Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., 233 str. 1 d., 259 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-09 nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendžio dalis, kuria T. L. nuteistas pagal BK 233 str., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., bausmės, paskirtos pagal BK 181 str. 2 d., 180 str. 1 d., 259 str. 2 d., subendrintos ir paskirta galutinė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia 2015-04-03, bausmės pabaiga 2018-09-02.Anksčiau neteistas. 2016 m. rugpjūčio 5 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio skundą dėl komisijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo motyvuojant tuo, kad šiuo metu pakankamo pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. L., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pakankamo pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistojo T. L. atstovas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 5 d. komisijos nutarimą dėl T. L. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra netaikymo, taip pat panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo atstovo skundas ir pritaikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuteistajam T. L.. Skunde atstovas nurodo, kad apylinkės teismo priimtos nutarties argumentai ir motyvai nepagrįsti. Atstovas savo skunde nesutinka, su tuo argumentu, kad buvo atsižvelgta į tai, kad „Lukauskis teisme nepripažino savo kaltės“, ir pažymi, kad kaltės pripažinimo ar nepripažinimo klausimas, buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą, todėl pakartotinai tai vertinti neteisėta.Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas viename sakinyje įvardino tariamą pagrindo nebuvimą trims tikslams: „<...> bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals“. Tai individualiosios prevencijos tikslas, kurio pasiekimo galimybė įvertinta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu (OASys) ir kitais faktiniais duomenimis, kurie, atstovo nuomone, T. L. apibūdina tik teigiamai – nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jo elgesys bausmės atlikimo metu, išskyrus vieną kartą, buvo nepriekaištingas (2 paskatinimai), ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atstovo teigimu, viena, jau nebegaliojanti nuobauda, negali būti faktorius, kuris apibūdina asmenį ir sukelia jam neigiamas pasekmes netgi tada, kai nuobaudos galiojimas pasibaigęs.BVK 9 straipsnyje įtvirtinta galimybė švelninti nuteistųjų teisinę padėtį, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.Atstovas pažymi, kad T. L. anksčiau neteistas, atsakingai planuoja savo ateitį, siekia kuo greičiau atlyginti civilinį ieškinį, turi pastovią gyvenamąją vietą, nepilnametį vaiką, todėl, galėdamas atlikti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, jis turėtų galimybę būti su šeima, dirbti ir padengti priteistą civilinį ieškinį, kurį atlyginti nevengia, nes savo noru kreipėsi į teismą ir siekia gauti nukentėjusiojo kontaktinius duomenis, kad galėtų pradėti jį mokėti. Skundžiamoje nutartyje, kaip ir komisijos nutarime, visiškai neatkreipiamas dėmesys į tai, kad T. L. yra skatintas du kartus, kad dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų prevencijai, įvykdė jam sudarytą individualios reabilitacijos planą ir šiais veiksmais T. L. parodė, jog jis realizavo ir įvykdė bausmės tikslus ir elgiasi kaip socialus pilietis. Atstovo teigimu, T. L. pasitaisymą, norą integruotis į visuomenę, gyventi pilnavertį gyvenimą ir pagarbą jį prižiūrintiems pareigūnams įrodo ir tyrimo išvada, iš kurios aiškiai matoma, kad T. L. keičia savo vertybinę sistemą, jo mąstymas ir elgesys yra socialiai priimtinas ir sparčiai gerėja, kadangi per metus T. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 38 balų iki 30 balų (žemas) ir tai akivaizdus progresas.Atstovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje ignoruojamas faktas, kad T. L. yra įgijęs šaltkalvio išsilavinimą, o lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamoje nutartyje, atkartojant komisijos teiginį, neaišku kodėl nurodoma, kad T. L. nerodė noro dirbti, nors iš visų faktinių aplinkybių aišku, kad T. L. sutiko dirbti įkalinimo įstaigoje, savo laiką paskyrė darbo laisvėje paieškoms bei sugebėjo susirasti darbą, kas parodo, kad T. L. teigiamai žiūri į darbą ir išėjęs į laisvę siekia pradėti dirbti.Bausmės atlikimo metu T. L. išanalizavo savo poelgio priežastis ir pasekmes, aktyviai siekė daryti pažangą, kadangi brangina šeimos vertybes - palaiko glaudžius ryšius su šeima. Šeima nuteistajam yra itin svarbi, bausmės atlikimo metu artimieji nuteistąjį nuolat lanko, atvyksta į pasimatymus, bendrauja laiškais, skambučiais, be to, šeimos nariai padeda T. L. finansiškai. Šeima T. L. teikia psichologinį palaikymą bei naudingą literatūrą, kuri susijusi su savišvieta. Iš tyrimo išvadų matyti, kad T. L. atsakingai planuoja savo ateitį, be to, turi pastovią gyvenamąją vietą. Tad galėdamas atlikti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis T. L. turėtų galimybę būti su šeima bei giminaičiais, dirbti ir greičiau padengti civilinį ieškinį, kuris jam buvo priteistas.Priežiūros institucijos nuolatos dirbančios auklėjamąjį ir priežiūros darbą taikė metodologiškai patvirtintas elgesio stebėjimo ir vertinimo sistemas (adaptuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) ir nustatė, kad T. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas, o socialinės reabilitacijos tikslai pasiekti.Atstovas nesutinka su tuo, kad tiek komisija, tiek teismas, padarė išvadą, jog viena nebegaliojanti nuobauda situaciją pakreipia taip, kad pritaikius lygtinį paleidimą nebus įgyvendinti bausmės tikslai. Skunde nurodytos, teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, paneigia išvadą, kad kriminogeniniai veiksniai buvę veikos padarymo metu, egzistuoja ir dabar, siekiant lygtinio paleidimo. Asmens elgesys, noras integruotis visuomenėje, siekis kuo labiau sumažinti nusikaltimu sukeltą žalą rodo siekį pasitaisyti ir patvirtina, jog šiuo metu kriminogeninių veiksnių tikimybė yra labai maža ar visai išnykusi.Aplinkybės, kad T. L. siekia atlyginti civilinį ieškinį, laisvės atėmimo vietoje yra skatintas 2 kartus, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbą, skundžiamoje nutartyje yra neminimos arba nurodomos kaip tos, kurios yra normalios ir privalomos, o ne teigiamai charakterizuojančios. Teismas skundžiamoje nutartyje ir toliau palaiko komisijos poziciją, kurioje nepagrįstas dėmesys buvo skirtas jau nebegaliojančiai nuobaudai.Nuteistojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio skundas atmestinas.Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis T. L. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, t. y. aplinkybių visuma. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, T. L. charakterizuojančios aplinkybės, kurios nurodytos skunduose – tai, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis skatintas 2 kartus, drausminė nuobauda nebegalioja, dalyvauja įvairiose programose, vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, būdamas lygtinai paleistas, turės darbą, nelaikytinos prioritetinėmis vertinant nuteistąjį, kaip asmenybę bausmės atlikimo ir perauklėjimo proceso eigoje. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 2 kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmuo (pagal OASys 30 balų), tačiau išlieka aktualus nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai – t. y. jis buvo įtakojamas asocialios grupės bei pasirenka netinkamus elgesio modelius, neapgalvoja savo visų veiksmų pasekmių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, siekdamas išsilaikyti nuteistųjų bendrijoje, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą. Nuteistasis didelio noro įsidarbinti nereiškė ir pataisos namuose nedirba, jo požiūris į darbą neapibrėžtas.Aukštesnysis teismas pažymi, kad stebima nuteistojo elgesio pozityvi kaita ir jos įvertinimas, tačiau šiuo metu tai dar neduoda pagrindo konstatuoti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tokia apimtimi, kuri leistų jau neabejotinai teigti, kad T. L. galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.