Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 58 - 252 - 2016

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00507-2015-7

sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-761-844-2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės R. K. pozicija, jog ieškovas A. K. apeliaciniame skunde nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, tačiau toks netikslumas šiuo atveju nesudaro pagrindo dėl apskritai apeliacinio skundo negalimumo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą yra priėmęs, be to, iš jo turinio akivaizdu, kad apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip neteisingą, panaikinti ir ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

CK 6.9 str. 1 d. nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog iki Visagino miesto apylinkės teismui priimant 2014 m. kovo 21 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismui 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, šalys 2007-06-11 sudarė su trečiuoju asmeniu Kreditavimo sutartį Nr. 07-058652-FA/07-058664-FA dėl 185 000 Lt kredito suteikimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui bei 35 000 Lt kredito buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ yra solidarioji. Taigi nuo Kreditavimo sutarties sudarymo iki šiol šalys yra solidarūs trečiojo asmens bendraskoliai (Sutarties 13.1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4, 5 punktus kreditas turi būti grąžinamas ir palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį pagal kredito grąžinimo grafiką. Todėl CK 6.9 str. 1 d. prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar/ir kredito) dalies. Remiantis nurodytu ir sutinkant su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės normos ginčo klausimu aiškinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendime, atmesdamas A. K. reikalavimą dėl skolos priteisimo už atitinkamais laikotarpiais bankui darytus mokėjimus, nepagrįstai konstatavo, jog pagal CK 6.9 str. 1 d. ieškovas A. K., tik įvykdęs visą prievolę kreditoriui, galės regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės to, ką jis įvykdė.

Atsakovė R. K. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nepagrįstai teigia, kad regreso teise reikalauti to, kas buvo įvykdyta kreditoriui, solidarieji skolininkai įgyja tik po to, kai prievolė kreditoriui bus visiškai įvykdyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Kitas sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusios sutuoktinės, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad, esant bendrai sutuoktinių turtinei prievolei, ji vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), tai šiuo atveju taikant CK 6.9 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda, nepriklausomai nuo to, visas, ar dalis kredito yra apmokėta iš asmeninių kito sutuoktinio lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje solidarioji sutuoktinių prievolė nepadalinta, ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi už visos likusios kredito dalies grąžinimą kredito sutarties sąlygomis. Be to, tiek Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimu, tiek Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, ko neginčija ir šalys, konstatuota, jog šalių santykiai galutinai nutrūko dar 2009 m., kada ieškovas A. K., sutuoktinės R. K. iniciatyva, išsikėlė gyventi į kitą šeimos butą. Tai reiškia, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2015-03-15 pagal nustatytus kredito mokėjimo grafikus kiekviena iš šalių mokėjo iš savo asmeninių lėšų.

Nesutiktina su atsakove, jog ginčo laikotarpiu jos grąžinto kredito dalis yra ne 404,86 Eur, o 656,76 Eur. Visų pirma, atsakovė į jos sumokėtą sumą įtraukia laikotarpius, kurių ieškovas net neskaičiuoja, be to, atsakovo pateiktas paskaičiavimas visiškai atitinka 2015-04-14 AB „Swedbank“ pažymoje Nr. RL-SR/15-1096 detaliai nurodytus R. K. bei A. K. mokėjimus pagal 2007-06-11 Kredito sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2015-03-15 ieškovas sumokėjo 3 057,06 Eur dydžio įmoką, o atsakovė šiuo laikotarpiu bankui sumokėjo 404,86 Eur. Šiuo laikotarpiu bankui, neskaitant priskaičiuotų delspinigių, mokėtina suma viso sudarė 3 422,88 Eur (po 1 711,44 Eur kiekvienam). Kadangi atsakovė 2014-04-15 pavedimu ieškovui grąžino 449,49 Eur (b. l. 71), todėl jos skola A. K. laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2015-03-15 sudaro 876,64 Eur (3 057,06+404,86=3 461,92; 3 461,92/2=1 730,96; 3 057,09-1 730,96=1 326,13; 1 326,13-449,49=876,64).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas A. K., sumokėdamas didesnę dalį kredito pagal 2007-06-11 Kreditavimo sutartį Nr. 07-058652-FA/07-058664-FA laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2015-03-15 AB „Swedbank“, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės R. K. dalies to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, kas sudaro 876,61 Eur (CK 6.9 str. 1 d.), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas teisės normų ginčo klausimu aiškinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus (CK 1.5 str.), laukimas iki sutarties įvykdymo termino 2037 m. pabaigos būtų visiškai nelogiškas ieškovo atžvilgiu.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas (atsakovė) taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad dėl netinkamo nagrinėjamus santykius reguliuojančių materialiosios teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, todėl atmesdamas ieškinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 str. nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 100 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio surašymą, apeliacinės instancijos teisme – 100 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 73-74, 125-126), kurios pagal CPK 98 str. priteistinos iš atsakovės. Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą sudaro 52,60 Eur (26,3x2) (b. l. 75, 127). Ieškovas taip pat turėjo 14,48 Eur išlaidų už banko pažymą (b. l. 72), kurios priteistinos iš atsakovės CPK 88 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,32 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo A. K. ieškinį patenkinti.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 876,61 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 61 euro centą) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 267,08 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 5,32 Eur (penkis eurus ir 32 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Visagino miesto apylinkės teismui.