Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1208-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-20
Bylos Nr.: e2A-1208-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00322-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: G. R.

Kategorijos

2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-1208-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00322-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašydamas panaikinti Inspekcijos 2020 m. gegužės 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-476 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 0,8713 ha kitos paskirties 0,8713 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-915-(14.4.110) žemės sklype patikslinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona – vietoj 8 719 kv. m buvo registruota 351 kv. m zona, t. y. 10 m nuo kranto linijos. Ieškovas pradėjo pirties (be rūsio) su priblokuota terasa (bendras plotas iki 25 kv. m), t. y. I grupės nesudėtingo statinio, statybą. 2020 m. kovo 2 d. ieškovas kreipėsi su deklaracija apie statinio statybos užbaigimą dėl statinio užregistravimo. Ieškovui 2020 m. gegužės 6 d. raštu buvo pateiktas Inspekcijos 2020 m. gegužės 5 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-476, kuriame nurodyta nugriauti statomą pirtį (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vienintelis pagrindas, kuris nurodomas, kad statyba buvo vykdoma pakrantės apsaugos juostoje. Tačiau toks teiginys neatitinka esamos situacijos ir sklypui taikomų bei teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų apribojimų. Visiškai nesuprantama, kaip Privalomajame nurodyme buvo apskaičiuotas pakrantės apsaugos juostos plotis apie 11,50 m. Jokie teisės aktai tokio pločio nenumato. Be to, gavus Privalomąjį nurodymą buvo kreiptasi į atitinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie nustatė, kad ginčo statinys yra 10,68 m ir 10,33 m nuo kranto linijos (ilgis matuotas iki terasos) bei 12,31 m ir 10,38 m nuo sklypo ribos, t. y. nepatenka į 10 m pakrantės apsaugos juostos plotą. Ieškovas pateikė atsakovei aiškius duomenis, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruoti duomenys apie paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zoną – 351 kv. m, t. y. 10 m nuo kranto linijos. Atsakovė neturėjo pagrindo nuspręsti, kad toks statinys negali stovėti ginčo žemės sklype. Be to, Privalomajame nurodyme nenurodyta galimybė pašalinti trūkumus. Ieškovas nepažeidė nei gretimų savininkų interesų, nei įstatymų saugomų interesų, todėl Privalomasis nurodymas negali būti paliktas galioti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas ieškovo žemės sklypo detalusis sklypo planas, pagal kurio sprendinius žemės sklype buvo galima statyba tik 100 m atstumu nuo ežero kranto linijos. Taigi statytojas, statydamas pirtį (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 12 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4, 17 straipsnių reikalavimus, minėto detaliojo plano 2 skirsnio, 3.1 skirsnio reikalavimus. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog ginčijamas privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tuo tarpu Inspekcijos nurodyti argumentai ir teisės aktų nuostatos patvirtina, jog ginčijamas Inspekcijos privalomasis nurodymas yra priimtas vykdant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jame yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas bei nurodyta privalomojo nurodymo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-476 ir priteisti ieškovui G. R. iš atsakovės 5 263,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė atsakovei aiškius duomenis, kad ieškovo žemės sklype Nekilnojamojo turto registre yra registruoti duomenys apie paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zoną – 351 kv. m, t. y. 10 m nuo kranto linijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.1 punktas numato, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje), kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas iki 5° – 5 m; o Aprašo 5.3 punktas numato, kad prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių – du kartus didesniu atstumu nei nurodyta 5.1–5.2 punktuose. Atitinkamai ieškovo žemės sklype ir yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-915-(14.4.110) nustatyta 10 m paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona. Dėl tokios zonos buvo gautas ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos pritarimas. Atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys nustatė, kad ginčo statinys yra 10,68 m ir 10,33 m nuo kranto linijos (ilgis matuotas iki terasos) bei 12,31 m bei 10,38 m nuo sklypo ribos, t. y. nepatenka į 10 metrų pakrantės apsaugos juostos plotą. Atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad toks statinys negali stovėti ginčo žemės sklype. Privalomasis nurodymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, apibrėžiančius Inspekcijos kompetenciją statybos priežiūros srityje, nes priimtas tinkamai nenustačius aplinkybių bei neišsiaiškinus nei tikslios statinio vietos, nei sklypui taikomų apribojimų. Atsakovė nevertino atliktų statybos darbų kaip savavališkų. Atsakovė, priimdama Privalomąjį nurodymą, tinkamai nevertino faktinių duomenų ir nepagrįstai nustatė, kad nėra galimybės pašalinti nustatytus trūkumus. Atitinkamai buvo priimtas neteisėtas Privalomasis nurodymas, pažeidžiantis ieškovo nuosavybės teises.

