Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimas grindžiamas šiais ieškinyje (t. 1, b. l. 1-6) ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. Ieškovo reikalavimo pagrindą sudaro tai, jog atsakovas Privalomąjį nurodymą priėmė nesivadovaudamas teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Ieškovas G. R. nuosavybės teise valdo 0,8713 ha kitos paskirties 0,8713 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinta Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona – vietoj 8719 kv. m buvo registruota 351 kv. m zona, t. y. 10 metrų nuo kranto linijos. 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris numato ribojimus susijusius su žemės sklypų naudojimu. Ieškovas pradėjo pirties (be rūsio) su priblokuota terasa (bendras plotas iki 25 kv. m) statybą, t. y. I grupės nesudėtingo statinio statyba. 2020-03-02 ieškovas kreipėsi su Deklaracija apie statinio užbaigimą, statinio dalies patalpos paskirties pakeitimą dėl statinio užregistravimo. 2020-05-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo siuntimo“ ieškovui buvo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-05-05 Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kuriame numatyta „Nurodau nugriauti statomą pirtį Dusios ežero pakrantės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti netikslūs duomenys apie ribojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis buvo 2019-06-19 parengta Nekilnojamojo daikto kadastro byla, gautas Metelių regioninio parko direkcijos 2019-08-23 raštas, kuriuo pritariama kadastrinių duomenų patikslinimui bei 2019-09-25 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu buvo patikslinta Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona – vietoj 8719 kv. m buvo registruota 351 kv. m zona, t. y. 10 metrų nuo kranto linijos. 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris numato ribojimus susijusius su žemės sklypų naudojimu, taip pat susijusius su sklypų apsaugos juostomis ir ką jose galima daryti. Pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 99 straipsnio 8 dalies c punktą žemės savininkui suteikiama teisė už paviršinių vandens telkinių ir pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statyti ne daugiau kaip vieną ir ne didesnio kaip 25 m² ploto ir ne aukštesnio kaip 4,5 m asmeninio naudojimo pirtį. Būtent ieškovo pastatyta pirtis nepažeidžia šio įstatymo normų reikalavimo. Tai patvirtina atsakovo teiktas 4 priedas, prie privalomojo nurodymo, taip pat tuos duomenis patvirtina ir ieškovo planai ir atsakovo pateikti kadastro duomenys, kuriuose nurodoma, kad pirties pastato bendras plotas 23,23 m². Kas yra bendras plotas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 522, „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ar kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 154 punktas numato - negyvenamojo pastato paskirties bendras plotas skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotų suma. Byloje pateikta kadastro byla patvirtina, kad statinio bendras plotas yra 23,23 m² . Aukštingumas nurodytas atsakovo pateiktuose dokumentuose ir kadastro byloje sutampa 4,5 m. Taigi visi paminėti duomenys patvirtina, kad toks statinys gali stovėti ir atitinka specialiųjų žemės naudojimo įstatymo sąlygas, tiek Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas, kurios reglamentuoja, kad asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyti apribojimai, o žemės sklype, būtent paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotis 10 metrų, buvo pastatytas ne didesnis nei 25 m² bendro ploto ir neaukštesnė kaip 4,5 m asmeninio naudojimo pirtis. Toks statinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Tai, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie patikslintą plotą, susijusį su apsaugos juosta buvo patvirtinti dar 2019 metais patvirtina ieškovo su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kurio 9,11 p. matyti, kad registruota pakrantės apsaugos juosta ne 20 metrų, o jau 10 metrų. 2007 m. detaliajame plane nustatė, kad ežero pakrantės apsaugos juosta 20 metrų ir kaip nurodyta detaliojo plano aiškinamajame rašte, buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, tuo metu buvo padaryta klaida, tačiau tos klaidos pasekmės neturėtų tekti privataus asmens atsakomybei. Kadangi 2019 m. nekilnojamojo turto registre yra įregistruota paviršinio vandens pakrantės apsaugos juosta 10 m. nuo pakrantės vandens telkinio, tai statyba nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Skaičiavimai atlikti, kai servitutas buvo patikslintas iškėlus bylą, skaičiavimai buvo atlikti būtent vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98. Kaip Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija skaičiuoja tą 11,5 m, matoma schemoje tik matematika, matematiškai klaidingai nustatoma, nes tariamai tai yra kvadratas, skaičiuoja vidutinį