Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems S. Č., A. A. V., I. E., G. Č., J. P., M. V., B. D., D. D., D. F., C. N., V. O., S. R., M. J., B. R., A. R., A. Č., S. B., N. Š., A. A., S. A., K. A., V. B., E. G., L. K., V. M., D. M., J. P., R. P., D. R., M. S., D. U., V. V., R. Č., A. Š.,

(duomenys neskelbtini) -osios butų savininkų bendrijos ir bendrijos pirmininkės G. Č. atstovei advokatei J. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno m.,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje;

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis visuomeniniais pagrindais, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas:

1. 2011-11-11 Kauno apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. (2 veikos), 300 str. 1 d. (veikos), 182 str. 1 d. (2 veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. - galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. ir V. S. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, kurio pagrindu įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą - (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolą Nr. 29, kurį 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, esančiai, adresu Laisvės al. 96, Kaunas, kuri šio netikro dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 5 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141105-01077 statinio projektui, ko pasėkoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. R., išdavė 2015-03-16 pažymą Nr. 70-22-28 apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią pažymą daugiabučių namų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams V. S. ir A. S. 2015-04-24 pateikus Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui, šių dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre 35-osios butų savininkų bendrijos administruojamojo namo - bendrabučio 1N4p, unikalus Nr. 198-7002-1017, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atidalijo dalį, suformuojant atskirą turtinį vienetą - bendrabutį 3N3p, unikalus Nr. 4400-3742-7340, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, tokiu būdu įgijo (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariams ir kitiems bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto 272,67 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų, bei tokiu būdu A. S. ir V. S. apgaule savo naudai įgijo minėtus bendrabučio, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas 272,67 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų, 75364,72 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas U. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie buvo klientai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įmonėje, projektų vadovu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendravo su vyriškiu. Nepamenu prieš kiek metų, bet tai buvo Kalniečių g. statinių kompleksas, priblokuotas prie daugiabučio ar bendrabučio tipo namo. Reikėjo padaryti atskyrimo ar rekonstravimo projektą. Atsimena, kad dirbo, matavo, braižė ir neužbaigė projekto dėl juridinių procesų. Savivaldybė turėjo vieną nuomonę, užsakovas kitą. Pamenu, kad jis supažindino derinantį architektą su užsakovu. Tas projektas jų įmonėje neuždarytas buvo. A. S. tikrina projektą ir rašo pastabas, o jis perduodavo užsakovui. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kažkada sėdo prie stalo ir derino. Trūko kažkokio sutikimo. Viena iš pastabų buvo, kad trūko bendrijos sutikimo. Kiek žino, tai užsakovas lyg savo bendriją buvo įsteigęs. Tai buvo klausimas, susiję su bendrija, nepamena su kuria.

Teismas, vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 2 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. liudytojo U. V. duotus parodymus (3 t., b. l. 138-139, 144-145), kuriuose jis parodė, kad maždaug nuo 2005 m. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. maždaug balandžio mėn., datos tiksliai neatsimena, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato kapitalinio remonto kreipėsi A. S.. A. S. pareiškė savo pageidavimus. A. S. buvo pasakyt, kokie reikalingi dokumentai, į tai įeina ir nuosavybę patvirtinantys dokumentai, sutikimai, įgaliojimai ir pan. Kai klientas pateikia visus reikalingus dokumentus, būna suprojektuota byla ir ji pateikiama derinti savivaldybei. Dokumentus savivaldybei paprastai pristato architektai. Datų tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, bet atsimena, kad prašymai gauti pritarimą šiam statinio projektui buvo pateikiami ne vieną kartą, nes savivaldybės atstovai vis pateikdavo pastabų. Iš 2014-09-17 prašymo išduoti rašytinį pritarimą mato, jog šį prašymą pateikė jis, prašyme nurodyti jo duomenys, jo mobiliojo ryšio telefonas ir prašymas yra jo pasirašytas. Iš Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus buvo gautas atsakymas, kad tokiam projektui negali būti pritarta, nes reikalingas sutikimas dėl bendro naudojimo patalpų perleidimo. Gavęs tokį atsakymą, jis iš savivaldybės atsiėmė visus pateiktus dokumentus, kuriuos perdavė užsakovui – A. S., tada pats kartu su A. S. nuėjo pas Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistą A. S., kad vietoje ir iš pirmų lūpų A. S. būtų paaiškinta, kokių konkrečiai dokumentų dar trūksta. Kiek atsimena, A. S. daugiau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebesikreipė. Iš 2014-11-03 prašymo išduoti rašytinį pritarimą pritarti statinio projektui, mato, kad šį prašymą Kauno miesto savivaldybei pateikė ne jis, o V. S.. Tai yra keista, kadangi sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo kreiptis dėl pakartotinio prašymo. Apie A. S. ar V. S. sutikimą, gautą iš (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos ir pateiktą Kauno miesto savivaldybei jis nieko nežino. Tuo metu, kai jis A. S. prašė šios bendrijos sutikimo, jis jam šio sutikimo nepateikė, tokio sutikimo jis nematė ir apie jo egzistavimą nežinojo. Neatsimena, ar prie prašymo, kurį jis 2014-09-17 pateikė savivaldybei, buvo pridėta skaitmeninė laikmena. Jei prašyme nėra įrašyta, kad pridedama CD laikmena, greičiausiai laikmena pridėta nebuvo. Jei CD laikmena yra priduodama kartu su pateikiamais dokumentais, visus dokumentus pagal projektą į CD laikmeną perrašo architektas. Duodamas papildomus parodymus nurodė, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ su S., neatsimena ar A. ar V., buvo sudaryta rašytinė sutartis. Be rašytinių sutarčių jie užsakymų nevykdydavo ir jokių projektavimo darbų neatlikdavo. Kadangi jis šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, todėl negali pateikti sutarties originalo ar kopijos, bet ši sutartis tikrai turi būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ archyve. Sudarant sutartį, projekto užsakovas pristatydavo visus reikalingų dokumentų originalus ar kopijas. Jis pasidarydavo šių dokumentų kopijas, dokumentus grąžindavo užsakovui. Atlikus projektą, šių dokumentų kopijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ archyvuoti nepasilikdavo. Padarytos kopijos būdavo pateikiamos savivaldybei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. B. jis informuodavo apie atliekamus projektus, jų eigą. Apie šį S. užsakymą taip pat kalbėjosi su G. B., kuris buvo informuotas apie projekto derinimo neigiamą išvadą. Pagrindinė užsakyto projekto pritarimo negavimo priežastis ir buvo ta, kad užsakovas nepateikė visų reikalingų dokumentų, o būtent - bendrasavininkių sutikimo. Neprisimena tiksliai, gali būti, kad kilo ir kitų problemų dėl šio projekto, bet pagrindinė problema buvo, kaip minėjo, būtent nepateiktas bendrasavininkių sutikimas dėl dalies pastato atidalijimo. Kadangi A. S. vis žadėjo šį bendrasavininkių sutikimą pristatyti, todėl, kiek atsimena, minėta sudaryta sutartis nutraukta nebuvo. 2014-09-17 jis pateikė prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui Kauno m. savivaldybei. Negavus pritarimo, 2014-10-02 jis iš savivaldybės atsiėmė visus dokumentus, kuriuos grąžino A. S.. Nuo tada į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į jį asmeniškai A. S. ir V. S. daugiau nesikreipė. Kadangi sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji, kiek atsimena, nutraukta nebuvo, 2014-11-03 V. S. neturėjo teisės prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, kurį pateikė savivaldybei, kaip projektuotojo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo asmeniškai. Apie tai, kad vėliau, t. y. 2014-11-03 savivaldybei be jo žinios buvo pateiktas jo projektas, jis nežinojo. Nuo 2014 m. spalio mėn., po to, kai grąžino iš savivaldybės gautus dokumentus atmetus prašymą, su S. daugiau nebendravo, todėl nieko daugiau apie minimą projektą nežino. Jis pats asmeniškai S. jokių pretenzijų neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)-ame name nuo 1988 m., nuo pat namo pradžios. Į susirinkimus vaikščiojo dažnai, bet kadangi turėjau operaciją, į du paskutinius nėjo. 2013-09-12 susirinkimo nepamena. Neprisimena, kad buvo kalbama apie pastatų atidalinimą. Nesutiktų, kad būtų atidalintas pastatas į du vienetus. 1 tome b. l. 87 apie 2010-02-11 pasiūlymą, nežino, nepamena dėl šio pasiūlymo. Susirinkimuose dalyvauja visada, bet negali atsakyti ar matė tokį pasiūlymą. Ji yra to buto savininkė Bendrijos nare yra nuo bendrijos įsteigimo, nepamena nuo kurio laiko. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. L. parodė, kad turi nuosavybę (duomenys neskelbtini)– ame name nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Neatsimena tokios - 2013-09-12 datos. Ten nuolatos negyveno, todėl galėjo kažką praleisti. Kaip studentė apsigyveno 47-ame bute. Tai nebuvo nuolatinė jos gyvenamoji vieta. Gyvenamoji vieta ten ir nebuvo deklaruota, tik atvažiuodavo. Kas susiję su nuosavybe, tai mokesčiai sumokėti. Nepamena nuo kada yra 35-osios savininkų bendrijos narė, bet į bendriją įstojo kai įsigijo turtą. Rašė prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta tiksli data. Dėl pastato atidalinimo informacijos turi, nes ten jai priklauso rūsys, todėl ir domino. Girdėjo kalbas, kad gali būti panaikintas vienas įėjimas, negalės patekti į rūsį. Dokumentą dėl atidalinimo nėra pasirašiusi. Nesutiktų, kad būtų atidalinta, nes ir jai priklauso. Tai ir jos nuosavybė, jei atims butui priklausančią dalį. Bendrijos susirinkimuose ne visuose dalyvauja. Susirinkimų patalpa, kurioje buhalterė renka mokesčius. Apie susirinkimus būna iškabinti skelbimai ir pirmininkė praneša kada vyks susirinkimas. Pirmininkė ir telefonu praneša. Nepamena, ar atėjus į susirinkimą pasirašo, bet gal būna kažkoks sąrašas. Susirinkimo patalpa yra rūsyje. Susirinkimo protokolo neteko matyti, tuo nesidomi. Susirinkime buvo gal vieną kartą. Savo pirmininkę pažįstu. 1 tome b. l. 87 šis atidalinimo dokumentas jai nebuvo rodytas, jo nėra mačiusi. Negali atsakyti, ar buvo susirinkimas dėl atsidalinimo. Turi turtą tame name nuo 2013 m., bet kadangi ten nuolat negyvena, tai ir nesidomi. Jos žiniomis, įvykus atidalinimui, jie negalės įeiti ir vaikščioti per pagrindinį įėjimą. Jeigu atidalinama, tada nelieka įėjimo. Tas įėjimas reikalingas patekti į rūsį. Rūsyje yra jai priklausantys keli rūsio kvadratai. Šiai dienai dar gali patekti į patalpas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad tame (duomenys neskelbtini)-ame name, 70 bute gyveno nuo 2013 m. pavasario, gal virš metų pas moterį. Draugė E. tą butą surado, gyveno viena, jokios nuomos sutarties neturėjo. Matė, kad buvo tvarkomas bendrabutis, nes buvo sudėtinga situacija. Konfliktų nematė, nieko negirdėjo. Vyko susirinkimai dėl atsiskyrimų ir atsimena, kad laiptinėje buvo iškabintas skelbimas. G. Č. padavė V. S. ir A. S. dokumentus. 2013 m. prie namo laiptinės padavė dokumentus V. S., bet jie buvo abudu, buvo ir kiti daugiabučio žmonės. Kieme, prie daugiabučio įėjimo. Tai buvo dokumentai, nes praeidama pro juos ji pasiteiravo, nes buvo vos ne konfliktas ir pasakė, kad tai vyksta dėl atsidalinimo. Pas Gintautą pasiteiravo ir G. pasakė. Ji nelabai gilinosi, nes ji nėra bendrijos narė, tik praeinant pro šoną girdėjo, kadangi garsiai kalbėjo ir buvo įdomu. Gyveno pas E., per pažįstamus sužinojo, kad ten nuomoja. Mokėjo tik už komunalinius be nuomos kainos. Gyveno metus ar daugiau laiko, tiksliai nepasakys kiek laiko gyveno, nes po to išsikraustė. Nei viename bendrijos susirinkime nėra buvusi, nes nėra bendrijos narė ir nebuvo aktualu. Matė ir girdėjo kaip V. S. padavė dokumentus G. Č.. Po to ji teiravosi, kalbėjo su V. S. o kažkiek laiko sutikusi parduotuvėje ir S. papasakojo kokia situacija, kad vyksta teismai. Ji sakė S., kad galėtų paliudyti, kad matė tokį įvykį, kad buvo paduoti popieriai. Daugiau nieko negali paliudyti. Jos santykiai su V. S. jokie, tiesiog susitiko, pasisveikino. Jos nebuvo draugės, o tik pažįstamos. Tokią informaciją fotografavo, nes norėjo pranešti buto savininkei, kad tai vyks. Nežino, ar buto savininkė tuo domisi. Apie šią nuotrauką pranešė V. S.. Iš to namo išsikėlė 2014 m. pabaigoje ar per vidurį. Per tą laiką nesiskambino, nebuvo jokių ryšių. Matė, kai G. Č. davė V. S. dokumentą. Praeidama pasiteiravo, kas čia vyksta, nes galvojo, kad pykstasi. Tai pasakė, kad dėl pastatų atsidalinimo ir padavė tuos A4 formato lapus. Su pirmininke niekada neteko bendrauti. Apie bendrijos narius nieko jai nežinoma. Nežino kokie tai galėjo būti dokumentai, nes jų nematė, dėl to savo nuomonės neturi. G. Č. pasakė, kad tai dėl atidalinimo. Jokių žodžių sutikimo ar nesutikimo, negirdėjo. Tame name su niekuo nebendravo, pas nieką nesilankė. Dokumentų, kuriuos perdavė V. S., nežiūrėjo. Tais metais skelbimų buvo ne vienas. Nežiūrėjo skaičiaus, bet eidama į pašto dėžutę pažiūrėdavo ar yra skelbimas. Apytiksliai negali pasakyti kiek buvo skelbimų. Buvo ir prieš tai pakabinti tokie patys skelbimai, kad bus surinkimas. Niekada nebuvo nuėjusi į susirinkimą. Nežino nei vieno (duomenys neskelbtini)-osios bendrijos nario. Nežino ar S. priklauso tai bendrijai. Su V. S. susipažino, nes A. S. tuo tarpu tvarkė laiptus ir ji pasiteiravo, kas vyksta. Jis sakė, kad tvarko, gerina pastato būklę. Ant laiptų susipažino, nes išeidavo prie daugiabučio laiptinės parūkyti. Kodėl fotografavo tik vieną skelbimą ir kuo jis buvo ypatingas, nepasakys. Nežino kokiai bendrijai priklauso 70 butas. Nežino ar buto savininkė buvo toje 35-ojoje bendrijoje. Nežino kur S. gyveno. Pas kaimynus nevaikščiojo, kaimynų vengė, nes bendraudavo su kuo mažiau žmonių. Bendravo tik su S. ir su savo draugėmis. Iš namo daugiau su niekuo nebendraudavo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (1 t., b. l. 28-61).

Iš Kauno apygardos teismo Kauno apylinkės teismo gauto 2016-01-22 ekspertizės akto Nr. 11-60 (16) nustatyta, kuriame konstatuota, kad tyrimui pateiktame (duomenys neskelbtini)-os Butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokole Nr. 29 parašas G. Č. vardu nėra pasirašytas rašymo priemone, o atspaudas „Lietuvos Respublika Kauno miestas (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija“ nėra atspaustas antspaudu, šie rekvizitai yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Šis dokumentas yra pagamintas montažo būdu, minėtus rekvizitus nukopijuojant iš kito dokumento, t. y. šis dokumentas nėra tikras. Tiriamas dokumentas išspausdintas rašalinio spausdinimo būdu dviem spausdinimo veiksmais: pirmiau tuščiame lape spalvinio rašalinio spausdinimo būdu buvo išspausdintas parašas G. Č. vardu ir atspaudas „Lietuvos Respublika Kauno miestas (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija“, o po to kitu spausdinimo veiksmu išspausdintas dokumento tekstas (gali būti daugiafunkcinis spalvinis rašalinis aparatas, dirbantis ir kaip kopijavimo aparatas ir kaip spausdintuvas, galintis spausdinti tiek spalviniu, tiek tik juodos spalvos režimu). Didelė tikimybė, kad tiriamajame protokole Nr. 29 esantis antspaudo atspaudo vaizdas nukopijuotas nuo (duomenys neskelbtini)-osios Butų savininkų bendrijos antspaudu atspausto atspaudo, o kartu nukopijuotas ir atspaudo srityje buvęs parašas. Nustatyti, ar protokole Nr. 29 esantis parašas yra G. Č. negalima, nes vadovaujantis standartinio tyrimo procedūros aprašymu „Asmens indentifikavimas pagal parašus“ (akredituotas metodas), LTEC parašų kopijos netiriamos. (1 t., b.l. 33-37).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus gautu 2017-02-20 raštu Nr. 70-2-608 nustatyta, kad prijungta CD laikmena su dokumentų, pagal kuriuos išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui 2014-11-05 Nr. RPP-21-141105-01077, skaitmeninėmis kopijomis (2 t., b. l. 161-162).