7. Teismas išaiškino, kad Privalomasis nurodymas turėtų būti aiškus asmeniui ir turėtų atitikti administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. aiškumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Privalomajame nurodyme nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė suteikia sau teisę nustatinėti sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Inspekcija, kaip ir numato teisės aktai, galėjo pakviesti institucijas arba asmenis, turinčius specialių žinių, šiuo atveju matininkus, kurie atlieka geodezinius matavimus, nustatinėja specialiąsias žemės naudojimo sąlygų ribas, kad būtų nustatyta tiksliai, kur yra ribojimas, kur yra statinys. Atsižvelgiant į byloje pateiktą išpildomąją nuotrauką, akivaizdu, kad statinys yra daugiau nei 10 m statomas nuo ežero pakrantės. Teisės aktai nenumato didesnio atstumo nei 10 m, todėl Inspekcijos skaičiavimai apie galimą vidutinį sklypo plotą nesusiję nei su teisės aktais, nei su pagrįstumu. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju, kai nereikia parengti projekto, privalomasis nurodymas gali būti išduodamas tik tuomet, kai kreipiamasi ir gaunamos institucijų išvados, kad tas statinys toje vietoje stovėti negali. Tik tokiu atveju galėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas. Prie Privalomojo nurodymo turėjo būti pateikiami kiti duomenys, kur institucijos atsakingos už statybą, t. y. tiek savivaldybė, tiek (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba būtų išdavusios išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Tik tokiu atveju galėjo būti priimtas Privalomasis nurodymas tokį statinį nugriauti. Akivaizdu, kad tokių išvadų nebuvimas daro patį Privalomąjį nurodymą neteisėtą.

8. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai yra kažkokie trūkumai, suteikiama asmenims teisė tuos trūkumus šalinti, o ne reikalaujama statinį nugriauti. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas, t. y. statytojas, galėjo kreiptis į atsakovę ir kažką daryti. Tačiau ieškovas nesikreipė į instituciją išaiškinimo, nes institucija turi suformuluoti savo reikalavimą aiškiai ir nuosekliai pagrįsdama teisės aktų reikalavimais. Inspekcijos vertinimas, kad statinys pažeidžia 2007 m. detaliojo plano sprendinius, nepagrįstai nesuteikė ieškovui galimybės pašalinti trūkumus, o nurodė statinį nugriauti. Akivaizdu, kad tie trūkumai galėjo būti pašalinti ir būtent teismui yra pateikti dokumentai, kad atlikta detaliojo plano korekcija. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad detaliojo plano korekcija yra nuginčyta ar kad detalusis planas yra negaliojantis, taigi akivaizdu, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl Privalomasis nurodymas turėtų likti galioti. Statytojas buvo įsitikinęs, kad statyba pagal teisės aktus buvo leidžiama, kad toks statinys pagal teisės aktus gali būti toje teritorijoje, nes Privalomajame nurodyme yra nurodyta nugriauti pirtį, statomą pakrantės apsaugos juostoje, o akivaizdu, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad statinys yra pakrantės apsaugos juostoje. Statinys yra daugiau nei 10 metrų nutolęs nuo ežero pakrantės. Joks matininkas negalėtų įregistruoti didesnio žemės sklypo ribojimo, nei numato teisės aktai, nes būtų pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas. Ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, Privalomasis nurodymas naikintinas.