sklypo plotį, paskui tą sklypo plotą padalina ir gauna 11,50 m. Joks teisės aktas nenumato tokio atstumo, kad būtų taip nustatinėjama. Bendras plotas nustatytas matininkų, atsižvelgiant į tai, kad sklypas nėra taisyklingos kvadratinės formos, tai taip paprastai apskaičiuoti negalima ir teigti, kad statinys patenka į pakrantės apsaugos juostą. Statybos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad inspekcijos pareigūnas privalo nurodyti pašalinti nustatytus pažeidimus, tuo atveju jei nereikalingas projektas, o šiuo atveju taip ir yra, surašo gavęs atitinkamo viešo administravimo subjekto išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Taip pat akivaizdu, kad Statybos inspekcija nesikreipė į nacionalinę žemės tarnybą, kuri kontroliuoja specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymąsi, kad ji nustatytų, kur yra apsaugos juosta, jei kyla abejonių dėl matininkų nurodomos, kad yra 10 metrų, tai turėtų būti specialisto išvada, kuria remiantis Statybos inspekcija gintų savo poziciją. Akivaizdu, kad Statybos inspekcija nesikreipė nei į Savivaldybę, nei į direkciją kuri prižiūri, neturi jokios išvados, kad toje vietoje statyba yra negalima. Statybos inspekcija nepagrįstai pateikė tokį privalomąjį nurodymą, kad nugriauti pirtį ir sutvarkyti teritoriją. Statytojas inicijavo detaliojo plano korektūrą, buvo pakeistos statybos ribos ir zonos, detaliojo plano korektūra buvo patvirtinta ir šiai dienai yra galiojanti. Taigi dar 2019 m. lapkritį buvo įregistruota paviršinio vandens pakrantės apsaugos juosta, būtent atsakovas negalėjo pateikti tokio nurodymo nugriauti tokį statinį, nes nurodymas neatitinka, teisės aktų reikalavimų. Byloje pateikta išpildomoji nuotrauka, taip pat su ieškiniu pateikta medžiaga, kuri buvo pateikta Statybos inspekcijai, kur nurodyta, kad pakrantės apsaugos juosta yra 10 metrų, kad statinys juostos nepažeidžia, buvo atlikti visi matavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, pats pasirenka teisių gynimo būdus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. numato vieną iš asmens teisių - nuosavybės neliečiamumą. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Valstybė turi užtikrinti tinkamą šios teisės įgyvendinimą ir tinkamą apsaugą. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turi atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybės turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nevertino atliktų statybos darbų kaip savavališkų - ieškovas nėra gavęs jokių tai patvirtinančių duomenų. Vienintelis pagrindas, kuris nurodomas, kad statyba ieškovo buvo vykdoma pakrantės apsaugos juostoje. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad „minėtame sklype pirtį (be rūsio) su priblokuota atvira terasa (pirtis ir terasa po bendru stogu) ūkio būdu stato (statyba pradėta iki 2019-11-07) apie 10,51 m atstumu nuo Dusios ežero krante esančios briaunos (NTR įregistruotas tik pakrantės apsaugos juostos plotas statytojo sklype lygus 351 kv. m, t. y. galimas juostos plotis (paskaičiuotas) būtų apie 11,50 m). Statomos pirties išorės (apribotų išorės atitvaromis) matmenys yra 7,56 m x 3,82 m x 4,50 (h) m (užstatymo plotas – 28,88 kv. m, galimas bendras plotas iki 24,49 kv. m, t. y. mažiau negu 25,00 kv. m), o pirties su priblokuota atvira terasa po bendru stogu išorės matmenys 7,56 m x 5,42 m x 4,50 (h) m (užstatymo plotas – 40,98 kv. m). Patikrinimo metu pirtis nebuvo statoma, jos statyba nebaigta“. Visiškai nesuprantama, kaip buvo apskaičiuotas pakrantės apsaugos juostos plotas apie 11,50 m. Jokie teisės aktai tokio pločio nenumato. Tačiau institucija įpareigota tikrinant nustatyti realius, patikimus duomenis, Privalomajame nurodyme nurodo, kad pakrantės apsaugos juosta yra apie 11,50 m. Ieškovui ir teismui nebuvo pateikti jokie duomenys kas, kokiais prietaisais šiuos duomenis nustatinėjo. Tačiau gavus Privalomąjį nurodymą buvo kreiptasi į atitinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie nustatė, kad ginčo statinys yra 10,68 m ir 10,33 m nuo kranto linijos (ilgis matuotas iki terasos) bei 12,31 m bei 10,38 m nuo sklypo ribos, t. y. nepatenka į 10 metrų pakrantės apsaugos juostos plotą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teisėjų kolegija pažymi, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sprendžia, kad ir šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovei žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutartis Nr. 3K-3-148/2013).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką neleistina tokia situacija, kurios metu savininkas neturi teisės tinkamai sutvarkyti visos dokumentacijos bei turėti nuosavybės teise statinį teritorijoje, kurioje tokių statinių statyba nėra draudžiama.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus turi būti paisoma proporcingumo principo. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą.

Kasacinio teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

Privalomasis nurodymas turėtų būti aiškus asmeniui ir turėtų atitikti administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. aiškumo reikalavimus. Privalomajame nurodyme nėra aišku kokiu pagrindu atsakovas suteikia sau teisę nustatinėti sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Statybos inspekcija kaip ir numato teisės aktai galėjo pakviesti institucijas arba asmenis turinčius specialias žinias, šiuo atveju matininkus, kurie atlieka geodezinius matavimus, nustatinėja specialiąsias žemės naudojimo sąlygų ribas, kad būtų nustatyta tiksliai kur yra ribojimas kur yra statinys. Atsižvelgiant į byloje pateiktą išpildomąją nuotrauką, akivaizdu, kad statinys yra daugiau nei 10 metrų statomas nuo ežero pakrantės. Teisės aktai nenumato didesnio atstumo nei 10 metrų, todėl statybos inspekcijos skaičiavimai apie galimą vidutinį sklypo plotą, nesusiję su teisės aktais, nei su pagrįstumu, nes akivaizdu, kad skaičiuojama matematiškai nekorektiškai, nes trapecijos plotą prilygina kvadratui ir pagal tai apskaičiuoja kokia juosta galėtų būti. Tačiau tai nėra statybos inspekcijos kompetencija ir būtent teritorijų statybos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju, kai nereikia parengti projekto, privalomasis nurodymas gali būti išduodamas tik tuomet kai kreipiamasi ir gaunamos institucijų išvados, kad tas statinys toje vietoje stovėti negali. Tik tokiu atveju galėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas. Prie Privalomojo nurodymo turėjo būti pateikiami kiti duomenys, kur institucijos atsakingos už statybą, t. y. tiek savivaldybė, tiek Metelių regioninio parko direkcija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba būtų išdavę išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Tik tokiu atveju galėjo būti priimtas privalomasis nurodymas tokį statinį nugriauti. Akivaizdu, kad tokių išvadų nebuvimas, daro patį Privalomąjį nurodymą neteisėtu. Atsakovės atstovas teigia, kad vadovaujasi aukščiau minėto įstatymo 6 dalimi, tačiau tuo atveju kai yra kažkokie trūkumai, suteikiama asmenims teisė tuos trūkumus šalinti, o ne reikalaujama statinį nugriauti. Atsakovės atstovo nurodymas kad, ieškovas, t. y. statytojas galėjo kreiptis į atsakovą ir kažką daryti. Tačiau ieškovas nesikreipė į instituciją išaiškinimo, nes institucija turi suformuluoti savo reikalavimą aiškiai ir nuosekliai pagrįsdama teisės aktų reikalavimais. Statybos inspekcijos vertinimu, kad statinys pažeidžia 2007 m. detaliojo plano sprendinius, nepagrįstai nesuteikė ieškovui galimybės trūkumų pašalinti, o nurodė ginčijamą nurodytą statinį nugriauti. Akivaizdu, kad tie trūkumai galėjo būti pašalinti ir būtent teismui yra pateikti dokumentai, kad atlikta detaliojo plano korekcija, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad detaliojo plano korekcija yra nuginčyta, ar, kad detalusis planas yra negaliojantis, taigi akivaizdu, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl Privalomasis nurodymas turėtų likti galioti. Statytojas buvo įsitikinęs, kad statyba pagal teisės aktus buvo leidžiama, kad toks statinys pagal teisės aktus gali būti toje teritorijoje, nes Privalomajame nurodyme yra nurodyta, kad nugriauti pirtį statomą pakrantės apsaugos juostoje, o akivaizdu, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad statinys yra pakrantės apsaugos juostoje. Statinys yra daugiau nei 10 metų nutolęs nuo ežero pakrantės. Joks matininkas negalėtų įregistruoti didesnio ribojimo žemės sklypo nei numato teisės aktai, nes būtų pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas. Ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, Privalomasis nurodymas naikintinas.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti 5188,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 114-115, 116, 117-134), kurias sudaro pateiktais dokumentais pagrįstos advokato pagalbos išlaidos už dokumentų surašymą, konsultacijų suteikimą ir atstovavimą ir 75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, advokato pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis už ieškinį priteistinos iš atsakovo. Advokato pagalbos išlaidos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis), nes 5188,90 Eur suma yra mažesnė nei galimas priteisti maksimalus dydis vien tik už ieškinio parengimą.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai - panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-05-05 Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. R. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5263,90 Eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.