- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-150-197/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00275-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- A. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. T. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio M. A. teikimas dėl A. T. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo arešto bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalį 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda, pagal BK 201 straipsnio 3 dalį 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. T. paskirta subendrinta bausmė - 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. paskirta galutinė bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai. Taip pat nuspręsta 2014 m. liepos 11 d. paimtus pinigus – 11 175,45 Lt (3 236,63 Eur), 200 Eur, 50 JAV dolerių, 15 latų, 40 svarų ir vieną balto metalo spalvos monetą, saugomus (duomenys neskelbtini) Finansų skyriuje, panaudoti A. T. paskirtos baudos padengimui. A. T. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 3, b. l. 46-48). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis apeliacine ir kasacine tvarka nebuvo skundžiamas, įsiteisėjo 2015 m. kovo 31 d. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. T. per paminėtu nuosprendžiu nustatytą terminą jam paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, 2016 m. gegužės 2 d. antstoliui M. A. buvo išsiųstas vykdomasis raštas dėl 9 495,49 Eur baudos išieškojimo iš nuteistojo (t. 3, b. l. 62, 65).
2. Panevėžio apygardos teisme 2019 m. gegužės 10 d. buvo gautas antstolio M. A. teikimas dėl baudos pakeitimo areštu, kuriuo prašoma A. T. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą 9 495,49 Eur baudą pakeisti arešto bausme. Teikime nurodoma, kad paskirtos baudos nėra galimybės išieškoti, nes A. T. niekur nedirbo ir nedirba, nors ir yra darbingo amžiaus, nesiėmė priemonių baudai sumokėti, turto neturi, turi kitų skolų. A. T. su antstoliu nebendradarbiavo, į elektroninius laiškus neatsakinėjo, nors žadėjo atvykti į antstolio kontorą, tačiau taip ir neatvyko, buvo paskelbta skolininko paieška, susisiekus telefonu, išsakė gana neigiamą nuomonę dėl savanoriško baudos sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi antstolio M. A. teikimas dėl baudos pakeitimo arešto bausme patenkintas. A. T. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta bausmė - 9 495,49 Eur dydžio bauda, pakeista 90 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. T. sulaikymo, vykdant šią nutartį, momento. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistajam A. T. buvo įteiktas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis, 2015 m. kovo 12 d. jis įspėtas dėl paskirtos baudos sumokėjimo per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir tai patvirtinančio dokumento pateikimo teismui, išaiškintos baudos nesumokėjimo laiku pasekmės, pastarasis jokių konkrečių veiksmų nesiėmė, jokios informacijos nei teismui, nei antstoliui neteikė. Nuteistasis A. T. gera valia teismo nuosprendžio nevykdė, per priverstinį baudos išieškojimo laikotarpį nuo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti (2016 m. gegužės 2 d.) iki pat teikimo nagrinėjimo posėdžio – 2019 m. birželio 6 d., nesumokėjo nė vieno euro. Antstolio, siekiant išieškoti baudą, gauta informacija patvirtina, kad A. T., nors yra darbingo amžiaus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, geruoju baudos nemoka, į antstolio raginimus įvykdyti sprendimą nereagavo, į elektroninius laiškus neatsakinėjo, paskambinus telefonu išsakė gana neigiamą nuomonę dėl savanoriško baudos mokėjimo, į antstolio kontorą neatvyko. Nepaisant to, kad nuteistasis oficialiai nedirbo, teikimo nagrinėjimo metu jis pats neneigė turėjęs pajamų - nurodė, kad jo sugyventinė, o jis kaip šeimos narys, jau 15–16 metų dirba pagal verslo liudijimą ir šeima gauna pajamų; be to, jis vien šiais metais iš komercinės žūklės jau uždirbo 3 500 Eur. Pajamas iš žūklės jis gauna grynais, jokių dokumentų neturi ir gaunamų pajamų nedeklaruoja. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog šios nuteistojo nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad jis gavo pajamas, kurių nedeklaravo, tačiau nuosprendžio nevykdė ir vengė savo noru sumokėti bent dalį baudos, o galimybių ją išieškoti nebuvo. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo paaiškinimai apie kitus įsiskolinimus, keturių nepilnamečių vaikų auginimą, apie tai, kad 2017–2018 metais sirgo, negali būti pripažinti pateisinamomis nuosprendžio nevykdymo priežastimis. Juolab, kad jokių objektyvių duomenų apie sveikatos būklę nuteistasis nepateikė. Be kita ko, teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad A. T. turėdamas pajamų vengia mokėti savo noru baudą, LITEKO duomenis, jog kitose bylose A. T. piktybiškai vengė atlikti viešuosius darbus, dėl ko viešieji darbai buvo pakeisti baudomis (administracinių nusižengimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), atmetė nuteistojo prašymą pakeisti baudą viešaisiais darbais.