2017-04-24 apžiūros protokolu, kuriame konstatuota: „atidarius CD diską, matome, kad jame yra vienas aplankas, pavadintas „pridedami dokumentai“. Šiame aplanke yra 8 aplankai. Atidarius aplanką, pavadintą 1 dalis, matome, kad jame yra 9 lapai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplankas – 1 lapas, bendras turinys – 1 lapas, juridinių asmenų registravimo pažymėjimas – 1 lapas, bakalauro diplomas – 1 lapas, statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas - 2 lapai, statinio projektavimo užduotis - 1 lapas, bendrieji statinio rodikliai – 1 lapas, privalomųjų dokumentų projektui rengti ir pagrindinių normatyvinių dokumentų sąrašas - 1 lapas. Atidarius aplanką, pavadintą 2 dalis, matome, kad jame yra 30 lapų: turinys – 1 lapas, brėžinių žiniaraštis – 1 lapas, architektūrinės / konstrukcinės dalies aiškinamasis raštas – 9 lapai, butų ir patalpų savininkų protokolas – 1 lapas, įgaliojimas – 1 lapas, mokėjimo kvitas – 1 lapas, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre – 2 lapai, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre – 2 lapai, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre – 2 lapai, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre – 2 lapai, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre – 2 lapai, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre – 2 lapai, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas – 2 lapai, juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas – 2 lapai. Atidarius aplanką, pavadintą 3 dalis, matome, kad jame yra 13 lapų: sutartis – 6 lapai, perdavimo-priėmimo sutartis – 2 lapai, „Lesto“ raštai – 3 lapai, 35-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio protokolas 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. 29 – 2 lapai. 35-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio protokole 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. 29 yra toks tekstas: „bendrijos narių skaičius (iš viso) – 51, dalyvauja susirinkime – 26. Susirinkimo pirmininkaujantis – G. Č. Balsus skaičiuojantis – G. Č.. Darbotvarkė: 1. Daugiabučio gyvenamojo namo projekto parengimas, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, Kapitalinio remonto projektas, numatant galimybę padalinti pastatą į du atskirus (2 pastatus) nekilnojamojo turto kadastrinius objektus. 2. Įgalioti / sutikti, kad DNBS „(duomenys neskelbtini)“ būtų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, padalinimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto kadastrinius objektus projekto rengėju (pareiškėju). 3. Įgalioti / sutikti, kad DNBS „(duomenys neskelbtini)“ atstovautų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkus visose valstybinėse įstaigose, organizacijose (tame tarpe VĮ „Registrų centras“), rašant prašymus ir pasirašant šio daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkų vardu, dėl daugiabučio gyvenamojo namo atidalijimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto objektus, rašant prašymus dėl kadastrinių duomenų patikslinimo ir įregistravimo bei atliekant visus kitus veiksmus, būtinus šiam pavedimui atlikti. 4. Sutikti dėl rūsio patalpų R 32, 31, 30, 29, 28 , 3, 4, 5, 9, 10, 11, 12, kurias prižiūri ir tvarko bendrija DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kad parengus daugiabučio namo atidalijimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto objektus, šios patalpos patektų į naujai formuojamą pastatą, schemoje pažymėtą raide „A“. 1. Svarstyta: Daugiabučio namo projekto parengimas, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, Kapitalinio remonto projektas numatant galimybę padalinti pastatą į (2 pastatus) atskirus nekilnojamojo turto kadastrinius objektus. Schemą ( projektą ) ir atidalijant komercines, negyvenamąsias patalpas ir gyvenamąsias patalpas į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Nutarta: 1.1. Pritarti daugiabučio gyvenamojo namo projekto rengimui, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, Kapitalinio remonto projektui numatant galimybę padalinti pastatą į (2 pastatus) atskirus nekilnojamojo turto kadastrinius objektus. (už 26 balsų, susilaikė – 0 balsai). 2. Svarstyta: Įgalioti / sutikti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ būtų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto kadastrinius objektus projekto rengėju (pareiškėju). Nutarta: Pritarti ir įgalioti / sutikti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ būtų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, padalinimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto kadastrinius objektus projekto rengėju (pareiškėju). (už 26 balsų, susilaikė – 0 balsų). 3. Svarstyta: Įgalioti / sutikti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovautų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkus visose valstybinėse įstaigose, organizacijose (tame tarpe VĮ „Registrų centras“), rašant prašymus ir pasirašant šio daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkų vardu, dėl daugiabučio gyvenamojo namo atidalijimo į du (2 pastatus ) nekilnojamojo turto objektus, rašant prašymus dėl kadastrinių duomenų patikslinimo ir įregistravimo bei atliekant visus kitus veiksmus, būtinus šiam pavedimui atlikti. Nutarta: 3.1 Pritarti ir įgalioti/ sutikti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovautų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kalniečių g. 235, Kaune, savininkus visose valstybinėse įstaigose, organizacijose (tame tarpe VĮ „Registrų centras“), rašant prašymus ir pasirašant šio daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkų vardu, dėl daugiabučio gyvenamojo namo atidalijimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto objektus, rašant prašymus dėl kadastrinių duomenų patikslinimo ir įregistravimo bei atliekant visus kitus veiksmus, būtinus šiam pavedimui atlikti. (už 26 balsų, susilaikė – 0 balsų). Svarstyta: Sutikti dėl rūsio patalpų R 32, 31, 30, 29, 28 , 3, 4, 5, 9, 10, 11, 12, kurias prižiūri ir tvarko bendrija DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kad parengus daugiabučio namo atidalijimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto objektus, šios patalpos patektų į naujai formuojamą pastatą, schemoje pažymėtą raide „A“. Nutarta: Sutinkame, kad rūsio patalpos R 32, 31, 30, 29, 28 , 3, 4, 5, 9, 10, 11, 12, kurias prižiūri ir tvarko bendrija DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kad parengus daugiabučio namo atidalijimo į du (2 pastatus) nekilnojamojo turto objektus, šios patalpos patektų į naujai formuojamą pastatą, schemoje pažymėtą raide „A“. (už 26 balsų, susilaikė – 0 balsų) S. P., Sekretoriaujantis G. Č., antspaudas „Lietuvos Respublika Kauno miestas (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija, G. Č., parašas.“ Atidarius aplanką, pavadintą 4 dalis 1, matome, kad jame yra 4 lapai su brėžiniais. Atidarius aplanką, pavadintą 4 dalis 2, matome, kad jame yra 5 lapai su brėžiniais. Atidarius aplanką, pavadintą 5 dalis, matome, kad jame yra 3 lapai su brėžiniais. Atidarius aplanką, pavadintą CD turinys 1, matome, kad jame yra 2 lapai: bendrabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies kapitalinio remonto projekto elektroninėje formoje sudėtis. Atidarius aplanką, pavadintą mokėjimo patvirtinimas, matome, kad jame yra 1 lapas – mokėjimo kvitas (2 t., b. l. 164-167).

2018-01-05 raštu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutarties Nr. GU13106061, sudarytos su DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininkės V. S., kopiją (3 t., b. l. 149-151).

2017-09-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo M. K. pateikė projektavimo darbų sutarties Nr. 014/04-03, sudarytos su DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bendrijos pirmininkės V. S., originalą (3 t., b. l. 132-133).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kaip nustatyta teisme apklaustų nukentėjusiųjų S. Č., A.A. V., I. E., R. D., G. Č., J. P., M. V., D. D., B. D., D. F., A. Č., A. R., S. R., C. N., S. B., B. R., M. J., V. O., A. B., A. M., A. Š., J. P., A. A., V. B., R. Č., S. A., R. P., D. M., K. A., M. S., E. G., D. R., L. K., V. M., V. V., D. U., N. Š., A. S., G. L. parodymais, pastarieji nurodė, kokiose bendrabučio patalpose ir kaip vykdavo bendrijos susirinkimai, kaip jie buvo protokoluojami, kas tai atlikdavo ir už ką bei kada susirinkimo metu pasirašydavo bei balsuodavo. Visi paminėtų nukentėjusiųjų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, atitinka jų duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kai kuriuos prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų parodymų teismas laiko neesminiais, nekeičiančiais bylos esmės, kadangi visi nukentėjusieji vienareikšmiškai nurodo, kad tokiame susinkime 2013-09-12 dėl sutikimo atidalinti patalpas nedalyvavo, sutikimo nedavė ir dabar neduotų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog absoliuti nukentėjusiųjų dauguma yra garbaus amžiaus žmonės, turintys menką išsilavinimą, neturintys jokios patirties teisminiuose procesuose, neturintys teisinio išsilavinimo. Šiais parodymais netikėti teismui nėra jokio pagrindo, nes teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytos aplinkybės dėl kurių tiek daug apklaustų nukentėjusiųjų turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius. Į baudžiamąją bylą bendrijos pirmininkė G. Č. pateikė susirinkimų protokolų kopijas, kuriuose atsispindi paminėtų nukentėjusiųjų paaiškinta susirinkimų tvarka (9 t., b.l. 91-131), tačiau ginčijamo 2013-09-12 protokolo Nr. 29 nėra, nes, kaip paaiškino G. Č., toks susirinkimas nebuvo organizuotas ir šie klausimai nebuvo svarstyti.

Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai. Liudytas G. B. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dirbo kartu su U. V., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektas - projektų vadovas. Atsimena, kad gal 2013 m. pavasarį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato remonto ir turtinio vieneto suformavimo kreipėsi A. S., sutartis buvo sudaryta su V. S.. G. B. tik pasirašė sutartį, o po to visus projektavimo darbus atliko U. V., kuris buvo šio projekto vadovas. Kai šis projektas ėmė strigti, iš U. V. jis sužinojo, kad visi darbai stringa dėl to, jog A. S. nepateikia bendraturčių sutikimo dėl pastato atidalijimo. Kaip vėliau vyko visi projektavimo darbai, tikslių detalių nežino, tik žino, kad U. V. buvo pateikęs statinio projekto bylą Kauno m. savivaldybei, tačiau projektas buvo atmestas, leidimas iš savivaldybės taip ir nebuvo gautas. Liudytojas U. V. teisme patvirtino, kad maždaug balandžio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato kapitalinio remonto kreipėsi A. S., kuris pareiškė savo pageidavimus, šiam buvo pasakyta, kokie reikalingi dokumentai. Iš 2014-09-17 prašymo išduoti rašytinį pritarimą paaiškino, jog šį prašymą pateikė jis, prašyme nurodyti jo duomenys, jo mobiliojo ryšio telefonas ir prašymas yra jo pasirašytas. Iš Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus buvo gautas atsakymas, kad tokiam projektui negali būti pritarta, nes reikalingas sutikimas dėl bendro naudojimo patalpų perleidimo. Gavęs tokį atsakymą, jis iš savivaldybės atsiėmė visus pateiktus dokumentus, kuriuos perdavė užsakovui – A. S., tada pats kartu su A. S. nuėjo pas Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistą A. S., kad vietoje ir iš pirmų lūpų A. S. būtų paaiškinta, kokių konkrečiai dokumentų dar trūksta. Kiek atsimena, A. S. daugiau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebesikreipė. Iš 2014-11-03 prašymo išduoti rašytinį pritarimą pritarti statinio projektui, mato, kad šį prašymą Kauno miesto savivaldybei pateikė ne jis, o V. S.. Tai yra keista, kadangi sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo kreiptis dėl pakartotinio prašymo. Apie A. S. ar V. S. sutikimą, gautą iš 35-osios butų savininkų bendrijos ir pateiktą Kauno miesto savivaldybei, jis nieko nežino. Tuo metu, kai jis A. S. prašė šios bendrijos sutikimo, jis jam šio sutikimo nepateikė, tokio sutikimo jis nematė ir apie jo egzistavimą nežinojo. Be to, jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. B. jis informuodavo apie atliekamus projektus, jų eigą. Apie šį S. užsakymą taip pat kalbėjosi su G. B., jis buvo informuotas apie projekto derinimo neigiamą išvadą. Pagrindinė užsakyto projekto pritarimo negavimo priežastis ir buvo ta, kad užsakovas nepateikė visų reikalingų dokumentų, o būtent - bendrasavininkių sutikimo. Neprisimena tiksliai, gali būti, kad kilo ir kitų problemų dėl šio projekto, bet pagrindinė problema buvo, kaip minėjo, būtent nepateiktas bendrasavininkių sutikimas dėl dalies pastato atidalijimo. Kadangi A. S. vis žadėjo šį bendrasavininkių sutikimą pristatyti, todėl, kiek atsimena, minėta sudaryta sutartis nutraukta nebuvo. Pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju turi būti paisoma visų bendrasavininkių sutikimo, rašytine tvarka turi būti gautas sutikimas iš bendrasavininkų. Taigi, pastarieji du liudytojai – G. B. ir U. V. vienareikšmiai nurodo, kad jiems A. S. ir V. S. nepateikė bendraturčių sutikimo dėl pastato atidalinimo, dėl šio dokumento stygiaus Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius tokiam projektui nepritarė.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, A. S. ir V. S. gerai žinojo, kad norint atidalinti pastatus, būtinas namo gyventojų sutikimas. Tokį jų žinojimą bei bet kokia kaina siekiamus tikslus – gauti gyventojų rašytinį pritarimą, patvirtina ir byloje esantis DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-11 pasiūlymas (duomenys neskelbtini)-ąjai butų savininkų bendrijai, kuriame ranka įrašyta, kad priimtas 2010-02-11, pirmininkė G. Č. (1 t., b.l. 87-88). Paminėtas pasiūlymas, kuris per nukentėjusiųjų teisme apklausas buvo pateikiamas apklausiamiems asmenims susipažinimui, nei vienam iš apklausiamų asmenų nebuvo skaitytas, ir su tokiu dokumentu nei vienas iš apklaustų nukentėjusiųjų nebūtų sutikęs ir šiuo metu nesutiktų. Kaip matyti iš Pasiūlymo dėl taikaus susitarimo 2010-02-10, (duomenys neskelbtini)-ta butų savininkų bendrija, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagal civilinėje byloje pateiktą bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. S. taikos susitarimą, pateikė savo sąlygas, kuriose reikalavo panaikinti bendriją „(duomenys neskelbtini)“ kaip neteisėtai įsteigtą, grąžinti savavališkai užimtas bendro naudojimo patalpas -125 m.kv., apmokėti bankrutavusios UAB PN „(duomenys neskelbtini)“ paliktą skolą už elektrą, likviduoti savavališkus statinius bendrabutyje bei kitus reikalavimus (1 t., b.l. 89) . Kaip seka iš liudytojo V. V. parodymų, jis kažkada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)a“, kuri buvo įsikūrusi ame pačiame bendrabutyje, turėjo savo patalpas. Tuo metu su A. S. jis gerai sutarė, turėjo verslo planų, kurie nesusiklostė ir ginčus teko spręsti teismuose. Minimą turtą S. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus. Jis pats buvo šios bendrijos pirmininku, kai jau atsistatydino iš pirmininko pareigų, šiose patalpose ketino plėtoti verslą su A. S.. Su A. S. verslas nesusiklostė, dėl šių patalpų priklausomybės bei jo skolų jis su A. S. bylinėjosi teisme, tačiau teisme buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, ir minėtų patalpų savininku tapo A. S. sesuo E. D. (N.), kurios vardu nuosavybės teise A. S. užregistravo šias patalpas. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina byloje esantys teismų procesiniai dokumentai (10 t., 104-114). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija įsteigta 1993-06-03 adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Jos pirmininku iš tiesų nuo 1999-12-14 iki 2004-06-07 buvo V. V. , nuo 2012-05-21 iki dabar valdybos pirmininke yra G. Č.(1 t., b.l. 73-76). Įvertinus paminėtus teismų procesinius dokumentus, nustatyta, kad pasinaudojant 2005 m. V. V. patarimu A. S., pastarojo sesuo E. D. (N.), gavusi iš banko paskolą, už 250000 Lt iš varžytinių nusipirko bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – butu Nr. 70, 71, 72, 73, 74, 75 (duomenys neskelbtini), Kaune. Atliekant šį pirkimą, A. S. atstovavo seserį pagal įgaliojimą (10 t., b.l. 110-114). Iš šių teismo procesinių dokumentų matyti, jog A. S. aiškiai žinojo, iš ko yra perkami butai bei tai, kad tarp A. S., jo sesers E. D. (N.) bei V. S. susiklostę labai tamprūs ir artimi ryšiai, yra glaudus tarpusavio bendravimas bei susižinojimas, V. S. įvardijama kaip A. S. žmona. Nors kaltinamieji nurodo, kad jie išsiskyrė 2001 m, tačiau turi 10 ir 15 metų bendrus vaikus, kuriuos, A. S. teigimu, jis lanko pas V. S.. Tai jau rodo esantį artimą tarpusavio ryšį ir bendravimą tarp A. S. ir V. S.. Be to, baudžiamojoje byloje Nr.1A-6-317-2014 A. S. pripažintas kaltu dėl 2008 m. DNSB „M. B.“ administratorės pareigose įdarbinimo buvusios sutuoktinės V. S. (LITEKO duomenimis). Paminėtieji teismo procesiniai dokumentai bei Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2038-199/2010 (10 t., b.l. 147-175) rodo, kad jau butų Nr. 70, 71, 72, 73, 74, 75 (duomenys neskelbtini), Kaune pats įsigijimas galimai buvo siejamas su bendrabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būsimu atidalinimu. Paminėtu sprendimu teismas nusprendė pripažinti juridinį asmenį – Daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaune neteisėtai įsteigtu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir ją likviduoti. Sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 14 d. (LITEKO duomenimis). Paminėto sprendimo dėstomojoje dalyje nurodoma, jog 2006 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. B. patvirtino juridinio asmens - daugiabučio namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atitiktį įstatymo reikalavimams ir faktą, kad šį juridinį asmenį registruoti galima. 2006m. rugsėjo 4 d. bendrijos vadovas - pirmininkas A. S. pasirašė prašymą registruoti šį juridinį asmenį juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registravimo skyriaus II grupės vedėja M. K. 2006 m. rugsėjo 11 d. tvirtinamuoju įrašu patvirtina, kad registravimui pateikti dokumentai neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir valstybinės įmonės Registrų centras Kauno filialas, kaip juridinių asmenų registro tvarkytojas, įregistravo DNSB „(duomenys neskelbtini)". 2006 m. rugpjūčio 28 d. išdavė registravimo pažymėjimą, kuriame nurodyta juridinio asmens teisinė forma- bendrija. DNSB „(duomenys neskelbtini)" įsteigta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o jos steigėja buvo viena 4 butų savininkė - E. D., kuri šiuo metu yra E. N.. Kaip matyti iš procesinio teismo sprendimo, jau tuomet (duomenys neskelbtini)-oji BSB, kilus ginčui su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrų komunikacijų ir bendro naudojimo ploto, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama apginti savo pažeistas teises. Teismas nustatė, kad steigiant DNSB „(duomenys neskelbtini)" buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų 3 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 dalis. Ieškinys aptariamoje civilinėje byloje teisme buvo gautas 2008 m. rugsėjo 18 d. (LITEKO duomenimis), į ką skubiai reaguodama E. D. (N.) dovanoja 2008 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartimi butus savo motinai L. L. S. bei parduoda V. S., t.y. L.L. S. pagal dovanojimo sutartį atitenka butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininke tampa V. S. (11 t., b.l. 31-35). Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė – E. N.. Pastebėtina, jog adresas, t.y. namo numeris - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra iš esmės vienas ir tas pats vieno ir to paties bendrabučio pastato numeris Kaune, iš kurių antrasis adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas, vėliau suteiktas tik vykusioje pastatų atidalinimo eigoje. Kaip jau minėta, aptariamas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2038-199/2010 įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 14 d., o kaip matyti iš Registrų centro pateiktų duomenų, jau 2011 m. gruodžio 16 d. įvyksta naujos daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvauja dvi artimais giminystės ryšiais saistomos moterys – L.L. S. (uošvienė) ir V. S. (marti). Jos abi ir vėl nutaria įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurios pirmininke L.L. S. išrenka V. S. (11 t., b.l. 36-40). DNSB “ (duomenys neskelbtini)“ adresas pakeičiamas į (duomenys neskelbtini), Kaunas ir įregistruojamas Juridinių asmenų registre (11 t., b.l. 40). Taigi, faktinės aplinkybės rodo, kad DNSB “ (duomenys neskelbtini)“ įsteigiama itin skubiai ir tiesiog vietoj teismo sprendimu likviduotos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės tomis pačiomis sąlygomis ir tų pačių artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų tam, kad ji tęstų jau pradėtą veiklą, nukreiptą pastatų atidalinimo linkme.

