Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-928-324/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: e2A-928-324/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02620-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: T. D.
Atsakovas: R. U.

Civilinė byla Nr. e2A-928-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02620-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-69-652-/2019 pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui R. U. dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo R. U. priešieškinį ieškovei T. D. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir priteisti nepilnamečiams vaikams G. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. U., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 eurų kiekvienam kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; pakeisti tame pačiame sprendime nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti ją pagal ieškovės pasiūlymą.

2. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta šalių santuoka, teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, jų išlaikymas ir bendravimo tvarka. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. atsakovas vaikų išlaikymui geranoriškai moka po 150 Eur kiekvienam. Teismo patvirtintos sutarties 3 punktas keistinas, priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (ieškovės pablogėjo, atsakovo pagerėjo), išaugo vaikų poreikiai, padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Dukters G. poreikiai sudaro 461 Eur, sūnaus R. – 420 Eur. Ieškovė kiekvienam vaikui gali skirti po 140 Eur, atsakovas turėtų prisidėti po 300 Eur.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 3 punktus ir nustatyti sūnaus R. U. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės sūnaus R. išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį, padidinti išlaikymą dukrai G. iš atsakovo iki 150 eurų per mėnesį.

4. Nurodė, kad, nors santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo iki pilnametystės gyvens su motina, atsakovo ryšys su jais tiek gyvenant santuokoje, tiek ją nutraukus buvo ir yra glaudus bei artimas. Atsakovas visada rūpinosi abiem vaikais, teikė reikalingą išlaikymą, juos auklėjo ir prižiūrėjo. Nutraukus santuoką bendravimas su vaikais nenutrūko, vaikai nuolat buvo atsakovo prižiūrėti, jiems teiktas didesnis nei šalys buvo sutarę išlaikymas, atsakovas papildomai pirko vaikams reikalingus daiktus, suteikė pramogas, vaikai pas atsakovą lankydavosi kas savaitgalį, vėliau – kas antrą savaitgalį, kartu atostogaudavo. Sūnus R. išreiškė norą gyventi su atsakovu nuolat, atsakovas tokiam jo norui pritaria, nes turi visas sąlygas užtikrinti vaiko poreikius. Dėl nurodytos priežasties, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus, atsakovas reiškia reikalavimą iš dalies pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu. Pasikeitus sūnaus gyvenamajai vietai, iš ieškovės priteistinas išlaikymas sūnui po 150 Eur per mėnesį, tokį išlaikymą jis teiks su ieškove gyvenančiai dukrai G.. Įvertintina ir tai, kad valstybė nuo 2019 m. sausio 1 d. skiria vaikams išmoką po 50 Eur per mėnesį, kuri taip pat turi būti naudojama vaikų poreikiams. Kiekvienam vaikui išlaikyti, atsižvelgiant į jų amžių, pakanka 350 Eur per mėnesį, iš kurių 300 Eur per mėnesį teiks abu tėvai lygiomis dalimis, po 50 Eur teikia valstybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2110-179 dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, išlaikymą padidino ir priteisė iš atsakovo G. U. ir R. U. kiekvienam vaikui po 170 eurų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo 2018 m. rugpjūčio 8 dieną iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ieškovė (vaikų motina). Patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų G. ir R. bendravimo tvarkos, nutraukė bylos dalį dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį paliko nenagrinėtą. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 316 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteisė 8,80 Eur valstybei.

6. Nurodė, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė nuo 2015 metų, tačiau išaugo vaikų poreikiai. Padarė išvadą, kad vaikų poreikiai yra pagrįsti, sutiko su ieškovės nurodytu jų apskaičiavimu, t. y., kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikia virš 400 eurų, todėl sprendė, jog 2015 metais nustatytas vaikų išlaikymas prieštarauja jų interesams. Atsakovui aktyviai bendraujant su vaikais, papildomai kompensuojant jų laisvalaikio ir kitas išlaidas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, teismo sprendimu nustatytas išlaikymas padidintas iki 170 eurų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos ieškovė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo ir šią ieškinio dalį patenkinti visiškai, išlaikymą kiekvienam vaikui padidinti iki 200 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-294/2010).