II. Skundo teisinai argumentai
4. Nuteistasis A. T. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atmesti antstolio M. A. teikimą dėl baudos pakeitimo arešto bausme, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą nutraukti nuo 2019 m. birželio 10 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.
4.1. Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, teisingumo principo įgyvendinimą, neatsižvelgiant į teismų praktiką, todėl yra nepagrįsta ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo kodekso pažeidimus – neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai bei teisingai neįvertino visų antstolio teikimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, visiškai netyrė ir nevertino aplinkybių dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo (BK 96 straipsnis), pažeidė jo teisę į gynybą. Nutartyje išdėstytos išvados dėl antstolio teikimo tenkinimo neatitinka faktinių aplinkybių, yra grindžiamos prielaidomis bei spėjimais, o ne patikimais ir neginčijamais įrodymais.
4.2. Skunde pažymima, kad BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad per nustatytą laiką nuteistasis neturi vengti atlikti jam paskirtos bausmės ir nepadaryti naujos nusikalstamos veikos.
4.3. Nagrinėjamu atveju antstolis su teikimu dėl baudos pakeitimo areštu į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams, o tuo pačiu praėjus ir įstatyme nustatytam 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, nors nustatęs, kad skolininkas neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, privalėjo laiku kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi. Nuteistasis remdamasis teismų nutartyse pateiktais išaiškinimais dėl būtinumo neabejotinai nustatyti baudos nesumokėjimo priežastis (neturi galimybės ar vengia), antstolio pareigos imtis aktyvių veiksmų išieškojimo procese, antstolio komunikacijos su nuteistuoju, nepiktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, teikimo pakeisti baudą kita bausme turinio, nuteistojo (skolininko) finansinės padėties dinamiškumo ir kt. (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. T-13-327/2016, T-321-397/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1S-243-651/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1115-116/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1N-17-396/2015), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodo ir tai, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė nepagrįstai per vangiai ir nesiėmė visų įstatymo jam nustatytų priemonių bei neatliko sąžiningai savo pareigų. Iki antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo ilgas laikas - daugiau nei 3 metai, per kurį antstolis neabejotinai galėjo pasinaudoti eile priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistuoju, tiek tam, kad būtų surinkta būtina informacija apie realią nuteistojo turtinę padėtį.
4.4. Nuteistasis pastebi, kad iš antstolio jokių elektroninių laiškų dėl likusios sumokėti baudos dalies, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis negavo. Antstolis su juo susisiekė tik vienintelį kartą, 2019 m. balandžio mėnesį (šiuo atveju jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui) paskambino telefonu ir pasakė, kad jis kreipsis į teismą dėl baudos pakeitimo į areštą. Šio pokalbio metu jam pasakius, kad neturi realios galimybės sumokėti baudą, pokalbis tuo ir baigėsi. Visa tai, nuteistojo teigimu, rodo, kad tarp antstolio ir jo realios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Tai liudija apie neefektyvų ir tik formalų jam paskirtos baudos išieškojimą.
