Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

3.1. Nuteistosios nuomone, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir pripažindamas kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ne tik savo vidiniu įsitikinimu, bet ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, privalėjo nustatyti dvi būtinas aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tai yra: 1) kad panaudojo apgaulę svetimam turtui įgyti ir 2) kad tokiu būdu nuteistoji įgijo svetimą turtą, kuris jai nepriklauso. Nuteistosios teigimu, ji nėra įgijusi jokio svetimo turto, kuris jai nepriklausytų, o tuo labiau tai padariusi panaudodama apgaulę, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

3.2. Skunde nuteistoji teigia, jog iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio turinio akivaizdu, kad tiek jai, tiek ir L. L. S., tiek E. N. pagal įstatymą priklausė tam tikra dalis bendro naudojimo patalpų, mechaninės, elektros bei sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), bei tam tikra dalis šio pastato pagrindinių konstrukcijų, dėl ko nuteistoji net teoriškai negalėjo apgaule pasisavinti nurodyto pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, kurios nuteistajai ir taip priklauso pagal įstatymą, ką skundžiamu nuosprendžiu konstatavo pirmosios instancijos teismas.

3.3. Skunde atkreipia dėmesį, jog CK 4.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalis – jog tais atvejais, kuomet nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal CK 4.80 straipsnį atsidalijimą iš bendro turto bendraturčiai gali vykdyti dviem būdais: 1) bendru bendraturčių susitarimu arba 2) teismo sprendimu, tačiau nei CK 4.80 straipsnis, nei jokia kita teisės norma nenumato jokių papildomų sąlygų bendraturčiui ar bendraturčiams, siekiantiems atsidalinti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl to tokiais atvejais gali kilti tik civilinis ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (sąlygų), bet ne dėl bendraturčio ar bendraturčių teisės atsidalinti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktos pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo (bendro naudojimo patalpų ir inžinerinės infrastruktūros) ekspertizės, ją atlikęs ekspertas V. M. apskaičiavo, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtėms L. L. S., E. N. ir V. S., nuosavybės teise valdančioms (duomenys neskelbtini) butus, proporcingai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui, CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu, priklauso 287,64 m² bendro naudojimo patalpų. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad iki šios dienos teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų nurodytas eksperto išvadas ir/ar kurie patvirtintų, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtėms, tai yra V. S., L. L. S. ir E. N., CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu priklausė mažesnė dalis bendro naudojimo patalpų. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent aukščiau paminėto ekspertizės akto, akivaizdu, kad V. S., L. L. S. ir E. N., atsidalinus nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformavus naują turtinį vienetą, šiai dienai priklauso 253,26 m² bendro naudojimo patalpų arba 34,38 m² mažiau nei priklausytų pagal įstatymą. Taigi akivaizdu, kad visi skundžiamame nuosprendyje nurodyti asmenys, kurie įvardijami nukentėjusiaisiais, šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdo 34,38 m² didesnes bendro naudojimo patalpas, nei jiems priklauso pagal įstatymą, tai yra CK 4.82 straipsnio 7 dalį, dėl ko turėtų sumokėti piniginę kompensaciją CK 4.80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tokios aplinkybės, nuteistosios nuomone, pagrįstai leidžia teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl jos pripažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ne tik negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, bet ir apskritai yra nelogiškas.

3.4. Apeliantė teigia, kad pripažįstant ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, kaip tariama apgaulė yra vertinamas (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo suklastojimas ir jo pateikimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai 2014 m. lapkričio 3 d. Skundo autorės nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada aiškiai nepagrįsta, kadangi nuosprendyje nurodyto (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo pagrindu ji neįgijo jokių teisių į jokį svetimą turtą, tai yra į skundžiamame nuosprendyje nurodytas 272,67 m² ploto naudojimo patalpas, buvusias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ir kiti butų savininkai jų neprarado, nes tokio dydžio bendro naudojimo patalpos tiek nuteistajai V. S., tiek ir kitiems nekilnojamojo turto bendraturčiams, tai yra L. L. S. ir E. N., priklausė pagal įstatymą.

3.5. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai nepagrįstai nurodyta, jog apeliantei ir kitoms nekilnojamojo turto savininkėms atsidalinus joms priklausančią nekilnojamojo turto dalį bei suformavus naują turtinį vienetą, (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai tariamai prarado teisę administruoti bendrojo naudojimo bendrabučio patalpas, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrabučio butų savininkams, taipogi galimybę patekti ant namo stogo, jį prižiūrėti ir vykdyti jo remontą bei galimybę patekti į rūsį, kuriame yra elektros skydinė, šilumos mazgas, šalto vandens skaitliukai. Nuteistoji atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių šiuos pirmosios instancijos teismo teiginius patvirtinančių įrodymų. (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ir toliau administruoja bendro naudojimo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių plotas atitinka jiems nuosavybės teise priklausančio patalpų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Nežiūrint to, akivaizdu, kad netgi darant bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nepagrįstą prielaidą, jog dėl naujo turtinio vieneto suformavimo (duomenys neskelbtini) bendrijos nariams teoriškai gali būti apribotas patekimas į aukščiau nurodytas patalpas, šis klausimas visiškai paprastai išsprendžiamas šalių susitarimu arba civilinio proceso tvarka, nustatant servitutą (CK 4.124 straipsnio 1 dalis), suteikiantį teisę naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) (CK 4.111 straipsnis).

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos pareiškimas Kauno apylinkės prokuratūrai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo parašytas 2016 m. gruodžio 29 d. ir tik po to, kai Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-684-451/2016 atmetė (duomenys neskelbtini) bendrijos ieškinį byloje, kur atsakovais buvo patraukti V. S. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija. Nurodytu ieškiniu (duomenys neskelbtini) bendrija prašė teismo pripažinti pastato - bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimą į du nekilnojamojo turto objektus: pastatą - bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą - bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtu; panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 16 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 70-22-28; įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti nekilnojamojo turto registre duomenis apie pastato - bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), performavimą ir panaikinti pastato - bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei išregistruoti juridinį faktą: „Nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija) daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

3.7. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai tris kartus nepritarus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštam kapitalinio remonto projektui ir kylant vis didesniems sunkumams susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, atsirado pakankamas pagrindas abejoti jų kompetencija, dėl ko nuteistoji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, 2014 m. spalio 16 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis Nr. 014/04-03, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo kokybiškai, tinkamai ir nustatytais terminais suderinti jau parengtą kapitalinio remonto projektą, adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį buvo parengusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už nurodyto projekto suderinimą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Lt plius pridėtinės vertės mokestį. Taigi akivaizdu, kad, pasirašius aukščiau nurodytas sutartis, nuteistajai V. S., kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei, nebuvo jokios būtinybės kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją ir teikti jai kokius nors dokumentus, nes iki 2014 m. spalio 16 d. už tai buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2014 m. spalio 16 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šios priežasties nuteistosios V. S. teigimu, ji nė karto nėra buvusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje ir nėra teikusi jai jokių prašymų, byloje minimo kapitalinio remonto projekto pritarimui gauti, dėl ko skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, kurį 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, ne tik nepagrįsta jokiais, bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais, įrodymais, bet ir akivaizdžiai prieštaraujanti faktinėms įvykių aplinkybėms, dėl ko negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta.

3.8. Skunde nurodoma, kad iš teismui pateiktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pasirašius aukščiau nurodytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą pačią dieną, tai yra 2014 m. spalio 16 d., pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. pateikė prašomus dokumentus, tarp kurių buvo ir 2013 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo protokolas iš 3 lapų. Nurodytame perdavimo-priėmimo akte yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. parašas, neabejotinai patvirtinantis, kad visus jame išvardintus dokumentus, įskaitant ir nurodytą protokolą, jis gavo asmeniškai. Apeliantės nuomone, aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji perdavė 2013 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo protokolą iš 3 lapų, neginčijamai patvirtina ir byloje esantis 2014 m. lapkričio 3 d. prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui (2 t., b. 1. 155–156), kurį ruošė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K., vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2014 m. spalio 16 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 014/04-03. Būtent šiame prašyme labai aiškiai nurodyta, jog kartu su juo be kitų priedų yra teikiamas ir statinio bendraturčių sutikimas iš 3 lapų, tai yra tas pats dokumentas, kurį 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad nurodyto 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo kopija buvo grąžinta ne kam nors kitam, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., ką patvirtina ant prašymo esantis jo parašas.

3.9. Nors paminėtame prašyme yra nurodyta, kad jį tariamai teikė V. S., tačiau apeliantės nuomone, tai akivaizdžiai neatitinka faktinių įvykių aplinkybių, kadangi ji šio dokumento niekada nebuvo mačiusi, ar tuo labiau kam nors jį teikusi. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ir tai, kad jame prie jos pavardės ir asmens kodo akivaizdžiai yra ne jos parašas ir jai visiškai nežinomas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kam priklauso nurodytas telefono numeris ir/ar kas juo naudojasi, šiai dienai nežinoma. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismui eilę kartų buvo teikiami prašymai išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nurodyto 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo originalą ir paskirti rašysenos ekspertizę, tikslu nustatyti, ar ant nurodyto prašymo šalia V. S. vardo, pavardės ir asmens kodo pasirašiusi yra ji ar kitas asmuo, bet visi šie prašymai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, taip ne tik pažeidžiant BPK 7 straipsnyje įtvirtiną rungtyniškumo principą, bet ir neabejotinai suvaržant apeliantės V. S. teisę į gynybą, kas taipogi turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo nuosprendžio neteisėtumui.

3.10. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, jog apeliantė V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolą (sutikimą), kurį sudaro 3 lapai, kuo neabejotinai turėjo įsitikinti ir įsitikino dokumentus priimantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K.. Kad paminėtas (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolas yra iš 3, o ne iš 2 lapų, kaip teigiama skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dar kartą įsitikino apeliantės vardu paruošdami ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateikdami 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato kapitalinio remonto projektui, labai aiškiai tai nurodydami jo antrame puslapyje, kuriame išvardinti visi pridedami dokumentai. Dar kartą šias aplinkybes patikrino ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyriausioji specialistė R. M., kuri priėmė aukščiau nurodytą 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą ir jo priedus. Nurodytas aplinkybes taipogi turėjo patikrinti ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. S., kuriam paminėti dokumentai buvo perduoti, kadangi nuo jų gavimo momento būtent jis asmeniškai atsako už jų išsaugojimą.

