- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- e2-2694-347/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01080-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- S. T.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. T. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nutraukti pareiškėjų santuoką, įregistruotą Kapsuko (Marijampolės) r. CMS, įrašo Nr. , dėl sutuoktinio S. T. kaltės bei po santuokos nutraukimo I. T. palikti santuokinę pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo S. T. 5 000,00 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo I. T.; butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 38 000 Eur vidutinės rinkos vertės, asmeninės nuosavybės teisę priteisti I. T.; garažą, su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti I. T.; automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti I. T.; priteisti iš S. T. 600,00 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų ieškovei I. T.; S. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 5 000,00 Eur vertės: dvi kolonėles „Radiotechnika S 90“; tiunerį „Radiotechnika“ T - 101 - stereo“; „Grafitinį ekvalaizerį HiFi“; juostinį magnetofoną „Olymp (duomenys neskelbtini) C“; radijo imtuvą „Olymp DY – 005“; pultelį; gitarą , 204 vinilines plokšteles ir medinį stalelį aparatūrai; priteisti iš I. T. 8 274,20 Eur kompensaciją S. T..
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ji ir jos atstovas paaiškino, kad pradžioje gyveno gana sutartinai, tačiau atsakovas buvo neištikimas (tiek draugaujant iki santuokos, tiek – po jos sudarymo). Palaipsniui išryškėjo tiek charakterių, tiek asmenybių skirtumai, nesutapo požiūris į šeimą, sutuoktinį, vaikus, gyvenimo vertybes, garbę bei orumą. Atsakovas kartais piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdamas girtas smurtavo, 2003 m. kovo 7 d. dukrą K. T.. Tuo pat metu sumušė ir ieškovę, padarydamas rankos (kuria bandžiau uždengti dukters galvą) sumušimą bei V-to delnikaulio lūžimą – apysunkį (dabar kvalifikuojamas nesunkiu) sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina 2003 m. kovo 20 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 72. Dukrą gydė namuose, į policiją dukra nesikreipė – tuo metu atrodė, kad skųstis dėl smurto šeimoje yra gėda. Siekdama nutraukti vis brutalesnį atsakovo smurtavimą, tą pačią dieną apsisprendė ir pateikė „ultimatumą“: arba jis palieka šeimą, arba ji kreipiasi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. S. T. susirinko savo daiktus ir tą pačią dieną išvyko pas savo draugę, vėliau jie abu - į Airiją, kur atsakovas, nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. yra tik Airijos pilietis ir nurodytu adresu gyvena iki šiol. Nuo 2003 m. kovo 8 d. abu vaikus (dukrą - kol ji mokėsi vidurinėje ir aukštojoje mokymo įstaigoje), padedant ieškovės tėvams, išlaikė ji viena. Atsakovas prie dukters (studentės) išlaikymo neprisidėjo iš viso, teisindamasis, kad jam gyventi ir be šeimos yra sunku. Išlaikymą sūnui, kol jis buvo nepilnametis, iš esmės teikė, tačiau nereguliariai. Sūnui tęsiant mokslą aukštojoje mokslo įstaigoje, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Bendro ūkio vedimas su atsakovu nutrūko jam 2003 m. kovo 8 d. palikus šeimą ir išvykus gyventi pas draugę, o nuo 2004 metų - į Airiją, tačiau S. T. iki šiol nėra išsiregistravęs ir savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ji viena nuo 2003 m. kovo mėnesio iki šiol ir už jį moka atitinkamus mokesčius.
Mano, kad atsakovo girtavimas ir neištikimybės faktai teismui gal būt gali kelti abejonių, tačiau smurtas prieš sutuoktinę ir dukrą (šeimos narius) bei šeimos palikimas ir nesirūpinimas – akivaizdūs jo kaltės įrodymai. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, priteistinas neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimas, - atsižvelgiant į kaltės formą, aplinkybes bei laikotarpį - ne mažiau kaip 5 000,00 Eur. Neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad šeima iširo dėl tyčinio atsakovo smurto prieš sutuoktinę ir dukrą, dėl neišsipildžiusių lūkesčių sukurti darnią šeimą, dėl atsakovo požiūrio ir elgesio su vaikais, neprisidėjimo juos auginant ir auklėjant.
Nurodė, kad santuokoje 1992 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šeima už simbolines investicines lėšas atsakovo S. T. vardu įsigijo 3 kambarių, butą su rūsiu, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 114447 VAT_2024 ASI PANE yra 38 000,00 Eur.
Atsakovui išvykstant į Airiją, butas buvo gana prastos būklės. Pagrindinius remonto/renovacijos darbus atliko viena. Baldus, įrangą dar 1994 m. kovo 18 d. padovanojo jos tėvai. Pagrindiniai baldai tebėra, kai kas atnaujinta, visa buitinė technika ir įranga nauja. Nežiūrint to, kad butu viena rūpinosi jau 20 metų ir į jo išlaikymą investavo didelę pinigų sumą, sutinka atsakovui išmokėti pusės buto vertės kompensaciją. Kito gyvenamojo ploto ar nekilnojamojo turto neturi. S. T. bute negyvena nuo 2003 m. kovo 8 d., paskutinį kartą į Lietuvą buvo grįžęs 2005 m., nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. yra Airijos pilietis. Nurodė, kad ieškovė už atsakovą iki šiol moka ir mokesčius už komunalinius patarnavimus: buto šildymą, šiukšles (atliekų rūšiavimą) ir mokesčius namo savininkų bendrijai. Pusę jos turėtų išlaidų privalo kompensuoti atsakovas. Tuo tarpu sūnus P. T. bute deklaruotas tik nuo 2006 m. sausio 6 d. Būdamas pilnamečiu ginčo bute sūnus gyveno tik iki tol, kol baigė gimnaziją. Dukra K. T. bute nebuvo deklaruota iš viso. Mokesčiai už vietinę rinkliavą apskaičiuojami nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Nuo 2006 m. gyvenamąją vietą, ieškovės ir atsakovo yra deklaravęs tik sūnus P. T.. Atsakovas savo vaikų, kai jie jau buvo pilnamečiai, bet dar mokėsi, neišlaikė iš viso. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad išsaugojo ne visus (2003, 2004 metų) pinigų mokėjimo kvitus, o įsiskolinimo už paslaugas nėra, kas įrodo, kad yra sumokėjusi didesnę atsakovui priklausančią dalį, bei į tai, kad viena apie 20 metų išlaikė ir suremontavo butą, mokesčius už vietinę rinkliavą skaičiuoja taip pat į dvi dalis. Remonto ir buto pagerinimo išlaidų iš atsakovo nereikalauja, nors į buto vertę tai įskaičiuota. Be to, iš viso už butą Kėdainiuose, Liepų alėjos g. 5-37, kuriame atsakovas iki šiol yra deklaravęs gyvenamąją vietą 2003-03 - 2024-01 laikotarpiu, komunalinių mokesčių sumokėjo 16 451,60 Eur. Pusę šios sumos, kurią privalo kompensuoti atsakovas, yra 8 225,80 Eur. Už butą iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija (19 000 Eur) mažintina šia suma, todėl ieškovės mokėtiną kompensaciją sudarytų 10 774,20 Eur.
Nurodė, kad sūnui išlaikymo priteista tik po 200 Lt/mėn. Pagal pateikiamą banko sąskaitos išrašą per 9 metus (108 mėnesiai) atsakovas iš viso sumokėjo 6 800,00 Eur, arba 23 479 Lt, tai yra 81 000 Lt, arba 217 Lt/mėn. Šias sumas atsakovo atstovas vadina sūnaus išlaikymu, parama ieškovei ir lėšomis, skirtomis buto remontui. Kad nekiltų abejonių, kad siekia pasipelnyti iš šio turto, jį vertina tik 5 000 Eur. Kadangi šis turtas įgytas santuokoje iš bendrų lėšų, pusę šios sumos – 2 500 Eur, atsakovas privalo kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo skola yra 8 225,80 Eur, įvertinus jam priteistino turto vertę (5 000 Eur, iš jo priteistina kompensacija 2 500 Eur), galutinę jos mokėtiną kompensaciją sudaro 8 274,20 Eur (19 000 – 8225,80 – 2 500).
