- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 2-404-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00710-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Monika Benetė (pirm.)
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- P. V.
- Trečiasis asmuo
- SEB bankas
- Advokatai
- Irina Beleškienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. V. 938,31 Eur skolą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų nusprendė, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. (-) V. V. ir P. V. vykdys solidariai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2018 m. gegužės 21 d. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio, atsakovas 2018 m. gegužės 21 d. išsikraustė iš bendro būsto, todėl 2019 m. birželio 5 d. ieškovė padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. kovo 10 d. tiek ieškovė, tiek atsakovas finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui mokėjo solidariai. Šalys AB SEB bankui minėtu laikotarpiu iš viso turėjo sumokėti 3 657,58 Eur, kiekvienas po 1 828,79 Eur. Ieškovė AB SEB bankui sumokėjo 1 813,26 Eur, o atsakovas – 1 844,32 Eur, t. y. atsakovas 15,54 Eur sumokėjo daugiau negu ieškovė. Tačiau nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė praktiškai viena vykdė abiejų šalių solidariąją prievolę kreditoriui AB SEB bankui: ieškovė sumokėjo bankui 2 418,08 Eur sumą, o atsakovas tik 510,38 Eur, tai yra atsakovas 953,85 Eur sumokėjo mažiau nei ieškovė, nors kiekvienas turėjo sumokėti po 1 464,23 Eur. Mano, kad atsakovas sąmoningai nemokėjo prievolės, nors yra darbingo amžiaus, sveikas, o jo gaunamos pajamos siekia du kartus didesnę sumą nei ieškovės. Todėl solidariąją pareigą įvykdžiusi ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolio, t. y. P. V., lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį ir prašo iš atsakovo priteisti 938,31 Eur skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas P. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neginčijo fakto, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra solidari. Tačiau ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą tol, kol ji neįvykdys prievolės visa apimtimi – bankui sumokėdama 67 993,28 Eur. Teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenumato regreso teisės atsiradimo, kol neįvykdyta visa solidarioji prievolė, t. y. regreso teisė į atsakovą atsiras tik ieškovei visiškai įvykdžius neįvykdytą visą prievolę bankui ir tuomet regreso teise galės reikalauti iš atsakovo pusės grąžintos skolos. Šiuo metu ieškovė nėra įvykdžiusi savo dalies prievolės bankui, todėl negali reikalauti iš atsakovo sumokėti skolą. Paaiškino, kad nors teismo sprendimu šalių santuokoje įgytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas tarp šalių buvo padalintas natūra, priteisiant kiekvienam tam tikrą turto dalį, tačiau nuo 2018 m. birželio mėnesio ieškovė naudojasi visu gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, nemokėdama atsakovui nuomos ar kompensacijos už naudojimąsi atsakovo turto dalimi. Toks buvo šalių žodinis susitarimas. Ieškovė per dešimties mėnesių laikotarpį nė karto nepateikė atsakovui pretenzijų ar kitų įrodymų dėl nesumokėtų įmokų, kas reiškia, kad šalys buvo susitariusios dėl atsakovo turto dalies nuomos.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad teismui pripažinus ieškovės reikalavimo pagrįstumą, neprieštarauja jog ieškovės reikalavimas būtų tenkinamas. AB SEB bankas patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas su AB SEB banku 2012 m. gegužės 4 d. sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti kredito sutartį Nr. (-). Po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolės pagal kredito sutartį liko nemodifikuotos, t. y. įsipareigojimai pagal kredito sutartį ir toliau liko solidarūs. AB SEB bankas neprieštaravo ieškovės reikalavimui, kadangi vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Prašė civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydama ir pabrėždama, kad tiek skyrybų metu, tiek ir po teismo sprendimo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, šalių santykiai buvo ir yra įtempti bei konfliktiški, kas konstatuota ir teismo sprendime nutraukti šalių santuoką. Priešingai nei atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį, ieškovė ne kartą ragino atsakovą mokėti būsto paskolą, tačiau atsakovas ignoravo ir piktybiškai paskolos nemokėjo, grįsdamas tuo, kad atsakovas name negyvena, todėl jam paskolos mokėti ir