Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-1001/2017 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui UADBB „Socialinės garantijos“ dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga negaliojančia ir draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino AB ,,Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2015-07-01 redakcija) 1.4 p. a) p.p. sąlygą ta apimtimi, kad draudžiamoji apsauga negalioja vagystės su įsibrovimu atveju, jei į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių, nesąžininga ir negaliojančia nuo Būsto draudimo sutarties TIA Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Priteisė iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovei A. S. 2 371,04 Eur draudimo išmokos, 57,5 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 428,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85 Eur žyminio mokesčio ir valstybei 5,8 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad atsakovė atsisakė ieškovei sumokėti draudimo išmoką, remdamasi AB ,,Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių 1.4 p. a) p.p. nuostata, pagal kurią nedraudžiamasis įvykis, be kitų, yra tuomet, kai į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių. Teismas tarp šalių sudarytą Būsto draudimo sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį ir sprendė, kad tokiai sutarčiai taikomi atitinkami sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.193 straipsnio 4 dalyje bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.228⁴ straipsnis). Būsto draudimo taisyklių 1.4 p. a) p.p. nuostatą teismas vertino kaip viena esminių tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų Būsto draudimo sutarties sąlygų. Atsižvelgė į tai, kad draudimo sutarties sudarymą ieškovės sutikimu inicijavo liudytojas V. V., kuris tiesiogiai bendravo su draudimo brokere ir konstatavo, kad draudimo brokerės pasirinktas vartotojo supažindinimo su standartinėmis Būsto draudimo sutarties sąlygomis būdas, kuomet vartotojui buvo pateiktas ne originalus sutarties standartinių sąlygų variantas, o jo santrauka, kuri taip pat plačiau nepaaiškinama, nėra tinkamas.Būsto draudimo sutartyje nurodyta, kad ieškovės pasirinktu maksimalaus namų turto draudimo variantu draudžiama nuo vagystės su įsibrovimu, tačiau nedetalizuojama, kad būtina sąlyga draudimo išmokai yra kliūties vientisumo pažeidimo (įsibrovimo) požymių buvimas. Sutartyje taip pat nenurodyta, kad Būsto draudimo taisyklės yra sudėtinė šios sutarties dalis, todėl vartotojui nėra tinkamai išaiškinama kiek taisyklės jam privalomos, kokiais atvejais galioja, koks jų santykis su draudimo rūšimi. Teismas vertino, jog nepaisant to, kad ieškovė yra teisininkė, tačiau ji neturi specialių draudimo srities žinių ir laikytina vidutine vartotoja, kuriai turėjo būti suteikta tokio paties išsamumo informacija apie Būsto draudimo sutartį, kaip ir bet kuriam kitam vidutiniam vartotojui. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, draudikas tinkamai įvykdo informavimo pareigą, kuomet draudėjui sudaro galimybę susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties. Draudėjo pasirašymas draudimo sutartyje, jog jis supažindintas su draudimo taisyklėmis ir gavo jų kopiją, nereiškia draudiko tinkamos informavimo pareigos įvykdymo. Teismas nustatė, kad iš Pasiūlymo drausti būstą ir Būsto draudimo taisyklių matyti, kad nors draudėjas gali pasirinkti kelis draudimo variantus (minimalų, standartinį ar maksimalų), tačiau šie variantai yra standartiniai ir Būsto draudimo taisyklėse visiems draudimo variantams numatytas tas pats šioje byloje aktualus nedraudžiamasis įvykis - vagystė be įsibrovimo požymių. Be to, būsto draudimo taisyklėse numatyta, kad draudėjas draudimo sutartyje gali numatyti kitas draudimo rizikas, tačiau šioje byloje draudimo brokerė draudėjui tokios galimybės nepaaiškino, su draudimo taisyklėmis nesupažindino, taisyklių santraukoje, kurią brokerė peržvelgė su V. V. tokios sąlygos nėra. Draudėjui suteikiama galimybė susitarti tik dėl papildomų rizikų, o ne dėl nedraudžiamųjų įvykių. Apylinkės teismas pripažino, kad standartines Būsto draudimo sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai neįvykdė ieškovės supažindinimo su šiomis sąlygomis pareigos, tarp jų - ir su 1.4 p. a) p.p. nuostata, jog nedraudžiamasis įvykis, be kitų, yra tuomet, kai į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių. Teismas konstatavo, kad standartinė esminė Būsto draudimo sutarties sąlyga, kuria remdamasi atsakovė atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, yra nesąžininga, todėl apylinkės teismo vertinimu ieškovei neprivaloma ir negali būti taikoma nuo sutarties sudarymo. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė pagrobtų daiktų nurodomą vertę ir iš šios sumos išskaičiavęs, draudimo sutartyje nurodytas išskaitas dėl gamtinių jėgų ir kitų rizikų, draudimo išmoką sumažino iki 2 371,04 Eur. Ieškovės reikalaujamas kompensacines palūkanas teismas apskaičiavo ne nuo ieškovės nurodomos datos – 2016-08-17, kai draudimo bendrovė ieškovę informavo apie atsisakymą padengti nuostolius, bet nuo 2016-09-01, kai ieškovė pareiškė draudimo bendrovei turtinę pretenziją iki bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-24. Reikalavimą priteisti 5 procentų procesines palūkanas teismas tenkino pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, draudimo išmokos priteisimo teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovės apeliacinio skundo argumentų.Šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, tarpininkaujant UADBB „Socialinės garantijos“ draudimo brokerei R. S., ir atsakovė sudarė Būsto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2015-08-06 iki 2016-08-05 buvo apdraustas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatų draudimo variantas – standartinis, namų turto draudimo variantas - maksimalus. 2016-08-01 iš ieškovės namo pavogti daiktai: 1 000 Eur grynųjų pinigų, piniginė 100 Eur vertės, vyriškas laikrodis 100 Eur vertės, auksinė grandinėlė 600 Eur vertės, auksiniai auskarai 150 Eur vertės, auksinė grandinėlė ant rankos 450 Eur vertės, viso 2 400 Eur vertės. Vagys į kiemo teritoriją pateko įsibrovę per užrakintus vartus. Name laužimosi požymių nerasta. Vagystę padarę asmenys nenustatyti. Atsakovė šį įvykį pripažino nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, remdamasi AB ,,Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių 1.4 p. a) p.p. nuostata, pagal kurią nedraudžiamasis įvykis, be kitų, yra tuomet, kai į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių. Pažymėtina, kad atsakovė nei vagystės fakto, nei žalos dydžio neginčijo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad standartines Būsto draudimo sutarties sąlygas parengusi šalis, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, tinkamai neįvykdė ieškovės supažindinimo su šiomis sąlygomis pareigos, tarp jų - ir su 1.4 p. a) p. p. nuostata, jog nedraudžiamasis įvykis, be kitų, yra tuomet, kai į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių. Teismas pripažino įrodyta, kad ieškovė, esant nustatytiems jos turto iš namo vagystės su įsibrovimu požymiams, negalėjo protingai tikėtis, kad Būsto draudimo taisyklių 1.4 p. a) p. p. nustatytos išimtys gali būti taikomos Būsto draudimo sutartyje. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad draudimo bendrovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką ieškovei, formaliai vadovaujantis ginčijama sąlyga, su kuria ieškovė tinkamai nesupažindinta, prieštarauja sąžiningumo kriterijams, šiuo atveju ginčijama sutarties sąlyga naudinga tik ją parengusiam draudikui ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovės nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje ištirtus įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas byloje. Draudimo sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu, tai yra pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko atitinkamos draudimo rūšies taisyklių pagrindu, tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas arba polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma CK 6.187 straipsnyje nustatyta sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, tai yra individualiai šalių aptartoms sąlygoms. CK 6.185 straipsnio 3 dalis numato, kad laikoma jog sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. CK 6.992 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atsakovės Taisyklių C dalies 2.1. punkte, reglamentuojančiame draudiko pareigą prieš sudarant draudimo sutartį supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją. Tokiu reglamentavimu yra nustatomas specialus supažindinimo su draudimo taisyklėmis (standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis) būdas (kopijos įteikimas draudėjui prieš draudimo sutarties sudarymą). Aplinkybę, jog kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su standartinėmis Būsto draudimo taisyklėmis, apeliantė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo taisykles parengusi šalis, turi pareigą įrodyti, kad įstatyme įtvirtinta pareiga supažindinti draudėją (ieškovę ar jos atstovą) su nurodytomis Taisyklėmis įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė šios aplinkybės neįrodė (CPK 185 straipsnis). Apeliantės argumentus, kad draudimo įmokos sumokėjimas patvirtina tiek draudimo sutarties sudarymą, tiek tinkamą draudėjo supažindinimą su draudimo taisyklėmis apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad draudiko pareigos supažindinti su taisyklėmis vykdymas skiriasi priklausomai nuo to, ar draudimo sutartį sudaro fizinis asmuo (vartotojas) ar juridinis asmuo (verslininkas). Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ta aplinkybė, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką, savaime nepatvirtina atsakovės tinkamo CK 6.992 straipsnio 2 dalyje, jos pačios sudarytų Taisyklių C dalies 2.1. punkte, numatytos pareigos vykdymo.Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo įteiktas pasiūlymas drausti būstą, taisyklių santrauka (knygelė). V. V., kurį šiuo atveju teisėjų kolegija laiko ieškovės atstovu, brokerė R. S. taip pat supažindino ne su taisyklėmis, o su jų santrauka, jos detaliai nepaaiškinant. Ieškovė pasirašė sutikimą nurašyti lėšas iš jos sąskaitos, Būsto draudimo sutarties ji nepasirašė ir Taisyklės jai įteiktos nebuvo. Ieškovė teigė, kad jau po vagystės sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Tai, kad draudimo brokerė tinkamai neišaiškino draudiminės apsaugos esminių nuostatų, tame tarpe nedraudiminių įvykių, draudimo taisyklių (knygelėje išdėstytos santraukos) santykio su draudėjos pasirinkta draudimo apimtimi, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina jos paaiškinimai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad V. V. po vagystės skambino brokerei, klausdamas kaip toliau elgtis, ir laikė ją netiesiogiai patvirtinančia nedraudiminių įvykių nežinojimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino neįrodytu tinkamo ieškovės supažindinimo su ginčo Taisyklėmis faktą ir laikė, jog standartinės sutarties sąlygos nebuvo tinkamai atskleistos, todėl atsakovė negali jomis remtis, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką.Pažymėtina, kad tiek pasiūlyme drausti būstą, tiek Būsto draudimo liudijime nenurodyta, kad maksimalaus namų turto draudimo atveju atlyginama įvykus „vagystei su įsibrovimu“, nedarant nuorodų į Taisykles. Šiuo atveju esant nustatytam vagystės su įsibrovimu faktui, be kita ko, užfiksuotam vaizdo įraše, kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, 2016-08-11 atsakovės sudarytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, kuriame taip pat užfiksuota, jog tą pačią naktį buvo apvogti kaimynų namai, ieškovės lūkestis gauti draudimo išmoką buvo pagrįstas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad net ir pripažinus Taisyklių 1.4. punktą nesąžiningu, pagrindo draudimo išmokai mokėti neatsiranda, nes įvykis, kai į namus patenkama ne įsilaužiant, (o, tikėtina, pro neužrakintas duris), neatitinka draudžiamojo įvykio sąvokos. Faktinė aplinkybė, kad durys buvo neužrakintos, nenustatyta. Šią apeliantės prielaidą teisėjų kolegija laiko deklaratyvia, ją pagrindžiančių įrodymų byloje nėra ir apeliantė nenurodė.Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė individualizuoti draudimo sutarties sąlygas ir derėtis dėl draudimo apsaugos. Tačiau tokių apeliantės argumentų nepatvirtina byloje esantys įrodymai (CPK 178, 185 straipsniai). Tai, kad V. V. buvo persiųsti kelių draudimo kompanijų pasiūlymai ir sudaryta galimybė pasirinkti vieną iš standartinių draudimo apsaugos paketų: „minimalus“, „standartinis“, „maksimalus“, nelaikytina galimybe derėtis dėl individualizuotos draudimo apsaugos. Draudimo taisyklės pasirinkus bet kurį iš variantų galioja tos pačios, o nedraudiminių įvykių apimtis lieka ta pati. Tai patvirtina ir draudimo brokerės paaiškinimai, kad Taisyklėse suformuluotos sąlygos yra standartinės, numatytos draudimo įmonės ir jos nėra keičiamos bei nesiūloma jų keisti. Todėl priešingai nei įrodinėja apeliantė, nagrinėjamu atveju ieškovei tokia galimybė sudaryta nebuvo (CPK 185 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad liudytoja apklaustos draudimo brokerės parodymų vertinimas atliktas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Skirtingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ieškovės, jos atstovo, supažindinimo su Būsto draudimo taisyklėmis pareiga atlikta tinkamai, vertino ne tik tai, jog ji neatsiminė tam tikrų faktų, bet ir kitus jos paaiškinimus, liudytojo V. V. paaiškinimus, kitus bylos duomenis. Skundžiamame sprendime detaliai išanalizuoti įrodymai ir jų pagrindu priimtas sprendimas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturi pagrindo draudėjos laikyti informuota vartotoja ir taikyti jai kitus vertinimo standartus, nei paprastai vartotojai. Skundžiamame sprendime išsamiai nurodyta, kodėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovę laikė paprasta vartotoja ir jai taikė bet kuriam kitam vidutiniam vartotojui taikytiną apsaugą. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentacijai pritaria. Ieškovė nėra draudimo santykių specialistė, neturi specialių šios srities žinių. Draudimo sutartį ieškovė sudarė kaip fizinis asmuo savo asmeniniams poreikiams. Tai, kad ieškovė turi teisinį išsilavinimą, dirba teisinį darbą, negali paneigti jos teisės į vidutiniam vartotojui taikytiną apsaugą ir nesudaro pagrindo jai taikyti aukštesnių standartų vertinant jos gebėjimus suprasti draudimo sąlygas.Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, pripažindamas, kad trečiasis asmuo netinkamai įgyvendino supažindinimo su taisyklėmis pareigą, ieškinį patenkino netinkamo atsakovo atžvilgiu. Draudimo sutartį ieškovė sudarė su atsakove. Nesupažindinimas su taisyklėmis, buvo vienas esminių ieškinio argumentų. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu vienos iš šalių motyvuotu prašymu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Kad ji yra netinkama atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė klausimo nekėlė ir neįrodinėjo, trečiojo asmens įtraukti bendraatsakoviu neprašė, todėl šie atsakovės argumentai negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apeliantės argumentų. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad aplinkybė, jog į bylą nebuvo įtrauktas dalyvauti trečiojo asmens draudikas, apdraudęs brokerio veiklą profesiniu draudimu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Nenustatyta, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta šio neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jam sukėlė. Atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, tai neužkerta galimybės atsakovei reikšti reikalavimus trečiajam asmeniui dėl sumų grąžinimo.Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.