9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė prašymą priteisti 5 188,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pateiktais dokumentais pagrįstos advokato pagalbos išlaidos už dokumentų surašymą, konsultacijų suteikimą ir atstovavimą ir 75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, advokato pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį priteistinos iš atsakovo. Advokato pagalbos išlaidos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis), nes 5 188,90 Eur suma yra mažesnė nei galimas priteisti maksimalus dydis vien tik už ieškinio parengimą. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, žinodamas apie detaliojo plano sprendiniuose esančią sąlygą (žemės sklype statyba galima tik 100 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos), ginčo statinį – pirtį – pastatė pažeisdamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano reikalavimus, o Inspekcija, atlikusi patikrinimą, privalomąjį nurodymą surašė vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu (taip pat jos nagrinėjimą sustabdžius) savo aktyviais veiksmais pašalino Privalomajame nurodyme nurodytus jo paties atliktus teisės aktų pažeidimus, dėl kurių jam ir buvo surašytas Inspekcijos Privalomasis nurodymas. Tik Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 10V-583 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ patvirtinti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 15 sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano pakeitimai, t. y. pakoreguota detaliajame plane nustatyta statinių statybos zona. Žemės sklypo (statybos ribos ir statybos zonos keitimas) detaliojo plano koregavimo procedūros buvo atliktos tik po Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo. Ieškovas laiku apie tai Inspekcijos neinformavo, Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas surašytas nebuvo. Inspekcijos nuomone, Privalomasis nurodymas turi būti paliktas galioti dėl to, kad jis surašytas teisėtai – pagal jo surašymo metu galiojusius teisės aktus ir pagal jo surašymo metu esamą faktinę padėtį. Būtent teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdęs bylos nagrinėjimą suteikė ieškovui pakankamai laiko šalinti teisės aktų pažeidimus, kurie buvo nurodyti Privalomajame nurodyme. Akivaizdu, kad ieškovas, iš esmės su privalomuoju nurodymu sutikdamas, šalino teisės aktų pažeidimus, įvykdytus pirties statybos metu. Teismui skundžiamu sprendimu negalėjo ir neturėjo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti Privalomąjį nurodymą neteisėtu. Skundžiamas sprendimas priimtas neįsigilinus į teisės aktuose Inspekcijai imperatyviai nustatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas ir jų vykdymą, pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką ir netinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei netinkamai taikius statybą reglamentuojančias teisės normas.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neproporcingai didelės, o teismas dėl jų pasisakė abstrakčiai, neanalizuodamas ir nesigilindamas į priteistinų išlaidų kilmę ir jų dydį. Išanalizavus ieškovo atstovės – advokatės – pateiktus dokumentus dėl išlaidų atlyginimo laikytina, kad, vadovaujantis CPK normomis, Rekomendacijomis bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Inspekcijos ieškovui priteisė visas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, net nesigilindamas į jų kilmę, dydį ir pagrįstumą. Skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nevertino jų realumo, neįsitikino, ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, todėl laikytina, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas iš Inspekcijos priteisė būtent tokią sumą (5 188,91 Eur), teismo sprendime nėra pateikta jokių skaičiavimų, kurios išlaidos būtinos ir ar bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tik abstrakčiai nurodoma, kad iš Inspekcijos priteistinos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Neįvertinta išlaidų dydžio atitiktis Rekomendacijoms, nevertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos, ar jos proporcingos ir teisingos, ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų taip pat yra naikintina.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad

atsakovė, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nurodo argumentus ir motyvus, kurie nėra įvardyti Privalomajame nurodyme. Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, kokiu pagrindu Privalomajame nurodyme yra apskaičiuotas pakrantės apsaugos juostos plotis apie 11,50 m. Nors apeliaciniame skunde atsakovė dėsto argumentus, susijusius su Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr.5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano pakeitimais, tačiau pačiame Privalomajame nurodyme aiškiai nurodytas tik vienintelis pagrindas, kad statyba ieškovo buvo vykdoma pakrantės apsaugos juostoje. Privalomajame nurodyme nėra nurodymo pašalinti teritorijų planavimo dokumentų trūkumus, kuriuos pašalinti ieškovas ėmėsi ir pašalino. Būtent toks Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus dėl statinio pakrantės apsaugos juostoje sukūrė konkrečias teisines pasekmes ieškovui ir tik dėl to ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Ieškovas po Privalomojo nurodymo priėmimo neatliko jokių keitimų, susijusių su žemės sklypui nustatytomis specialiosiomis naudojimo sąlygomis, t. y. priešingai, nei bandoma teigti apeliaciniu skundu, ieškovas neatliko jokių Privalomajame nurodymo reikalavime nurodytų pažeidimų šalinimo. Privalomojo nurodymo surašymo momentu, t. y. 2020 m. gegužės 6 d., dėl pirties nugriovimo nurodant, kad ji statoma pakrantės apsaugos juostoje, pakrantės apsaugos juostos plotis žemės sklypo plane jau buvo atitaisytas ir šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo jokio pagrindo Privalomajame nurodyme teigti, kad pirtis statoma ežero pakrantės apsaugos juostoje, ir nurodyti, kad juosta yra apie 11,50 m, o juo labiau nurodyti pirtį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Asmeninio naudojimo pirtis atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Ir apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiu pagrindu Privalomasis nurodymas turėtų būti laikomas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimams. Atsakovei atliekant patikrinimą ir surašant Privalomąjį nurodymą nebuvo vadovautasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri numato, kad tuo atveju, kai nereikia parengti statinio projekto, Privalomasis nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) gali būti išduodamas tik tuomet, kai kreipiamasi ir gaunamos institucijų išvados, kad tas statinys toje vietoje stovėti negali. Statybos inspekcijos pareigūnas nesivadovavo Priežiūros įstatymo nuostatomis, suklydo surašydamas Privalomąjį nurodymą nugriauti pirtį ir tokiu būdu privertė ieškovą ginti įstatymų numatytas nuostatas ir savo teises. Ieškovo žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-915-(14.4.110), vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.1.1, 5.3 punktais, nustatyta 10 m Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo motyvus dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tačiau niekaip nedetalizuoja, kuo pirmosios instancijos teismas pažeidė minimas teisės normas ir teismų formuojamą praktiką. Pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų Privalomajame nurodyme dėstomus faktinius duomenis apie pakrantės apsaugos juostos plotį, didesnį nei numatyta teisės aktuose.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog atsakovė jokių motyvų dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė. Atsakovė turėjo visas galimybes išvengti ginčo, jeigu tinkamai būtų reagavusi ir bendradarbiavusi su suinteresuotais asmenimis ikiteisminio ginčo stadijoje. Ieškinio pareiškimą lėmė atsakovės nebendradarbiavimas ikiteisminio ginčo stadijoje su suinteresuotais asmenimis ir skubotas ginčijamo akto priėmimas, turint duomenų dėl galbūt netinkamai vertinamų faktinių aplinkybių apie žemės sklypui taikomus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apribojimus. Atsakovė turi visus svertus kreiptis į atitinkamas institucijas, tiksliai nustatyti faktinius duomenis ir tik tada priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama iš asmens nugriauti statomą statinį. Tokios bendros rūpestingumo pareigos neįgyvendinimas atitinkamai ir sukelia pasekmes, kad priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis aktualiais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog šiuo ginčo atveju yra priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. 2 K?-80-658/2021, atsižvelgiant į apygardų teismų Civilinių bylų skyrių teisėjų darbo krūvį ir civilinių bylų nagrinėjimo tendencijas apygardų teismuose, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1907-XX/2021 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-1208-524/2021. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 11 punkte atkreiptas dėmesys, kad Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apygardų teismų teisėjų paskyrimas nagrinėti Kauno ir Vilniaus apygardų teismų kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Kauno ar Vilniaus apygardų teismų priskirtas bylas, veiks atitinkamai Kauno ar Vilniaus apygardų teismų vardu (CPK 62¹ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, nutartis priimtina Kauno apygardos teismo vardu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovo G. R. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo. Teismas panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-476 ir priteisė ieškovui G. R. iš atsakovės 5 263,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad Privalomasis nurodymas turi būti paliktas galioti dėl to, kad jis surašytas teisėtai – pagal jo surašymo metu galiojusius teisės aktus ir pagal jo surašymo metu esamą faktinę padėtį, be to, skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neproporcingai didelės, o teismas dėl jų pasisakė abstrakčiai, neanalizuodamas ir nesigilindamas į priteistinų išlaidų kilmę ir jų dydį.

20. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ginčo privalomojo nurodymo atitikimo teisės aktams ir jo teisėtumo surašymo metu bei bylinėjimo išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Teismas rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 0,8713 ha kitos paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. VĮ Registrų centras nustatė, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (pirtis) pastatytas ieškovo sklype (duomenys neskelbtini) regioninio parko paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, kuri pagal detalųjį planą, patvirtintą Lazdijų savivaldybės tarybos 2007-10-15 sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, pažymėta 20 m atstumu nuo ežero pakrantės, o aiškinamajame rašte nurodyta, kad statyba galima 100 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos, todėl VĮ Registrų centras paprašė atsakovės padėti nustatyti, ar deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 surašyta teisėtai.