4.5. Nuteistojo teigimu, jis nevengė sumokėti jam paskirtos baudos, jos pilnai nesumokėjo, nes neturėjo realių galimybių. Jis nedirbantis, turto, kurį galėtų realizuoti ir gautas lėšas panaudoti baudos sumokėjimui, neturi. Augina 4 nepilnamečius vaikus (kartu su juo ir jo drauge/sugyventine gyvenančius F. T., gim. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei su vaikų motina gyvenančius E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini)), nevedęs, gyvena pas savo draugę, kuri jam padeda pragyventi, suteikdama gyvenamąją vietą, maistą ir pan., tačiau savo pajamomis su juo nesidalija. Ji nesutiko duoti pinigų ir baudžiamojoje byloje jam paskirtai baudai sumokėti. Nuteistasis nurodo, jog jo vidutinės pajamos, įskaitant ir draugės teikiamą paramą, sudaro iki 150-200 Eur per mėnesį, kurias jis privalo naudoti ir vaikų išlaikymui bei savo būtiniausių poreikių tenkinimui. Jis bandė gauti paskolą, tačiau jos jokia kredito įstaiga nesuteikė. Byloje nebuvo nustatyta, kad jis būtų atsidaręs naujas banko sąskaitas, būtų gavęs pakankamai lėšų baudai sumokėti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog jis aktyviais veiksmais vengė atlikti bausmę - sumokėti jam prieš daugiau nei 4 metus teismo paskirtą baudą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog jam siunčiami procesiniai dokumentai dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo įteikti.
4.6. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos, ką teismas turi galimybę patikrinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
4.7. Nurodytos aplinkybės, nuteistojo manymu, leidžia konstatuoti, jog antstolis neatliko visų būtinų veiksmų ir nenustatė pakankamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar jis neišgali, ar tiesiog vengia įvykdyti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą (nėra surinka duomenų apie jo galimus aktyvius veiksmus, tyčinį vengimą sumokėti baudą), todėl ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl tariamo jo vengimo sumokėti baudą yra nepagrįstos. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, šiuo atveju turėjo būti taikytas BK 96 straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir paskirtos baudos vykdymo procesas nutrauktas (arba bent jau antstolio teikimas netenkintas). Nuteistasis pažymi, kad asmens nubaudimas turi vykti per protingą laiko tarpą. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties institutu, be kita ko, realizuojami humanizmo, teisingumo principai (tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389/2013). Šio instituto taikymas yra teismo pareiga, o ne teisė.
4.8. Be kita ko, nuteistasis pažymi, kad nagrinėjant antstolio teikimą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Nurodo, jog iš teismo paskambinusi moteris jam pasakė, kad reikia atvykti į teismą ir nurodė datą, tačiau net nepaaiškino, kokiu tikslu jis yra kviečiamas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu jam nebuvo paaiškinta, kad nagrinėjant teikimą, jis turi teisę turėti gynėją. Jo gynėjai advokatei D. G., kuri jį gynė šioje byloje, net nebuvo pranešta apie šį teismo posėdį, į teismo posėdį nebuvo šaukiamas ir joks kitas gynėjas (advokatas). Teismas taip pat nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti jo teisę žinoti apie jam paskirtos bausmės vykdymo metu iškilusius klausimus, jam nebuvo išaiškinta, kad jis turi teisę pateikti teikimui nagrinėti reikšmingus dokumentus, reikšti dėl atitinkamų dokumentų išreikalavimo prašymus, pasikviesti gynėją ir kt. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus, imtis reikiamų priemonių užtikrinti nuteistojo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.
4.9. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 96 straipsnio nuostatas, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis, pasiskolinęs iš savo sugyventinės reikalingą pinigų sumą, paskirtą baudą sumokėjo. Taigi jau įvykdytą bausmę – baudą, keisti areštu taip pat nėra pagrindo, todėl ir dėl nurodytos aplinkybės skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
5. Pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta. Gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. M. atsiliepimas į nuteistojo A. T. skundą.
III. Atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
6. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė D. M. atsiliepime į nuteistojo A. T. skundą nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog nuteistasis jam paskirtą baudą po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėjo, t. y. atliko Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nėra pagrindo jam atlikti ir arešto bausmę.
6.1. Tuo pačiu prokurorė atsiliepime nurodo, kad pagal byloje buvusius duomenis skundžiamos nutarties priėmimo dieną, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, pagrįstai A. T. paminėtu nuosprendžiu paskirtą baudą pakeitė arešto bausme.
