Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui Modestui Kuodžiui,

trečiajam asmeniui V. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių būstas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. K., E. O. J. dėl nuostolių subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš V. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, taip pat liudytojų E. Č., V. K. ir Ž. M., kurie yra UAB „Mano būstas“ darbuotojai, parodymų matyti, kad avarijos vietos lokalizuoti 2017-07-14 nepavyko, nustatytas 2017-07-18 gausus užliejimas vandeniu. Laikotarpiu nuo 2017-07-14 iki 2017-07-18 UAB „Mano būstas“ darbuotojai buvo iškviesti kelis kartus (el. b. medž. 107-108, 109 l.), avarija lokalizuota ir jos priežastys pašalintos 2017-07-26 (el. b. medž. 101-102, 107-108 l.). Iš pranešimo apie žalą Nr. 237595-0301_2-001 (el. b. medž. 4 l.) matyti, kad apie 2017-07-18 užliejimą vandeniu V. K. pranešė ieškovei 2017-07-24. Iš 2017-07-25 defektinio akto (el. b. medž. 5 l.) matyti, kad yra sulieta 3,78 m² pakabinamų gipso kartono vonios lubų, kurios išbrinkusios, pajuodusios, 31,6 m² vonios kambario sienų (gipso kartonas ir keramikinės plytelės), kurios išbrinkusios, deformuotos, tarpuose nešvarumai, 2,03 m² koridoriaus grindų (laminuotas parketas), kurios iškilusios per sujungimus. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos, patvirtina žalos padarymo faktą, žala užfiksuota fotonuotraukose 2017-07-28 (el. b. medž. 35-69 l.).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktą).

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo Tilžės g. 166, Šiauliuose bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas teikia UAB „Mano būstas“ pagal 2009-08-03 sutartį Nr. AT-S/12/2 (el. b. medž. 72-75 l.). Tačiau šios paslaugos yra teikiamos pagal atsakovės pateiktas paskyras – užduotis (sutarties 1.1., 2.1.1., 2.2.1. p.), taigi UAB „Mano būstas“ savarankiškai veikti neturi teisės, jos atsakomybė yra ribota (sutarties 3.1., 3.2. p.). Be to, atsakovė sutarties 2.1.2. punktu įsipareigojo neleisti remontuoti bei koreguoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų kitiems asmenims, išskyrus UAB „Mano būstas“ darbuotojus. Taigi nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė perdavė UAB „Mano būstas“ pareigą atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Tilžės g. 166, Šiauliuose techninę priežiūrą, tačiau UAB „Mano būstas“ atsakomybė ribota, ši įmonė neveikia savarankiškai, todėl atsakovė laikytina minėto daugiabučio namo valdytoja ir jos atžvilgiu taikytina CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinės atsakomybės rūšis.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią bendrojo naudojimo objektai – tai: pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pastato bendrojo naudojimo objektams yra priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-05-08) (toliau tekste - reglamentas), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 98. p.). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (reglamento VII skyriaus 8.4. p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (reglamento VII skyriaus 86.1. p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (reglamento VII skyriaus 88.1. p., 88.2. p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (reglamento VII skyriaus 89.1., 89.2. p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 92. p.).

Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) (reglamento 6 priedo 1.1.5. p.).

Byloje nėra ginčo, kad draudiminis įvykis įvyko esant nesandariam bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrasis nuotekų vamzdis buvo naujas plastikinis, o virš jo esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki avarijos šalinimo nuotekų vamzdis buvo senas (špižinis). Kaip nurodė liudytojas V. K. plastikinis vamzdis buvo sujungtas su špižiniu vamzdžiu, tarp plastikinio ir špižinio vamzdžio buvo uždėta guminė tarpinė, ant jos perėjimas ir alkūnė, špižinis vamzdis buvo sutvirtintas cementu (el. b. medž. 102 l.), tačiau plastikinis vamzdis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo sutvirtintas jokiais tvirtinimo elementais (laikikliu), todėl nuo svorio galėjo išsinerti per alkūnę. Byloje pateiktos nuotraukos darytos po to, kai buvo sutvarkyta avarijos vieta, taigi jos nepatvirtina liudytojo parodymų. Iš nuotraukų matyti, kad špižinio vamzdžio būklė bloga – jis surūdijęs, aptrupėjęs (el. b. medž. 55, 57, 58, 59 l.). Pažymėtina, kad liudytojas V. K. parodė, jog jis keitė špižinį vamzdį į plastikinį bei pritvirtino vamzdžio laikiklį, tačiau nenurodė, jog atliko kitus darbus, o būtent sujungė išsinėrusį plastikinį vamzdį, esantį bute adresu (duomenys neskelbtini). Taigi liudytojo parodymai nėra nuoseklūs ir logiški, nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pakeisti špižiniai vamzdžiai į plastikinius, nors liudytojo teigimu ne dėl špižinių vamzdžių ar jų sujungimo su plastikiniu vamzdžiu defekto įvyko avarija, kad buvo sujungtas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išsinėręs per alkūnę vamzdis, liudytojas neminėjo, nors, anot jo, būtent išsinėrus vamzdžiui įvyko užliejimas. Tuo tarpu tretysis asmuo V. K. teigė, kad vamzdžio laikiklis buvo iki avarijos ir kad vanduo bėgo iš viršaus, t. y., buto, esančio (duomenys neskelbtini). Užliejimo priežasties neįmanoma nustatyti ir iš antstolio Ričardo Kudrausko 2018-11-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-62, nes antstolis konstatavo aplinkybes po avarijos praėjus 16 mėnesių. Protokole nurodyta, kad vizualiai ant sienos matosi vandens nutekėjimo žymės einančios į sienos apačią nuo vietos, kur vamzdis nuvestas horizontaliai, o aukščiau tokių žymių nematyti (el. b. medž. 155 l.). Tačiau iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 9, Nr. 10 (el. b. medž. 156-158, 160 l.) matyti sienos pažeidimai, einantys į viršų nuo plastikinio vamzdžio išlinkimo, nuotraukose Nr. 3 ir Nr. 5 ir Nr. 6 kairėje vamzdžio matyti ištepta siena (el. b. medž. 157, 158 l.), taip pat nuotraukose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 šalia vamzdžio laikiklio sienoje matyti mėlyno tvirtinimo elemento dalis (el. b. medž. 156, 157, 158 l.). Todėl įvertinus šių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš viršutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl prastos šiame bute buvusių vamzdžių būklės.

