Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kuris šiuo metu yra pilnametis. Į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi dar 2009 metais, nes atsakovas smurtavo, girtavo, buvo sudarytos nežmoniškos gyvenimo sąlygos jai ir jų nepilnamečiam vaikui. Visgi ieškovė patikėjo atsakovo pažadais pasikeisti ir nutraukė skyrybų procesą. Tačiau atsakovas ir toliau vartojo alkoholį, smurtavo ieškovės atžvilgiu. Atsakovo nederamas elgesys yra tęstinio pobūdžio. Smurtą iš atsakovo ieškovė patirdavo beveik kiekvieną dieną. 2017 m. spalio 18 d. atsakovas nuteistas už šalių sūnaus smaugimą, 2019 m. liepos 31 d. – už tai, kad pripurškė ieškovei į akis dujų, tokiu būdu sukeldamas 1 laipsnio nudegimą. Ieškovė susirgo sunkia (duomenys neskelbtini) liga, kurios priežastimi iš dalies buvo ir nuolatinis atsakovo smurtas jo atžvilgiu, jo alkoholio vartojimas, nevaldomas elgesys. Susirgusi ieškovė iš atsakovo sulaukė patyčių. Ieškovei yra nustatytas neįgalumas, jos savijauta yra labai bloga, ji nuolat jaučia silpnumą, nuovargį. Po chemoterapijos jai lūžta kaulai. 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovei paskirta netekto darbingumo pensija, kuri sudarė 178,51 Eur. Jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 350 Eur per mėnesį. Atsakovas santuokos metu nedirbo, buvo išlaikomas iš šeimos verslo - kavinės veiklos pajamų, nors kavinės veikla visuomet rūpinosi ieškovė. Nuo 2003 m. lapkričio 20 d. ji yra įmonės direktorė. Atsakovo atveždavo ir iškraudavo prekes. Net ir šiuo metu, ieškovė, turėdama negalią, dirba šeimos kavinėje. Šalių šeima yra faktiškai iširusi, kadangi daugelį metų šalys nevedė bendro ūkio, bendrai netvarkė šeimos biudžeto. Dėl aukščiau minėto atsakovo netinkamo, smurtinio elgesio ieškovės atžvilgiu, depresijos, ji prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Santuokos metu šalys įgijo bendro turto už 123 188 Eur: butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina - 110 000 Eur; 1242/317866 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina - 2 125 Eur; 3543/317868 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina - 6 063 Eur; automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina - 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina - 1 000 Eur, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina - 1 000 Eur; individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė – 2000 Eur. Negyvenamoji patalpa - baras, esantis (duomenys neskelbtini), yra pasidalinta po ½ dalį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas iki santuokos sudarymo. Santuokos metu šis butas nebuvo pagerintas sutuoktinių lėšomis, todėl į dalintino turto balansą neįtraukiamas. Ieškovė sutinka išmokėti atsakovui piniginę 55 000 Eur kompensaciją už jam priklausančią buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas ieškovės vardu, tačiau faktiškai yra sūnaus. Ieškovė prašo priteisti jai didesnę automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi joje yra statomas ir sūnaus automobilis. Butas (duomenys neskelbtini), yra pirktas pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. su AB SEB banku sudarytą būsto paskolos kreditavimo sutartį. Įsipareigojimus ieškovė visuomet vykdė viena. Nutraukus santuoką prievolė prieš banką turėtų likti solidari, tačiau sutuoktinių tarpusavio santykyje prievolę prisiima vykdyti ieškovė. Kredito likutis su palūkanomis šiuo metu yra 48 700 Eur, todėl atsakovui priteistina iš ieškovės piniginė kompensacija už jo turto dalį turi būti mažinama atsakovui tenkančios paskolos suma - 24 350 Eur suma. Negyvenamųjų patalpų - stovėjimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), dalintinų nutraukiant santuoką, bendra vidutinė rinkos vertė yra 8 188 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui priteistina 2 125 Eur vertės automobilių stovėjimo aikštelė, todėl jam išmokėtina 1969 Eur piniginė kompensacija. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui iš viso 34 119 Eur kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. Ieškovė už kompensaciją gali perleisti atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nesutikus priimti šį butą natūrą, ieškovė jį parduotų ir tokiu būdu galėtų išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimai atsakovui buvo įteikiami asmeniškai, tačiau jis į teismo posėdžius neatvykdavo, apie neatvykimo priežastis neinformuodavo. Teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje pripažino atsakovo dalyvavimą būtinu, tačiau į 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, neprašė teismo posėdžio atidėti. 2020-10-05 nutartimi teismas nutarė atsakovą į teismo posėdį atvesdinti (CPK 388 straipsnio 3 dalis). Nors šaukimas į teismo posėdį atsakovui neįteiktas, pažymėtina, kad, remiantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Atsakovas buvo asmeniškai informuotas apie ankstesnius teismo posėdžius.

CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenis apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o nesilaikant šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Todėl teismo šaukimas, išsiųstas atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jam iki tol buvo asmeniškai įteikiami procesiniai dokumentai, laikomas įteiktu. Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Atsakovas šių pareigų nevykdė, teismo procesą ignoravo.

2020-10-13 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad vykdant nutartį dėl atsakovo atvesdinimo, su juo susisiekta telefonu, jis dėl atvesdinimo pasipiktino, keikėsi necenzūriniais žodžiais tiek policijos, tiek teismo atžvilgiu, nurodė, kad nesiruošė ir nesiruošia niekur vykti, padėjo ragelį. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad, nors teismas ėmėsi visų priemonių, užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje nebuvo galimybių.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyventojų registro duomenimis, sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad jų sūnus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka iširo dar 2010 metais. Tuomet ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir nors, atsakovui užsikodavus nuo alkoholio vartojimo, ieškinį atsiėmė, tačiau jam ir toliau vartojant alkoholį šalys ėmė gyventi atskirai, o santuoka iširo galutinai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, kitokių santuokos iširimo aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės – alkoholio vartojimo, naudoto jos ir sūnaus atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, į bylą pateiktais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-24 ir 2009-12-18 nutarimais nustatyta, kad atsakovas dar iki santuokos iširimo, būdamas neblaivus, keldavo konfliktus šeimoje, buvo baustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Byloje esančios VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizės duomenimis, atsakovas 2016-07-04 – 2016-07-10 buvo gydomas šioje įstaigoje, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ mokėjimo už 2016-12-18 apnakvindinimo paslaugą ir krizių įveikimo pagalbą apsvaigusiems priminimas. Administracinių nusižengimų registro išrašo, 2016-12-28 administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, 2016-01-28, 2017-01-19 atsakovas baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis 2017-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). Remiantis į bylą pateiktu 2017-10-18 teismo baudžiamuoju įsakymu, atsakovas nuteistas už tai, kad smurtavo tuo metu dar nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. 2019-09-26 baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą.

Remiantis nurodytų įrodymų visuma daroma išvada, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, tiek iki jos iširimo, tiek jai iširus, piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai elgėsi šeimos narių atžvilgiu, kas iš esmės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių aplinkybių nenustatyta. Ieškovė pateikė 2010-02-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl ieškinio atsiėmimo, iš kurios matyti, kad prašyme dėl ieškinio atsiėmimo buvo nurodžiusi, jog atsakovas užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, pradėjo rūpintis šeima, nori taikytis, kas rodo, jog ieškovė, atsiimdama ieškinį siekė išsaugoti šeimą, tačiau atsakovui vėl pradėjus vartoti alkoholį, ką patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai, šeima iširo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir kitokių aplinkybių nenurodė bei neįrodė, teismas tenkina ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą, nurodė, kad santuokos metu, nuo 2009 m., patyrė kasdienį, tęstinį atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, už kurį šis buvo nuteistas, žiaurų elgesį, didelius dvasinius išgyvenimus, susirgo onkologine liga, depresija. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad depresija jai nebuvo diagnozuota, tačiau jautė jos požymius.

Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Ieškovė neturtinės žalos įrodymų neteikė, tačiau rėmėsi tuo, kad patyrė atsakovo fizinį smurtą, susirgo onkologine liga, tapo neįgalia. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas buvo nuteistas už smurtą ieškovės atžvilgiu, apie ieškovės neįgalumą. Įvertinus ilgą šalių santuokos trukmę iki jos iširimo (15 metų), tai, kad atsakovas neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties, tačiau pati ieškovė nurodė, kad jo turtinė padėtis prasta, įmonė, kurios savininku yra ir kurioje dirba atsakovas, negeneruoja didelių pajamų, tačiau atsakovas turi turto (priklausančio šalims tiek bendrosios jungtinės, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.

Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl ieškovės reikalavimo palikti jai santuokinę pavardę, todėl ieškovės prašymas tenkinama, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – S.. Atsakovui paliekama jo pavardė – S..

Ieškovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo, tačiau 2020-07-30 teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė, teismas atsisakymą priėmė, bylą šioje dalyje nutraukė. Atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nereiškė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaikymas šalims vienai iš kitos, nutraukiant santuoką, nepriteistinas.

Dėl turto padalinimo.

VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo 1993-03-31 įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šis turtas, ieškovės atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas reikalavimo dėl jo pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalinamas ir lieka ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovo vardu registruoto asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio turto nėra.

Santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo negyvenamąją patalpą – barą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas šalims priklauso ne bendrosios jungtinės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise, sutuoktinių dalys turte yra nustatytos (po ½), reikalavimų dėl jo padalinimo nepareikšta, teismas, atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, sprendimu jo nedalina. Nutraukus santuoką kiekvienai šaliai lieka po ½ dalį šio turto.

Nekilnojamojo turto registre šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 1242/317866 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Dar 3543/317866 dalis šios automobilių aikštelės registruota ieškovės vardu, tačiau įgyta šalims gyvenant santuokoje, 2005-08-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikomas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

VĮ Regitra duomenimis, šalys, gyvendamos santuokoje taip pat įgijo ir ieškovės vardu registravo tris automobilius: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2001-01-26 jis registruotas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku. Nurodyti automobiliai, įmonė įgyti šalių santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir dalintini santuokos nutraukimo byloje.

Ieškovė prašo padalinti bendrą jungtinę nuosavybę, priteisiant jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), 3543/317868 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei individualią įmonę, atsakovui priteisti 1242/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės atsakovui 34119 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį ir įpareigoti asmeniškai vykdyti prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, paliekant šalis solidariai atsakingas prieš kreditorių.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Ieškovė prašo priteisti jai automobilius (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, ir (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, o atsakovui – automobilį (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės.

Kadangi transporto priemonė yra nedalus daiktas ir turi būti padalinta priteisiant vienai iš šalių, kitai šaliai priteisiant ½ turto vertės kompensaciją (pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. numatyto sutuoktinių turto lygių dalių principo nenustatyta, tokio reikalavimo nepareikšta). Nors ieškovė nedetalizavo kodėl prašo padalinti transporto priemones jos nurodytu būdu, nurodė tik tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) realiai priklauso šalių sūnui, tik registruotas jos vardu, nepateikė automobilių vertės įrodymų, pažymėtina, kad atsakovas neginčijo nei nurodytų verčių, nei turto padalinimo būdo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių automobiliai turėtų būti dalinami kitaip, buvo pasyvus procese.

Esant nurodytoms aplinkybėms, transporto priemonės dalinamos ieškovės prašomu būdu, priteisiant jai automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai kad bendra automobiliu vertė sudaro 3000 Eur, kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 1500 Eur. Ieškovei priteisiant du automobilius, bendros 2000 Eur vertės, atsakovui – 1000 Eur vertės automobilį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 500 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Šalys santuokoje įgijo 3543/317868 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 1242/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, visos automobilių stovėjimo aikštelės vertė – 544000 Eur, taigi 3543/317868 dalies vertė – 6063,50 Eur, 1242/317866 dalies vertė – 2125,57 Eur. Ieškovė prašo priteisti jai didesniąją dalį automobilių stovėjimo aikštelės, sutinka išmokėti atsakovui 1969 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas prieštaravimų dėl tokio turto padalinimo nepareiškė, todėl turtas dalinamas ieškovės prašomu būdu. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius (nustatyta, kad atsakovas smurtauja ieškovės atžvilgiu, į bylą pateiktų pranešimų policijai duomenimis, dėl tarp šalių kylančių konfliktų kviečiama policija), tikslinga nurodytą turtą padalinti tokiu būdu, kad šalims, nutraukus santuoką, priklausytų atskiri turto objektai. Tokiu būdu būtų išvengta tarp šalių dėl šio turto naudojimo galinčių kilti konfliktų, be to, kiekvienai šaliai valdant atskirus nekilnojamojo turto objektus, jais būtų paprasčiau disponuoti, turtas būtų labiau likvidus, kas, teismo vertinimu, labiau atitiktų ir paties atsakovo interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad bendra šalims priklausančių automobilių stovėjimo aikštelės dalių vertė yra 8189,07 Eur, kiekvienai šaliai turėtų tekti šio turto už 4094,54 Eur. Ieškovei jos prašymu, atsakovui nepareiškus reikalavimų priteisiant didesnę - 6063,50 Eur vertės automobilių stovėjimo aikštelės dalį, o atsakovui – 2125,57 Eur vertės dalį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1968,96 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Juridinių asmenų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2001-01-26 registruotas (duomenys neskelbtini) individualios įmonės vadovu, savininku. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). Kadangi įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2001-01-26, t.y. šalims esant santuokoje, ji šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Kad įmonė yra bendras šalių verslas, atsakovas patvirtino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2017-04-21 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16136-17 duomenys). Remiantis į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) individualios įmonės pažyma, ieškovė nuo 2003-11-20 dirba šios įmonės direktore.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti įmonę jai. Ieškovės teigimu, atsakovas yra tik formalus įmonės vadovas, savininkas, prisideda prie jos veiklos tik išnešdamas šiukšles ir atveždamas prekes. Jos teigimu, realiai įmonės veikla užsiima ieškovė, kuri įmonės vardu sudarinėja sutartis, priiminėja darbus, darbuotojus, tvarko mokesčių klausimus. Ieškovė pateikė į bylą jos pasirašytas įmonės sudarytas sutartis, priėmimo –perdavimo aktą, jai adresuotą darbuotojos prašymą, patvirtinančius, kad ieškovė veikia kaip įmonės direktorė, vykdo direktoriui priskirtinas funkcijas, sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus. Ieškovės vertinimu, atsakovas pats šios veiklos vykdyti nesugebėtų, be to, jis neblaivus lankosi įmonei priklausančioje kavinėje, konfliktuoja su klientais ir personalu, tokiu būdu trukdydamas įmonės veiklą. Į bylą pateikti Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato duomenys apie šalių konfliktą, kilusį dėl bendro verslo, dėl kurio buvo kviečiama policija.

Ieškovė prašo priteisti jai visą butą, priteisiant atsakovui pusės jo vertės kompensaciją, tačiau įvertinant tai, kad butas yra įgytas pasinaudojant banko kreditu ir įkeistas hipoteka, ieškovė prašo įpareigoti ją mokėti kredito įmokas bankui ir atitinkamai mažinti iš jos atsakovui priteistiną kompensaciją.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad prievolė kreditoriui – trečiajam asmeniui AB SEB bankas – yra solidari šalių prievolė, įpareigoti ją asmeniškai mokėti įmokas kreditoriui. Atsakovas prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kredito sutartį sudarė abi šalys ir įsipareigojo solidariai ją vykdyti, jos pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos poreikių tenkinimui.