nereikia. Teigė, kad abi šalys nesugeba jokiais klausimais draugiškai susitarti, šalių santykiai įtempti, gyvena nuolatinėje emocinėje įtampoje dėl įvairių konfliktinių situacijų, tarp šalių nėra jokio pasitikėjimo viena kita. Dėl šių priežasčių žodinio susitarimo dėl naudojimosi atsakovo turto dalimi niekaip negalėjo būti ir tikėtina, kad ateityje negalės būti susitarta. Atsakovo išsilavinimo lygis bei teisinės žinios yra pakankamos, kad nemokėdamas kredito įmokų, suprastų prisiimtų prievolių prasmę ir jų pasekmes. Atsakovas sąmoningai ne tik nemoka savo solidarios paskolos dalies, bet į ieškovės kreditinę banko sąskaitą piktybiškai perveda vaikui skirtus išlaikymo pinigus, kurį bankas nuskaito įsiskolinimui padengti. Tokiu būdu teismo priteistas išlaikymas nepilnamečiui šalių vaikui nepasiekia savo tikslų. Ieškovė ne kartą atsakovo prašė vaikui skirtą išlaikymo sumą pervesti į kitą jos banko sąskaitą, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Ieškovė kreipėsi į banką, kad šis grąžintų vaiko išlaikymui skirtus pinigus, tačiau bankas atsisakė grąžinti, motyvuodamas tuo, kad kreditoriniai įsiskolinimai nuo vaiko išlaikymui skirtų pinigų gali būti nuskaitomi. Ieškovė dėl tokios situacijos kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti sprendimo dalį, nurodant, kad atsakovas vaikui skirtus pinigus pervestų į ieškovės nurodytą kitą jos sąskaitą. Tačiau net ir teismui tenkinus ieškovės prašymą, atsakovas ir toliau vaiko išlaikymui skirtus pinigus piktybiškai, net du kartus pervedė į ieškovės kreditinę sąskaitą, iš kurios buvo nuskaitytas įsiskolinimas bankui. Atsakovo teiginiai, kad nebuvo raginamas mokėti paskolos ar kad buvo sudarytas žodinis susitarimas, yra melagingi ir nepagrįsti bei laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir gauti finansinės naudos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovė savivaliauja su jo turto dalimi: pakeitė spyną, signalizacijos kodą, pastatė vaizdo kamerą. Name ieškovė gyvena su jų nepilnamečiu vaiku. Šiuo metu namas yra pardavinėjamas. Jis jokių komunalinių mokesčių už savo turto dalį nemoka, nes ten negyvena. Paminėjo, kad turi naują šeimą, kūdikį, moka nuomos mokestį už naują būstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. V. ir atsakovas P. V. santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) 2012 m. gegužės 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. (-) su AB SEB banku, kredito paskirtis - statyti gyvenamąjį namą, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (-) buvo nutraukta šalių santuoka. Šiuo sprendimu, be kita ko, teismas priteisė ieškovei V. V. 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui P. V. priteisė 45/100 dalis šio gyvenamojo namo, taip pat teismas nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. (-) ieškovė V. V. ir atsakovas P. V. vykdys solidariai (b. l. 75-88). Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą (b. l. 89-98).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iki 2019 m. kovo 10 d. tiek ieškovė, tiek atsakovas finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui mokėjo solidariai, įmokas mokėjo beveik lygiomis dalimis - atsakovas sumokėjo 15,54 Eur daugiau nei atsakovė. Tačiau nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė praktiškai viena vykdė abiejų šalių solidariąją prievolę kreditoriui AB SEB bankui: ieškovė sumokėjo bankui 2 418,08 Eur sumą, o atsakovas tik 510,38 Eur. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina jos pateiktas banko kreditinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios bankas nuskaito kredito įmokas, išrašas (b. l. 72-73), taip pat ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (b. l. 73 (antra pusė)-74). Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad šalys bankui įsiskolino už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., tai leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu bankui mokėtina bendra kredito įmokų suma buvo 2 928,46 Eur.
Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad jo prievolė bankui yra solidari kartu su ieškove, nurodė, kad laiko, jog iš dalies vykdo savo prievolę bankui, pripažino, kad už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. sumokėjo bankui 510,38 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo pusę jos nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. sumokėtų bankui įmokų pagal kredito sutartį, įvertinus (t. y. atėmus) ir atsakovo 15,54 Eur permoką bankui iki 2019 m. kovo 11 d.
