- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- 2K-54/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00251-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Jonas Prapiestis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. J., ir D
- Nukentėjusysis
- T. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį dvejiems metams keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš A. J. ir D. B. solidariai priteista: Valstybinei ligonių kasai – 3760,18 Lt žalos atlyginimo, nukentėjusiajam T. S. – 30 466,10 Lt žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau kasacinių skundų dėl jo negauta.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas nuteistojo A. J. apeliacinis skundas. Šiuo nuosprendžiu buvo pakeista Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis dėl D. B., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad veikdamas su D. B., kaip bendrininkai, 2010 m. rugpjūčio 22 d., apie 16 val., įėję į gyvenamą patalpą, esančią Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), nešini medinėmis pliauskomis, iš asmeninių paskatų tyčia A. J. medine pliauska ir ranka sudavus nukentėjusiajam T. S. į galvą ir kitas kūno vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, šiam bandant pabėgti ir D. B. jį sulaikius, sugriebiant už kaklo ir marškinių, A. J. toliau nukentėjusįjį mušė, padarę nukentėjusiajam krūtinės ir pilvo sumušimą, poodines kraujosruvas nugaroje, rankose; dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio blužnies plyšimu, tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, dėl to blužnis buvo pašalinta; tokiais savo bendrais veiksmais jie sunkiai sutrikdė T. S. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus pakeisti, pritaikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam T. S. priteistos neturtinės žalos dydį.
Kasatorius nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis dėl jam paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 ir 6.282 straipsnių nuostatas, taip pabloginant nuteistojo teisinę padėtį.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino žalą. Be to, jis jaunas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta R. N. nurodytų aplinkybių apie T. S. smurto vartojimą prieš ją ir jos mažametę dukterį. Kasatorius gyvena su sunkiai sergančia senyvo amžiaus senele E. G. Š., senelis miręs, dėl paskirtos bausmės nebūtų kam jos prižiūrėti. Nukentėjusiojo sužalojimui, nuo kurio šis jau pasveiko, įtakos turėjo jo paties netinkamas elgesys su R. N.. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, todėl yra visos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę. Taip pat kasatorius mano, kad dėl tų pačių priežasčių yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. A. J. teismo paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per griežta, todėl prieštarauja teisingumo principui bei neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties.
Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis. Nurodoma, kad teismas tik atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, tačiau nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nes neatsižvelgė bei tinkamai neįvertino netinkamo nukentėjusiojo elgesio. Kasatorius nurodo, kad į T. S. namus atėjo tik po to, kai šis panaudojo smurtą prieš savo seserį, jo tuometinę draugę R. N.. Dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio, turėjusio lemiamos reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma turi būti sumažinta.
Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti kasatoriui švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo nėra teisinio pagrindo, nes nėra šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visumos. Vien tai, kad nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai, kad jis gyvena kartu su garbingo amžiaus sergančia močiute, nesuteikia teisės taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę. Taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo, nes jokių išimtinių aplinkybių kasaciniame skunde jis nenurodo ir jos byloje nėra nustatytos. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti jų sprendimus ir švelninti A. J. paskirtą bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi nėra BPK 369 straipsnyje numatyto pagrindo.
Prokurorė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bendrais nuteistųjų veiksmais, pagrįstai civilinį ieškinį atlyginti priteisė solidariai abiem nuteistiesiems. Nors kasatorius ginčija priteistą neturtinės žalos dydį, tačiau jis nėra per didelis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatyta bent viena šio straipsnio 1-6 punktuose numatytų sąlygų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. J. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarė tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. B., įvertino asmenybę apibūdinančius duomenis – A. J. neteistas, nebaustas administracine tvarka, narkologinėje ir psichoneurologinėje įskaitoje neregistruotas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kasatoriaus nurodytas aplinkybes: į tai, kad nuteistasis gyvena su garbingo amžiaus močiute E. G. Š. bei į liudytojos R. N. elgesį – ne visai tinkamą situacijos paaiškinimą (kad brolis T. S. prieš ją naudojo smurtą ir grasino peiliu) kaltininkams, dėl kurio jie, pasiėmę pagalius, nuėjo pas R. N. į namus. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, teismas paskyrė A. J. dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. žymiai mažesnę, nei bausmės, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sankcijos (dešimt metų laisvės atėmimo) vidurkis. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti A. J. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, trūkstant šiame straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų – jis nėra bent iš dalies atlyginęs arba pašalinęs nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vien tai, kad nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai, kad jis gyvena kartu su garbingo amžiaus sergančia senele, deja, nesuteikia teisės nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. J. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, į visas kasatoriaus nurodytas aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad teismo paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta ar neteisinga.
Apeliacinės instancijos teismas pagal A. J. apeliacinio skundo argumentus dar kartą įvertino galimybę šiam nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei motyvuotai paliko nepakeistą A. J. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.
Dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio
Spręsdamas iš nuteistojo A. J. ir jo bendrininko D. B. nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, kaip teigia kasatorius. Nustatydamas, kad dėl sužalojimų T. S. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo nepatogumus, gydėsi ligoninėse, buvo operuotas, jam pašalinta blužnis, dėl likusio rando bus reikalinga plastinė operacija, teismas konstatavo dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos faktą. Tačiau nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, teismas atsižvelgė ir į žalą padariusių asmenų tyčinę kaltę, kaltininkų gana sunkią turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kuriais vadovaudamasis priteisė iš nuteistųjų ne visą nukentėjusiojo prašytą 50 000 Lt sumą, o ją sumažino iki 30 000 Lt ir pagrįstai civilinį ieškinį atlyginti priteisė solidariai abiem nuteistiesiems.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes teismai tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai paskyrė bausmę A. J., todėl keisti jų sprendimus ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.