23. Akte DSP-1 nurodyta, „Vykdant pirties pastato statybą sklype, pažeisti detaliojo plano, patvirtinto 2007-10-15 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-173 (pakrantės apsaugos juostos plotis – 20,0 m, statinių statyba numatyta 100 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos (detaliojo plano galiojimas teisės aktų numatyta tvarka nepanaikintas) sprendiniai, nes pirties pastatas statomas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės juostoje bei nesilaikant galiojančio detaliajame plane numatytų sprendinių, susijusių su statyba sklype“.

24. Atsakovė 2020-05-05 surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PN-476-(15.62E) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriame nurodė iki 2020-10-05 nugriauti statomą pirtį (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

25. Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti netikslūs duomenys ieškovo žemės sklype apie ribojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, buvo 2019 m. birželio 19 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastro byla, gautas (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. SV3-114(6.14), kuriuo pritariama kadastrinių duomenų patikslinimui bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 4SK-915-(14.4.110) patikslinta Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona – vietoj 8 719 kv. m buvo registruota 351 kv. m zona, t. y. 10 metrų nuo kranto linijos.

26. 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 2D-5532 „Dėl privalomojo nurodymo siuntimo“ ieškovui buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 5 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-476, jamenumatyta: „Nurodau nugriauti statomą pirtį (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę“. Atsakovė Privalomajame nurodyme pažymėjo, kad statybos darbai atlikti pažeidžiant Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinius.

27. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 4SK-585-(14.4.110), kuriuo buvo pakeisti ieškovui priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys ir buvo sumažintas kelio servituto – teisės naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) – plotas iš 0,0635 ha į 0,0351 ha, kuris šiuo metu sutampa su specialiąja žemės naudojimo sąlyga – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta.

28. Atliktos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano (statybos ribos ir statybos zonos keitimas) koregavimo procedūros ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 10V-583 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ koregavo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nustatytą statinių statybos zoną.

29. Šie teritorijų planavimo dokumentai yra įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre 2021 m. birželio 2 d., Nr. P56679.

Dėl ginčo privalomojo nurodymo atitikties teisės aktams ir jo teisėtumo

30. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

32. TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

33. TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privalomojo nurodymo sąvoka – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba TPSVPĮ nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

34. Įgyvendinant išdėstytas TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus rekvizitų patvirtinimo“ buvo nustatyta privalomojo nurodymo forma.

35. Ginčijamas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus – nugriauti statomą pirtį (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suformuluojant nurodymą nugriauti iki 2020 m. spalio 6 d.

36. Ginčo nurodyme atsakovė konstatuoja, kad vadovavosi VĮ Registrų centro planu, kuris patvirtintas 2007 m. spalio 15 d. Lazdijų r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-173 ,,Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Pagal planą 100 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos dalyje sklypo suformuota teritorija ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybai bei 20 metrų pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juosta su nuoroda plano aiškinamajame rašte, kad pastatų statyba galima 100 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto, todėl pirties statyba turėjo būti vykdoma ne arčiau kaip nurodyta plano aiškinamajame rašte.

37. Ginčo nurodyme buvo konstatuota, kad ,,patikrinimo metu nustatyta, jog statytojas minėtame sklype pirtį (be rūsio) su priblokuota atvira terasa (pirtis ir terasa po bendru stogu) ūkio būdu stato (statyba pradėta iki 2019-11-07) apie 10,51 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero krante esančios briaunos (NTR įregistruotas tik pakrantės apsaugos juostos plotas statytojo sklype lygus 351 kv. m, t. y. galimas juostos plotis (paskaičiuotas) būtų apie 11,50 m). Statomos pirties išorės (apribotų išorės atitvaromis) matmenys yra 7,56 m x 3,82 m x 4,50 (h) m (užstatymo plotas – 28,88 kv. m, galimas bendras plotas iki 24,49 kv. m, t. y. mažiau negu 25,00 kv. m), o pirties su priblokuota atvira terasa po bendru stogu išorės matmenys 7,56 m x 5,42 m x 4,50 (h) m (užstatymo plotas – 40,98 kv. m). Patikrinimo metu pirtis nebuvo statoma, jos statyba nebaigta“. Privalomajame nurodyme nurodytas pagrindas, kad statinys pastatytas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje.

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija šį statybos valstybinės priežiūros pareigūno surašytą privalomąjį nurodymą, teigdamas, kad nurodymas jam surašytas nepagrįstai. Įvertinusi šio akto turinį teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo pozicija yra pagrįsta, nes šiame nurodyme nurodomi 3 skirtingi pakrančių apsaugos juostos parametrai – 100 metrų atstumas nuo ežero kranto linijos dalyje sklypo suformuota teritorija ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybai, 20 metrų pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juosta su nuoroda plano aiškinamajame rašte, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik pakrantės apsaugos juostos plotas statytojo sklype lygus 351 kv. m, t. y. galimas juostos plotis (apskaičiuotas) būtų apie 11,50 m.

39. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsakovei nurodant, kad ginčo privalomas nurodymo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, būtent jai kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra ir vien paminėtų 3 skirtingų pakrančių apsaugos juostos parametrai, kurie nenustatyti teisės aktais, nurodymas neįrodo šio nurodymo teisėtumo.

40. Byloje įrodyta, kad 2019-06-19 parengta Nekilnojamojo daikto kadastro byla, gautas (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2019-08-23 raštas Nr. SV3-114(6.14), kuriuo pritariama kadastrinių duomenų patikslinimui bei 2019-09-25 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr.4SK-915-(14.4.110) patikslinta Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona – vietoj 8 719 kv. m buvo registruota 351 kv. m zona, t. y. 10 metrų nuo kranto linijos (el. b. l. 7). Atkreiptinas dėmesys, jog šie veiksmai jau buvo atlikti ginčo akto surašymo metu.

41. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino ginčijamo nurodymo pagrįstumą pagal ieškovės nurodytus ieškinio pagrindą sudarančius argumentus bei atsakovės atsiliepimo argumentus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčo privalomas nurodymas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija papildomai konstatuota, kad ginčo privalomo nurodymo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos nustatymo tvarkos aprašas, kuris galioja nuo 2007 m. gegužės 1d. Šios tvarkos aprašo 5 p. nustatyta Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): 5.1.1 p., kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas iki 5° – 5 m; 5.3 p. prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių – du kartus didesniu atstumu nei nurodyta 5.1–5.2 punktuose.

42. Paminėtas teisės aktas, kuris galiojo ginčo privalomojo nurodymo priėmimo metu, nustatė, kad ieškovo sklype paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juosta yra 10 metrų, todėl atsakovė ginčo nurodyme nepagrįstai nurodė, kad vadovavosi VĮ Registrų centro planu, kuris patvirtintas 2007 m. spalio 15 d. Lazdijų r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-173,,Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, pagal kurį 100 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos dalyje sklypo suformuota teritorija ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybai bei 20 metrų pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juosta su nuoroda plano aiškinamajame rašte, kad pastatų statyba galima 100 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto, todėl pirties statyba turėjo būti vykdoma ne arčiau kaip nurodyta plano aiškinamajame rašte.

43. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo motyvą dėl šio privalomo nurodymo priėmimo metu atitikties teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nenurodė teisės akto, kuriame būtų nurodyti ginčo akte nurodyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos 100 metrų ar 20 metrų juosta.

44. Apeliantė įrodinėdama ginčo akto teisėtumą nepagrįstai remiasi Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007-10-15 sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, buvo patvirtintas detalusis žemės sklypo planas, kurio sprendiniais vadovaujantis žemės sklype statyba buvo galima tik 100 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos (detaliojo plano organizatorius buvo pats ieškovas), nes apeliantė kaip valstybei atstovaujanti institucija privalėjo pastebėti nurodytą klaidingą 100 metrų atstumu nuo ežero kranto linijos, nes nei šios nutarties 40 punkte, nei ieškovo žemės sklypo įregistravimo pažymėjime 100 metrų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juosta nuo ežero kranto linijos nėra nustatyta.

45. Su ieškiniu pateiktas ieškovo sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija 9.2 p. nustatyta, kad ieškovo žemės sklype paviršių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotas yra 351 kv. metras, 9.5 p. pažymėtas toks pat iki ieškovo buvusio žemės sklypo savininko paviršių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos plotas, kad atitinka 10 metrų juostą. Nurodyto punkto įrašas galiojo jau nuo 2020 m. kovo 9 d., t. y. ginčo nurodymo priėmimo metu.

46. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas teisę statyti pirtį įgijo tik Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-05-28 įsakymu Nr. 10V-583 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ patvirtinus Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007-10-15 sprendimu Nr.5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano pakeitimus, t. y. pakoregavus detaliajame plane nustatytą statinių statybos zoną. Įvertinus paminėtą ginčo nurodymo neaiškų turinį dėl keleto nurodomų atstumų – 100 m, 20 m, ir 11,5 m – darytina išvada, jog atsakovė, kaip valstybės institucija, šio akto surašymo metu privalėjo suabejoti nurodomu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007-10-15 sprendimu Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ nurodomu 100 metrų atstumu ir vadovautis šios nutarties 41 punkte nurodomu teisės aktu.

47. Atsakant į šį apeliacinio skundo motyvą teisėjų kolegija konstatuoja, kad privalomas nurodymas statytojui surašomas tik statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, t. y. visi teisės aktai dėl statybos pažeidimų turi būti ištirti ir konstatuotas konkretus ir aiškus jų pažeidimas.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018). Pagal šią praktiką negalima įpareigoti privačius asmenis savo lėšomis nugriauti statinius, jeigu statinių teisėtumo regimybę sukūrė valstybės institucijų veiksmai.

49. Byloje įrodyta, kad ieškovas pateikė atsakovui aiškius duomenis, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruoti duomenys apie Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zoną – 351 kv. m ieškovo žemės sklype, t. y. 10 metrų nuo kranto linijos. Tokį atstumą nustatė ir nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos nustatymo tvarkos aprašas, o atsakovės nurodomame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007-10-15 sprendime Nr. 5TS-173 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ klaida ištaisyta ir tai nelaikytina ginčo Privalomajame nurodyme konstatuotų pažeidimų šalinimu, nes iš ginčo akto turinio darytina išvada, kad teisė pašalinti neteisėtos statybos trūkumus ieškovui nebuvo suteikta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo patirtos teisinės advokato pagalbos išlaidos – 5 188,90 Eur – visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde atsakovė analizuoja kiekvieną ieškovo atstovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir turėtas išlaidas perskaičiuoja pagal paminėtas Rekomendacijas, todėl teisėjų kolegija dėl šių išlaidų pasisako.

51. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šia apeliacinio skundo dalimi. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

52. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 2020-06-30 sąskaitoje faktūroje Nr. ADV33701 nurodyta suma – 1 746,61 Eur su PVM, ataskaitoje nurodyta už 2020-06-04 ieškinio teismui rengimą, turėtų būti sumažinta, nes ji atitinka Rekomendacijose nustatytą dydį, už ieškinio parengimą skaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą 2020 m. I ketvirčio bruto darbo užmokesčiui.

53. Ieškovo atstovės advokatės pateiktoje 2020-05-29 sąskaitoje faktūroje Nr. ADV33521 nurodyta bendra suma – 304,92 Eur su PVM, ataskaitoje nurodyta, kokie veiksmai atlikti (2020-05-21 kliento pateiktų duomenų analizė – 1.40 val.) bei nurodyta suma už šių darbų atlikimą (iš viso 304, 92 Eur), tačiau už šias paslaugas maksimali priteistina suma galėtų būti ne 304,92 Eur, o 276,2 Eur (pagal Rekomendacijų 8.19, 8.20 p. ir 2020 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestį – 1381 Eur x 0,1 x 1,4 val.). Teisėjų kolegija su šia apeliacinio skundo dalimi sutinka ir priteistas išlaidas advokatės pagalbai sumažina 28,72 Eur.

54. Atsakovė nurodo, kad už advokatės paslaugas, nurodytas 2020-08-31 sąskaitoje faktūroje Nr. ADV34017, 567,33 Eur su PVM neturėtų būti priteista, nes ataskaitoje nurodyta 2020-08-28 bylos medžiagos pakartotinė analizė, pasirengimo teismo posėdžiui, prašymo dėl bylos atidėjimo bei sustabdymo rengimo išlaidos (nurodyta 1 val.). Nurodo, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama. Iš bylos proceso nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovo atstovė jokio prašymo dėl bylos sustabdymo nepateikė, todėl nurodyta 567,33 Eur su PVM suma priteista visiškai nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo sustabdytas pagal ieškovo prašymą. Paminėtų rekomendacijų 8.16 p. nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra taikomas koeficientas 0,4 2020 m. I ketvirčio bruto darbo užmokesčiui – 1 381 Eur, todėl ši suma iš esmės atitinka rekomendacijose nustatytą dydį. Tačiau įvertinus šio prašymo sudėtingumą teismas turi teisę sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, kai jis pernelyg didelis, todėl kolegija pagal šią sumą sumažina iki 267, 33 Eur, t. y. 300 eurų.

55. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad už advokatės paslaugas, nurodytas 2020-10-30 sąskaitoje faktūroje Nr. ADV34358, 522,72 Eur su PVM neturėtų būti priteisti, nes ataskaitoje nurodyta, kad ši suma yra už 2020-10-02 prašymo atidėti statinio nugriovimo terminą rengimą ir derinimą, 2020-10-05 prašymą teismui dėl bylos sustabdymo. Už prašymo dėl bylos stabdymo išlaidos advokatės pagalbai priteistos šios nutarties 54 p. motyvais, o prašymo atidėti statinio nugriovimo terminą rengimas ir derinimas nelaikomas advokato suteikta paslauga šioje byloje pagal CPK 88 str. nustatytas taisykles.

56. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 2020-11-30 sąskaitoje faktūroje Nr. ADV34585 nurodyta bendra suma – 827,64 Eur su PVM – už dviejų atsiliepimų į atsakovės atskiruosius skundus rengimas viršija paminėtų Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą koeficientą 0,4. Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė 2020-11-03 atsiliepimą į atsakovės 2020-10-20 atskirąjį skundą ir 2020-11-04 atsiliepimą į atsakovės 2020-10-20 atskirąjį skundą, todėl apeliacinio skundo motyvais dėl atsiliepimų nesudėtingumo nepriteisti šios sumos nėra teisinio pagrindo.

57. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės motyvais dėl 2021-08-02 sąskaitoje faktūroje Nr. ADV35625 nurodytos sumos – 1 219,68 Eur su PVM mažinimu, nes ataskaitoje nurodyta, kad ši suma buvo ieškovo sumokėta už 2021-07-26 prašymo nagrinėjamą bylą nagrinėti nuotoliniu būdu arba rašytinio proceso tvarka, 2021-07-28 prašymo pridėti prie bylos teikiamus dokumentus ir ieškinį patenkinti, 2021-08-02 pasirengimą ir atstovavimą 2021-08-05 teismo posėdyje (nurodoma, kad pasirengimui ir atstovavimui 2020-08-05 numatytame teismo posėdyje skirtos 4 val., ir prašoma 720 Eur be PVM). Pagal 2021-08-05 teismo posėdžio informacinę pažymą teismo posėdis truko 1val. 30 min., todėl priteista suma turi būti mažinama, nes už posėdžio laiką priteistina suma 156,64 Eur, o už advokatės pasirengimo teismo posėdžiui 2 val. – 276,20 Eur pagal Rekomendacijų 8.19 p., todėl iš nurodytos 720 Eur sumos priteistini 432,84 Eur, o už nurodomus du nedidelės apimties prašymus – 138,10 Eur pagal Rekomendacijų 8.17 p. Paminėtais motyvais 1 219,68 Eur suma mažintina iki 570,94 Eur, t. y. 648,74 eurais.

58. Paminėtais motyvais skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina ir priteistos 5 188,90 Eur išlaidos ieškovui advokatės pagalbai pirmosios instancijos teisme mažintinos

1 500, 18 Eur, t. y. iki 3 688,72 eurų + 75 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais iš esmės nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61. Apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo atstovės prašymas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas –1 829,52 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 1 829,52 išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.), nes šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.11 p. (2021 m. II ketvirtis – bruto darbo užmokestis 1 566,4 Eur).

63. Ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes skundžiamo teismo sprendimo patikslinimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesudaro pagrindo priteisti ieškovei šias bylinėjimosi išlaidas. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteistos ieškovui G. R. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 5 263,90 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 3 763,72 eurų.

Priteisti ieškovui G. R. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 829,52 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė