. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turi nepilnametį sūnų, tačiau yra darbingas, palyginti jauno amžiaus. Teismas taip pat atsižvelgdamas į teisminę praktiką neturtinės žalos priteisimo bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, L. B. padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 litų, o turtinę – 840 Lt, todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nustatydamas tokią neturtinės žalos atlyginimo sumą teismas įvertina ir atsižvelgia į tai, kad nusikalstamus veiksmus L. B. atžvilgiu atliko ne vienas kaltinamasis, o veikdamas grupėje su kitais trimis nenustatytais asmenimis, todėl visą civilinio ieškovo prašomą atlyginti neturtinės žalos sumą priteisus iš vieno kaltinamojo, būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidų šioje byloje nėra.

Dėl byloje saugomų daiktinių įrodymų

Prie bylos pateiktas, apžiūrėtas ir saugomas UAB „LUKOIL BALTIJA“ degalinės, esančios Kalnujų kaime Raseinių rajone vaizdo stebėjimo kamerų įrašas kompaktiniame diske CD paliktinas saugoti byloje (b.l.53-55, 1 tomas, 149, 2 tomas).

Prie bylos pateikti, apžiūrėti ir saugomi baltos spalvos paketas su jame esančiais dviem baltais A4 formato lapais su juoda spalva spausdintu tekstu (b.l. 57-60, 1 tomas) ir TELE 2 sim kortelė (b.l.101, 3 tomas) paliktini saugoti prie bylos.

Prie bylos esanti kratos metu išimta ir apžiūrėta USB atmintinė „Apacer“ (b.l. 86-88, 1 tomas, b.l. 148, 2 tomas) nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertė - sunaikintina.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje ((duomenys neskelbtini)) prie 2010-07-31 specialisto išvados Nr. 140-(5419)-ISI-5620 saugomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos: kanapės ir jų dalys 22,73 g. bendro kiekio ir grynos narkotinės medžiagos, saugomos dvejuose pakuotėse ir amfetaminas 1,383 g. bendro kiekio ir 0,317 g. grynos narkotinės medžiagos, saugomas vienoje pakuotėje, likę po tyrimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini.

Dėžė su objektais prie 2010-07-31 specialisto išvados Nr. 140-(5419)-ISI-5620, likusiais po tyrimo ir pagal 2011-04-06 kvitą perduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Raseinių PK saugyklą (b.l. 98, 1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 (trims) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę T. L. paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

T. L. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir piniginį užstatą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti, piniginio užstato sumą 15 000 (penkiolika tūkstančių litų) Lt grąžinti užstato davėjai R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. L. suimti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo, vykdant teismo nuosprendį, T. L. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. L. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d.

Priteisti iš T. L. L. B. 840 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) turtinės žalos ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui, bendrai 10 840 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt litų).

Daiktinius įrodymus: UAB „LUKOIL BALTIJA“ degalinės, esančios Kalnujų kaime Raseinių rajone vaizdo stebėjimo kamerų įrašą kompaktiniame diske CD, baltos spalvos paketą su jame esančiais dviem baltais A4 formato lapais su juoda spalva spausdintu tekstu ir TELE 2 sim kortelę palikti saugoti byloje, o USB atmintinę „Apacer“, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) prie 2010-07-31 specialisto išvados Nr. 140-(5419)-ISI-5620 saugomas narkotines ir psichotropines medžiagas: kanapes ir jų dalis 22,73 g. bendro kiekio ir grynos narkotinės medžiagos, saugomas dvejuose pakuotėse ir amfetaminą 1,383 g. bendro kiekio ir 0,317 g. grynos narkotinės medžiagos, saugomą vienoje pakuotėje, taip pat objektus prie 2010-07-31 specialisto išvados Nr. 140-(5419)-ISI-5620, likusius po tyrimo ir pagal 2011-04-06 kvitą perduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK Raseinių PK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.