Šiai bylai yra reikšmingas ir kitas teismo procesinis dokumentas, t.y. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-215-918/2017 (10 t., b.l. 176-194), kuriuo buvo konstatuotos svarbios faktinės aplinkybės, nors ieškinys buvo atmestas, o ieškovo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinyje teismo prašyta įpareigoti atsakovę V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno skyriaus 2015 m. vasario 17 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, skirti jai 2 896 Eur baudą. Kaip matyti iš LITEKO sistemos duomenų, Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka skundas dėl šios bylos, kuriuo atsakovė V. S. ir tretieji asmenys E. N., L. L. S., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašė iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, pašalinti šiuos sakinius ir žodžius: „darbai atlikti 2004 metais“ (sprendimo 8 lapo 2 pastraipa 3 sakinio dalis); „Iš ieškovės nubraižytų schemų matyti, kad savavališka statyba yra prie patalpų, 2004 m. spalio 25 d. plane pažymėtų indeksais 70-7, 70-9, 70-12, 70-16, 70-17, R-6, R-9, R-29, R-30, R-32“ (sprendimo 16 lapo 4 pastraipos 1 sakinys); „Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog savavališkos statybos rezultatais naudojasi ne tik atsakovė V. S.“ (sprendimo 16 lapo 4 pastraipos 4 sakinys); „Tai, kad įvykdyta pastato rekonstrukcija yra savavališka statyba, iš esmės ginčo byloje nėra, šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino tiek atsakovės atstovas, tiek trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, prašydami atidėti teismo posėdį ir teikdami ieškovei pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir savavališkos statybos padarinių įteisinimo. Iš atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad faktiškai neteisėtos statybos padariniais naudojasi ne tik V. S., kaip buto Nr. 73 savininkė (tokią aplinkybę atsakovė pripažino rašytiniame 2015-02-17 paaiškinime) ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, bet daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrijos veikloje faktiškai dalyvaujantis A. S.“ (sprendimo 16 lapo 6 pastraipos 1, 2 sakiniai); „Šiame kontekste būtina pažymėti, jog atsakovė ir tretieji asmenys, priėmę nuosavybėn neteisėtai pastatytą pastato dalį, įgijo ir atitinkamas pareigas, išplaukiančias iš šio nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo, be kita ko ir pareigą, esant neteisėtai statybai, šalinti neteisėtos statybos padarinius, nes neteisėtos statybos civilinėms teisinėms pasekmėms, kaip ir visai daiktinei teisei, būdingas sekimas paskui daiktą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir išdėstytus aspektus, konstatuotina, jog pagal ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo turi atsakyti ne tik atsakovė, bet ir tretieji asmenys, nuosavybės teise valdantys ir naudojantys patalpas“ (sprendimo 17 lapo 2 pastraipos 2, 3 sakiniai); „Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad savavališki statybos darbai buvo vykdomi patalpose ir šalia patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. Minėti savavališki statybos darbai ginčo pastate buvo vykdomi ir naudojami kelių, tarpusavyje susijusių bendraturčių bendrai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję ne tik su atsakovės, bet ir su trečiųjų asmenų teisėmis bei pareigomis ir pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį reikalavimus turi ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys“ (sprendimo 17 lapo 3 pastraipos 1, 2, 3 sakiniai). Tačiau sprendimas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu. Taigi, paminėtu sprendimu buvo konstatuotas savavališkas statybos faktas, kurio sukurtais padariniais naudojasi V. S., E. N., L. L. S. ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikiantis A. S.. Aptariamajame sprendime nurodoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius 2013-04-17 raštu informavo (duomenys neskelbtini)-osios bendrijos pirmininkę G. Č., Kauno miesto savivaldybės administraciją, E. N., L. L. S. ir V. S., jog 2013-04-24 10.00 val. Kalniečių g. 235, Kaune, bus atliktas patikrinimas, taip pat buvo prašoma V. S., E. N., L. L. S. dalyvauti patikrinime, pateikti bendrabučio butų Nr. 70, 71, 72, 73, 74 ir 75 nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas, statybą leidžiančio dokumento ir su jo išdavimu susijusių dokumentų (projekto, statybos leidimo ir kt.) tinkamai patvirtintas kopijas. Nei V. S., nei E. N. ir L. L. S. minėtame patikrinime nedalyvavo, patekti į bendrabučio butus Nr. 70, 71, 72, 73, 74 ir 75 ir joms priklausančias rūsio patalpas Inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnams nepavyko. Analogišką veiksmą Inspekcija mėgino atlikti ir 2014-08-07 13.30 val., apie tai 2014-08-01 raštu informuodama tuos pačius asmenis, tačiau ir vėl nei V. S., nei E. N. ir L. L. S. patikrinime nedalyvavo. Iš išdėstytų aplinkybių visumos tampa akivaizdu, jog V. S., E. N., L.L. S., A. S. jautėsi institucijų spaudžiami į kampą, jiems tiesiog gyvybiškai svarbia būtinybe tapo statinio rekonstrukcijos įteisinimas, kuriam, kaip jau teisme apklausiami nurodė liudytojai iš UAB „Giru“ bei Kauno miesto savivaldybės, trūksta pagrindinio dokumento - rašytinio namo gyventojų sutikimo dėl patalpų atidalinimo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, antrą kartą į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrių 2014-11-03 rašytiniu prašymu kreipėsi pati V. S. (1 t., b.l. 38-39), kur pati ir pasirašė, nors, kaip jau minėta liudytojo U. V. parodymuose, šiuo klausimu į instituciją turėjo kreiptis būtent jis. Šio prašymo pagrindu, kuriame yra pateiktas taip pat ir statinio bendraturčių sutikimas, Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 5 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-141105-01077, kuriame nurodoma, jog projekto vadovas yra U. V., projektą rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 40). Niekam kitam, kaip tik V. S. ir A. S. dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių viseto, nebuvo reikalingas toks Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas, tik jie turėjo aiškų motyvą bei tikslą – atidalinti patalpas bei įteisinti šį patalpų atidalinimą, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad būtent kaltinamieji patys ir pateikė aptariamus dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Kaip seka iš liudytojo A. S. parodymų, jis paaiškino, kad yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros vyriausiasis specialistas. Jis visus kliento pristatytus dokumentus – popierinį variantą ir CD diską su įrašytais visais šiais pateikiamais dokumentais gauna iš Klientų aptarnavimo skyriaus. Atvejį, kai DNBS „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl pastato dalies atidalinimo, jis prisimena. Paaiškino, kad jei protokole yra pasirašantis tik vienas asmuo – bendrijos pirmininkas, prie šio protokolo turi būti pridėtas įgaliojimas, kuriame bendrijos nariai įgalioja bendrijos pirmininką atstovauti juos, priimant sprendimus. Jei tokio įgaliojimo nėra, prie bendrijos protokolo turi būti pridėtas sąrašas, kuriame būtų pasirašę visi bendrijos nariai. Parodė, kad šis klausimas dėl minėto protokolo buvo svarstomas, pritarimas iš karto nebuvo gautas, buvo šalinami trūkumai. Prisimena, kad S. keletą kartų buvo užėjęs pas jį į darbo kabinetą kartu su projektų vadovu U. V., kuris rengė patį projektą. Jis S. paaiškino kokių dokumentų reikia, kad būtų gautas pritarimas projektui. Teikimas dėl atidalinimo buvo intensyvus. Su V. S. jam bendrauti neteko. Tai, kad galutinį projekto variantą ir prašymą, pagal kurį buvo išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui, savivaldybei pateikė ne architektas, o V. S., yra teisiškai teisinga, nes pagal teisės aktus tokį prašymą turi pateikti pats statytojas, jei tokį prašymą pateikia architektas, šis turi turėti statytojo rašytinį įgaliojimą. Taigi, kaip seka iš šio liudytojo parodymų, kaip jau nurodė ir liudytojas U. V., kaltinamasis A. S. buvo atėjęs bei aiškinosi, kokių reikia dokumentų dėl pastato atidalinimo ir šis domėjimasis buvo aktyvus, dokumentai buvo teikiami antrą kartą. Tai, kad dokumentai dėl pastatų atidalijimo buvo aktyviai teikiami, patvirtino ir liudytojas N. V., kuris paaiškino, kad prašymas su projektu savivaldybei buvo teikti keturis kartus, kol 2014-11-05 buvo išduotas rašytinis pritarimas.

Liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2014-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė projektavimo darbų sutartį su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstove V. S.. V. S. iki tol nepažinojo, su ja iki tol jokių sutarčių sudaręs nebuvo. Peržiūrėjęs V. S. jam pateiktus dokumentus, jis jai pasakė, kokias technines klaidas reikia ištaisyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ architekto projekte ir visus V. S. dokumentus, kuriuos ji jam buvo pateikusi minėtu aktu, jai grąžino. Tai kad pati V. S. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi jau atsinešdama surašytą dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, jam pasirodė keista, nes paprastai tokie aktai yra pildomi tik sudarant itin didelės apimties ir sudėtingas sutartis. Perdavęs V. S. visus minėtus dokumentus, jis daugiau su V. S. ilgą laiką nebendravo, nieko daugiau apie tai, kokius dokumentus, kur ir kada ji pristatė, nieko nežino. Be to, kad kai į jį kreipėsi DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. S., ji jau atsinešė atsakymą, gautą iš Kauno m. savivaldybės. Šiame jos atsineštame atsakyme buvo nurodyti konkretūs trūkumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekte, dėl kurių jos pateiktas prašymas gauti pritarimą statybai buvo atmestas. Jis pats projekto klaidų netaisė, nes su V. S. sudarė sutartį tik dėl konsultacijos. Kas projektą pridavė į savivaldybę nežino, bet tikrai ne jis. Kaip seka iš teisme apklaustos liudytoja R. Š.-K. parodymų, šiuo atveju turėjo būti suorganizuotas susirinkimas ir savininkų balsavimas turėjo būti. Liudytoja R. M. teisme patvirtino, kad norint gauti statybos leidimą, turi būti atneštos dvi bylos ir skaitmeninė laikmena. Liudytojos L. R. parodymais nustatyta, kad projektas buvo su pastabomis, jis buvo tikrinamas, pritarimas buvo gautas ne iš karto, tikrintojas A. S., dokumentus kelia ir už jų tikrumą atsako statytojas, visos namo konstrukcijos yra bendros, todėl turi spręsti dauguma, savivaldybė turi tikrinti, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės dėl nepatogumų

Antrajame prašyme išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui 2014 m. lapkričio 3 d., V. S. nurodo, kad taip pat pateikiamas ir statinio bendraturčių sutikimas 3 lapai (2 t., b.l. 155-156). Tačiau įvertinus visus byloje esančius dokumentus, darytina išvada, jog patį sutikimą realiai sudaro du, o ne trys lapai, tokį teismo manymą patvirtina Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus pateikta informacija skaitmeninėje laikmenoje (1 CD), kurioje įrašai rodo, kad (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio protokolas 2013 m. rugsėjo 12 d. Nr. 29 yra sudarytas iš dviejų lapų (2 t., b.l. 161-190, 3 t., b.l. 1-44). Be to, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo Kauno apylinkės teismo gauto 2016-01-22 ekspertizės akto Nr. 11-60 (16), kad jame ekspertė ištyrė (duomenys neskelbtini)-o Butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolą Nr.29, du lapus. Šioje ekspertizėje konstatuota, kad tyrimui pateiktame 35-os Butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokole Nr. 29 parašas G. Č. vardu nėra pasirašytas rašymo priemone, o atspaudas „Lietuvos Respublika Kauno miestas (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija“ nėra atspaustas antspaudu, šie rekvizitai yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Šis dokumentas yra pagamintas montažo būdu, minėtus rekvizitus nukopijuojant iš kito dokumento, t. y. šis dokumentas nėra tikras. Tiriamas dokumentas išspausdintas rašalinio spausdinimo būdu dviem spausdinimo veiksmais: pirmiau tuščiame lape spalvinio rašalinio spausdinimo būdu buvo išspausdintas parašas G. Č. vardu ir atspaudas „Lietuvos Respublika Kauno miestas (duomenys neskelbtini)5-oji butų savininkų bendrija“, o po to kitu spausdinimo veiksmu išspausdintas dokumento tekstas (gali būti daugiafunkcinis spalvinis rašalinis aparatas, dirbantis ir kaip kopijavimo aparatas ir kaip spausdintuvas, galintis spausdinti tiek spalviniu, tiek tik juodos spalvos režimu). Didelė tikimybė, kad tiriamajame protokole Nr. 29 esantis antspaudo atspaudo vaizdas nukopijuotas nuo 35-osios Butų savininkų bendrijos antspaudu atspausto atspaudo, o kartu nukopijuotas ir atspaudo srityje buvęs parašas. Nustatyti, ar protokole Nr. 29 esantis parašas yra G. Č. negalima, nes vadovaujantis standartinio tyrimo procedūros aprašymu „Asmens indentifikavimas pagal parašus“ (akredituotas metodas), LTEC parašų kopijos netiriamos. (1 t., b.l. 33-37). Kaip matyti iš ekspertizės, šio netikro dokumento pagaminimui nereikėjo ypatingai specialių priemonių, tam tiko ir galėjo būti naudojamas daugiafunkcinis spalvinis rašalinis aparatas, dirbantis ir kaip kopijavimo aparatas ir kaip spausdintuvas, galintis spausdinti tiek spalviniu, tiek tik juodos spalvos režimu. Iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių viseto darytina pagrįsta išvada, kad vėl gi - niekam kitam, kaip tik V. S. ir A. S. buvo tiesiog gyvybiškai būtinas raštiškas namo gyventojų sutikimas dėl patalpų atidalijimo, šioje klausimo dalyje jie taip pat turėjo aiškiai apibrėžtą motyvą ir tikslą – bet kokia, net ir netikro dokumento, kurio pagaminimui A. S. ir A. S. nereikėjo nei išskirtinių gebėjimų, nei išskirtinių specialių priemonių, pagalba, įteisinti pastato atidalinimą bei rekonstrukciją.