6.2. Nuteistajam A. T. savanoriškai baudos nesumokėjus per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2015-03-31, Panevėžio apygardos teismas 2016-05-02 išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolio kontorai, dėl ko antstolis atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Apkaltinamasis nuosprendis buvo vykdomas, todėl pagrindo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį nėra teisinio pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-14 nutartis byloje Nr. 1S-633-468/2015). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis A. T. gera valia teismo nuosprendžio nevykdė, per priverstinį baudos išieškojimo laikotarpį nuo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti 2016-05-02 iki teikimo nagrinėjimo posėdžio 2019-06-06 nesumokėjo nė vieno euro. Teismas padarė teisingą, bylos faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. T. vengė mokėti nuosprendžiu paskirtą baudą: gaudamas pajamas, jų nedeklaravo, vengė su antstoliu bendrauti, jokios informacijos nei teismui, nei antstoliui neteikė. Į antstolio raginimus įvykdyti sprendimą nereagavo, jokių konkrečių veiksmų dėl baudos sumokėjimo nesiėmė, darbo biržoje nesiregistravo, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi.
6.3. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus melus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Esant duomenims, kad nuteistasis A. T. vengė atlikti jam paskirtą bausmę baudą, BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatytos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties nuostatos jam netaikomos. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė ir motyvavo, kodėl nėra pagrindo A. T. baudą pakeisti viešaisiais darbais. Teismo argumentai yra teisėti ir pagrįsti.
6.4. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, teismui žinomas nutarties priėmimo dieną. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis po skundžiamos nutarties baudą sumokėjo – paskirtą bausmę įvykdė, nėra pagrindo jam atlikti ir arešto bausmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo A. T. skundas tenkinamas, tačiau ne skunde nurodomais argumentais dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, o todėl, kad nuosprendžiu paskirta bausmė atlikta.
8. Nuteistasis nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kuria buvo patenkintas antstolio teikimas dėl jam Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo arešto bausme. Mano, jog antstolio teikimas turėjo būti atmestas ir, vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio nuostatomis, jis atleistas nuo paminėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
8.1. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje, 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, bei per šį nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Taigi, iš paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad nuteistajam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
8.2. Bylos duomenimis Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendis, kuriuo A. T. už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirta bauda, įsiteisėjo 2015 m. kovo 31 d. Paminėtu nuosprendžiu paskirtą baudą A. T. buvo įpareigotas savanoriškai sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d.). Sprendžiant iš bylos medžiagos, nuteistajam savanoriškai baudos nesumokėjus (ne tik visos, bet ir jos dalies), byloje buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimo procesas - 2016 m. gegužės 2 d. antstoliui M. A. išsiųstas vykdomasis raštas dėl 9 495,49 Eur dydžio baudos išieškojimo iš A. T. (t. 3, b. l. 62, 65). Nuosprendžio pagrindu 2016 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolis priėmė vykdyti 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu (vykdomosios b. l. 6). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. T. paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės vykdymas buvo pradėtas nepraėjus trejiems metams nuo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.
8.3. Kaip minėta, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimą sąlygoja ir paties nuteistojo veiksmai bausmės vykdymo metu. Byloje nustačius, kad nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, - dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar antstolis atliko vykdymo veiksmus baudai išieškoti, taip pat būtina išsiaiškinti, ar nuteistasis nevengė atlikti jam paskirtos bausmės – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
8.4. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis jau 2016 m. gegužės 5 d. pradėjo atlikti jo kompetencijai priskirtus vykdymo proceso veiksmus. 2016 m. gegužės 6 d. nuteistajam jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu buvo išsiųstas patvarkymas dėl priimto vykdyti vykdomojo dokumento. Priešingai nei nurodoma skunde, nuo priverstinio baudos išieškojimo proceso pradžios iki pat teikimo dėl baudos pakeitimo areštu 2019 m. gegužės 10 d. pateikimo teismui antstolis pakankamai intensyviai ir nuosekliai atliko vykdymo veiksmus dėl baudos išieškojimo – nuteistajam jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė patvarkymus dėl priimto vykdyti vykdomojo dokumento, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, Antstolių informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie A. T. užvestas vykdomąsias bylas; priėmė bei pateikė vykdyti nurodymą dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš nuteistojo turimų banko sąskaitų; grįžtant neįteiktiems nuteistajam siųstiems procesiniams dokumentams, 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko paieškos paskelbimo; kreipėsi į policijos įstaigą dėl informacijos apie 2014 m. liepos 11 d. iš nuteistojo paimtų pinigų panaudojimą baudai padengti pateikimo, į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie policijos įstaigos pervestų piniginių lėšų užskaitymą baudžiamojoje byloje paskirtos baudos padengimui; be to, siekiant nustatyti nuteistojo finansinę padėtį, duomenis apie teistumą, nuo priverstinio vykdymo proceso pradžios iki teikimo teismui pateikimo periodiškai, kartą į mėnesį arba į du mėnesius, teikė užklausas į įvairių institucijų duomenų registrus (Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Socialinės paramos šeimai registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui, Gyventojų registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Juridinių asmenų registrui).