Taip pat, nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad atsakovė, būdama paskirta daugiabučio namo Tilžės g. 166 bendrojo naudojimo objektų valdytoju (administratoriumi) nėra atlikusi (organizavusi) nuotekų šalinimo sistemos priežiūros, iki draudiminio įvykio neatliko vamzdynų pralaidumo ir sandarumo tikrinimo. Kaip nurodė liudytojas E. Č. teismo posėdyje, UAB „Mano būstas“ yra namo techninis prižiūrėtojas, tačiau kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. buvo pakeistas senas (špižinis) nuotekų vamzdis į plastikinį, nei UAB „Mano būstas“, nei atsakovės atstovai nežinojo, nors pagal 2009-08-03 sutarties Nr. AT-S/12-2 2.1.2. punktą atsakovė įsipareigojo neleisti kitiems asmenims remontuoti ar koreguoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektus. Taigi atsakovė, neorganizuodama bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio pralaidumo ar sandarumo patikrinimo, nevykdė reglamento 6 priedo 1.1.5. punkte nustatytos pareigos ir tokiu būdu neužtikrino daugiabučio gyvenamojo namo Tilžės g. 166, Šiauliuose inžinerinės sistemos (bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio) tinkamo funkcionavimo, laiku nenustatė bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio defektų, ko pasekoje įvyko draudiminis įvykis. Esant nustatytoms, aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2017-07-18 įvykį ieškovė pagrįstai pripažino draudiminiu ir pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė išmokėjusi trečiajam asmeniui V. K. draudimo išmoką už patirtą žalą. Tarp nurodyto atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tik dėl to, kad atsakovė nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį, esantį Tilžės g. 166, Šiauliuose, nebuvo laiku nustatyti minėto vamzdžio pažeidimai, dėl ko buvo užlietas draudėjo butas ir apgadintos draudėjo buto vonios sienos, lubos bei koridoriaus grindys.

Be to, byloje visiškai įrodyta, kad žala atsirado dėl atsakovės nepakankamo rūpestingumo, nes aukščiau nurodyti teisės aktai įpareigoja atsakovę tinkamai atlikti (organizuoti) namo techninę priežiūrą.

Atsakovė taip pat ginčijo žalos dydžio paskaičiavimą, tačiau iš lokalinės sąmatos (el. b. medž. 9 l.) matyti, kad nors sąmatoje nurodyta papildomų medžiagų vertė (3 %), tačiau jų kaina į bendrą nuostolių sumą neįtraukta. Sąmatoje nėra paskaičiuotos statybvietės išlaidos (9 %) ir pridėtinės vertės mokestis (21 %), priešingai – sąmatos apačioje yra prierašas, padarytas ranka, kad darbai bus atlikti ūkio būdu, taigi pridėtinės vertės mokestis neskaičiuotinas. Be to, įvertinus sąmatoje nurodytus darbus (gipso kartono plokščių keitimas, dažymas, sienų paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis, laminuotų grindų dangų demontavimas ir įrengimas), plotą, kuris atitinka defektiniame akte nurodytą pažeistų paviršių plotą, tai, kad lokalinę sąmatą parengė UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa, teismas sprendžia, kad žalos dydis (2087,00 Eur, išmoka 2057,00 Eur, nes išminusuota 30,00 Eur besąlyginė išskaita) byloje yra visiškai įrodytas.

Taigi byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pagrįstai reikalauja priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovės – turtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į 30,00 Eur besąlyginę išskaitą, yra lygi 2057,00 Eur (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 2057,00 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2057,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė byloje sumokėjo 46,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. medž. 11 l.), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 23,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių būstas“, juridinio asmens kodas 144619514, ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, filialo kodas 302912288, 2057,00 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2057,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių būstas“, juridinio asmens kodas 144619514, valstybei 23,39 Eur (dvidešimt trijų eurų, 39 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.