- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- T-51-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00362-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- T. L.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
2015 m. balandžio 8 d. teisme gautas nuteistojo T. L. prašymas taikyti 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1554 8 str. nuostatas, pagal kurias pakeista BK 75 str. 1 d. ir atidėti jam (T. L.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Šalies argumentai
Prašyme nuteistasis T. L. nurodo, kad jis yra nuteistas už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą ir nei vienas iš jų nėra sunkus nusikaltimas. Jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams neviršija BK 75 str. 1 d. numatytų ribų. Teigia, kad yra visos įstatyme numatytos teisinės prielaidos, būtinos svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymi, kad jam paskirtas realus laisvės atėmimas yra vertinamas kaip per griežta bausmė, kurią teismas paskyrė būdamas suvaržytas bausmės skyrimo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir neturėdamas teisinės alternatyvos paskirti laisvės atėmimo vykdymo atidėjimą.
Taip pat prašyme nurodo, kad jis už nusikalstamos veikos padarymą nuteistas pirmą kartą, tariamai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos iš anksto, neteisėti veiksmai padaryti nenustatytos apimties ir pobūdžio grupės asmenų, jo nusikalstami veiksmai nėra tokio didelio pavojingumo pobūdžio, kad būtų pateisinamas laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir realus jos atlikimas.
Teigia, kad turi mažametį vaiką, kuriam yra būtinas nuolatinis ir augantis finansinis išlaikymas, o būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, jis neturėtų jokios galimybės teikti materialinį aprūpinimą sūnui. Siekdamas išlaikyti vaiką, pradėjo individualų verslą, į kurį investuoja didelę dalį savo laiko ir dėmesio. Kadangi verslas šiuo metu yra tik pradinėje stadijoje, laisvės atėmimas lemtų užtikrintą jo žlugimą. Be to, turi būti itin rimtai įvertintas jo vaiko amžius ir lytis, kad sūnaus bendravimas su tėvu yra esminis tolesniam visapusiškam, sveikam vaiko asmenybės formavimuisi. Taip pat nurodo, kad turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jo žmona turi rimtų sveikatos problemų, tai patvirtina prie jo pašymo pridėti medicininiai dokumentai. Pažymi, kad žmonai yra reikalinga jo pagalba ne tik dėl jos pačios, tačiau ir auginant sūnų. Jis rūpinasi sergančia pensinio amžiaus mama. Jai nustatytas invalidumas, ji turi psichikos sutrikimų, sunkiai vaikšto, nesugeba visapusiškai pasirūpinti savimi. Be to, ir jis pats turi sveikatos problemų, jam operuotas stuburas, todėl reikalinga dažna medikų priežiūra.
Taip pat prašyme nurodo, kad jis Raseinių rajono bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl jo izoliavimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik jam bet ir jo šeimai. Pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nepriekaištingai laikėsi visų jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nesiekė išvengti jam tenkančių pareigų, sąžiningai ir atsakingai jas vykdė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. L. prašymas atmestinas
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 str. 1 d., numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., turi grįžtamąją galią.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. L. yra nuteistas už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo T. L. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant T. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su trimis nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti jam pinigus, neturėdamas tam teisėto pagrindo, taip pat už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su trimis nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam atėmė galimybę priešintis ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino ir augalinės kilmės medžiagos – kanapių. Į tai, kad T. L. neteistas, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį sūnų, nedirba, buvo atsižvelgta skiriant bausmes už nusikalstamas veikas, kurių dydžiai aiškiai mažesni už jų vidurkį. Tuo tarpu nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, neigiamų padarinių dydis ir faktinės priežastys, kurios nulėmė T. L. tyčią nusikalsti, jo kaltės nepripažinimas, jo keliamos įvykio versijos, kurios prieštaravo surinktiems byloje įrodymams, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupės, buvimas, nesudaro pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, vykdymą, bus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
T. L. duomenų apie tai, kad pradėjo individualų verslą, nepateikė. O dėl prašyme nurodomų aplinkybių, kad jo žmona, mama, pats nuteistasis, turi sveikatos problemų, pažymima, kad šios aplinkybės turi reikšmę paskiriant bausmę, nustatant jos rūšį ir dydį ir yra sąlygojančios švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis skyrimą. Be to, T. L. prieš darydamas nusikalstamas veikas turėjo pagalvoti apie pasekmes, galinčias kilti ne tik jam, bet ir jo šeimai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo T. L. atžvilgiu netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. L. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.