Dėl reikalavimo pagrįstumo
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018). CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai susietas visos solidarios prievolės įvykdymas su atsiradimu teisės regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ir iš dalies solidariąją prievolę įvykdęs bendraskolis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kitą bendraskolį, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-58-252/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-232/2019 ir kt. Be to, pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutarties Nr. (-) Bendrosios dalies 4.1. papunktį kreditas turi būti grąžinamas ir palūkanos mokamos dalimis kiekvieną mėnesį nustatytą dieną pagal grafiką. Todėl teismas sprendžia, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovo) to, ką jis įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar/ir kredito) dalies.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje solidarioji sutuoktinių prievolė nepadalinta, ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už visos likusios kredito dalies grąžinimą kredito sutarties sąlygomis. Nors šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo iškelta 2018 m. birželio 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. pagal nustatytą kredito mokėjimo grafiką kiekviena iš šalių savo prievoles bankui vykdė iš savo asmeninių lėšų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė, savo asmeninėmis lėšomis sumokėjusi AB SEB bankui didesnę dalį kredito pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. (-) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti pusę jos sumokėtų kredito įmokų, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, šalių tarpusavio dalys solidariojoje prievolėje šiuo atveju nėra lygios.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ir kt.).
Aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios, kaip kad teigia ieškovė. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukęs šalių santuoką, namą, kuriam statyti paimta paskola mokama po šalių santuokos nutraukimo, padalino nelygiomis dalimis: 55/100 dalis priteisė asmeninėn nuosavybėn ieškovei, o 45/100 – atsakovui. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl šalių dalių solidariojoje prievolėje nustatymo. Teismo sprendimu, kuriuo konkrečiomis skirtingomis dalimis buvo padalintas nekilnojamasis turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad atsakovas, gavęs 45/100 dalis namo, turi pareigą atlyginti atitinkamą dalį, t. y. 45 procentus (o ne pusę), už šį turtą kreditoriui mokamų sumų. Kad būtent taip aiškinamas šalių tarpusavio dalių solidariojoje prievolėje nustatymas, nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018).
Taigi atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. AB SEB bankui turėjo sumokėti 1 317,81 Eur bendrą sumą kredito įmokų, tačiau sumokėjo tik 510,38 Eur, todėl likusi jo nesumokėta kredito įmokų suma už nurodytą laikotarpį yra 807,43 Eur. Jau minėta, kad bylos duomenys patvirtina, kad šalių prievolė bankui aktualiu ginčui laikotarpiui įvykdyta ir ją didesne dalimi įvykdė ieškovė. Todėl ši suma, iš jos atskaičius 15,54 Eur permoką už ankstesnį laikotarpį, priteistina ieškovei, t. y. ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai iš atsakovo priteisiama 791,89 Eur sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.
Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė gyvena jiems abiems priklausančiame name, o jis turi papildomų išlaidų atskiro būsto nuomai, dėl ko ieškovė turėtų viena mokėti kredito įmokas bankui, nėra juridiškai reikšmingos nagrinėjamam ginčui, nes atsakovas nereiškė teismui priešpriešinio reikalavimo priteisti jam iš ieškovės nuomos mokestį ar kompensaciją už tai, kad ieškovė naudojasi ir jo turto dalimi, todėl plačiau dėl šių atsakovo argumentų teismas nepasisako. Be to, aplinkybė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl to, kad ieškovė mokės kredito įmokas bankui, nes gyvena ginčo name, ir neįrodytos, o ieškovė tokį susitarimą kategoriškai neigia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį (b. l. 69). Įvertinęs dalį, kuria ieškinys patenkintas (84 proc.), ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 17,64 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas šioje byloje naudojosi teisine advokato pagalba (b. l. 105). Jis patyrė iš viso 720 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 106-107, 142-143), kurias prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovo atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo viename teismo posėdyje, į kurį atvyko iš kito miesto. Nustatęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šios atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neprotingo dydžio ir turėtų būti mažinamos. Todėl įvertinęs dalį, kuria ieškinys atmestas (16 proc.), vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas atsakovui iš ieškovės priteisia 115,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atlikęs šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 97,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 791,89 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt vienas euras ir 89 eurocentai) skolą, t. y. sumokėtų įmokų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį Nr. (-) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,56 Eur (devyniasdešimt septyni eurai ir 56 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.