8.5. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bausmės priverstinio vykdymo procese neužfiksuota ilgų, nepateisinamų pertraukų, kai nebuvo atliekami jokie antstolio kompetencijai priskirti priverstinio baudos išieškojimo vykdymo veiksmai, todėl sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė nepagrįstai per vangiai ir nesiėmė įstatymo jam nustatytų priemonių bei neatliko sąžiningai savo pareigų, nėra pagrindo.
8.6. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis skunde bando įtikinti, kad jis nevengė sumokėti jam Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos, tiesiog neturėjo tam galimybių, jam nebuvo žinoma apie vykdomą priverstinį baudos išieškojimo procesą, tačiau bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys tvirtina priešingai.
8.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad po Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio paskelbimo 2015 m. kovo 12 d. A. T. buvo įspėtas, kad jis nuosprendžiu paskirtą baudą savanoriškai turi sumokėti per vienerius metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat nuteistajam buvo išaiškinta, kad nustatytu laiku baudos nesumokėjus, ji bus perduota antstoliams išieškoti priverstinai (t. 3, b. l. 50). Taigi nuteistojo teiginiai, kad jis apie priverstinį baudos išieškojimo procesą nežinojo, neatitinka tikrovės.
8.8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje įtvirtintos skolininko pareigos, tarp jų ir nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, kviečiamam atvykti pas antstolį. Kita vertus, baudžiamosios bylos medžiaga, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. T. ne tik, kad per daugiau kaip keturis metus nuo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpiu, priverstinio baudos išieškojimo laikotarpiu), nesumokėjo nė vieno euro jam paskirtos baudos, bet ir apie negalimumą ar kitokias svarbias priežastis, susijusias su baudos sumokėjimu, neinformavo nei teismo, nei priverstinį baudos išieškojimą vykdžiusio antstolio.
8.9. Nuteistasis tvirtina, kad antstolis su juo dėl baudos išieškojimo nekomunikavo. Tačiau sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, komunikacijos tarp vykdymo proceso dalyvių nebuvo būtent dėl nuteistojo vengimo bendrauti. Vykdomosios bylos medžiaga, antstolio teikime bei nagrinėjant teikimą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis ne kartą nuteistajam jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu išsiuntė vykdymo proceso eigoje priimtus dokumentus, tačiau A. T. pašte per jų saugojimo laikotarpį neatsiėmė. Taip pat antstolis ne kratą vyko pas nuteistąjį į namus, tačiau jo nerado, dėl ko kreipėsi į policijos įstaigą dėl A. T. paieškos paskelbimo. Gavus iš policijos įstaigos A. T. kontaktinius duomenis, antstolis su nuteistuoju bandė susisiekti ir elektroniniu paštu bei telefonu. Nepaisant to, nuteistasis į jam siųstą elektroninį laišką neatsakė, tuo tarpu susisiekus telefonu, išsakė gana neigiamą nuomonę dėl savanoriško baudos sumokėjimo, nors žadėjo atvykti į antstolio kontorą, tačiau taip ir neatvyko. Nors A. T. skunde nurodo, kad jokio iš antstolio siųsto elektroninio laiško negavo, o bendraujant telefonu, nurodė, kad neturi galimybių sumokėti baudą, tačiau netikėti antstolio nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Nėra byloje pirmiau išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų. Priešingai, vykdomojoje byloje yra pridėtas antstolio 2019 m. sausio 3 d. nuteistajam išsiųstas elektroninis laiškas dėl baudos išieškojimo, duomenys apie registruotu paštu siųstus dokumentus (vykdomosios b. l. 6-10, 12-18, 21). Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. T. nesilaikė pareigos būti aktyviu ir domėtis paskirtos bausmės vykdymo eiga.
8.10. Be to, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad A. T. priverstinio baudos išieškojimo proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumokėti bent dalį jam Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos. Nors A. T. nurodo, kad sumokėti baudos neturėjo galimybių, turėjo kitų įsiskolinimų, išlaikė ir išlaiko keturis savo nepilnamečius vaikus, jo pajamos mėnesiui tėra iki 150-200 Eur, tuo tarpu jo sugyventinė su juo nesidalija savo pajamomis, tačiau pastebėtina tai, kad nuteistasis, žinodamas savo pareigą vykdyti paminėtu nuosprendžiu jam paskirtą baudą, po nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsidarbinti (nors iki nuosprendžio priėmimo, nuosprendžio priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini)), neužregistravo net Užimtumo tarnyboje. Be to, iš nuteistojo teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotų paaiškinimų matyti, kad nors jis oficialiai niekur nedirbo, tačiau pajamų gaudavo iš neoficialios veiklos. A. T. teigimu, vien iš komercinės žūklės jis šiais metais uždirbo 3500 Eur, tačiau grynaisiais gautų pinigų nedeklaravo ir nei dalies jų neskyrė aptariamos baudos sumokėjimui. Nors nuteistasis skunde bando pakeisti savo poziciją dėl bendrai su sugyventine iš pagal verslo liudijimą gaunamų pajamų, nurodydamas, kad tai tik sugyventinės pajamos ir ji su juo jomis nesidalija, tačiau pastarasis teikimo nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad nors verslo liudijimas yra išimtas sugyventinės vardu, tačiau jie dirba bendrai ir iš šios veiklos gaunamos pajamos yra visos šeimos. Pastebėtina ir tai, kad teikimo nagrinėjimo metu nuteistojo pasiteiravus apie jo gautas pajamas 2016-2017 metais, pastarasis neneigė jas gavęs, tačiau nurodė, kad neprisimena, kiek uždirbo (t. 3, b.l. 83-84).
8.11. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo faktiniais bylos duomenimis pagrįstai išvadai, kad A. T. vengė sumokėti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą 9 495,49 Eur baudą arba dalį jos, o galimybių ją išieškoti, nesant oficialių pajamų bei nuteistojo vardu registruoto turto, nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių pagal buvusius byloje faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – tenkinti antstolio teikimą ir nuosprendžiu paskirtą baudą pakeisti areštu, o tuo pačiu atmesti nuteistojo prašymą paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.
8.12. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad nėra pagrindo pripažinti, pirmosios instancijos teismą padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su nuteistojo teise į gynybą, kurie sutrukdė byloje priimti teisingą teismo sprendimą. Iš tikrųjų apygardos teismas apie teikimo nagrinėjimą nepranešė nuteistojo gynėjui, teikimo nagrinėjimo metu neišaiškino teisės turėti gynėją, pateikti su teikimo nagrinėjimu susijusius duomenis. Nepaisant to, pačiam nuteistajam apie teikimo nagrinėjimą buvo pranešta, jis jo nagrinėjime dalyvavo ir turėjo teisę pasisakyti dėl teikime nurodytų aplinkybių, ką ir padarė. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis buvo teisiamas ne vieną kartą, todėl jam baudžiamojo proceso nuostatos, susijusios su teise turėti gynėją, teikti įrodymus, buvo žinomos iš ankstesnių procesų. Taigi, jis ne tik galėjo pasikviesti savo pasirinktą gynėją, bet ir prašyti teismo paskirti jam gynėją, suteikti laiko susirasti gynėją, tačiau tokių prašymų nepateikė. Svarbu pastebėti ir tai, kad nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista, neišaiškinant jam apie galimybę teikti teismui su teikimo nagrinėjimu susijusius duomenis, tačiau kartu su skundu nepateikė jokių papildomų duomenų, paneigiančių byloje esančius duomenis.
8.13. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad skundo nagrinėjimo dieną situacija yra pasikeitusi, nuteistasis A. T. 2019 m. birželio 14 d. sumokėjo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jam paskirtą 9 495,49 Eur baudą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis ji yra įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nuteistąjį pasiųsti atlikti dar ir arešto bausmę, nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – antstolio M. A. teikimą dėl A. T. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos 9 495,49 Eur dydžio baudos pakeitimo arešto bausme atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.