3.11. Apeliantė skunde nurodo, kad nors aukščiau aptarti ir bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su 2014 m. spalio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolą (sutikimą), susidedantį iš 3 lapų, kuris kartu su 2014 m. lapkričio 3 d. jos vardu surašytu prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji nuteista už (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo, kuris susideda tik iš 2 lapų, suklastojimą, nors tokio dokumento niekada nebuvo mačiusi ar tuo labiau kam nors jį pateikusi, kas neabejotinai patvirtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paremtas ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, kaip to reikalauja nuosekli kasacinės instancijos teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, bet tik prielaidomis ir spėjimais, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu, ir apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas.

3.12. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-37-917/2019 medžiagos yra matyti, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 16 d. pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimas, susidedantis iš 3 lapų, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su 2014 m. lapkričio 3 d. prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, šiai dienai yra dingęs.

3.13. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė V. S. nuteista už tariamą (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 29, kurį sudaro jau tik 2 lapai, suklastojimą, nors jo niekada nebuvo mačiusi, o parodytas jai jis buvo tik atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Dėl šios priežasties abu (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdininkai, kurių žinioje buvo nurodytas 2013 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo protokolas (sutikimas), susidedantis iš 3 lapų, bandydami išvengti galimos atsakomybės už jo praradimą, kaltę verčia vienas kitam, duodami galimai melagingus parodymus, nors visiems yra žinoma ir puikiai suprantama, kad pateikiant bet kokius dokumentus bet kuriai valstybės institucijai, juos priimantis asmuo visada sutikrina, ar jie yra pasirašyti ir ar prie jų pridėti visi dokumentuose nurodyti priedai, o nustatęs, kad trūksta nors vieno lapo, dokumentų paprasčiausiai nepriima. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. S., tiek duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, kategoriškai tvirtino, kad priimdamas iš kliento dokumentus, Klientų aptarnavimo skyriaus specialistas, šiuo atveju liudytoja R. M., privalo sutikrinti, ar klientas pateikia visus dokumentus pagal savo pateiktame prašyme nurodytą pridedamų dokumentų sąrašą, tai yra, ar dokumentai pridedami visi, kiek lapų juos sudaro ir panašiai. Tuo tarpu liudytoja R. M., duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant šią bylą teisme, teigė, kad, priimdama iš kliento pateikiamus dokumentus, ji jų netikrina, priedų neskaičiuoja. Šiuo atveju, 2014 m. lapkričio 3 d. prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui jai buvo pateiktas jau užpildytas ir jame buvo surašyti visi pridedami dokumentai. Pateikiamų dokumentų ji netikrino, todėl negali pasakyti, iš kelių lapų bendraturčių sutikimas buvo pridėtas prie šio prašymo. Dokumentus sutikrinti turėjo šiuos dokumentus gavęs asmuo, šiuo konkrečiu atveju, juos turėjo sutikrinti Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistas A. S.. Aptarti liudytojos R. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančiam 2017 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos R. P. pasirašytam raštui Nr. 27-2-427, kuriame nurodyta, jog poskyrio vyriausiosios specialistės R. M. specialioji veiklos sritis yra asmenų aptarnavimas vieno langelio principu ir informacijos teikimas. R. M. atlieka pradinį administracinės procedūros etapą, tai yra, patikrina, ar tinkamai užpildytas asmens prašymas, ar pateikti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija, nustato prašymo esmę, registruoja atitinkamuose registruose ir perduoda toliau nagrinėti Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Aptarti liudytojų R. M. ir A. S. parodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad kažkuris iš jų, būdamas atsakingas už jiems perduotų originalių dokumentų išsaugojimą, dėl apeliantei nežinomų priežasčių praradęs jiems perduotą originalų (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sutikimą, susidedantį iš 3 lapų, galimai siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės už dokumento praradimą, galėjo pagaminti skundžiamame nuosprendyje nurodytą (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 29, už kurio suklastojimą skundžiamu nuosprendžiu nuteista apeliantė V. S., nors jo niekada nebuvo mačiusi.

3.14. Skunde nurodoma, kad nors liudytojų R. M. ir A. S. parodymai, kuriais grindžiamas skundžiamas nuosprendis, kardinaliai priešingi, tačiau nurodyti prieštaravimai taip ir nebuvo pašalinti nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, o skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas iš esmės net ir nebandė to daryti, pavesdamas tai prokurorui (BPK 287 straipsnis), nors prieštaravimai tarp proceso dalyvių parodymų paprastai šalinami atliekant proceso dalyvių akistatą (BPK 190 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, liudytojų R. M. ir A. S. parodymus, kuriuose jie abu teigia netikrinę, kiek ir kokių priedų buvo prie 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo, kas akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai, turėjo vertinti kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už jiems perduotų dokumentų dingimą, bet to ne tik nepadarė, bet netgi priešingai, paminėtais liudytojų parodymais vadovavosi priimdamas skundžiamą nuosprendį, kas taipogi turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumui.

3.15. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad bylos ketvirtame tome yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (33.195)2-1949, adresuotas Kauno apylinkės teismui, kuriame nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 3 d. V. S. pateikė pakartotinį statytojo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, prie kurio tariamai pateikė ir (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą, susidedantį iš 2 lapų ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos 25 d. protokolą, susidedantį iš 1 lapo, todėl 2014 m. lapkričio 3 d. pakartotinio prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui penktame punkte nurodyti trys lapai. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (33.195)2-1949, adresuotas Kauno apylinkės teismui, galimai yra suklastotas, jame pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, taip galimai siekiant padėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams R. M. ir A. S. išvengti atsakomybės už jiems pateikto (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolo praradimą, dėl ko jo teiginiai prieštarauja ne tik bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymas, bet ir elementariai logikai.

3.16. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošto bendrabučio, (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projekto, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, akivaizdu, kad jame jau yra ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. rašte minimas 2014 m. liepos 25 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ butų ir patalpų savininkų susirinkimo protokolas, dėl ko jį dar kartą teikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai kartu su 2014 m. lapkričio 3 d. prašymu nebuvo nei jokio pagrindo, nei jokios logikos. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. sausio 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-60 (16), jame duota išvada, jog: 1) tyrimui pateiktame (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokole Nr. 29 parašas G. Č. vardu nėra pasirašytas rašymo priemone, o atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA * (duomenys neskelbtini) * (duomenys neskelbtini) bendrija“ nėra atspaustas antspaudu. Šie rekvizitai yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Šis dokumentas yra pagamintas montažo būdu, minėtus rekvizitus nukopijuojant iš kito dokumento, t. y. šis dokumentas nėra tikras; 2) tiriamas dokumentas išspausdintas rašalinio spausdinimo būdu dviem spausdinimo veiksmais: pirmiau tuščiame lape spalvinio rašalinio spausdinimo būdu buvo išspausdintas parašas G. Č. vardu ir atspaudas „LIETTUVOS RESPUBLIKA * (duomenys neskelbtini) * (duomenys neskelbtini) bendrija“, o po to, kitu spausdinimo veiksmu, išspausdintas dokumento tekstas (gali būti daugiafunkcinis spalvinis rašalinis aparatas, dirbantis ir kaip kopijavimo aparatas ir kaip spausdintuvas, galintis spausdinti tiek spalviniu, tiek ir juodos spalvos režimu); 3) didelė tikimybė, kad tiriamajame protokole Nr. 29 esantis antspaudo vaizdas nukopijuotas nuo (duomenys neskelbtini) bendrijos antspaudu atspausto atspaudo, o kartu nukopijuotas ir atspaudo srityje buvęs parašas; 4) nustatyti, ar protokole Nr. 29 esantis parašas yra G. Č. negalima, nes vadovaujantis standartinio tyrimo procedūros aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“, Lietuvos teismo ekspertizės centre parašų kopijos netiriamos. Iš aptarto ekspertizės akto turinio akivaizdu, kad asmuo (-enys), pagaminęs (-ę) (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 29, neabejotinai turėjo turėti (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės G. Č. pasirašytus ir bendrijos antspaudu patvirtintus dokumentus arba patį bendrijos antspaudą. Tuo tarpu, šios bylos nagrinėjimo metu, visų buvusių (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkų – V. V., R. D. ir G. Č. parodymais neginčijamai nustatyta, kad iki byloje minimo (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolo gavimo momento nei V. S., nei nuteistasis A. S., nei butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) bendrijos nebuvo gavę apskritai jokių dokumentų, kurie būtų pasirašyti bendrijos pirmininkės ir antspauduoti bendrijos antspaudu. Nė vienas iš paminėtų liudytojų, kurie skirtingu laiku ėjo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininko pareigas, nei V. S., nei tariamam jos bendrininkui A. S., nei kitiems DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariams niekada nėra rodę (duomenys neskelbtini) bendrijos antspaudo ar kokių nors dokumentų, ant kurių jis būtų buvęs. Nei V. S., nei A. S., nei kiti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai niekada nėra turėję jokios galimybės prieiti prie (duomenys neskelbtini) bendrijos dokumentų ar antspaudo, kas vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantė V. S. net teoriškai neturėjo galimybės pagaminti skundžiamame nuosprendyje nurodyto (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo.

3.17. Skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos ir nesant byloje jokių įrodymų, kurie leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad apeliantė V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, pripažino ją kalta, padarius nurodytą nusikalstamą veiką, išskirtinai sureikšmindamas tą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimas tariamai buvo reikalingas tik V. S. ir nuteistajam A. S..

3.18. (duomenys neskelbtini) bendrijos nepritarimas pastato kapitalinio remonto projektui ir jiems priklausančios nekilnojamojo turto dalies atidalijimui, jeigu (duomenys neskelbtini) bendrija tokio sutikimo nebūtų davusi, neatima įstatyme įtvirtintos jos ir kitų bendraturčių (L. L. S. ir E. N.) teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ir neužkerta kelio atsidalijimo procesui. Tokiu atveju tik pasikeistų atidalinimo būdas ir atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paprasčiausiai būtų vykdomas pareiškiant ieškinį teismui, dėl ko tiek (duomenys neskelbtini) bendrija, tiek ir atsidalinančios bendraturtės patirtų finansinių išlaidų. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nei apeliantė, nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio tikslo ir motyvo klastoti (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sutikimą, nes įstatyme įtvirtina galimybė šį klausimą išspręsti ir be tokio bendraturčių sutikimo.