7.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kiekvieno šalių vaiko poreikiai per mėnesį sudaro daugiau nei 400 Eur, taigi šiuo atveju akivaizdu, kad išlaikymą reikia didinti, tačiau nesutiktina su teismo išvada, jog šalių turtinė padėtis nuo 2015 m. balandžio 30 d. nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovės turtinė padėtis labai pablogėjo, nes 2015 m. spalio 1 d. dėl prastos finansinės padėties jos darbovietėje atlyginimas nuo 658 Eur buvo sumažintas iki 480 Eur, t.y. daugiau kaip 27 proc., o gaunant mažas pajamas, tai – labai ženklus finansinės padėties pablogėjimas. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jis yra vienas iš informacinių technologijų įmonės savininkų, ieškovės žiniomis, 70 proc. įmonės akcijų priklauso jam, jis taip pat yra šios įmonės direktorius. Nors atsakovas nurodo, kad jo gaunamas atlyginimas yra 500 eurų, akivaizdu, kad jis gauna didesnį atlyginimą, nes gyvena Vilniaus senamiestyje nuomojamame bute, iš banko sąskaitų matyti, jog dalį pinigų investuoja, keliauja į bangias šalis, važinėja geru automobiliu. Atsakovas yra IT specialistas; visuotinai žinoma, jog šios srities specialistai gauna didelius atlyginimus. Tai, kad atsakovas slepia realiai gaunamas pajamas, patvirtina ir interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt teikiama informacija apie UAB (duomenys neskelbtini) mokamus atlyginimus, kur nurodyta, jog atlyginimų vidurkis 776,60 Eur. Atsakovas yra šios įmonės direktorius, todėl akivaizdu, kad jo atlyginimas turi siekti bent įmonės atlyginimų vidurkį, nors įprastai vadovo atlyginimas yra didžiausias. Be to, atsakovas gauna ir dividendus.

Atsiliepimas

7.3. Atsakovo gerą turtinę padėtį patvirtina ir jo nurodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovės tėvui jis buvo paskolinęs 50 000 litų. Jeigu atsakovo finansinė padėtis būtų bloga, jis nebūtų turėjęs galimybės tokią sumą sutaupyti bei paskolinti.

7.4. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, o visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties turi būti sprendžiamos vaikų naudai. Atsakovas yra jaunas, darbingas vyras, turtintis darbo rinkoje paklausią specialybę, todėl, jeigu jo darbo užmokestis mažas, gali pakeisti darbą arba dirbti papildomą darbą, kaip tai daro daugelis IT specialistų, kad užtikrintų vaikų visavertį gyvenimą. Ieškovė ieško geriau apmokamo darbo, papildomai dirba trenere, tačiau priešingai nei atsakovas, daug papildomai dirbti negali, nes turi rūpintis vaikais. Ieškovei tenka kasdieniniai rūpesčiai, susiję su vaikų nuvežimu į mokyklą, būrelius, pas gydytojus, pamokų ruoša, drabužių skalbimu, valgio gaminimu ir t.t.

7.5. Prašo nustatyti, kad atsakovas išlaikymo pinigus į jos sąskaitą turi pervesti 15 mėnesio dieną, nes jai sudėtinga planuotis išlaidas, kai atsakovas jas perveda jam patogiu laiku.

8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Nutraukiant santuoką buvo susitarta, kad atsakovas vaikų išlaikymui teiks po 87 Eur kiekvienam vaikui, t.y. 174 Eur per mėnesį abiems vaikams. Nustatydamos vaikams išlaikymo dydį šalys įvertino, kad teikiamas abiejų tėvų išlaikymas patenkins vaikų poreikius. Šalys atsižvelgė į aplinkybę, kad vaikai didelę laiko dalį praleidžia su atsakovu, kuris jų išlaikymui taip pat patiria išlaidas. Atsakovui rūpi vaikų interesai, todėl savo valia padidino vaikų išlaikymo įmokas iki 150 Eur per mėn. Atsakovas turi savo poreikių ir įsipareigojimų, nori skirti piniginių lėšų vaikų poreikiams, kai vaikai būna su juo. Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Padidinus išlaikymą iki 170 Eur, jis neturės galimybių pasirūpinti vaikų išlaidomis, jiems būnant su atsakovu.

8.2. Sprendžiant ginčą teisme atsakovas įrodė, kad pakanka jo skiriamų 300 Eur per mėnesį, papildomai patiriant išlaidas, kai vaikai būna su atsakovu. Be nurodytos sumos, ieškovė iš valstybės papildomai gauna po 50 Eur kiekvienam vaikui, be to, ir pati privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Papildomų vaikų poreikių neatsirado. Lėšų vaikų išlaikymui poreikis nėra pagrįstas, pateiktoje lentelėje nurodytos išlaidos užaukštintos. Atsakovo nuomone, ieškovė reikalauja daugiau pinigų savo, o ne vaikų finansinei padėčiai pagerinti. Ji nesutinka teikti informacijos, kur naudoja vaikų išlaikymui gautas lėšas.

8.3. Jeigu ieškovė lygiomis dalimis būtų prisidėjusi prie išlaikymo vaikams, per mėnesį susidarytų 700 (600+100) Eur pinigų suma, kuri vaikams būtų buvusi pakankama, nes jie nedidelio amžiaus, 12 ir 8 metų. Teismui padidinus išlaikymą iki 170 Eur per mėnesį vienam vaikui, atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas sudaro 340 Eur abiem vaikams. Įvertinus, kad 100 Eur ieškovė gauna iš valstybės, pripažinus rašytinius įrodymus pagrįstais ir įrodančiais, kad atsakovas kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams patiria papildomas išlaidas ir įvertinus ieškovės dalį prievolėje, vaikams išlaikyti norimų išlaidų suma sudaro daugiau nei po 400 Eur per mėnesį. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis rūpinasi vaikais, papildomai patirdamas išlaidas, šias aplinkybes pagrįstai įvertino.

8.4. Ieškovė neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Ji dirba savo tėvo įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl darbo užmokestis buvo dirbtinai sumažintas, siekiant prisiteisti kuo didesnį išlaikymą vaikams. Ieškovė nurodė, kad, be darbo užmokesčio ji gauna papildomų pajamų vesdama jogos treniruotes, todėl laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Ieškovės mėnesio pajamas pagal jos pateiktus įrodymus sudaro 480 Eur iki mokesčių, papildomai kas mėnesį gauna po 100 Eur už jogos trenerės veiklą.

8.5. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna 500 Eur darbo užmokestį, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, negauna dividendų, nenuomoja prabangaus buto ar automobilio, nes, turint du mažus vaikus, kurių poreikiams patiriamos ne tik periodinės išmokos ieškovei, bet ir papildomos išlaidos, lėšų pragyvenimui faktiškai nelieka. Atsakovo gaunamas atlyginimas 2019 m. sausio mėn. dėl naujos mokesčių reformos buvo bruto 849 Eur, neto 500 Eur. www.rekvizitai.lt nurodomas UAB (duomenys neskelbtini) vidutinis atlyginimas 776,60 euro yra bruto atlyginimas, realus, atskaičius mokesčius, yra apie 500 eurų. Atsakovas patvirtina, kad jo atlyginimas ir atitinkamai turtinė padėtis iš esmės nesikeitė. Atsakovas gyvena Vilniaus Naujamiesčio rajone, vieno miegamojo kambario nuomojamame bute su drauge ir jos 9 m. sūnumi, kuris dėl vietos trūkumo miega svetainėje, sujungtoje su virtuve.

8.6. Atsakovas neinvestuoja lėšų, nes jų papildomų neturi. Ieškovės nurodytas investavimas yra lėšų pervedimai į trečios pakopos pensijų fondus, nes visus metus dėl lėšų trūkumo buvo nepervestos įmokos, o iš ieškovės tėvo atgavus dalį skolos (kita dalis buvo palikta šalių vaikams), lėšos pervestos į trečios pakopos pensijų fondą vėluojančioms įmokoms padengti.

8.7. Į brangias šalis atsakovas nevažinėja. Per pastaruosius metus jis buvo tik vasaros atostogų kelionėje Lenkijoje automobiliu su vaikais, kuriai taupė visus metus. Atsakovas važinėja ne savo, o įmonės išperkamosios nuomos būdu įsigytu automobiliu, suteiktu kaip darbo priemonė.

8.8. Ieškovės tėvui 50 000 litų atsakovas paskolino būdamas santuokoje su ieškove, jos paprašytas. Šios pajamos buvo gautos pardavus anksčiau turėtos įmonės akcijas. Su ieškovės tėvu žodžiu buvo susitarta, kad, kai atiduos dalį pinigų, kita dalis liks jo įmonėje šalių vaikams. Atidavus 6000 Eur (20 716 Lt), 6000 Eur liko ieškovės tėvo įmonėje, dar 2481 Eur buvo panaudoti buities (ieškovės tėvo namo), kur gyveno vaikai, gerinimui (įrengtas automatinis granulinis šildymo katilas).

8.9. Ieškovės siūlymus susirasti geresnį ar papildomą darbą atsakovas vertina kaip realios situacijos darbo rinkoje nesuvokimą, mokestinės sistemos Lietuvoje nesupratimą ir bendrą socialinių emocinių kompetencijų stoką bei rūpinimąsi tik savo poreikiais. Atsakovas dirba tiek, kiek gali, daugiau nei 8 val. per dieną, yra sukūręs penkias darbo vietas Alytaus mieste, neturi laisvo laiko.

Šalies argumentai

8.10. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ieško geriau apmokamo darbo. Nors apeliaciniame skunde nurodo papildomai dirbanti trenere, nepateikia įrodymų apie iš šio papildomo darbo gaunamas pajamas, kurios galimai yra žymiai didesnės, nei ieškovės nurodytos.

8.11. Teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

8.12. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia reikalavimą įpareigoti atsakovą pervesti periodines išmokas iki einamojo mėnesio 15 dienos, tačiau toks reikalavimas prieštarauja įstatymui, todėl negali būti tenkinamas. CPK 312 str. įtvirtintas imperatyvas – draudimas kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

12. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2110-179/2015 patvirtinta atsakovės ir ieškovo sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių sutartas išlaikymo dydis – po 87 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Abi šalys pripažino, kad atsakovas nuo 2017 m. lapkričio mėn. teikia didesnį išlaikymą, nei šalys susitarė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu, t.y. po 150 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo prašė padidinti išlaikymo dydį iki 200 Eur, reikalavimą grindė iš esmės pasikeitusia tėvų turtine padėtimi (pablogėjusia ieškovės ir pagerėjusia atsakovo) ir padidėjusiais vaikų poreikiais.

13. Nesutiktina su apeliante, kad jos turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, lyginant su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Ieškovės pajamos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo metu buvo 620 Eur (neatskaičius mokesčių). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad ieškovė nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės pajamos iš darbinės veiklos (įskaitant ligos išmokas) 2018 m. sausio mėn. sudarė 423,21 Eur; vasario mėn. 502,69 Eur; kovo mėn. 480 Eur; balandžio mėn. 437,16 Eur; gegužės – birželio mėn. 480 Eur; liepos mėn. 483,31 Eur; rugpjūčio – rugsėjo mėn. 480 Eur; spalio mėn. 508,82 Eur; lapkričio mėn. 403,25 Eur; gruodžio mėn. 480 Eur; 2019 m. sausio mėn. 620 Eur; vasario mėn. 508,79 Eur; kovo – gegužės mėn. 620 Eur. Taigi, ieškovės vidutinės pajamos iš darbo santykių UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. sudarė 469,87 Eur, 2019 m. – 582,93 Eur. Ieškovė patvirtino, kad verčiasi individualia veikla, pajamos iš šios veiklos vidutiniškai siekia apie 100 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pajamų sumažėjimas apytiksliai 9 procentais nelaikytinas esminiu turtinės padėties pasikeitimu, tačiau sutiktina su apeliante, kad atsakovas neatskleidė savo tikros turtinės padėties, o duomenų apie ją visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi.

14. Nustatyta, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jo pajamos, susijusios su darbo santykiais šioje įmonėje, 2018 m. sudarė 657,89 Eur per mėnesį, 2019 m. – 849 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas vertino tik šias atsakovo pajamas, tačiau pažymėtina, jog nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas ne tik iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, bet ir iš visų kitų jų pajamų rūšių (CK 3.199 straipsnis). Iš atsakovo banko išrašo matyti (1 t., b. l. 169-176), kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 30 d. gavo po 210 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. – 180 Eur komandiruotės dienpinigių, taip pat 2018 m. spalio 30 d. jam iš įmonės buvo pervesta 300 Eur (tikslinė paskirtis nenurodyta). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad dienpinigiai yra beveik pusė atsakovo gaunamo darbo užmokesčio. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, jog visa dienpinigių suma yra panaudojama būtinosioms išlaidoms komandiruotėse, kurios iš esmės yra neatskiriamos nuo atsakovo darbo funkcijų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų nevertino kaip atsakovo gaunamų pajamų. Nors 50 000 Lt ieškovės tėvui atsakovas paskolino santuokoje, pripažino, jog jam buvo sugrąžinta 6000 Eur paskolos dalis. Iš atsakovo pateikto banko išrašo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. UAB FMI DV Invest jis pervedė 1020 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. UAB Luminor investicijų valdymas – 1000 Eur įmoką, 2018 m. gruodžio 28 d. į banko sąskaitą įnešė 2500 Eur sumą grynaisiais. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas patvirtino, kad įmokas į trečios pakopos pensijų fondus pervedė panaudodamas sugrąžintą paskolos dalį.

15. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. dar vykdo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, tačiau duomenų apie iš šios bendrovės gaunamas pajamas nepateikė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2110-179/2015 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad, be UAB (duomenys neskelbtini) 45 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, atsakovui liko ir UAB (duomenys neskelbtini) 35 vienetai paprastųjų vardinių akcijų bei UAB (duomenys neskelbtini) 750 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo19:50 iki 20:16) nurodė, kad turi įmonių akcijų, praeitais metais gavo dividendų iš vienos įmonės, kurios akcijų jau nebeturi, tačiau teismui nepateikė duomenų nei apie gautus dividendus, nei apie akcijų perleidimo sandorį ir pan., kas taip pat laikytina reikšminga aplinkybe, apie atsakovo turtinę padėtį sprendžiant nepilnamečių vaikų interesų naudai. Tai, kad ji nėra bloga, patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovas priklauso Alytaus Rotary klubui, už narystę šiame klube 2018 m. spalio 26 d. sumokėjo 150 Eur nario mokestį ir tai sudaro 30 procentų atsakovo gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio (1 t., b. l. 169-176).

16. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

17. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo ketveri metai, šalių dukrai tuomet buvo aštuoneri, sūnui – ketveri metai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Byloje nustatyta, kad apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu šalių dukra G. U. mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 5 klasėje (1 t., b. l. 58-60), lankė papildomus užsiėmimus: prancūzų kalbos pamokas, fotografijos būrelį, sporto būrelį, su ieškove lanko jogą, dalis užsiėmimų yra mokami. Šalių sūnus R. U. lankė (duomenys neskelbtini) 1 klasę, papildomus užsiėmimus: dziudo būrelį, VšĮ Nacionalinę krepšinio akademiją, anglų kalbos pamokas, robotikos būrelį, keramikos būrelį, visi užsiėmimai yra mokami, ieškovės apskaičiavimu, kartu su kitomis išlaidomis kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia daugiau nei 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į ieškovės nurodytus šalių vaikų poreikius neįtraukta jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, nurodoma suma teismų praktikoje yra įprastinė jaunesnio mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams, todėl darytina išvada, kad iki 200 Eur prašoma padidinti išlaikymo suma yra pagrįsta.

18. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su ieškovės nurodytu vaikų poreikių apskaičiavimu, tačiau, remdamasis atsakovo papildomomis išlaidomis bendravimo su vaikais metu, nepagrįstai nustatė iš jo priteistiną 170 Eur išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendravimo savaitgaliais ir atostogų metu vaikų pramogoms ir maistui atsakovo patiriamos išlaido negali būti vertinamos kaip sudėtinė ieškovės apskaičiuotų vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų dalis. Apskaičiuodama vaikų poreikiams reikalingą sumą, ieškovė šių išlaidų į ją neįtraukė. Pažymėtina, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Be to, atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, jog vieno vaiko išlaikymui reikia daugiau nei 400 eurų (apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 400 Eur viršijančią sumą kompensuoja valstybės parama), todėl atsakovas prie vaikų išlaikymui skiriamos sumos, ieškovės tvarkomos uzufrukto teise, nepagrįstai priskiria bendravimo su vaikais metu patiriamas išlaidas – jos faktiškai tolygios didesnei ieškovės patiriamos išlaikymo naštos daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

19. Vadovaujantis nurodytais duomenimis darytina išvada, kad apeliacine tvarka vertinamoje byloje yra pagrindas konstatuoti ir atsakovo materialinės padėties pagerėjimą, ir nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą kaip pagrindus išlaikymą padidinti iki ieškinyje nurodytos sumos.

20. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, yra sveikas, darbingo amžiaus, įgijęs darbo rinkoje paklausią finansų ir draudimo matematiko specialybę, yra verslininkas, todėl turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, adekvatų nepilnamečių vaikų poreikiams, o šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, kurios, minėta, nėra vienintelės. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t.y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Nors atsakovas 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi galimybių padidinti atsakovo darbo užmokestį, kadangi tai priklauso ne atsakovo kaip įmonės vadovo, o akcininkų kompetencijai, be to, įmonė turi finansinių sunkumų, jokio turto neturi (2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:18:57 iki 1:19:17), pažymėtina, kad atsakovas yra ne tik UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, bet ir akcininkas, turintis 70 proc. šios įmonės akcijų. Apeliacinės instancijos teismas iš Juridinių asmenų registrui pateiktos 2018 m. įmonės finansinės atskaitomybės nustatė, kad įmonės pardavimo pajamos 2018 m. sudarė 134 412 Eur, grynasis pelnas – 19 038 Eur, 2017 m. įmonės pardavimo pajamos – 106 083 Eur, o grynasis pelnas – 2457 Eur. Iš Kelių transporto priemonių registro nustatyta, kad įmonė turi du naujus (0 – 3 metų) automobilius: HYUNDAI SUCSON. Ix35 (pirma registracija 2016 m. birželio 27 d.) ir HYUNDAI i 30 (pirma registracija 2018 m. gruodžio 13 d.). Šios apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo nurodytą sunkios įmonės finansinės padėties faktą, dėl kurio atsakovo atlyginimas negalėjo būti didinamas. Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

21. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apie atsakovo turtinę padėtį nepagrįstai sprendė tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio, o teisingai pasisakęs apie padidėjusius vaikų poreikius, netinkamai nustatė šalių dalis abiejų vykdytinoje išlaikymo prievolėje. Dėl to sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeistina, jį padidinant iki 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

22. Atmestinas apeliaciniame skunde pareikštas prašymas nustatyti, kad atsakovas išlaikymo pinigus į ieškovės sąskaitą turi pervesti iki einamojo mėnesio 15 dienos – šis prašymas nėra pagrįstas įstatymais, be to, nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sumokėjo 790 Eur išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 191-193). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos 790 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas gera valia mokėjo po 150 eurų kas mėnesį vaikams nuo 2017 metų, įvertinus, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 100 procentų (išlaikymą ji faktiškai prašė padidinti 50 eurų), keistina iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis nuo padidintos metinės išlaikymo sumos. Iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis sudarytų 27 Eur ((200-150) * 12 * 2 * 0,03 * 0,75). Įskaičius jam grąžintiną 56,25 eurų žyminio mokesčio dalį už atsiimtą priešieškinį, atsakovui grąžintina 29,25 Eur žyminio mokesčio dalis.

25. Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą, iš atsakovo priteistą išlaikymą kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui padidinant iki 200 (dviejų šimtų) Eur, iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 790 (septynių šimtų devyniasdešimt) Eur.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos 225 eurų bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai.

Grąžinti atsakovui R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,25 Eur (dvidešimt eurų 25 centus) žyminio mokesčio. Nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė