- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1218-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11535-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. J. prašydama priteisti iš atsakovo 236,03 Eur skolą, 212,42 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 236,03 Eur skolą, 21,24 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (257,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitos ieškinio dalies netenkino.
3. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku ji nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, darytina išvada, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
4. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko – 2020 m. sausio 7 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020465 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Xiaomi-Mi 9T6/ 128 GB, Dual-2341729YA00969 (toliau – ir Daiktas) 13 mėnesių terminui, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2020 m. spalio 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudaryta Sutartis nutraukta. Pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo Daikto, todėl 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, iš jų ir atsakovą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.
5. Teismas atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – Sutarties ir turto perdavimo –priėmimo akto, pretenzijos, Reikalavimo perleidimo sutarties, 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 236,03 Eur skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).
6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Sutartimi šalys susitarė, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovė už 236,03 Eur skolą apskaičiavo 212,42 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartį sudarė prisijungimo būdu, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (212,42 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (236,03 Eur), todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini. Nuspręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ) nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažino iki 21,24 Eur (236,03 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) (CK 6.71 straipsnis).
7. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 257,27 Eur (236,03 Eur skolos ir 21,24 Eur delspinigių) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Taip pat teismas nurodė, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 57,37 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 136 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 78,02 Eur (136 × 0,5737) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam įteiktinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 212,42 Eur delspinigių ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, jog šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią Sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Daiktą už 1 Eur. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ, bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Sutiktina, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu Daiktu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 212,42 Eur iki 21,24 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškove, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, iš jų ir Sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų ieškovės anksčiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis šia pozicija bei nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikiant apeliacinį skundą buvo sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. 2 K?-80-658/2021, atsižvelgiant į apygardų teismų civilinių bylų skyrių teisėjų darbo krūvį ir civilinių bylų nagrinėjimo tendencijas apygardų teismuose, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1907-XX/2021 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-1208-524/2021. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 11 punkte atkreiptas dėmesys, kad Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apygardų teismų teisėjų paskyrimas nagrinėti Kauno ir Vilniaus apygardų teismų kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Kauno ar Vilniaus apygardų teismų priskirtas bylas, veiks atitinkamai Kauno ar Vilniaus apygardų teismų vardu (CPK 62¹ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nutartis priimtina Kauno apygardos teismo vardu.
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinys atsakovui M. J. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 236,03 Eur skolą, 21,24 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (257,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitos ieškinio dalies netenkino.
17. Ieškovė nesutinka su sprendimu už akių dėl delspinigių ir dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįvertino visų su ieškovės ir atsakovo elgesiu susijusių aplinkybių ir nepagrįstai netenkinęs materialinio reikalavimo nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atsisakyta iš atsakovo ieškovei priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis sumažindamas sutartines netesybas.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko – 2020 m. sausio 7 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020465, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Xiaomi-Mi 9T6/ 128 GB, Dual-2341729YA00969 13 mėnesių terminui, ir pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
20. 2020 m. spalio 19 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudaryta Sutartis nutraukta.
21. Pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo Daikto, todėl 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, iš jų ir atsakovą.
22. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą.
Dėl šalių santykių kvalifikavimo ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo taikymo
23. Šalių išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020465 nuo 2020 m. spalio 19 d. buvo vienašališkai nutraukta, nes atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis nutraukta atsakovui nevykdant įsipareigojimų, skolos faktas dėl 236,03 Eur nėra nuginčytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).
24. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
25. CK 6.503 straipsnyje numatyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma).
26. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad išperkamosios nuomos sutarčiai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 13 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) ir nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
28. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas sutarties dalyku naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi, tačiau atsikertant į šį apeliacinio skundo argumentą konstatuotina, kad atsakovas šalių sutartimi išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną – savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o paslaugas sutartimi teikė verslininkas, todėl pagal šios nutarties 26–27 punktuose nurodytą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo.
29. CK 6.228-1 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sumažindamas pagal 2020 m. sausio 7 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, kuri yra vartojimo sutartis, mokėtinų delspinigių dydį nuo 0,5 iki 0,05 procentų dydžio vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normomis.
30. Apeliantė įrodinėja, jog aplinkybė, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi, todėl joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos ( toliau –VKĮ ).
31. Pripažintina, kad pagrįstai apeliantė teigia, jog VKĮ įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Be to, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).
32. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.
33. Nagrinėjamu atveju pagal 2020 m. sausio 7 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygas už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.
34. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 išaiškino, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymų numatytas netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).
36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuoti už 180 kalendorinių dienų, iš viso 21,24 Eur.
37. Apeliantė įrodinėja, jog teismas iki neprotingo dydžio sumažino delspinigių dydį, argumentuoja tuo, jog pasirinkdama sudaryti sutartį atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, kartu ir su sutartyje numatyta (0,5 procentų dydžio) delspinigių norma.
38. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
39. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 21,24 Eur) yra teisiškai pagrįstas, nes apeliantė, 2020 m. lapkričio 12 d. perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ sutartimi Nr. RP2020-11/01 ir nuo pradžių žinojusi 2020 m. sausio 7 d. sutarties vykdymo aplinkybes (atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 12 d.), prisiėmė skolos išsiieškojimo riziką iš vartotojo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nesumokėjo 236,03 Eur dydžio nuomos įmokų, o apeliantės prašomi priteisti apeliacinės instancijos teisme delspinigiai yra 212,42 Eur dydžio, kuris iš esmės yra tolygus pagrindinės skolos dydžiui, ir toks netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose nelaikytinas teisingu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, neįrodinėjama, jog jis sąmoningai piktnaudžiauja sutartiniais santykiais, nemokėdamas skolos. Įgyta prekė – telefonas – skirta vartojimo poreikiams užtikrinti, todėl priteisti apeliantės nurodomos delspinigių sumos, lygios pagrindinės skolos dydžiui, nėra teisinio pagrindo.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
42. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.