3.19. Nuteistosios V. S. nuomone, minimą sutikimą (duomenys neskelbtini) bendrija davė įvertinusi tai, kad jų sutikimas arba nesutikimas neatima apeliantės teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nestabdo šio proceso, o tik daro jį ženkliai brangesnį. Nurodyto sutikimo (protokolo) surašymo aplinkybės nuteistajai V. S. nėra žinomos, tai yra ji nežino, ar toks sprendimas buvo priimtas bendrijos valdybos posėdyje, ar visuotiniame narių susirinkime, ar bendrijos pirmininkės G. Č. vienasmeniškai, nes nei V. S., nei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ tai neturi jokios reikšmės, o pati nuteistoji V. S. niekada nėra dalyvavusi (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimuose. Skunde nuteistoji tvirtina, kad byloje minimą (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sutikimą 2013 metų rudenį prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jai asmeniškai padavė bendrijos pirmininkė G. Č., ir kad tokias jos nurodytas aplinkybes patvirtina tiek A. S., tiek ir liudytojos I. B. parodymai, nes jie abu matė patį dokumentų perdavimo faktą. Skunde aptariami liudytojos I. B. parodymai, kad ji parodė, jog nelabai domėjosi (duomenys neskelbtini) bendrijos reikalais, nes nebuvo bendrijos narė, bet 2013 metų rudenį, namo skelbimų lentoje pamačiusi skelbimą apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. šaukiamas bendrijos valdybos susirinkimas, į kurio darbotvarkę įtraukti sekantys klausimai: 1) namo projekto rengimas; 2) pastato atidalijimas į du atskirus turtinius vienetus (pastatus) pagal projektą; 3) įgaliojimai/sutikimai dėl pastato atidalijimo į du pastatus; 4) einamieji klausimai, šį skelbimą nufotografavo mobilaus ryšio telefono aparatu tam, kad galėtų jį perduoti buto savininkei, informuodama ją apie šaukiamą susirinkimą. Po kiek laiko nuo nurodyto skelbimo nufotografavimo ji, grįždama į bendrabutį, netoli pagrindinio įėjimo durų matė bendrijos pirmininkę G. Č., V. ir A. S. ir dar keletą bendrabučio gyventojų, kurių įvardinti negali, nes asmeniškai jų nepažįsta. Anot liudytojos, pirmininkė garsiai šaukė, gestikuliavo rankomis. I. B. priėjo arčiau ir paklausė, kas čia vyksta? Pati pirmininkė jai atsakė, kad jie kalbasi dėl atsiskyrimo. Jai matant pirmininkė A. S. padavė A4 formato lapus. Ji matė, kad tekstas ant lapų buvo spausdintas kompiuteriu, bet kas ten buvo parašyta, ar ant jų buvo kokie nors antspaudai ir pan., ji pasakyti negali, nes nematė. Ji kategoriškai tvirtina, kad pirmininkė G. Č. padavė A. S. ne mažiau trijų lapų, bet kiek tiksliai, pasakyti negali. Tokius liudytojos I. B. parodymus patvirtino ir nukentėjusioji L. K., kuri 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ji irgi matė skelbimą, jog vyks visuotinis (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimas dėl pastato atsidalinimo, ir tas susirinkimas įvyko.

3.20. Skundo autorės V. S. nuomone, aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai (susirinkime ar susirinkimuose) svarstė klausimą dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, neginčijamai patvirtino ir visa eilė pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiųjų, o būtent: 1) nukentėjusioji D. U., kuri apklausta 2019 m, vasario 12 d. parodė, kad bendrijos pirmininkė G. Č. ją supažindino su kitos bendrijos pateiktu pasiūlymu dėl pastato padalijimo į du atskirus turtinius vienetus ir apie statybas buvo kalbama susirinkime; 2) nukentėjusioji V. M., kuri apklausta 2019 m, sausio 24 d. parodė, kad jai buvo pateiktas pasiūlymas dėl patalpų atidalinimo ir buvo duotas raštiškas atsakymas, kad nesutinka; 3) nukentėjusioji A. A., kuri apklausta 2019 m. sausio 14 d. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimuose buvo kalbama dėl patalpų atidalinimo, tačiau ji sutikimo nedavė; 4) nukentėjusysis S. Č., kuris apklaustas 2018 m. liepos 23 d. parodė, kad susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl pastatų atidalinimo; 5) nukentėjusioji M. V., kuri apklausta 2018 m. rugsėjo 18 d. parodė, kad ji žinojo tas nesąmones dėl atidalinimo. Su atidalijimo projektu susipažino. Jį matė gal 2013 metais, nes susirinkimo metu visi buvo informuoti apie atidalijimo projektą; 6) nukentėjusioji A. R., kuri apklausta 2018 m. lapkričio 16 d. parodė, kad ne vieną kartą buvo susirinkimas dėl atsidalinimo, ji matė ir planą, kur siena užmūryta, bet susirinkimų datų ji nepamena; 7) nukentėjusioji S. R., kuri apklausta 2018 m. lapkričio 16 d., parodė, kad apie pasiūlymą dėl atidalinimo jai žinoma iš pirmininkės ir šį klausimą jie svarstė; 8) nukentėjusioji L. K., kuri apklausta 2019 m. sausio 24 d. parodė, kad buvo toks susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl patalpų atidalinimo, bet datų nepamena; 9) nukentėjusioji D. R., kuri apklausta 2019 m. sausio 24 d. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimas dėl pastatų atsidalinimo vyko. Jai buvo parodytos nuotraukos dėl atidalinimo. Ji kažką skaitė, bet nepamena. Ar bendrija sutiko su pasiūlymu ir ar buvo balsavimas, ji nežino; 10) nukentėjusioji K. A., kuri apklausta 2019 m. sausio 24 d., parodė, kad girdėjo apie (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimą dėl pastatų atsidalinimo. Girdėjo, kad nori padalinti į dvi dalis ir yra dokumentai apie tai.

3.21. V. S. skunde teigia, kad šie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai svarstė, ir galimai ne vieną kartą, gyvenamojo namo bendraturčių, kurie šiai dienai priklauso DNSB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlymą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus ir tuo klausimu priėmė sprendimą arba sprendimus. Taigi akivaizdu, kad vertinant aptartus liudytojų parodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis elementariais logikos dėsniais, (duomenys neskelbtini) bendrija, kuriai santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja bendrijos pirmininkė G. Č., apsvarsčiusi pateiktą gyvenamojo namo bendraturčių pasiūlymą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, apie tuo klausimu priimtą sprendimą ar sprendimus raštu turėjo informuoti ir pasiūlymą pateikusius nekilnojamojo turto bendraturčius, nepriklausomai nuo to, ar tas sprendimas yra teigiamas, ar neigiamas. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė, bandydama paneigti apeliantės nurodytas aplinkybes apie 2013 m. rugsėjo 12 d. bendrijos susirinkimo (sutikimo) protokolo perdavimą, taip ir negalėjo pateikti teismui nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad bendrija, apsvarsčiusi namo bendraturčių pasiūlymą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtų pateikusi atsakymą, kaip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu būdu bendrija atsakė į nurodytą pasiūlymą. Šios aplinkybės, nuteistosios V. S. įsitikinimu, prieštarauja elementariems logikos dėsniams ir netiesiogiai patvirtina nuoseklius jos pačios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad rašytinį atsakymą į bendraturčių pasiūlymą atlikti pastato kapitalinį remontą ir tuo pačiu atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrijos pirmininkė G. Č. V. S. perdavė 2013 metų rudenį, pateikdama (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolą (pritarimą), kurį sudarė 3 lapai, pasirašytą pačios bendrijos pirmininkės G. Č..

3.22. Skunde nuteistoji V. S. atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamu nuosprendžiu ji ir yra nuteista už tariamą (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 29, kurio niekada nebuvo mačiusi, suklastojimą, netgi ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Baudžiamosios bylos pirmame tome yra (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 29 kopija, kurios atitikimą dokumento originalui savo parašu ir (duomenys neskelbtini) bendrijos antspaudu yra patvirtinęs ne kas kitas, o būtent šios bendrijos pirmininkė G. Č., kas reiškia, kad nurodytas dokumentas net teoriškai negali būti laikomas suklastotu. Nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą priimamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais remiantis yra grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra galimybės suprasti, kaip nurodytą rašytinį įrodymą vertino pirmosios instancijos teismas arba kodėl jį atmetė. Šios aplinkybės, apeliantės V. S. nuomone, neabejotinai patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio reikalavimų, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

3.23. Nuteistosios V. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje visiškai nepagrįstai yra kriminalizuoti nekilnojamojo turto bendraturčių civiliniai-turtiniai santykiai dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Siekdama tai paneigti, V. S. pateikė pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo (bendro naudojimo patalpų ir inžinerinės infrastruktūros) ekspertizės aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kokio dydžio bendro naudojimo patalpos priklausė apeliantei V. S. ir kitoms namo bendraturtėms – L. L. S. bei E. N. ir kokio dydžio bendro naudojimo patalpos priklausė visiems kitiems bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams. V. S. pabrėžia, jog minėtame akte nurodyta, kad jai, L. L. S. ir E. N., atsidalinus CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu, priklausančias pastato bendrojo naudojimo patalpas, atiteko 34,38 m² mažiau bendro naudojimo patalpų nei priklausytų pagal įstatymą, kas reiškia, kad suformavus byloje minimus du atskirus turtinius vienetus, (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai, kurių didesnė dalis šioje byloje pripažinta nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais, be jokio pagrindo įgijo teisę naudotis 34,38 m² didesnėmis bendro naudojimo patalpomis, nei jiems priklauso pagal nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino nurodytą ekspertizę, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad ji buvo atlikta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir nei kaltinamieji, nei jų gynėjai neprašė iškviesti į teismo posėdį ją surašiusio eksperto, kuris nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal CPK 215 straipsnį ir BK 235 straipsnį. Nuteistosios V. S. nuomone, toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus, o tuo pačiu ir laikomas pagrįstu bei teisėtu. Kasacinės instancijos teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika įpareigoja teismą, nagrinėjantį baudžiamąją bylą ir tiriantį jam pateiktus įrodymus, būti pakankamai aktyviam ir imtis visų jam prieinamų priemonių pateiktiems įrodymams patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Apeliantė V. S. skunde teigia, kad šiuo atveju, prieš priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, kadangi siekdamas patikrinti jam pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra nurodytą ekspertizės aktą, privalėjo iškviesti ir teismo posėdyje apklausti ekspertą V. M., surašiusį pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo (bendro naudojimo patalpų ir inžinerinės infrastruktūros) ekspertizės aktą, jeigu teismui kilo kokių nors abejonių dėl jo pagrįstumo ir/ar teisėtumo, nepriklausomai nuo to, kad nurodyta ekspertizė buvo atlikta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir niekas iš proceso dalyvių nepareiškė tokio prašymo, bet to nepadarė, taip neabejotinai pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo nuosprendžio neteisėtumui. Šiuo atveju akivaizdu, kad paminėtas ekspertizės aktas visiškai pilnai atitinka BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus ir neabejotinai patvirtina, kad byloje nagrinėjamu atveju nuteistoji V. S. neįgijo jokio svetimo turto, dėl ko, priimant skundžiamą nuosprendį, neabejotinai turėjo būti vertinamas kartu su kitais, bylos nagrinėjimo metu ištirtais, įrodymais.

4. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

4.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų. Nenuosekliai juos analizavo, ištyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais. Pirmosios instancijos teismas padarytas išvadas grindė savo samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga. Visa tai suvaržė nuteistojo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas, nepagristas ir šališkas, todėl naikintinas.

4.2. Nuteistasis A. S. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė nukentėjusiųjų parodymais ir vadovavosi tik ta parodymų dalimi, kuri leido priimti tokį, jo nuomone, neteisėtą ir teisiškai nepagristą sprendimą, t. y. vertino išskirtinai jį kaltinančius įrodymus, visiškai ignoruodamas jo parodymus bei jį teisinančius įrodymus, jais nesivadovavo, dėl ko teismas pripažino jį kaltu. Prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų parodymų teismas laikė neesminiais, nekeičiančiais bylos esmės, motyvuodamas, kad visi nukentėjusieji vienareikšmiškai susirinkime atidalinti patalpas nedalyvavo, sutikimo nedavė. Nuteistasis A. S. su tokia teismo išvada nesutinka. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas nevertino nurodytos V. M. ekspertizės dėl bendro naudojimo patalpų, o sprendimą motyvavo tik tuo, kad nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal CPK 215 straipsnį ir BK 235 straipsnį. Toks pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nuteistojo nuomone, negali būti laikomas atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus ir laikomas pagrįstu bei teisėtu.

4.3. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, turi imtis visų jam prieinamų priemonių pateiktiems įrodymams patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tačiau, anot A. S., šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik nebuvo aktyvus, bet ir nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Jeigu teismui kilo kokių nors abejonių dėl eksperto ir ekspertizės pagrįstumo ir/ar teisėtumo, ir siekdamas patikrinti jam pateiktą ekspertizės aktą, teismas privalėjo iškviesti ir teismo posėdyje apklausti ekspertą V. M., surašiusį ekspertizės aktą, tačiau to nepadarė, taip apelianto A. S. nuomone, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tuo tarpu byloje pateiktas ekspertizės aktas neabejotinai atitinka BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus ir patvirtina, kad byloje jis neįgijo jokio svetimo turto.

4.4. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltę grindė tik prielaidomis ir dėl to priėmė nepagristą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo nuomone, be to, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir neatidžiai išnagrinėjo bylos medžiagą, tačiau šališkai patvirtino ir dar vieną aplinkybę, nes nuosprendyje teismas nurodė, jog V. S. yra teista (6 t., b. 1.141–191), tačiau tai netiesa, V. S. minimoje kitoje baudžiamojoje byloje buvo visiškai išteisinta nesant nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino, jog A. S., turėdamas tikslą apgaule savo ir V. S. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, kurio pagrindu įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, kurį 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai. Su V. S. santuoka yra nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, bendro ūkio A. S. nevedė ir neveda, kartu negyvena. Jokio nekilnojamojo ar kito turto, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), A. S. niekada neturėjo ir neturi, todėl kaltinamajame akte nurodytas teiginys, kad „veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S., pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, kurio pagrindu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą“ yra nesuprantamas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

4.5. Skunde pažymima, kad teismui (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, kurį sudaro 2 lapai nepateikė, jo nėra suklastojęs ar pagaminęs, be to, nebuvo jo matęs. Nurodytą dokumentą pamatė tik šioje baudžiamojoje byloje.

4.6. Skunde nurodoma, kad 2013 m. gegužės 6 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis Nr. GUI3106061 dėl gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto. Šios sutarties 7 punkte buvo nurodyti dokumentai, kuriuos turima pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp jų nėra nurodytas (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimas, o tai įrodo, jog pasirašant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo pateikti niekas nereikalavo. Tik po to, kai buvo atmestas 2014 m. liepos 1 d. jų pateiktas prašymas išduoti rašytinį pritarimą/kapitalinio remonto projektui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė pateikti tik daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių pritarimą kapitaliniam remontui. 2014 m. liepos 25 d. pateikė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių butų ir patalpų savininkų susirinkimo protokolą, kurio pavyzdį, kokio reikalaujamas, elektroniniu paštu atsiuntė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, reikalavimo jokių kitų papildomų dokumentų nebuvo. Tai patvirtina antrame bylos tome esantis bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto projektas. Iš bylos rašytinių įrodymų matosi, kad pirmus tris prašymus išduoti pritarimą kapitalinio remonto projektui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pridavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Duodamas parodymus liudytojas U. V. teigė, kad pritarimas kapitalinio remonto projektui tariamai nebuvo gautas ir dėl to, kad nebuvo pateiktas jam (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimas, tokie jo parodymai yra neginčijamai melagini ir prieštaraujantys, ir paneigti teismui pateiktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais. Bylos trečiame tome esančiose prašymų gauti rašytinį pritarimą lentelėse aiškiai nurodyta, kad paminėtus prašymus 2014 m. liepos 1 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Vertinant rašytinius įrodymus, vadovaujantis elementariais logikos ir protingumo dėsniais ir principais, nuteistojo A. S. nuomone, akivaizdu, kad jei pirmas prašymas būtų atmestas tuo pagrindu, kad nepateiktas (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimas tokiam projektui, tai būtų visiškai nelogiška, neprotinga ir nesuprantama, kad tie patys atstovai dar du kartus kreiptųsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su tuo pačiu prašymu ir tariamais trūkumais dėl nurodyto sutikimo.

4.7. Nuteistojo teigimu, šie nenuginčijami rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad tik po to, kai 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pranešė, kad be jau pateikto bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pritarimo, papildomai dar reikia pateikti ir (duomenys neskelbtini) bendrijos pritarimą. Šiuos faktus neginčijamai patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. bylos ketvirtame tome esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (33.195)2-1949, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija tik 2014 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 70-2-2726 informavo, kad prie 2014 m. rugsėjo 17 d. prašymo, kurį teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nebuvo pridėtas (duomenys neskelbtini) bendrijos pritarimas pastato kapitalinio remonto projektui. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia liudytojo U. V. parodymus ir įrodo, jog jis melavo, kad eilę kartų tariamai reikalavo pateikti jam nurodytą (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimą, o DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai jam jo nepateikė.

4.8. Pernelyg užsitęsus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto ruošimui, atsirado pagrindas ieškoti kompetentingesnių architektų, todėl buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. spalio 16 d. pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti visi prašomi dokumentai, tarp kurių ir (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolas dėl patalpų atidalijimo sutikimo, susidedantis iš 3 lapų. Juos priėmė ir apie priėmimą pasirašė tuo metu dirbęs direktoriumi liudytojas M. K. (4 t., b. l. 9). Jokių pretenzijų, pastabų, kad nėra kažkokio dokumento ar jo dalies, nebuvo gauta. M. K. teismo posėdyje parodė, kad jis peržiūrėjo, jog pagal šį dokumentų perdavimo-priėmimo aktą jam būtų perduoti visi reikalingi ir akte surašyti dokumentai, visi dokumentai tikrai buvo pateikti, tačiau jis neskaičiavo, kelių lapų jam pateikiami dokumentai, todėl kategoriškai negali teigti, kad V. S. pateiktus dokumentus sudarė būtent tiek lapų, kiek ji buvo parašiusi dokumentų perdavimo-priėmimo akte. Negali pasakyti, kiek lapų sudarė V. S. jam pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolas, atkreipė dėmesį tik tiek, kad toks protokolas buvo (priėmimo akte nurodomas dokumentas iš trijų lapų). Taip pat jis nežiūrėjo ir netikrino, ar V. S. jam pateikė visų šių išvardintų dokumentų originalus ar tik jų kopijas. Dokumentų priėmimas tai ir įsipareigojimas jų nepamesti bei grąžinti visus, kurie buvo paimti, todėl jie buvo ne tik tikrinami, bet ir neabejotinai suskaičiuoti. Kur ir kam toliau buvo nešami ir teikiami dokumentai, nuteistojo A. S. teigimu, jam nebuvo žinoma, kadangi tuo rūpinosi architektas. Pats jokių dokumentų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai ar kitiems savivaldybės skyriams neteikė ir jų neatsiiminėjo. Kur dingo pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolas, susidedantis iš 3 lapų, ir kaip atsirado protokolas, susidedantis iš 2 lapų, jam nežinoma. Tačiau nuteistasis A. S. skunde tvirtina, kad tai ne tas protokolas (jo dalis), kuris buvo pateiktas M. K. pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. A. S. teigimu, buvo nueita lengviausiu keliu, apkaltinant jį šio dokumento suklastojimu, nes niekas nesiaiškino jo pateikto protokolo (3 lapų) dingimo ir pakeitimo kitų aplinkybių ir priežasčių, niekas nesiėmė jokių priemonių nustatyti, kur dingo jo pateiktas protokolas (3 lapų) ir kaip atsirado kitas (2 lapų), kas kaltas dėl dingusio dokumento ir kas jį pakeitė.

4.9. Skunde nurodoma, kad šioje byloje nėra rastas ir į bylą pateiktas originalus (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 29. Kaip matyti iš atliktos ekspertizės, tiriamas dokumentas – (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 29 nebuvo originalas ir ekspertizė buvo atlikta naudojant kopiją (dokumentas iš 2 lapų). Originalus (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 29 buvo iš 3 lapų ir tai atsispindi 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui skiltyje pridedama 5-ame punkte „statinio bendraturčių sutikimas 3 lapai.“

4.10. Šis bendrijos posėdžio protokolas, kurį pateikė G. Č. V. ir A. S., buvo perduotas architektui M. K., kuris apie (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 29 priėmimą patvirtino dokumentų perdavimo-priėmimo aktu (statinio bendraturčių sutikimas 3 lapai) ir tai atsispindi ir jo duotuose 2017 m. rugsėjo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu parodymuose (3 t., b. l. 127–128). Dar viena aplinkybė, neginčijamai patvirtinanti, jog (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 29 buvo sudarytas iš 3 lapų, anot nuteistojo A. S., patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. prašymas išduoti rašytinį pritarimą pastato kapitalinio remonto projektui, kurio antrame lape yra nurodyti visi pridedami dokumentai ir jų kiekis. Dar viena aplinkybė neginčijamai patvirtinanti, jog (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio protokolo 2013 rugsėjo 12 d. Nr. 29 buvo sudarytas iš 3 lapų, patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateiktas 2014 m. lapkričio 3 d. prašymas išduoti rašytinį pritarimą pastato kapitalinio remonto projektui, antrame puslapyje, kuriame nurodyti visi pridedami dokumentai ir jų kiekis.

4.11. Skunde nurodoma, kad minėtame 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui grafoje „prašymą pateikė“ neva pasirašė V. S., tačiau siekiant išsiaiškinti, jog šio prašymo V. S. nepridavė, advokatas Linas Mažonas pateikė teismui prašymą skirti rašysenos ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar 2014 m. lapkričio 3 d. prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui grafoje „Prašymą pateikė“ surašytą tekstą V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Tel. (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė pati V. S.. Šis advokato prašymas buvo netenkintas. Taip pat advokatas Linas Mažonas buvo pateikęs prašymą šioje baudžiamojoje byloje paskirti rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizių skyriaus ekspertams, pateikiant jiems klausimą, ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus priduodamų dokumentų (prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui) registracijoje PRPP-21-14-01603 (registracijos data 2014 m. lapkričio 5 d.) ir PRPP-21-14-01492 (registracijos data 2014 m. spalio 17 d.) grafose „Pateikėjas“ ranka parašytą vardą, pavardę V. S. ir parašą surašė ir pasirašė pati V. S.. Teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad prašomų dokumentų nebus galima ištirti, nes nėra tokių dokumentų, rašytų ranka, tačiau neabejotinai šių dokumentų originalai yra savivaldybėje. Nuteistojo A. S. teigimu, teismas ir šioje vietoje nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo aktyvus ir nesivargino iš savivaldybės išreikalauti 2014 m. lapkričio 3 d. prašymo originalo parašo ekspertizei atlikti.

4.12. Nuteistasis skunde teigia, kad jis su V. S. šių dokumentų priduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui negalėjo, nes visi dokumentai pasirašytinai buvo priduoti architektui M. K.. Kur yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui priduotas (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 29 originalas taip ir liko neišaiškinta. Skunde nuteistasis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą gavo iš bendrijos pirmininkės G. Č.. Dokumentų padavimo aplinkybes matė liudytoja I. B., kurios parodymų pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymais motyvuodamas tuo, kad liudytoja su niekuo iš namo daugiau nebendravo, išskyrus nuteistuosius. Anot nuteistojo A. S., tokios abejonės dėl liudytojos I. B. parodymų patikimumo turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

4.13. Skunde nuteistasis A. S. aptaria, jo manymu, jo kaltei paneigti reikšmingus liudytojų parodymus. Skunde nurodoma, kad 2019 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bute gyveno nuo 2013 m. pavasario. Posėdžio metu ši liudytoja patvirtino, kad matė kaip G. Č. davė V. S. dokumentą. Ji praeidama pasiteiravo, kas čia vyksta, jai buvo atsakyta, kad sprendžiamas klausimas dėl pastatų atsidalinimo ir padavė tuos A4 formato lapus. Su pirmininke niekada neteko bendrauti. Apie bendrijos narius nieko jai nežinoma. Nežino, kokie tai galėjo būti dokumentai, nes jų nematė, dėl to savo nuomonės neturi. G. Č. pasakė, kad tai dėl atidalinimo. Jokių žodžių sutikimo ar nesutikimo negirdėjo. Tame name su niekuo nebendravo, pas nieką nesilankė. Dokumentų, kuriuos perdavė V. S., nežiūrėjo. 2013 m. rugpjūčio pabaigoje pastebėjo iškabintą (duomenys neskelbtini) bendrijos būsimą susirinkimą, kuriame buvo numatytas klausimas dėl namo atsidalinimo, ir ji šį skelbimą savo mobilaus telefono aparatu nufotografavo, ir tai buvo atiduota ikiteisminio tyrimo tyrėjai (3 t., b. l. 155–157). Liudytoja nurodė, kad teikė tyrėjui telefono atminties kortelę, kur buvo nufotografuotas skelbimas dėl susirinkimo dėl namo atsidalinimo, tačiau šių aplinkybių teismo nuosprendyje nenurodyta. Vadovaujantis teismo suformuota vienoda teisės taikymo ir aiškinimo praktika, valstybės kaltintojui nepateikus teismui jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti nurodytos nuotraukos padarymo aplinkybėmis, šis objektyvus rašytinis įrodymas turi būti vertinamas ne kaltinimo, bet kaltinamųjų naudai, kaip patvirtinantis tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų I. B. ir L. K. parodymus, o teismui to nepadarius, nuteistojo nuomone, tai laikytina neabejotinu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, turėjusiu įtakos skundžiamo nuosprendžio neteisėtumui. Dar daugiau, nagrinėjant šią bylą teisme liudytojos I. B. parodymus patvirtino ir nukentėjusioji L. K., kuri 2019 m. sausio 24 d. posėdyje patvirtino, kad ji irgi matė skelbimą, jog vyks (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimas dėl pastato atsidalijimo, ir tas susirinkimas įvyko. Tai, jog susirinkimas įvyko, patvirtino ir pati pirmininkė G. Č..

4.14. Skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas A. S. kaltu dėl dokumentų klastojimo ir apgaule įgyto turto, visiškai neįvertino nukentėjusiosios G. Č. parodymų dėl dokumentų ir antspaudo saugojimo. A. S. teigimu, iš ekspertizės akto akivaizdu, jog asmuo, pagaminęs (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolą Nr.29, neabejotinai ir neginčijamai turėjo turėti (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės G. Č. pasirašytus ir bendrijos antspaudu patvirtintus dokumentus arba patį bendrijos antspaudą. Tiek G. Č., tiek visų kitų buvusių (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkų V. V., R. D. parodymai neginčijamai patvirtino, jog iki 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo protokolo gavimo dienos nei pats skundo autorius A. S., nei V. S. iš (duomenys neskelbtini) bendrijos nebuvo gavę jokių dokumentų, kurie būtų pasirašyti bendrijos pirmininkės ir antspauduoti bendrijos antspaudu. Taip pat minėti liudytojai ir pati nukentėjusioji G. Č. paliudijo ir patvirtino, jog niekada nėra rodžiusi ar davusi antspaudo ar kokių nors dokumentų, ant kurių jis būtų buvęs. Taip pat ji parodė, kad visi bendrijos dokumentai ir antspaudas saugiai yra saugomi jos namuose, kurių niekam neduoda ir niekam jie neprieinami. Todėl nuteistasis niekaip negalėjo žinoti, kaip atrodo bendrijos antspaudas, ir negalėjo jo pagaminti.

4.15. Skunde nurodama, kad teismas A. S. pripažino kaltu padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką tik vadovaudamasis prielaida ir spėjimu, jog (duomenys neskelbtini) bendrijos sutikimas tariamai buvo reikalingas tik jam ir V. S.. Tačiau toks apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas, apelianto teigimu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamojoje byloje yra (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 29 kopija (1 t., b. l. 60–61), kurios atitikimą dokumento originalui savo parašu ir (duomenys neskelbtini) bendrijos antspaudu yra patvirtinęs ne kas kitas, o būtent šios bendrijos pirmininkė G. Č., kas reiškia, kad nurodytas dokumentas net teoriškai negali būti laikomas suklastotu. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą matė, nes jis pateiktas byloje, tačiau teismas nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti šio dokumento tikrumą ir panaikinti visas abejones, esant reikalui atlikti ir protokolo ekspertizę. Dėl šio dokumento teismas net nepasisakė skundžiamame nuosprendyje ir jo nevertino. Iš skundžiamo nuosprendžio liko neaišku ir negalima suprasti, kaip nurodytą rašytinį įrodymą vertino pirmosios instancijos teismas, ar iš vis jį vertino ir kodėl jį atmetė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio reikalavimų, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

4.16. Nuteistasis A. S. skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, privalėjo neabejotinai nustatyti dvi būtinas aplinkybes, sudarančias nurodytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, tai yra: 1) kad jis panaudojo apgaulę svetimam turtui įgyti ir 2) kad jis tokiu būdu įgijo svetimą turtą, kuris jam nepriklauso. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visiškai akivaizdu, kad jis iki šios dienos nėra įgijęs jokio svetimo turto nei pinigais, nei natūra, jo turtas ir nuosavybė nepasikeitė. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu. Vadovaujantis CK 4.82 straipsniu neginčijama, jog bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narėms bendraturtėms L. L. S., V. S. ir E. N. jau pagal įstatymą priklauso tam tikra dalis bendro naudojimo patalpų ir iki pastato atidalijimo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis niekaip nei savo naudai, nei kitų naudai negalėjo pasisavinti (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, nes jos V. S., L. L. S., E. N. priklauso pagal įstatymą nuo pat butų įsigijimo momento. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, šiuo klausimu gali kilti tik civilinis ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų, bet jokiu būdu ne dėl bendraturčio teisės atsidalinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismui yra pateiktas pastatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo (bendro naudojimo patalpų ir inžinerinės infrastruktūros) ekspertizės aktas (6 t., b. l. 25–31), kurį atliko ekspertas V. M.. Šio ekspertizės akto 31 lape yra nurodyta, kad iki pastato (duomenys neskelbtini) atidalijimo, butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkėms bendraturtėms L. S., V. S. ir E. N. CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendro naudojimo patalpų ploto 287,64m². Padalijus pastatą į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pastate (duomenys neskelbtini) butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams atiteko bendro naudojimo patalpų dalis, kuri sudaro tik 253,26 m². Po atskiro turtinio vieneto (duomenys neskelbtini) bendrijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo bendrojo naudojimo patalpos padidėjo, o ne sumažėjo. Akivaizdu, jog jokių 272,67 m² bendrojo naudojimo patalpų niekas nepasisavino ir dėl to jokia žala nėra padaryta. Nuteistasis skunde atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iki šios dienos ši ekspertizė nėra nuginčyta ir yra galiojanti, o teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų nurodytas eksperto išvadas ir/ar kurie patvirtintų, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtėms V. S., L. S. ir E. N. CK 4.82 straipsnio 7 dalies pagrindu priklausė mažesnė dalis bendro naudojimo patalpų. Remiantis galiojančia ekspertize ir vadovaujantis CK 4.82, 4.80 straipsniais nėra pagrindo byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, nes po pastato atidalijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, pastate, (duomenys neskelbtini), valdo 34,38 m² didesnes bendro naudojimo patalpas, nei jiems priklauso pagal įstatymą, tai yra CK 4.82 straipsnio 7 dalį.

4.17. Nuteistasis A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. kad jis savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y (duomenys neskelbtini) bendrijos narių bendro naudojimo patalpas, yra ydingas, neteisėtas ir nepagrįstas, nes akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo pagrindu nei jis, nei V. S. neįgijo jokių teisių į jokį svetimą turtą, tai yra nuosprendyje nurodytas 272,67 m² ploto naudojimo patalpas, buvusias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ir kiti butų savininkai jų neprarado, nes anksčiau tokio dydžio bendro naudojimo patalpos tiek V. S., tiek L. S. ir E. N. priklausė pagal įstatymą, tai yra pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį.

4.18. Nuteistojo A. S. nuomone, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje absoliučiai nepagrįstai ir net nesuprantamai nurodyta, jog savininkėms V. S., L. S. ir E. N., atsidalinus joms priklausančią nekilnojamojo turto dalį bei suformavus naują turtinį vienetą, (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai tariamai prarado teisę administruoti bendrojo naudojimo bendrabučio patalpas. Tokios teismo išvados ir teiginiai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes iš byloje surinktų dokumentų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ir toliau administruoja bendro naudojimo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių plotas atitinka jiems nuosavybės teise priklausančio patalpų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykiui pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, o atidalinta dalis pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendrija „(duomenys neskelbtini)“ administruoja savo dalyje esančias bendro naudojimo patalpas, kurių plotas atitinka jiems nuosavybės teise priklausančio patalpų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykiui pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį.

4.19. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, pagrinde rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, padarydamas išvadą, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. susirinkimo dėl patalpų atidalijimo nebuvo. Tačiau, apelianto nuomone, teismas nepilnai išanalizavo kai kurių nukentėjusiųjų parodymus, nepasisakė apie juos motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, o surašė tik tai, kas naudinga jį apkaltinti, nepašalino nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis S. Č. parodė, kad tokio susirinkimo nebuvo, tačiau visai neatkreipė dėmesio, kad S. Č. nurodė ir tai, kad jis negali pasakyti, ar 2013 m rugsėjo 12 d. vyko posėdis, negali pasakyti, ar skelbimas apie atidalijimą buvo. Nepamena, ar kada buvo nurodyta, kad bus sprendžiami klausimai dėl atidalinimo. Jei vyko, turi būti rašytiniai dokumentai, yra užprotokoluota. Jo leidimo nebuvo prašoma. Žmonės pradėjo kalbėti, kad namo dalis atidalinta. Jis su S. niekada nebendravo. Nė vienas iš jų niekada neprašė, kad jis ant ko nors pasirašytų. Žala bus padaryta, jei negalės vaikščioti per pagrindinį įėjimą. Pirmininkė G. Č. neminėjo, kad yra gavusi prašymą dėl atsiskyrimo. Per susirinkimą kažkas buvo kalbama apie tai, kad nori atsiskirti, nori atidalinti. Nepamena, ar buvo kada nurodyta, kad bus sprendžiami klausimai dėl atidalinimo. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis A. V. parodė, kad tokio susirinkimo nebuvo, tačiau visai neatkreipė dėmesio į parodymus, kad A. V. nesidomėjo, kokie klausimai susirinkimo metu bus sprendžiami, nes dienotvarkės neskaito, tik girdėjo žmonių kalbas apie atidalijimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji I. E. parodė, kad tokio susirinkimo nebuvo, tačiau visai neatkreipė dėmesio į jos parodymus, kad ji taip pat nežiūri dienotvarkės. Tai neaišku, kuo grindžiami parodymai, kad susirinkimo nebuvo, jei jie nesidomi. 2018 m. liepos 23 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. E. parodė, kad žala susijusi dėl neįėjimo per pagrindinį įėjimą, tačiau šiai dienai per tas duris kol kas galima patekti. Rūsys neprivatizuotas. 2018 m. rugpjūčio 6 d. teisiamojo posėdžio metu G. Č. nurodė, kad niekada dėl namo atsidalinimo nebuvo sprendžiama, teisėjai parodžius (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. 29, kurį ji neigia, G. Č. pripažino, kad 2010 m. vasario 11 d. yra gavusi iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl pastato atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus, kad šis pasiūlymas jai yra įteiktas 2010 m. vasario 11 d. ir ant pasiūlymo yra jos parašas. G. Č., apklausiama 2018 m. rugpjūčio 6 d. teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) bendrijos 2010 m. vasario 10 d. pasiūlymas dėl taikos sutarties ir šio pasiūlymo svarstymą stengiasi sutapatinti neva kaip atsakymą į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. vasario 11 d. pasiūlymą dėl pastato atidalijo į du atskirus turtinius vienetus, tačiau akivaizdu, jog taip nėra, nes šis pasiūlymas yra įteiktas jai tik 2010 m. vasario 11 d., t. y sekančią dieną, G. Č. parašas ant pasiūlymo patvirtina gavimo faktą. Skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu advokatui Linui Mažonui paklausus G. Č., kaip (duomenys neskelbtini) bendrija galėjo būti 2010 m. vasario 10 d. paruošusi taikos sutarties pasiūlymą į 2010 m. vasario 11 d. „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl atsidalinimo, nes bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas G. Č. buvo įteiktas po 1 dienos, kai (duomenys neskelbtini) bendrija neva tai pateikė taikos sutartį, G. Č. šios aplinkybės nesugebėjo paaiškinti ir tai, nuteistojo teigimu, tik patvirtino, kad ši nukentėjusioji sako netiesą, ir šių aplinkybių nėra skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Be to, skunde nurodoma, kad tęsiant G. Č. apklausą, ji tvirtina, kad po „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo dėl atsidalinimo 2010 metais buvo susirinkimas, vienas neįvyko, po to kitas įvyko ir buvo sprendžiamas šitas klausimas. Buvo skelbimų lentoje ir skelbimas prieš 14 d. iki susirinkimo, skelbimą pasirašė vienasmeniškai. Nuteistojo nuomone, tai yra dar vienas įrodymas, jog susirinkimas dėl pastato atidalijimo įvyko.

4.20. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje sąmoningai neaprašo svarbių šios nukentėjusiosios parodymų, o įtraukia išskirtinai tik kaltinimui palankų parodymą, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. Č. nurodė, kad susirinkimo dėl atsidalinimo nebuvo. Apklausiama G. Č. iš pradžių nurodė, kad nesutiko atiduoti patalpų S., o vėliau ji jau nurodo, kad nesutikimą protokole pasirašė visi namo gyventojai. Šių aplinkybių skundžiamame teismo nuosprendyje nėra ir teismas visiškai neįvertino, neanalizavo jų kaip prieštaraujančių M. V. parodymams. Nuosprendyje sąmoningai neaprašyti svarbūs nukentėjusiosios B. D. parodymai. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. D. parodė, kad matydavo kompiuteriu atspausdintus protokolus. Nurodo, kad buvo supažindinta su 2010 m. vasario 11 d. „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymu dėl atsiskyrimo ir tuo klausimu buvo susirinkimas (teisėja bando įpiršti nukentėjusiajai mintį, kad tai buvo taikos sutartis, tačiau nukentėjusioji tai nepatvirtina). Šių aplinkybių teismo nuosprendyje nėra, o tokie teismo veiksmai verčia abejoti teismo šališkumu. Teismas nuosprendyje sąmoningai neaprašo svarbių nukentėjusiojo D. F. parodymų ir aplinkybių jo apklausos metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. F. parodė, kad girdėjo apie 2010 m. vasario 11 d. „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dėl atsiskyrimo ir ar tuo klausimu buvo susirinkimas nepamena. Šių aplinkybių teismo nuosprendyje nėra. Toliau nukentėjusysis nurodo, kad šiai dienai realių nuostolių nepatyrė. Apie šias aplinkybes teismas nuosprendyje nepasisako. Skunde nurodoma, kad teismas iškraipė nukentėjusiosios A. R. parodymus. Nukentėjusioji A. R. parodė, kad ne kartą buvo susirinkimas dėl namo atsidalinimo, net matė atsidalinimo planą, kur nurodoma kurioje vietoje bus užmūrytas koridorius. Apie jokią taikos sutartį ji nėra girdėjusi. Žala bus tada, jei bus užmūrytas išėjimas. Apie šias aplinkybes teismas nuosprendyje nepasisako. Teismas nuosprendyje absoliučiai iškraipė nukentėjusiosios S. R. parodymus, kurie prieštarauja realiai jos posėdžio metu duotiems parodymams. Teismas nurodė, kad nukentėjusioji nepamena, ar susirinkimas buvo, nematė jokių dokumentų dėl atidalijimo. Tačiau nukentėjusioji teisme parodė priešingai: „Šiai dienai nuostolių nepatyriau. Mes bendrijos nariai nesutikome su atsiskyrimu ir šį klausimą bendrijos nariai svarstėme“. Tai vėl gi akivaizdūs nukentėjusiosios prieštaravimai ir bandymas melagingai paliudyti, o teismas nepašalino nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų, o, priešingai, surašė tik tai, kas naudinga, anot A. S., jį apkaltinti, taip parodydamas šališkumą ir neobjektyvumą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji C. N. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1992 metų. Patvirtino, kad namo atidalijimui nepritarė. Dėl atidalijimo sutikimo ji niekada nebūtų davusi. Tokiu parodymu nukentėjusioji patvirtina, kad susirinkimas atsidalinimo klausimu vyko, tačiau atidalijimui nepritarta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad pats ne visuose susirinkimuose dalyvauja. Tačiau patvirtino, jog buvo kalbos dėl patalpų atidalinimo tarp bendrijos narių. Jokios žalos nepatyrė. Nuosprendyje šių faktų nėra. Teismas nuosprendyje nurodo, jog nukentėjusioji A. A. parodė, kad apie atidalinimo klausimą niekada nebuvo kalbama ir apie tai neminima. Tos patalpos jiems priklauso. Buvo kalbama, bet sutikimas nebuvo duotas. Tačiau pati sau prieštarauja tęsdama parodymus ir vėliau jau nurodo, kad susirinkimuose buvo minima, jog nori atsiskirti patalpas, kurios jiems priklauso, bet gyventojai nesutinka. Akivaizdu, kad teismas ne tik nepašalino prieštaravimų, bet remiantis jais padarė išvadas ir ignoravo šios nukentėjusios melagingus parodymus. Taip pat nurodo, kad negali paaiškinti, už ką susidarė žala pagal civilinį ieškinį, kad suvaržymų ir žalos nebuvo. Šių aplinkybių teismo nuosprendyje nėra, o tai verčia abejoti pirmosios instancijos teismo objektyvumu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad 2010 m. vasario 11 d. su pirmininkės G. Č. gautu ir pasirašytu pasiūlymu dėl namo atidalinimo nebuvo supažindintas. Ieškinį surašė advokatas, kas parašyta sutinka. Reikia sekti, kad nepadarytų nepatogumų, neužmūrytų pagrindinių durų. Tada pro kur reikės vaikščioti. Nežino, kiek jam tiksliai priklauso bendro ploto, bet ten yra priklausiniai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad perspausdindavo posėdžio protokolą, kuris buvo surašytas ranka. Patirtos žalos įvardinti nesugebėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. M. parodė, kad sekretorė ranka rašo protokolą. Kompiuteriu rašyto protokolo nėra mačiusi. Šiai dienai apribojimų dėl patekimo į jos nuosavybę neturi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. A. parodė, kad girdėjo apie patalpų atidalinimą, žino, yra dokumentai, susipažino su dokumentais, kad, jei uždarytų praėjimą, būtų nepatogumai. Nurodė, jog nežino, kiek jai priklauso bendro naudojamo ploto. Net ir teismas nuosprendyje patvirtino, jog ši nukentėjusioji net nežino, kiek jai priklauso bendro naudojamo ploto. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) bendrijos 2013 m. rugsėjo 12 d. valdybos posėdžio protokolo, kuris yra numeruojamas Nr. 29, surašymo ir pasirašymo aplinkybių nežino. (duomenys neskelbtini), gyvena tik nuo 2015–2016 m. Susirinkimuose dalyvauja, bet ne visuose, šiuo metu žalos jam nėra, tai nuosprendyje patvirtino ir teismas. Apie patalpų atidalinimą yra girdėjęs iš susirinkimų, kažką skaitęs, bet nesigilino. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. parodė, kad pagrindinis įėjimas šiai dienai yra pakeistas. Pro pagrindinį įėjimą eina, bet vis galvoja, kad gal jau jo neteks, ir tai kelia emocijas. Patiria tik moralinę žalą, moralinės žalos nereiškia. Turi būti du įėjimai. Teismas nurodė, kad nukentėjusioji D. R. parodė, kad nepamena, ar dalyvavo susirinkime, ir tęsdama parodymų davimą aiškina, kad visgi dėl patalpų atidalinimo susirinkimas vyko, net nuotraukos buvo parodytos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. R. taip pat parodė, kad šiuo metu laisvai per tas duris vaikšto, bet kitoje pusėje kažkas statoma, dėl žalos negali paaiškinti. Nėra mačiusi 2010 m. vasario 11 d. pirmininkės G. Č. pasiūlymo dėl namo atidalinimo. Nuosprendyje teismas nurodo, jog ši nukentėjusioji teigia, kad bendro naudojimo patalpas yra įsigijusi, tačiau toks teiginys yra akivaizdžiai melagingas, neteisingas ir neparemtas jokiais dokumentais ar įrodymais, nes bendro naudojimo patalpos nepriklauso niekam nuosavybės teise, jokiais sandoriais – nuosavybės teisių į jas neįgijo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad bus sprendžiamas klausimas dėl patalpų atidalinimo, tai toks susirinkimas buvo, bet datų neatsimena. Pati ėjo ir dalyvavo. Kompiuteriu surašytą protokolą mačiusi. Protokolas susirinkimo metu rašomas ranka, perrašomas kompiuteriu. Protokolas rašytas ranka išlieka tol, kol pasirašomas originalas. Protokolą pasirašo sekretorė ir pirmininkaujantis. Turėjo reikalą susipažinti su protokolu, nes pati buvo sekretore. Pagrindinis įėjimas šiai dienai yra, kitos durys yra priešgaisrinės. Tuomet netektų pagrindinio įėjimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad šito susirinkimo ji nepamena, bet sužinojo iš kitų, kad buvo kažkoks susirinkimas dėl patalpų atidalijimo ir matė atidalijimo pasiūlymą. Ji taip pat parodė, kad jei uždarytų pagrindinį įėjimą, patirtų nepatogumų, kad mačiusi kompiuteriu atspausdintą protokolą, nes ranka protokolą surašo, o po to tą patį tekstą suveda kompiuteriu. Ji yra valdybos narė. 2010 m. vasario 11 d. G. Č. gautą ir pasirašytą pasiūlymą dėl patalpų atidalinimo projektą teko matyti. Rodė tą jų nesutikimą. Ji susipažino. Buvo pateiktas atsakymas, kad nesutinka su šiuo siūlymu.

4.21. Nuteistasis A. S. nurodo, kad atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus, galima daryti išvadą, kad vis gi susirinkimas buvo, o jeigu nebuvo duotas sutikimas dėl atidalijimo, tai kyla klausimas – kur gi yra susirinkimo protokolas, neleidžiantis atidalinti patalpas? Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. U. parodė: kad neatsimena, ar yra davusi raštišką sutikimą dėl pastatų atidalinimo. Šiai dienai ji nepatogumų neturi, bet šiaip ten negyvens, bet yra kas gyvena. Dėl pasiūlymo dėl pastatų atsidalinimo, kurį gavo ir pasirašė G. Č., šiuos dokumentus tik perskaitė. Parodė, kad G. Č. ją informavo telefonu, jog bus susirinkimas dėl atsidalinimo. Teismo nuosprendyje tai nepaminėta. Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra surašyta tik tai, kas naudinga jį apkaltinti, nepašalinant nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų. Kiti nukentėjusieji, liudytojai arba nepamena, ar susirinkimas buvo, arba ne visuose susirinkimuose dalyvauja, arba nedalyvauja visai, nes (duomenys neskelbtini), negyvena ar tuo metu dar negyveno.

4.22. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dauguma nukentėjusiųjų, t. y. G. Č., A. A. V., M. V., B. D., D. F., A. R., S. R., C. N., A. Š., K. A., M. S., D. R., L. K., V. M., D. U. tvirtina, jog jie girdėjo, jiems buvo žinomas 2010 m. vasario 11 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas dėl pastato atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus ir kad tuo klausimu vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Jeigu tuo klausimu vyko (duomenys neskelbtini) visuotinis bendrijos narių susirinkimas, tai kodėl yra slepiamas ir teismui nepateikiamas tuo klausimu vykęs protokolas su teigiamu ar neigiamu sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visi nukentėjusieji šioje byloje tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo protokolai buvo rašomi ranka, o po to atspausdinami kompiuteriu ir atspausdintų tekstų jie nematė.

4.23. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje vyr. specialiste. Yra dirbusi Klientų aptarnavimo skyriuje. Jos, kaip klientų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistės, pareigos yra priimti prašymą, jį užregistruoti ir atiduoti Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Ji užregistruoja, patikrina, ar tinkamai užpildytas prašymas, ir atiduoda Miesto planavimo ir architektūros skyriui, toliau jie nagrinėja tą prašymą. Prašymų nepaskirsto, o atiduoda vedėjai, kuri paskirsto tuos prašymus. Nepamena, kas atnešė tą prašymą, nes per dieną ateina 30–40 žmonių, ir jų neatsimena. Kad gauti statybos leidimą, turi atnešti dvi bylas ir skaitmeninę laikmeną. Asmens dokumento pateikti nereikia, nes svarbiausia, kad ant prašymo būtų pasirašę prašytojai, o atnešti prašymą gali bet kas. Niekas netikrina, ar tai to paties žmogaus dokumentai, ar atnešė už kitą asmenį. Neturi kompetencijos patikrinti, kokie tie dokumentai, ar geri, atiduoda tas dvi bylas ir viskas. Nėra tvarkos, kad būtų matyti, kiek dokumentų į skyrių pridavė. Skunde nuteistasis nurodo, kad įvertinus liudytojos R. M. parodymus, galima teigti, kad ši liudytoja tik bando atsikratyti nuo savęs atsakomybę, nes kiekviena institucija, priimdama dokumentus, prisiima ir atsakomybę.

4.24. Skunde nurodoma, kad A. S. dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje vyresniuoju specialistu Miesto planavimo ir architektūros skyriuje. Teismas nuosprendį grindžia liudytojo parodymais, kurie, anot A. S., neatitinka realiai posėdžio metu duotiems tam tikriems jo parodymams. Teismas 35-ame nuosprendžio lape nurodė, kad „Kaip seka iš liudytojo A. S. parodymų, jis paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros vyriausiasis specialistas. Jis visus kliento pristatytus dokumentus – popierinį variantą ir CD diską su įrašytais visais šiais pateikiamais dokumentais gauna iš Klientų aptarnavimo skyriaus. Atvejį, kai DNBS „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl pastato dalies atidalinimo, jis prisimena. Paaiškino, kad jei protokole yra pasirašantis tik vienas asmuo – bendrijos pirmininkas, prie šio protokolo turi būti pridėtas įgaliojimas, kuriame bendrijos nariai įgalioja bendrijos pirmininką atstovauti juos, priimant sprendimus. Jei tokio įgaliojimo nėra, prie bendrijos protokolo turi būti pridėtas sąrašas, kuriame būtų pasirašę visi bendrijos nariai. Su V. S. jam bendrauti neteko. Tai, kad galutinį projekto variantą ir prašymą, pagal kurį buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui, savivaldybei pateikė ne architektas, o V. S., yra teisiškai teisinga, nes pagal teisės aktus tokį prašymą turi pateikti pats statytojas, jei tokį prašymą pateikia architektas, šis turi turėti statytojo rašytinį įgaliojimą“. A. S. nuomone, tai yra absoliutus liudytojo A. S. parodymų ir faktų iškraipymas, nes apklausiamas posėdžio metu A. S. nurodė, kad bendrasavininkų pritarimų ant sutikimo protokolo nereikia, jei yra bendrijos pirmininkės parašas. Nurodė, kad pasitiki projektų vadovais, kurie atneša dokumentus. Nurodo, kad rėmėsi ir technine užduotimi. Joje nurodoma, kas norima atlikti, ir pasirašo projekto vadovas bei statytojas. Advokatui Linui Mažonui paklausus, iš kur jam žinoma, kad antrą kartą dėl pritarimo dokumentus pateikė V. S., liudytojas A. S. atsakė, kad jis apie tai sprendžia iš prašyme esančio parašo. Jis nurodo, kad galėjo ir suklysti sakydamas, kad dokumentus ir prašymą pateikė V. S.. A. S. nurodė, kad projekto vadovas turi sutikrinti dokumentus, ar yra pateikiami originalai, o jei kopijos, tai jis jas turi patvirtinti. Nurodė, jog su antru prašymu buvo pateiktas CD diskas, kuriame esanti informacija buvo patikrinta. Liudytojas A. S. patvirtino, kad dokumentų originalai lieka savivaldybėje, taip pat paaiškino, kad dokumentų be laikmenos nepriimdavo ir šiuo atveju turėjo būti savivaldybėje palikti originalai. Liudytojas A. S. nurodė, kad klientų aptarnavimo skyrius privalo sužiūrėti, ar pateikti dokumentai yra visi, kurie yra priduodami. A. S. patvirtino, kad architektas M. K. buvo užėjęs pas jį į kabinetą pasiteirauti, ar ko netrūksta dėl atsidalinimo. Šios aplinkybės nuosprendyje neaprašytos.

4.25. Skunde aptariami M. K. parodymai. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė jog „peržiūrėjęs V. S. jam pateiktus dokumentus, jis jai pasakė, kokias technines klaidas reikia ištaisyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekto projekte, ir visus V. S. dokumentus, kuriuos ji jam buvo pateikusi minėtu aktu, jai grąžino“. Iš šio teismo pasisakymo, nuteistojo A. S. teigimu, galima suprasti, jog jis tik paskaitė ir iškart grąžino. Tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų neginčijamai akivaizdu, jog taip nebuvo ir kad net ir teoriškai taip negalėjo būti. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais akivaizdu, jog architektas jam 2014 m. spalio 16 d. perdavimo-priėmimo aktu perduotus dokumentus grąžino tik po to, kai savivaldybė patvirtino ir davė pritarimą kapitaliniam remontui, nes dokumentus iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atsiėmė būtent M. K.. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis dokumentas su M. K. parašu, patvirtinančiu, jog atsiėmė ir dokumentus gavo būtent architektas M. K.. Logiška, jog tik tada architektas, gavęs pritarimą su visa projektine byla, perdavė dokumentus užsakovui bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, V. S.. Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2014 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė projektavimo darbų sutartį su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstove V. S., kurios iki tol nepažinojo, su ja iki tol jokių sutarčių sudaręs nebuvo. Sudarius minėtą sutartį su V. S., jam ji dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė dokumentus, kurie išvardinti šiame akte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekto parengtą kapitalinio remonto projektą, kiek atsimena, projektas buvo vienas, vieną kompiuterinę laikmeną, kurioje buvo įkeltas šis projektas, (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolas, „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto kopija, (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų ūkio aktas. M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis peržiūrėjo, jog pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą jam būtų perduoti visi reikalingi ir akte surašyti dokumentai, visi dokumentai tikrai buvo pateikti, tačiau jis neskaičiavo, kelių lapų jam pateikiami dokumentai, todėl kategoriškai negali teigti, kad V. S. pateiktus dokumentus sudarė būtent tiek lapų, kiek ji buvo parašiusi dokumentų perdavimo-priėmimo akte. Negali pasakyti, kiek lapų sudarė V. S. jam pateiktas (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolas, atkreipė dėmesį tik tiek, kad toks protokolas buvo (priėmimo akte nurodomas dokumentas iš 3 lapų). Taip pat jis nežiūrėjo ir netikrino, ar V. S. jam pateikė visų šių išvardintų dokumentų originalus, ar tik jų kopijas. Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą V. S. jau atsinešė atspausdintą, jis jame tik pasirašė, perimdamas iš jos dokumentus. Peržiūrėjęs V. S. jam pateiktus dokumentus, jis jai pasakė, kokias technines klaidas reikia ištaisyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekto projekte, ir visus V. S. dokumentus, kuriuos ji jam buvo pateikusi minėtu aktu, jai grąžino. Dokumentus V. S. grąžino nepildydamas jokių dokumentų, be jokio perdavimo akto.

4.26. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civiliniams ieškovams jų prašomą turtinę žalą, motyvavo tuo, kad naujai suformavus turtą, A. S. iš (duomenys neskelbtini) bendrijos narių pasisavino 272,67 m². bendrojo naudojimo patalpų, kurių vidutinės rinkos vertė – 66 464,48 Eur ir kad (duomenys neskelbtini) bendrija ir jos nariai prarado teisę administruoti bendrabučio bendrojo naudojimo patalpas. Teismas, tenkindamas ieškinius, nuosprendžio motyvuose nurodo, kad „kaip matyti iš civilinių ieškinių ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų, (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ne tik prarado bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (272,67 m²), bet ir patiria nepatogumų, negalėdami patekti į bendrijos nariams nuosavybės teise priklausančius butus bei rūsius“. Taip pat motyvuoja tuo, kad gyventojai, svečiai ir kt. į butus gali patekti tik vaikščiodami pro atsargines galinėje namo dalyje esančias duris ir tai apsunkina gyventojų gyvenimą, suteikia kasdieninių nepatogumų, papildomų išgyvenimų, streso, nes priversti patirti kasdieninius nepatogumus dėl buitinės technikos, baldų, kitų didesnės apimties daiktų įnešimo ar išnešimo bei sudaro nepatogumų specialiosioms tarnyboms, prarado galimybę teisėtai patekti ant namo stogo, negali patekti į rūsį“. Tuo remiantis teismas padarė išvadą, kad turtinė žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais. Su tokiais teismo motyvais ir išvada nuteistasis A. S. nesutinka, nes jie prieštarauja pačių nukentėjusiųjų parodymams ir yra nepagrįsti. Nė vienas teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis ne tik negalėjo paaiškinti, kaip atsirado turtinė žala, kas sudaro turtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, bet net negalėjo paaiškinti, kas surašė civilinius ieškinius. Esant tokiai padėčiai, teismas pats ėmėsi nukentėjusiųjų pareigos ir pats įrodinėjo civilinius ieškinius, prieštaraudamas nukentėjusiųjų parodymams.

4.27. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, nukentėjusieji parodė, kad šiuo metu žalos nėra, nuosavybe naudotis jokių apribojimų nėra, jokių nuostolių nepatyrė, t. y. žala nepadaryta, bet ji gali atsirasti ateityje. Tokiu būdu jie prašo priteisti nesamą, nepadarytą žalą, o žalą, kuri galbūt atsiras ateityje. Visi nukentėjusieji parodė, kad jokių finansinių nuostolių nėra patyrę. Taip pat parodė, kad naudojasi pagrindiniu įėjimu į namą, naudojasi kitomis bendro naudojimosi patalpomis ir jų teisės nėra suvaržytos. Nė vienas nukentėjęs asmuo nesugebėjo paaiškinti, kas sudaro jų tariamus nuostolius, žalą, koks jų nuosavybės bendro naudojimo patalpų plotas, kvadratinio metro vidutinė rinkos vertė, koks buvo skaičiavimas, jo formulė ir skaičiavimo metodika, kiek jie kiekvienas atskirai galimai prarado šių kvadratinių metrų. Tokių duomenų ieškiniuose nepateikta. Tokie jų parodymai aiškiai prieštarauja teismo motyvams dėl žalos padarymo, nes nukentėjusieji kalbėjo apie galimą žalą ateityje, bet jokiu būdu ne padarytą esamu laiku ar praeityje. Be to, nukentėjusioji A. M. parodė, kad jokių pretenzijų neturi, jokių pinigų neprašo, kad pirmininkė nešiojo dokumentus, liepė pasirašyti. Pasirašė, nes pirmininkė sakė, kad žmogus skolingas, bet niekam neskolino pinigų ir civilinio ieškinio neskaitė, nieko nežino. A. Š. parodė, kad neįsivaizduoja, kas sudaro civilinį ieškinį. A. A. parodė, kad civilinio ieškinio neruošė, buvo išdalintos civilinio ieškinio kopijos pasirašyti. B. D., S. Č., A. V. tik pasirašė dokumentus, nes ikiteisminiame tyrime iš vis atsisakė būti nukentėjusiaisiais. Kiti nukentėjusieji taip pat nežino, kaip paskaičiuotas civilinis ieškinys. Teismas ir šių parodymų neįvertino. Skunde teigiama, kad žala turi būti reali, nes įstatymai nenumato turtinės žalos atlyginimo į ateitį, nes nežinia, ar tokia žala atsirastų.

4.28. Nei (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai, nei pati bendrija neturi nuosavybės teisių į bendro naudojimo patalpas, nes jokiais sandoriais nuosavybės teisių į jas niekada neįgyja. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai ir toliau administruoja bendro naudojimo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių plotas atitinka jiems nuosavybės teise priklausančio patalpų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Dar daugiau, po atskiro turtinio vieneto (duomenys neskelbtini) bendrijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo bendrojo naudojimo patalpos 34,38 m² padidėjo, o ne sumažėjo. Todėl neginčijama, jog jokių 272,67 m² bendrojo naudojimo patalpų niekas nepasisavino ir jokia žala nepadaryta. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, patenkinus civilinius ieškinius, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikinimas. Ieškiniai nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti.