Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, GelvoraSergel UAB, UAB „Julianus Inkaso“, UAB Legal Balance, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas 2022 m. kovo 22 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai įteikti tretiesiems asmenims 2022 m. kovo 24 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, o atsakovui – 2022 m. balandžio 11 d. per darbovietę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei

Ieškovės pateiktas santuokos sudarymo įrašas patvirtina, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimo kopija patvirtina, jog šalys turi nepilnametį vaiką G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3).

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kituose straipsniuose. Sutuoktinių pareigų esmė – tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatydamas sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl šeimos iširimo turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Kaip matyti iš Kauno apskritis Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. atsakymo ieškovės atstovei advokato padėjėjai, į jos 2022 m. vasario 8 d. pateiktą prašymą dėl duomenų pateikimo buvo pranešta, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK dėl 2017 m. atsakovo panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, atsakovui buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau 2017 m. kovo 7 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 170 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 214 straipsnio 1 dalį. Dėl 2016 m. vasario mėnesį atsakovo panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu joks įvykis Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK registruotas nebuvo, todėl jokios informacijos apie tai pateikti neturime. Dėl šio įvykio 2022 m. vasario 9 d. telefonu buvo susisiekta su ieškove, kuri nurodė, kad šis įvykis buvo (duomenys neskelbtini), todėl pagal kompetenciją buvo pasiūlyta kreiptis į šią ikiteisminio tyrimo įstaigą – Utenos apskr. VPK Ignalinos r. PK.

LITEKO duomenys patvirtina, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-31-266/2017) kaltinamasis R. P. (atsakovas) už tai, kad 2017 m. vasario 25 d., 19 val. 40 min., keliu Kaunas–Zarasai–Daugpilis, vairavo automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu , 68 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems ) metams.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo asmeninės nuosavybės teise valdė 1 kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį yra registruotas kitų asmenų vardu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas byloje neteikė atsiliepimo ir neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovo naudoto prieš ją fizinio ir psichologinio smurto bei visiško nesirūpinimo vaiku ir šeima nuo (duomenys neskelbtini), kurias ieškovė taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu davusi priesaiką, o jos parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, taip pat įvertinęs minėtą Kauno apskritis Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. atsakymą, iš kurio matyti, jog prieš atsakovą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo prieš ieškovę (duomenys neskelbtini) panaudoto smurto, taip pat įvertinęs LITEKO duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-31-266/2017) buvo pripažintas kaltu už tai kad 2017 m. vasario 25 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio, ir, be to, jam buvo pritaikytas draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems ) metams, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) legaliai dirbo tik vienintelėje darbovietėje AB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur viso uždirbo (duomenys neskelbtini), o, be to, įvertinęs tai, jog atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį pardavė kitiems asmenims jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį paveldėtą 1 kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu, jokio išlaikymo savo dukrai niekada neteikė, sprendžia, jog šiais prieš tai paminėtais veiksmais atsakovas parodė savo visišką nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams ir jiems nusižengė, nebuvo lojalus, neteikė savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiškai nesirūpino savo nepilnamete dukra ir ją auginančia sutuoktine. Nors CK 3.27 straipsnio 1 dalis įpareigoja sutuoktinius vienas kitą gerbti, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, nustatyta, jog iš atsakovo pusės tokio elgesio nebuvo dar nuo (duomenys neskelbtini). Visų šių nustatytų aplinkybių visuma, konstatavus, jog atsakovas nuolatos ir iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko tolimesnis santuokinis gyvenimas su juo tapo nebegalimas, teismo nuomone, duoda pagrindą šalių santuoką nutraukti vien tik dėl atsakovo kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys), nenustatinėjant termino šalims sutaikyti.

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. LAT, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pyz., LAT 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (LAT 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Akcentuojama, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Teismo nuomone, ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas nepilnametės dukros, kurią be atsakovo augina faktiškai nuo dukters gimimo, poreikiams tenkinti. Tarnybos Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnametės dukros vaiko atžvilgiu, todėl, teismui konstatavus, jog nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitiks geriausius vaiko interesus, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga- auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti. CK 3.192 straipsnio nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo dukrą. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turėtų būti vertinama atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiką išlaikyti, jų motyvaciją. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

LAT laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo LAT praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, todėl yra akivaizdu, jog jai neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnametės dukros vaiko išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu.

CK 3.192 straipsnis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu reglamentuota ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 10 punkte nurodyta, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. To paties nutarimo 11 punkte nurodoma, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota CK trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.( LAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 ir 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 punktas). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Vaikai sparčiai auga ir bręsta, todėl reikalinga jiems pirkti vitaminus, taip pat įvairius vaistus peršalimo ar kitų ligų metu.

Vaikų materialiniai poreikiai taip pat būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, vykti į mokyklos organizuojamas ekskursijas, susitikti su draugais.

Dėl dukters poreikių. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) gimusios G. išlaikymo poreikis per mėnesį sudaro 500 Eur: maistas 150 Eur, batai 15 Eur, striukės 15 Eur, apatiniai drabužiai 9 Eur, kelnės 10 Eur, švarkeliai 10 Eur, megztukai 12 Eur, marškinėliai 12 Eur, pirštinėlės, šalikai, kepurės 5 Eur, patalynė 5 Eur, ugdymo priemonės (žaisliukai, knygelės, dėlionės ir t.t.) 10 Eur, vitaminai10 Eur; švenčių dovanos 20 Eur, sveikatos priežiūra (vizitai pas gydytojus, tyrimai ir kt.) 10 Eur, higienos priemonės 10 Eur, darželis 31 Eur (priedas Nr. 27, 30), laisvalaikis 20 Eur, karate būrelis „(duomenys neskelbtini)“ 25 Eur (taip pat reikalinga sportinė apranga, todėl yra patiriamos papildomos mėnesinės išlaidos) (priedas Nr. 31), būsto mokesčių dalis 30 Eur, buto nuomos dalis 43 Eur, transporto išlaidos 36 Eur, buitiniai dalykai ir nenumatytos išlaidos 12 Eur. Atsakovui neteikus atsiliepimo ir neginčijus šių ieškovės nurodytų sumų, teismas neturėdamas jokio pagrindo su jomis nesutikti, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) gimusios G. išlaikymo poreikis per mėnesį pagrįstai įvertintas 500 Eur suma, tuo labiau, kad dėl didėjančios infliacijos viskas tik brangsta.

Be to, kaip minėta prieš tai, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo asmeninės nuosavybės teise valdė 1 kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį perleido kitiems asmenims.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra

CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nepriklausomai nuo to ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ir motina negyvenantys kartu su vaikais turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (LAT 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).

Atsakovui neteikus atsiliepimo ir nesiūlius kitos bendravimo su dukra tvarkos, tenkinant ieškovės reikalavimą nustatytina, kad po santuokos nutraukimo atsakovo ir nepilnamečio vaiko G. P. bendravimo trukmė neribojama, tačiau bendravimas vyksta tik dalyvaujant ieškovei, o atsakovas, norėdamas bendrauti su dukra, privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios sms žinute pranešti ieškovei apie atvykimo laiką.

Dėl prievolių kreditoriams

1) Antstolio N. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2628-559/2017 dėl išieškojimo 421,38 Eur įsiskolinimo pagal 2015 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartį, 6,20 Eur 0,05 proc. dydžio delspinigių, 5 procentų nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo metinių palūkanų už priteistą sumą ir 206,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“, perleidusiam savo reikalavimą 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį kreditoriui UAB „Julianus Inkaso”;

2) Antstolio A. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą UAB „Intrum Lietuva“ į. k. 304615887, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo 2 286,41 Eur skolos ir 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vekselio sumos (skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo iki visiško atsiskaitymo pagal vekselį dienos) pagal 2016 m. birželio 17 d. paprastąjį vekselį Nr.1, sudarytą laiku negrąžinus skolos Bigbank AS filialui, į. k. 301048563, pagal 2015 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1536172/96pa;

3) Antstolio A. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą UAB „Intrum Lietuva“ į. k. 304615887, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 14–ojo notarų biuro notaro D. B. 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo 2 287,72 Eur skolos ir 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vekselio sumos (skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo iki visiško atsiskaitymo pagal vekselį dienos) pagal 2016 m. birželio 17 d. paprastąjį vekselį Nr. 2, sudarytą laiku negrąžinus skolos Bigbank AS filialui, į. k. 301048563, pagal 2015 m. gruodžio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1555827/96pa;

4) Antstolio N. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą Gelvorasergel UAB, į. k. 125164834, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 14–ojo notarų biuro notaro D. B. 2016 m. spalio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo 602,19 Eur skolos ir palūkanų pagal 2016 m. liepos 11 d. paprastąjį vekselį, sudarytą laiku negrąžinus skolos UAB „G. F.“ pagal 2015 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 18 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 18-50-06UAB „G. F.“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovės skolą pagal 2015 m. gegužės 21 d. sutartį;

5) Antstolės V. P. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą Gelvorasergel UAB, į. k. 125164834, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-508-722/2018, išduotą pagal 2018 m. sausio 23 d. sprendimą už akių pagal 2015 m. gruodžio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9976781005, sudarytą su UAB „4finance“, kuri 2018 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 18-50-08UAB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į ieškovės skolą pagal 2015 m. gruodžio 5 d. sutartį.

Kadangi visos paminėtos 5 vartojimo kredito sutartys, nors ir buvo sudarytos vienos ieškovės vardu, tačiau šalių santuokos metu (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, kurio atsakovas neužginčijo, atsakovui apie tai žinant ir tam pritariant, kreditai buvo paimtos šeimos poreikiams tenkinti, pirkti buičiai reikalingus daiktus (daiktų pirkimų kvitai nėra išsaugoti, nes, ieškovei pradėjus (duomenys neskelbtini) gyventi atskirai viskas liko pas atsakovą), pinigai buvo leidžiami šeimos kasdienių poreikių tenkinimui, todėl teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, šiuos antstolių iš jos vykdomus išieškojimus išvardintiems kreditoriams po santuokos nutraukimo pripažįsta solidariomis šalių prievolėmis.

Antstolės V. P. kontoros vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. kovo 29 d. įvykdytas skolos išieškojimas UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai iš atsakovo pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-21703-559/2020 (išieškota suma – 374,55 Eur) po santuokos nutraukimo pripažintina buvus asmenine atsakovo prievole, teismui nenustačius, jog ieškovė apie šią atsakovo sudarytą paskolos sutartį būtų žinojusi ir pritarusi tokios sutarties sudarymui, o, be to, nenustačius, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, tuo labiau, kad atsakovas vienasmeniškai įvykdė

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys – kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Kaip nustatyta iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)TP-22-T-108-488 ieškovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. liepos 8 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 8, 11, 24.3.6.1, 7, 8, 24.3.6.2, 30 punktais, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 341,68 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kituose ginčuose – vieno šimto eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir tiesiogiai susijusius reikalavimus turėjo būti mokamas 94 Eur (100 x 0,75 x 1,252) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis) žyminis mokestis, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 68 Eur (250 x 12 x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai) žyminis mokestis ir už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 203 Eur (9 000 x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) žyminis mokestis. Iš viso už šioje byloje pareikštus ir teismo patenkintus ieškovės reikalavimus turėjo būti sumokėtas 365 Eur (94 + 68 + 203) žyminis mokestis. Tenkinus ieškinį visiškai valstybei iš atsakovo priteistinas 365 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Be to, teismas turėjo 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 228 straipsnio 1 dalimi, 290 ir 291 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. P. kaltės.

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. vasario 28 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise pripažinti S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. vasario 28 d.).

Po santuokos nutraukimo atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo laiko neriboti, nustatant, kad bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o atsakovas, norėdamas bendrauti su dukra, privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios sms žinute pranešti ieškovei apie atvykimo laiką.

Po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariomis prievolėmis šiuos įsiskolinimus:

1) Antstolio N. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2628-559/2017 dėl išieškojimo 421,38 Eur įsiskolinimo pagal 2015 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartį, 6,20 Eur 0,05 proc. dydžio delspinigių, 5 procentų nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo metinių palūkanų už priteistą sumą ir 206,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“, perleidusiam savo reikalavimą 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį kreditoriui UAB „Julianus Inkaso”;

2) Antstolio A. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą UAB „Intrum Lietuva“ į. k. 304615887, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo 2 286,41 Eur skolos ir 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vekselio sumos (skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo iki visiško atsiskaitymo pagal vekselį dienos) pagal 2016 m. birželio 17 d. paprastąjį vekselį Nr. 1, sudarytą laiku negrąžinus skolos Bigbank AS filialui, į. k. 301048563, pagal 2015 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1536172/96pa);

3) Antstolio A. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą UAB „Intrum Lietuva“ į. k. 304615887, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 14–ojo notarų biuro notaro D. B. 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo 2 287,72 Eur skolos ir 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vekselio sumos (skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo iki visiško atsiskaitymo pagal vekselį dienos) pagal 2016 m. birželio 17 d. paprastąjį vekselį Nr. 2, sudarytą laiku negrąžinus skolos Bigbank AS filialui, į. k. 301048563, pagal 2015 m. gruodžio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1555827/96pa;

4) Antstolio N. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą Gelvorasergel UAB, į. k. 125164834, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 14–ojo notarų biuro notaro D. B. 2016 m. spalio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo 602,19 Eur skolos ir palūkanų pagal 2016 m. liepos 11 d. paprastąjį vekselį, sudarytą laiku negrąžinus skolos UAB „G. F.“ pagal 2015 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 18 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 18-50-06UAB „G. F.“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovės skolą pagal 2015 m. gegužės 21 d. sutartį;

5) Antstolės V. P. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą skolos išieškojimą Gelvorasergel UAB, į. k. 125164834, naudai iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-508-722/2018, išduotą pagal 2018 m. sausio 23 d. sprendimą už akių pagal 2015 m. gruodžio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9976781005, sudarytą su UAB „4finance“, kuri 2018 m. gruodžio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 18-50-08UAB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į ieškovės skolą pagal 2015 m. gruodžio 5 d. sutartį.

6) Antstolės V. P. kontoros vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. kovo 29 d. įvykdytą skolos išieškojimą UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-21703-559/2020 (išieškotina suma – 374,55 Eur) po santuokos nutraukimo pripažinti buvus asmenine atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes – ieškovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę ,,B.“, o atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę ,,P.“.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 341,68 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno Eur 68 ct bylinėjimosi išlaidas valstybei už advokato padėjėjos suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 365 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinei) ir 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662 ir mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.