Kaltinamiesiems palankius parodymus davusios I. B. apklausos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vertintinos kritiškai, ir štai dėl ko. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama I. B. nurodė, kad matė, kaip G. Č. perdavė dokumentus A. S., teisme ši liudytoja nurodė, kad G. Č. perdavė dokumentus (net nurodė lapų skaičių bei tai, kad buvo spausdinti) V. S., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žmones susirinkusius matė prie namo kampo, o teisme nurodė, kad matė prie namo įėjimo. Be to, I. B. nurodė, kad ji matė V. S., A. S., G. Č. ir kitus namo gyventojus. Dėl tų pačių aplinkybių V. S. nurodė, kad ji matė G. Č., A. S. ir praeinančią I. B.. O A. S. tuo metu matė – V. S., G. Č., I. B. ir kažkokį elektriką. Taigi, I. B., V. S. ir A. S. parodymai dėl esmini aplinkybių nesutampa. Teisme bei ikiteisminio tyrimo metu I. B. nurodė, kad visiškai nesidomėjo bendrabutyje vykstančiais reikalais dėl atidalinimo ir į susirinkimus nėjo, nes nebuvo bendrijos narė. Vis gi, ji tik vienintelė iš visų byloje apklaustų asmenų nurodė, kad matė 2013 m. rugpjūčio pabaigoje pakabintą skelbimą skelbimų lentoje dėl susirinkimo šaukimo bei skaitė jame išdėstytus klausimus. Ir ne tik skaitė, bet tik ji vienintelė šį skelbimą nusifotografavo bei ikiteisminio tyrimo metu pateikė fotonuotrauką (3 t., b.l. 158-162). Teismas įvertina ir tai, kad šių laikų internetinėje erdvėje itin gausu programų, kuriomis galima redaguoti visus fotonuotraukų duomenis, taip pat atsižvelgia ir į ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto parodymus šiuo klausimu, jog nuotraukų sukūrimo, gavimo laikus galima keisti specialiomis programomis, turint specialių informacinių žinių. Taip pat laikai gali keistis bylą kopijuojant, redaguojant, perkeliant į kitas laikmenas (3 t., b.l. 174-175). Teismui ganėtinai keistai atrodo ir tos aplinkybės, jog liudytoja I. B. su niekuo iš šio namo gyventojų nebendravo, išskyrus V. S., kurią netgi, kaip nurodė I. B., vėliau netikėtai sutiko parduotuvėje ir pasikalbėjo abi, bei A. S.. I. B. nurodė, kad gyveno pas E., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos nemokėjo, o bylos duomenimis, šis butas priklausė E. D. arba Navickienei, kuri gi yra kaltinamojo A. S. sesuo ir būtent pas ją neatlygintinai gyveno paminėta liudytoja (10 t., b.l. 147-175). Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog I. B. parodymai yra melagingi, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, jie skirti iš esmės tik tam, kad nors kas nors patvirtintų kaltinamųjų V. S. ir A. S. teiginius. Nors kaltinamieji V. S. ir A. S. savo kaltę neigė, tačiau tai laikytina tik kaltinamųjų pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai, todėl kaltinamųjų parodymai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat kritiškai vertina ir byloje esančią pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo (bendro naudojimo patalpų ir inžinierinės infrastruktūros) ekspertizę, atliktą eksperto V. M. (6 t., b.l. 25-63). Atkreiptinas dėmesys, jog ši ekspertizė buvo atlikta pačios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, taigi, nėra stebėtina, kad ekspertizė palanki kaltinamiesiems, tačiau nei vienas iš kaltinamųjų, nei jų gynėjai į teisiamąjį posėdį neprašė iškviesti ir apklausti paminėtą dokumentą surašiusio eksperto, kad ir teisme šis patvirtintų savo teiktas išvadas. Pažymėtina ir tai, kad ši ekspertizė yra atlikta nepriklausomo eksperto V. M., atlikdamas šią ekspertizę ekspertas nepasirašė ir nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos CPK 215 straipsnį ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje , 300 straipsnio 3 dalyje, V. S. ir A. S. pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje bei išdėstomomis aplinkybėmis, A. S. ir V. S. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, kurio pagrindu įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą - (duomenys neskelbtini) -osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolą Nr.29, kurį 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, esančiai, adresu Laisvės al. 96, Kaunas, kuri šio netikro dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 5 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr.RPP-21-141105-01077 statinio projektui, ko pasekoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. R., išdavė 2015-03-16 pažymą Nr.70-22-28 apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią pažymą daugiabučių namų bendrijos "(duomenys neskelbtini)" atstovams V. S. ir A. S. 2015-04-24 pateikus Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui, šių dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos administruojamojo namo-bendrabučio 1N4p, unikalus Nr.198-7002-1017, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atidalijo dalį, suformuojant atskirą turtinį vienetą - bendrabutį 3N3p, unikalus Nr.4400-3742-7340, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, tokiu būdu įgijo (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariams ir kitiems bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto 272,67 kv.m. bendrojo naudojimo patalpų, bei tokiu būdu apgaule A. S. ir V. S. savo naudai įgijo minėtus bendrabučio, adresu. (duomenys neskelbtini), Kaunas 272,67 kv.m. bendrojo naudojimo patalpų, 75364,72 eurų vertės.

Dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolas Nr. 29 buvo naudingas ir vienareikšmiai reikalingas vien tik šioje byloje kaltinamiesiems V. S. ir A. S., o šio netikro dokumento pagaminimui nereikėjo specialiųjų žinių ar išskirtinių priemonių, tam pakako spausdintuvo. Netikru dokumentu - (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolu Nr. 29, pasinaudojant tiesioginės asmeninės naudos galėjo gauti tik V. S. ir A. S., todėl darytina pagrįsta išvada, jog V. S. ir A. S., suprato, jog pagamino netikrą dokumentą - (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolą Nr. 29, kurį 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, esančiai adresu, Laisvės al. 96, Kaunas, kuri šio netikro dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 5 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr.RPP-21-141105-01077 statinio projektui, ko pasekoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja L. R., išdavė 2015-03-16 pažymą Nr.70-22-28 apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią pažymą daugiabučių namų bendrijos "(duomenys neskelbtini)" atstovams V. S. ir A. S. 2015-04-24 pateikus Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui, šių dokumentų pagrindu nekilnojamojo turto registre 35-osios butų savininkų bendrijos administruojamojo namo - bendrabučio 1N4p, unikalus Nr.198-7002-1017, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atidalijo dalį. Byloje nėra jokių duomenų manyti, kad atliekant virš paminėtus veiksmus, būtų dalyvavę ne A. S. ir ne V. S., o kiti asmenys. Taigi, abu kaltinamieji bendrais veiksmais veikė tiesiogine tyčia.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Pagal Lietuvos A. T. praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, byloje šie sukčiavimą apibūdinantys požymiai yra nustatyti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. S. ir A. S. veikė tiesiogine tyčia, nes jie sąmoningai norėjo suklaidinti valstybines institucijas, joms pateikdami netikrą dokumentą - (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013-09-12 protokolą Nr. 29, kurio pagrindu vėliau buvo atidalinta dalis pastato į atskirą turtinį vienetą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir to norėjo, tokiu būdu apgaule A. S. ir V. S. savo naudai įgijo minėtus bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas 272,67 kv.m. bendrojo naudojimo patalpų , 75364,72 eurų vertės.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad V. S. ir A. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis) bei įrodytos aukščiau ištirtų įrodymų visuma.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikšti (1 t., b.l. 106-122) ir teisminio metu patikslinti (8 t., b.l. 126-130, 155-176; 9 t.,b.l. 2-23) bei palaikyti šie civiliniai ieškiniai:

1.Nukentėjusiojo J. P. dėl 1317,29 eur turtinės žalos atlyginimo;

2. Nukentėjusios M. V. dėl 1469,36 eur turtinės žalos atlyginimo;

3. Nukentėjusios A. Č. dėl 896,29 eur turtinės žalos atlyginimo;

4.Nukentėjusios D. D. dėl 1375,31 eur turtinės žalos atlyginimo;

5. Nukentėjusios R. Č. dėl 1473,10 eur turtinės žalos atlyginimo;

6. Nukentėjusios M. J. dėl 1038,83 žalos atlyginimo;

7. Nukentėjusios A. A. dėl 1325,17 eur turtinės žalos atlyginimo;

8. Nukentėjusios C. N. dėl 1038,83 turtinės žalos atlyginimo;

9. Nukentėjusios B. R. dėl 1745,34 turtinės žalos atlyginimo;

10. Nukentėjusios V. B. dėl 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

11. Nukentėjusiojo V. O. dėl 1317,29 eur žalos atlyginimo;

12. Nukentėjusios A. R. dėl 1317,29 eur žalos atlyginimo;

13. Nukentėjusiojo M. S. dėl 1386,91 eur turtinės žalos atlyginimo;

14. Nukentėjusios A. M. dėl 897,95 eur turtinės žalos atlyginimo;

15. Nukentėjusiojo D. F. dėl 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

16. Nukentėjusios L. K. dėl 1386,91 turtinės žalos atlyginimo;

17. Nukentėjusios A. B. dėl 1038,83 turtinės žalos atlyginimo;

18. Nukentėjusiojo A. Š. dėl 1038,83 eur turtinės žalos atlyginimo;

19. Nukentėjusios V. M. dėl 1038,83 eur turtinės žalos atlyginimo;

20. Nukentėjusios B. D. dėl 1921,87 eur turtinės žalos atlyginimo;

21. Nukentėjusios G. Č. dėl 1456,93 eur turtinės žalos atlyginimo;

22. Nukentėjusios D. U. dėl 953,06 turtinės žalos atlyginimo;

23. Nukentėjusios D. R. dėl 902, 09 eur turtinės žalos atlyginimo;

24. Nukentėjusiojo S. A. dėl 902,09 eur turtinės žalos atlyginimo;

25. Nukentėjusios S. R. dėl 952,23 eur turtinės žalos atlyginimo;

26. Nukentėjusiojo S. Č. dėl 1507,07 eur turtinės žalos atlyginimo;

27. Nukentėjusios D. M. dėl 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

28. Nukentėjusios V. V. dėl 1317,29 eur žalos atlyginimo;

29. Nukentėjusios J. P. dėl 1251,82 eur turtinės žalos atlyginimo;

30. Nukentėjusiojo E. G. dėl 1309,42 eur turtinės žalos atlyginimo;

31. Nukentėjusiojo N. Š. dėl 1101,40 eur turtinės žalos atlyginimo;

32. Nukentėjusiojo A. A. V. dėl 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

33. Nukentėjusios I. E. dėl 1038,83 eur turtinės žalos atlyginimo.

Visi paminėti nukentėjusieji yra (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariai (8 t., b.l. 131-132), bendroje sumoje civiliniai ieškiniai sudaro 66464,48 eurus.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, gautų iš VĮ Registrų centras (10 t., b.l. 91-101, 1 t., b.l. 56-58), nukentėjusieji turi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur tarp duomenų apie gyvenamąjį plotą, nurodomas ir atitinkamai priklausantis bendro naudojimo patalpų plotas, priskirtinas kiekvienam iš butų. Taip pat, iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad V. S. ir L.L. S. bendras butų su rūsiais plotas sudaro 482,21 kv.m. Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 70-22-28 duomenys rodo (1 t., b.l. 43-54), kad naujai formuojamą turtą sudaro beveik dvigubai didesnė dalis – 754,88 kv.m., taigi, jau aukščiau aptartų kaltinamųjų veiksmų pagrindu, iš (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos narių pasisavinta 272,67 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų, kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 66 464,48 Eur, o (duomenys neskelbtini)-oji butų savininkų bendrija ir jos nariai prarado teisę administruoti bendrabučio bendrojo naudojimo patalpas, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrabučio butų savininkams. Kaip matyti iš civilinių ieškinių ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų, (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariai ne tik prarado bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (272,67 kv.m.), bet ir patyrė ir kasdien patiria nepatogumų negalėdami patekti į bendrijos nariams nuosavybes teise priklausančius butus bei rūsius. Bendrabučio gyventojai, svečiai, specialiųjų tarnybų darbuotojai teisėtai į butus patekti gali vaikščiodami pro atsargines, galinėje namo dalyje esančias duris. Toks patekimas į būstus apsunkina kasdieninį (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos narių, bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkų gyvenimą, suteikia jiems kasdieninių nepatogumų ir papildomų išgyvenimų bei streso, kadangi minėtos durys nėra paradinės, siauros, gyventojai dėl to priversti patirti kasdieninių nepatogumų dėl buitinės technikos, baldų ir kitų didesnės apimties daiktų įnešimo ar išnešimo. Be to, toks patekimas ar išėjimas iš butų sudaro nepatogumų gyventojams ir kviečiant specialiąsias tarnybas – nei priešgaisrinės apsaugos automobiliai nei greitosios medicinos pagalbos automobiliai negali privažiuoti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)lauko durų, apsunkinta galimybė skubios medicininės pagalbos atveju išnešti ar įnešti asmenis su neštuvais, nėra galimybės pro namo lauko duris patekti su invalidų vežimėliais. Neteisėtai atidalijus namą į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariai, bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkai, taip pat patiria nepatogumų praradę galimybę teisėtai patekti ant namo stogo (anga patekti ant stogo liko (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančiame turtiniame vienete), nes prarado galimybes jį prižiūrėti, vykdyti jo remontą, tvirtinti antenas. Be to, neteisėtai atidalijus namą į du atskirus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariai, bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkai, bendrijos pirmininkė ir specialiųjų tarnybų, komunalinių institucijų darbuotojai neturi galimybės teisėtai patekti į rūsį, kuriame yra bendrabučio, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, elektros skydinė, šilumos mazgas, šalto vandens skaitliukai. Dėl šių apribojimų (duomenys neskelbtini)-osios butų savininkų bendrijos nariai, bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini), Kaune butų savininkai patiria kasdieninių nepatogumų, išgyvenimų, jų kasdieninis gyvenimas ir buitis yra apsunkinti. Spręsdamas dėl turtinės žalos, teismas remiasi nuosprendyje išdėstytais argumentais dėl V. S. ir A. S. veiksmų vertinimo ir jų detaliau jau nekartoja. Tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, civiliniuose ieškiniuose nukentėjusiųjų patirta turtinė žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini visiškai ir solidariai priteistini iš šiuo nuosprendžiu nustatytų kaltų asmenų. (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi nukentėjusiuosius atstovavo advokatė, kuri dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose bei teismui teikė procesinius dokumentus, tad pateiktos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir yra solidariai priteistinos iš kaltinamųjų V. S. ir A. S.. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, advokatė J. J. 2018 m. balandžio 12 išrašė sąskaitą 35-tai butų savininkų bendrijai už teisinę pagalbą Nr. JM68 800 eurų sumoje, tačiau visiškai vienodos (sutampa data, numeris, suma, teisinės pagalbos pobūdis) tokios pat sąskaitos yra dvi, tad jos galimai dubliuojasi (8 t., b.l. 82, 9 t., b.l. 13). Pagal mokėjimo nurodymą Nr.113 2018-05-20 35-ta butų savininkų bendrija už teisinę pagalbą pagal paminėtą sąskaitą Nr.JM68 yra pervedusi 400 eurų, bei pagal mokėjimo nurodymą Nr. 195 2019-01-28 35-ta butų savininkų bendrija už teisinę pagalbą pagal sąskaitą Nr.JM68 yra pervedusi 400 eurų (11 t., b.l. 58; 8 t., b.l. 83). Taip pat byloje yra pateikta 2016 m. gruodžio 29 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. JM36 300 eurų sumoje (9 t., b.l. 14). Įvertinus pateiktų dokumentų visumą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos 1100 eur sumoje, kuri 35-osios butų savininkų bendrijos naudai priteistina solidariai iš kaltinamųjų. (7 t. b.l. 162-163; BPK 103 str., 104 str., 106 str.).

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę V. S. ir A. S. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamųjų V. S. ir A. S. padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d., 5 d.), veikos tyčinės, sukelti padariniai. Kaltinamųjų V. S. ir A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina nusikalstamų veikų įvykdymas bendrininkaujant (BK 60 str. 1 d. 1p.).

A. S. teistas ( 6 t., b.l. 141-191; 7t., b. l.1-31), baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 32-35), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (7 t., b. l. 39), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (7 t., b. l. 38), darbingas 35 procentais (7 t., b.l. 42), turi pastovią gyvenamąją vietą.

V. S. teista ( 6t., b. l.141-191), bausta administracine tvarka (6 t., b. l. 134-135), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruota (6 t., b. l. 139), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (6 t., b. l. 138), turi pastovią gyvenamąją vietą.

Įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, V. S. ir A. S. pagal BK 300 str. 3 d. ir BK 182 str. 2 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę parenkant pagal kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis.

BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys leidžia teigti, kad V. S. ir A. S. nėra tiek pavojingi visuomenei, kad būtų būtina juos izoliuoti nuo visuomenės, ir, kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bei įgyvendintas teisingumo principas. Todėl teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius V. S. ir A. S. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas, paskiriant BK 67 str. ,75 str. 2 d. 8 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.

Kaltinamiesiems kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (2 t., b.l. 163, 3 t., 184).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 104 straipsniu, 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

A. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 (trejus) metus laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 67 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. S. pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

V. S. pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 3 (trejus) metus laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 67 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinius ieškinius tenkinti ir solidariai iš V. S. ir A. S. priteisti:

1.Nukentėjusiojo J. P. naudai 1317,29 eur turtinės žalos atlyginimo;

2. Nukentėjusios M. V. naudai 1469,36 eur turtinės žalos atlyginimo;

3. Nukentėjusios A. Č. naudai 896,29 eur turtinės žalos atlyginimo;

4.Nukentėjusios D. D. naudai 1375,31 eur turtinės žalos atlyginimo;

5. Nukentėjusios R. Č. naudai 1473,10 eur turtinės žalos atlyginimo;

6. Nukentėjusios M. J. naudai 1038,83 žalos atlyginimo;

7. Nukentėjusios A. A. naudai 1325,17 eur turtinės žalos atlyginimo;

8. Nukentėjusios C. N. naudai1038,83 turtinės žalos atlyginimo;

9. Nukentėjusios B. R. naudai 1745,34 turtinės žalos atlyginimo;

10. Nukentėjusios V. B. naudai 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

11. Nukentėjusiojo V. O. naudai 1317,29 eur žalos atlyginimo;

12. Nukentėjusios A. R. naudai 1317,29 eur žalos atlyginimo;

13. Nukentėjusiojo M. S. naudai 1386,91 eur turtinės žalos atlyginimo;

14. Nukentėjusios A. M. naudai l 897,95 eur turtinės žalos atlyginimo;

15. Nukentėjusiojo D. F. naudai 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

16. Nukentėjusios L. K. naudai 1386,91 turtinės žalos atlyginimo;

17. Nukentėjusios A. B. naudai 1038,83 turtinės žalos atlyginimo;

18. Nukentėjusiojo A. Š. naudai 1038,83 eur turtinės žalos atlyginimo;

19. Nukentėjusios V. M. naudai 1038,83 eur turtinės žalos atlyginimo;

20. Nukentėjusios B. D. naudai 1921,87 eur turtinės žalos atlyginimo;

21. Nukentėjusios G. Č. naudai 1456,93 eur turtinės žalos atlyginimo;

22. Nukentėjusios D. U. naudai 953,06 turtinės žalos atlyginimo;

23. Nukentėjusios D. R. naudai 902, 09 eur turtinės žalos atlyginimo;

24. Nukentėjusiojo S. A. naudai 902,09 eur turtinės žalos atlyginimo;

25. Nukentėjusios S. R. naudai l 952,23 eur turtinės žalos atlyginimo;

26. Nukentėjusiojo S. Č. naudai 1507,07 eur turtinės žalos atlyginimo;

27. Nukentėjusios D. M. naudai 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

28. Nukentėjusios V. V. naudai 1317,29 eur žalos atlyginimo;

29. Nukentėjusios J. P. naudai 1251,82 eur turtinės žalos atlyginimo;

30. Nukentėjusiojo E. G. naudai 1309,42 eur turtinės žalos atlyginimo;

31. Nukentėjusiojo N. Š. naudai 1101,40 eur turtinės žalos atlyginimo;

32. Nukentėjusiojo A. A. V. naudai 554,01 eur turtinės žalos atlyginimo;

33. Nukentėjusios I. E. naudai 1038,83 eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš V. S. ir A. S. solidariai priteisti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas atstovavimo išlaidas 1100 eurų sumoje 35-osios butų savininkų bendrijos naudai.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

.