Taip pat, 2016 m. birželio 21 d. ieškovė įsigijo 2005 m. gamybos automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį turi iki šiol. Automobilis senas, techniškai netvarkingas, jo vertė šiuo metu – apie 400 Eur. Kadangi turimą automobilį įsigijo praėjus 8 metams po santuokinių ryšių ir bendro ūkio vedimo su atsakovu pabaigos/nutraukimo, už savo asmenines lėšas, todėl automobilis nėra jungtinė bendroji sutuoktinių nuosavybė – jis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
Ieškodė nurodo, kad turėjo automobilį, todėl, pasiskolinusi iš savo motinos pinigų, 2003 m. kovo 24 d. sumokėjo buvusiam garažo, esančio (duomenys neskelbtini)savininkui 650 Lt (188,25 Eur) ir savo vardu įsigijo garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ko pirko, neatsimena, jos žiniomis, asmuo išvyko gyventi į Rusiją. Iki to laiko garažą, kol sutuoktinis gyveno Kėdainiuose kartu su ja, iš šio asmens nuomojo, mokėdami po 35 Lt/mėn. Parduodant garažą, to kooperatyvo pirmininkė L. B. surašė ir išdavė pažymą Nr. 5. Jos pagrindu garažas jos vardu registruotas ir įrašas galioja nuo 2003 m. balandžio 10 d. Maždaug 2011 metais L. B. pagal turimus duomenis sutvarkė ir išdavė naują nario knygelę Nr. 231, padarydama įrašus nuo 1999 m., nes nuo to laiko garažą nuomojome ir mokesčius iki 2003 m. kovo 8 d. mokėjo abu su atsakovu. Garažas registruotas jos vienos vardu, atsakovas S. T. niekada nebuvo šio turto objekto savininku. Garažas pagal UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 114448 VAT_2024 ASI PANE yra vertinamas 1 800 Eur, jį 2003 m. kovo 24 d. įsigijo asmeniškai sau, kai bendro ūkio vedimas su atsakovu buvo nutrūkęs dar 2003 m. kovo 8 d. mano, kad garažas pripažintinas jos asmenine nuosavybe ir priteistinas jai. Per laikotarpį nuo 2003 iki 2022 m. įskaitytinai sumokėjo 586,57 Eur mokesčių.
Nurodė, jog ieškovė kreditorių neturi. Sutinka, kad santuokos nutraukimo metu esančios piniginės lėšos banko sąskaitose S. T. ir I. T. vardu liktų asmeninėmis piniginėmis lėšomis.
Ieškovė papildomai pabrėžė, kad įrodinėja, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnis).
Šalies argumentai
Atsakovas S. T. atsiliepdamas į šį patikslintą ieškinį bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo nutraukti santuoką, įregistruotą 1984 m. sausio 14 d. Kapsuko (Marijampolės) r. CMS, įrašo Nr. 11, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti tokiu būdu: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis, šalims priteisiant po ½ turto dalį; garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 900,00 Eur kompensaciją; tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti; neprieštarauja dėl pavardės ieškovei palikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas kategoriškai nesutinka dėl ieškovės nurodytos atsakovo kaltės. Nurodyti teiginiai yra melagingi ir niekuo nepagrįsti. Sutinka, kad palaipsniui išryškėjo tiek charakterių, tiek asmenybių skirtumai, nesutapo mūsų požiūris į šeimą, sutuoktinį, vaikus, gyvenimo vertybes, garbę bei orumą, tačiau labiau dėl pačios ieškovės konfliktinio elgesio ir nesugyvenamo charakterio, dėl kurio atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš namų.
Nurodė, kad su ieškiniu nėra pateikta nė vieno atsakovo kaltę pagrindžiančio įrodymo, nei dėl neištikimybės, nei dėl smurto, nei dėl kitų dalykų. Ieškovės pridėta 2003 m. kovo 20 d. teismo medicinos specialisto išvada sudaryta prieš dvidešimt metų (t.y. nebėra realių galimybių patikrinti joje nurodytų faktų), be to, sudaryta praėjus dviem savaitėms po neva panaudoto smurto (t.y. sužalojimai galėjo būti patirti ir kitu metu bei kitoje vietoje). Nors šioje išvadoje nurodoma, kad (ieškovės teigimu), prieš ją smurtavo vyras, tačiau tai tik ieškovės žodžiai, kurie nebuvo tiriami ir įrodinėjami, taigi – nebuvo patvirtinti. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos neva smurtinio atsakovo elgesio aplinkybės yra itin neaiškios ir kelia daug abejonių. Ieškovė, kaip pati nurodo ieškinyje, dėl jokio smurto, naudoto prieš ją ar dukrą, nesikreipė į policiją, todėl atsakovas nėra ir negali būti kaltas dėl jokios smurtinės veikos.
Atsakovas taip pat neigia, kad jam buvo pateiktas ultimatumas išsikraustyti iš namų, dėl paminėto smurto. Atsakovas iš namų išsikraustė gerokai vėliau, neapsikentęs ieškovės priekabiavimo ir konfliktų. Tai įvyko maždaug po pusantrų metų. Atsakovas išvyko iš Lietuvos į Airiją 2004 m. rugpjūčio 24 d., o iki pat išvykimo dirbo K. L. gamykloje. Atsakovas pažymi, kad namus paliko „kaip stovi“, su vienu krepšeliu, ieškovei palikęs visą užgyventą bei atsakovo tėvų dovanotą turtą – baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, muzikos techniką ir didelę bei vertingą plokštelių kolekciją. Neturėdamas Lietuvoje kur gyventi, norėdamas užtikrinti patogų gyvenimą nepilnamečiams vaikams (jei būtų tekę dalinti butą tuomet, vaikų gyvenimo sąlygos būtų gerokai pablogėję), jis išvyko laimės ieškoti į Airiją.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat neigia ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – to nebuvo, atsakovas dirbo vadovaujantį darbą, nebuvo baustas už alkoholio vartojimą ar pan. Alkoholis saikingai buvo vartotojamas tik švenčių metu, ieškovė pati dengdavo stalą ir taip pat kartu mėgo išgerti.
Pabrėžtina, kad pati ieškovė pripažįsta, kad šalys kartu negyvena jau labai daug laiko - apie dvidešimt metų. Akivaizdu, kad jei tam tikri nesutarimai tarp šalių buvo, jie nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes tokia situacija, kai šalys gyvena nors ir atskirai, tačiau nenutraukdami santuokos, tenkino abi šalis. Ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kai jai parūpo realizuoti bendrą santuokinį turtą, o iki tol jai netrukdė nei tariama atsakovo „neištikimybė“ (ko nebuvo), nei smurtas, nei faktas apie neva „vėliau sužinotą“ atsakovo pirmąją santuoką (kas skamba neįtikėtinai, nes nedideliame mieste gyvenant, tokių faktų neįmanoma nuslėpti, be to, nutrauktos santuokos faktas absoliučiai nieko nekeičia ir nėra kliūtis sudaryti naują santuoką, tokios informacijos (ne)atskleidimas nėra santuokos nutraukimo ar nesudarymo pagrindas).
Atitinkamai, kadangi atsakovas nesutinka su reikalavimu nustatyti jo kaltę dėl santuokos iširimo, jis nesutinka ir su reikalavimu dėl neturtinės žalos ieškovės naudai priteisimo, kaip išvestiniu.
Nurodo, kad visas turtas buvo įgytas santuokos metu. Šio turto įgijimas dar tarybiniais laikais buvo tik atsakovo nuopelnas, nes butą, kaip jaunas specialistas, gavo būtent jis, iš Lifosos gamyklos. Vėliau, su tėvų pagalba (priemoka), jis buvo iškeistas į didesnį butą. Garažą įsigijo irgi būtent atsakovas, nes jis turėjo automobilį, o tais laikais tik turintys automobilį asmenys galėjo turėti ir garažą. Tačiau šios aplinkybės yra visiškai nesvarbios, kadangi turto pirkimo (privatizavimo metu) šalys buvo santuokoje ir turtą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tuo labiau, kad turto įsigijimo metu jos vedė bendrą ūkį. Ieškovės teiginiai apie tai, kad garažas yra registruotas ieškovės vardu ir turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe dėl to, kad kooperatyvo pirmininkė L. B. surašė ir išdavė pažymą Nr. 5 ieškovės vardu, neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovės teiginiai, neva ji asmeniškai 2003 m. sumokėjo kažkokiam nežinomam asmeniui 188 eurus ir dabar neva dėl to turtas priklauso tik jai, yra melagingi, nes garažas faktiškai buvo įgytas dar už rublius, apie 1994 m. ir nuo to laiko juo naudojosi atsakovas, jokių pinigų už jokią nuomą jis niekam nemokėjo. Be to, 2003 m. (kada garažas buvo įregistruotas ieškovės vardu), su ieškove buvo vedamas bendras ūkis, jos teiginiai apie tai, kad atsakovas išsikraustė anksčiau, niekuo neįrodyti.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad niekada nesutiko atsisakyti šio turto ir perleisti jį ieškovei.
Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nevaldo jokio kito nekilnojamojo turto, Airijoje gyvena nuomodamasis gyvenamąjį plotą, kitam būstui įsigyti reikalingų piniginių lėšų jis neturi. 2025 metais, suėjus pensijiniam amžiui, atsakovas planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl jam būtina turėti nuosavą gyvenamąjį plotą, kad, esant reikalui, galėtų jame apsistoti.
Su ieškovės reikalavimu kompensuoti ieškovei už išlaikytą turtą, atsakovas nesutinka. Jam išvykstant į Airiją, buvo susitarta, kad jis savo buto dalį palieka naudotis ieškovei ir vaikams, su sąlyga, kad ji pati išlaikys ir remontuosis šį butą. Kad toks susitarimas buvo, patvirtina aplinkybė, kad ji iki šio ieškinio padavimo nesirūpino atsakovo išregistravimu iš šio buto (nei prašė, kad tai padarytų pats atsakovas, nei kreipėsi į teismą ar kt. institucijas dėl jo išregistravimo), taip pat per visą daugiau nei dvidešimies metų laikotarpį reikalavimo apmokėti tokias išlaidas ji atsakovui nereiškė. Tik siekdama padaryti spaudimą atsakovui santuokos nutraukimo byloje (nesąžiningai padalinti turtą), ji nusprendė pareikšti reikalavimą dėl mokesčių už visą šį laikotarpį priteisimo (beje, jei toks reikalavimas būtų sprendžiamas, atsakovas prašytų taikyti ieškinio senatį).
Jei tuo metu atsakovas būtų pareikalavęs savo turto dalies, butą būtų tekę parduoti, o ieškovė su vaikais būtų apsigyvenusi žymiai prastesniame bute, nes nebūtų pajėgusi įsigyti analogiško buto. Šiuo atveju atsakovas atsisakė realios turtinės teisės į naudojimąsi butu iki vaikų pilnametystės. Pavyzdžiui, butą galima buvo parduoti, arba atidalinti. Tokiu atveju, atsakovas savo dalį būtų galėjęs nuomoti. Tada jam tikrai nebūtų tekę sukti galvos dėl komunalinių mokesčių (juos būtų dengęs nuominkas), ir dar jis būtų gavęs papildomų pajamų (nuompinigių). Tačiau pagal tarp šalių sudarytą susitarimą, visą šią naudą gavo ieškovė, viena naudodamasi visu butu. Taigi, jos reikalavimas dengti buto išlaikymo išlaidas, kai visu turtu naudojosi ji viena, yra nesąžiningas ir negali būti tenkinamas. Priešingu atveju teismas iš ieškovės atsakovo naudai turėtų priteisti nuomos mokestį iš ieškovės, už visą naudojimosi atsakovo buto dalimi laiką. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareigą prisidėti prie būsto išlaikymo jis vykdė ir siųsdamas pinigus ieškovei. Ieškovė tą pripažįsta, nurodydama, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nors ir nereguliariai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė nei buto remonto apimčių, nei laiko, nei kainų. Atsakovas tik pažymi, kad jei remontas (kaip ir kitos ieškovės dėstomos aplinkybės) buvo atliktas prieš dvidešimt metų, tai jo metu sukurta nauda yra išnykusi dėl nusidėvėjimo (bet koks remontas amortizuojamas per daugiausia dešimt metų). Visą šią naudą, jei ieškovė ir sukūrė, ji ir sunaudojo viena, asmeniškai.
Liudytoja K. Č. (šalių dukra) teismo posėdžio metu parodė, namie buvo nuolatinis girtavimas ir smurtas (Tėvas sumušė kovo 7 d., mušimas žmonos ir dukters), apsišlapinęs – nedanešdavo iš alinės (snarglinės). Negrįždavo po 3-4 dienas, rasdavo, parvesdavo. Motina skambindavo į PK, ieškodavo. Nerėmė, neatsiprašė, nebendravo. A/m laikydavo kieme. Butą kapitališkai suremontavo mama. Jai padaryta didelė neturtoinė žala.
Liudytoja V. M. (3 a. kaimynė), atsakovų b ute buvo triukšmas. Kovo 8 d. ieškovei buvo sugipsuota ranka, dukra sumušta. I. jai sakė, kad atsakovas išėjo, tikisi, kad nebegrįš. Neištikimas buvo jau daug metų. Ir per jonines, ir ledų šventėje – su J. Š.. Po 2003 m. kovo – jo nebebuvo. Į Airiją išvyko 2004 m. rugsėjį, 2005 m. - kieme su P. Gerdavo, ir su jos vyru, savaitėmis, baras, bambaliai.
Liudytojas P. T. (šalių sūnus) - tėvas smurtavo prieš seserį, mamą, įžeidinėdavo. Matė seserį sudaužyta galva, mamą - sužalotą. Bendravo 1 kartą su tėvu (nuėjo į parką) ir 1 kartą per Skype. Mašiną laikydavo prie namų. Susisiekti tėvas nebandė. Abu vaikai po 2003 m. iš tėvo asmeniškai negavo nė vieno cento, nė vienos dovanos ir nė vieno sveikinimo. Tėvas girtavo, paromis negrįždavo. Mama tėvo bijojo. Susirinko daiktus ir jo nebeliko.
Liudytoja D. D. (kaimynė) nurodė, kad I. pažįsta nuo 1998 m. (šeimos daktarė). Po sumušimo, praėjus 2 d. matė - ranka gipse, po smūgio galva dukra net įlenkė vamzdį, dukros galva sudaužyta. Verkė. Vyras negrįždavo. Po sumušimo dingo. 2005 m. vasarą kieme – vienintelis kartas, namuose jo niekada nematė. I. l. daug padėjo tėvai; pati nusipirkto g. garažą, automobilį, susiremontavo butą, vasaromis dirbdavo Vokietijoje. Liudytoja B. S. S. (ieškovės mama) parodė, kad ieškovei buvo sugipsuota dešinė ranka, verkė, anūkės kaktoj gumbas, veidas sumuštas, nutvėręs už plaukų trenkė į vamzdžius. Paskolino 500 Lt garažui, po metų atidavė. T. išvyko kelioms dienoms, grįžęs atšaukė vestuves, po to persigalvojo. Vestuvėse nė vieno iš S. T. artimųjų. Pradžioje gyveno pas ją (ieškovės tėvus). Netrukus pamatė kambaryje žmoną mušant. Išvarė. Gavo bendrabutį. Nupirko baldus, įrangą. Atvažiavo pas uošvius ir vėl dingo 3 paroms. Rado pas kitą moterį, parsivedė. Dukrą vadino debile. Veždavo maistą į Kėdainius, anūkė neturėjo rūbų (nešiojo tėvo striukę). Grasino ir jai. T. pagrasino kreiptis į policiją, todėl šeimą paliko. Išvada: akivaizdi šeimos palikimo ir ja nesirūpinimo priežastis: bailumas.
Liudytoja G. N. (atsakovo sesuo) teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena atskirai tėvų dovanotame name, žino, kad atsakovas buvo geras žemdirbys, bet jam nepasisekė; jautrus ir geras šeimos tėvas; nostalgiškas Lietuvai; paskutinį kartą į LT buvo atvykęs 2008 m. Prie buto keitimo prisidėjo jos tėvai. Žodį „tikrai“, kaip savo parodymus įtvirtinantį įrodymą, pakartojo daugiau kaip 20 kartų. Su broliu santykiai idealūs, tačiau jo vestuvėse nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad ieškovės I. T. ir atsakovo S. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Kapsuko (Marijampolės) r. CMS, įrašo Nr. 11 (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: dukters K. T. (Č.), gimusios (duomenys neskelbtini)., ir P. T., gimusio (duomenys neskelbtini)
Šalys santuokos metu, 1992 m. kovo 24 d. įgijo butą su rūsiu , un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 38 000,00 Eur vertės (2023 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo turto išraras), garažą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) (UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d.) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.114448 VAT_2024 ASI PANE), bei automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur vertės (VšĮ Regitra 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažyma).
Iš Anstolių informacinės sistemos matyti, kad šalys skolų neturi, nurodo, jog kreditorių taip pat neturi.
Ieškovė teigia, kad atsakovas iš namų išėjo 2003 m. kovo 8 d., o iš Lietuvos išvyko 2004 metais. Atsakovo teigimu, jis į Airiją išvyko 2004 m. rugpjūčio mėn., o iki tol dirbo AB „Lifosa“.
Sodros duomenimis, atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2004 m. rugsėjo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2003 m. kovo 20 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyti I. T. sužalojimai.
Ieškovė pateikė mokėjimų kvitus, žiniaraščius bei pažymas, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš viso yra sumokėjusi 1 040,96 Eur; už buto šildymą AB „Panevėžio energija“ iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 11 524,28 Eur, o už 2024 m. sausį – 135,08 Eur. Namo savininkų bendrijai iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 3 721,47 Eur; už 2024 m. sausį – 29,81 Eur, iš viso - 3 751,28 Eur.
Ieškovė pateikė vaikų atestatus bei diplomus.
Ieškovė pateikė plastiinių langų pirkimo -pardavimo sutartį, pVM sąkaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad pirkėjas A. B., kvitus už langus ir roletus, durų apdailą
Nustatyta, jog sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių santuoka yra tik formali, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su S. T. dėl sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinę žalą bei padalinti turtą, prteisiant kompensaciją. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepripažįsta neturtinės žalos bei prašo atitinkamai padalinti turtą.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Įstatyme yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi seniai, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Iš ieškovės, atstovo, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas santuokos metu šeimą paliko ir išvyko gyventi būtent į užsienį 2004 metais, tačiau, taip pat šalių patvirtinta, jog išvarytas iš namų pačios ieškovės, t. y. ieškovė nepageidavo, kad atsakovas liktų šeimoje. Tą teismui paliudijo ir liudytoja V. M., nurodydama, kad I. jai sakė, jog atsakovas išėjo, tikisi, kad nebegrįš. Nors ir iš šių duomenų nįra aišku, ar atsakovas buvo išėjęs vienai dienai ir grįžo namo, nes ieškovė į policiją neskreipė, ar mėneisui ir vėl grįžo, nes šalys jokių teisinių priemonių ar veiksmų nesiėmė. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas išvyko pas kitą moterį, gyveno su ja, turi patikimų duomenų, kad ji grįžo į Lietuvą, tačiau minėti duomenys nepakankami konstatuoti atsakovo neištikimybę. Taip pat, ieškovė teigė, kad atsakovas smurtavo, tačia nėra duomenų, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagal Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netinkamą vien tik atsakovo elgesį šeimoje, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė.
Atsakovas, įrodinėja, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu, nes palaipsniui išryškėjo tiek charakterių, tiek asmenybių skirtumai, nesutapo abiejų požiūris į šeimą, ieškovės požiūris į sutuoktinį, vaikus, gyvenimo vertybes, garbę bei orumą, tačiau labiau dėl pačios ieškovės konfliktinio elgesio ir nesugyvenamo charakterio, dėl kurio atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš namų. Atsakovas iš namų - neapsikentęs ieškovės priekabiavimo ir konfliktų.
Teismas nurodo, jog sutuoktiniai turi vienas kitą remti ne tik materialiai, bet ir moraliai. Teismo posėdžio duoti šalių paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, jog abi šalys nevengė barnių, nors ieškovė teigė, kad atsaovas vartojo alkoholį, tačiau ieškovė toleravo ikitam tikroa dienos tokį atsakovo elgesį, kaip pati minėjo, dar draugaujant atsakovas turėjo kitų moterų, tačiau jai toks atsakovo elgesio modelis buvo priimtinas, todėl daryti išvadą, jog dėl atsakovo alkoholio vartojimo realiai iširo šalių santuoka nėra jokio pagrindo. Atsakovas nurodo, jog buvo priverstas išeiti iš namų dėl ieškovės elgesio, tačiau tokio fakto atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovės pakviesti liudytojai – artimi jai žmonės. Pažymėtina, jog tik artimųjų žmonių liudytojų parodymai nelaikyti tinkamais bei patikimais įrodymais. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, jog dėl ieškovės naudojamo smurto jo atžvilgiu būtų kreipėsi psichologinės pagalbos į atitinkamas tarnybas. Taigi atsakovas neįrodė, jog šios priežastys lėmė jų santuokos iširimą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog šalys dar iki santuokos draugavo (nurodė ieškovė), jų abiejų elgesys juos tenkino. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).
Šios aptartos bylos aplinkybės leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pagarbūs vienas kitam, pagarbos ir lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo aptarti ir išsiaiškinti turtiniai klausimai ir lūkesčiai, išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl šiuo atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas santuoką, įregistruotą 1984 m. sausio 14 d. Kapsuko (Marijampolės) r. CMS, įrašo Nr. 11, tarp I. T. ir S. T., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovė siejo su patirtais dvasiniais išgyvenimais.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė I. T. patikslintu ieškiniu prašo palikti jai santuokinę pavardę „T.“. Atsakovas su tuo sutinka. Esant minėtoms aplinkybėms, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „T.“, o atsakovui prigimtinė pavardė – „T.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančius dokumentus sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu, 1992 m. kovo 24 d. įgijo butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 38 000,00 Eur vertės (2023 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo turto išraras), garažą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) (UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d.) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.114448 VAT_2024 ASI PANE), bei automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur vertės (VšĮ Regitra 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažyma).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise butą, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 38 000,00 Eur vertės, priteisiant iš jos 19 000,00 Eur kompensaciją (kurią mažina pateiktais skaičiavimais) atsakovui, o garažą su rūsiu 1 800,00 Eur vertės, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su tokiu turto padalijimu nesutinka, prašo butą su rūsiu padalinti lygiomis dalimis, šalims priteisiant po ½ turto dalį, o garažą (boksą) su rūsiu, natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 900,00 Eur kompensaciją.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 23 punktas). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).
Nors atsakovas atsiliepimu prašė šį nekilnojamąjį turtą priteisti per pusę abiem šalims, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas gyvena užsienyje jau daug metų, turi užsienio pilietybe, todėl jo teiginiai, jog ruošiasi grįžti į Lietuvą ir gyventi bendrame bute su ieškove, laikytini deklaratyviais. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės pasiūlytas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto padalinimo būdas yra priimtiniausias. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), 38 000 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisiant atsakovui kompensaciją.
Taip pat, ieškovė prašo garažą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi įgijo savo reikmėms 2003 m. kovo 24 d., jau atsakovui išėjus iš namų. Atsakovas nurodo, kad garažą įsigijo pats, nes tik jis turėjo automobilį. Taip pat, pažymėjo, kad iš namų išėjo tik 2004 m. rugpjūtį, neapsikentęs ieškovės elgesio.
Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių svarių įrodymų, kad būtent ji turėjo automobilį ir asmeniškai sau už savo lėšas įsigijo minėtą garažą. Byloje nėra duomenų, kad šalys 2003 m. kovo 24 d. negyveno ir nevedė bendro ūkio. Teismas vadovaujasi vieninteliu savo inicityava išreikalauti įrodymu, tai Sodros duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovas dar iki 2004 metų dirbo Lietuvoje. Kitų duomenų, kad atsakovas turėjo kitą gyvenamąją vietą ir gyveno ne su ieškove, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2003 metais gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turtas pripažintinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteistinas ieškovei, kadangi ji garažu naudojasi, įgijo automobilį, atsakovas Lietuvoje negyvena, jis kaip ir butu, garažu nesinaudoja, priteisiant atsakovui kompensaciją.
Ieškovė prašo priteisti jai transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant atsakovui kompensacijos. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl automobilio padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistina ieškovei I. T..
Iš viso ieškovei tektų turto už 39 800,00 Eur (38 000,00 + 1 800,00 Eur).
Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų priteisimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo S. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti 5 000,00 Eur vertės: dvi kolonėles „Radiotechnika S 90“; tiunerį „Radiotechnika“ T - 101 - stereo“; „Grafitinį ekvalaizerį HiFi“; juostinį magnetofoną „Olymp (duomenys neskelbtini) C“; radijo imtuvą „Olymp DY – 005“; pultelį; gitarą , 204 vinilines plokšteles ir medinį stalelį aparatūrai.
Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).
Reikalavimą dėl šių daiktų padalinimo ieškovė nurodė patikslintame ieškinyje. Atsakovas dėl šių daiktų padalijimo aiškios pozicijos neišreiškė.
Teismas vertina, jog visi daiktai, inkorporuoti į butą, yra paskirti ieškovei. Jų dalinti nėra pagrindo, nes šie daiktai atitinka kilnojamojo daikto sąvoką. Remiantis protingumo principu teismas sprendžia, jog ieškovei prittame bute esantys daiktais, priklauso jai. Atsakovas praėjus 20 metų daiktų nepasigedo ir nepasiėmė, ieškovė šiuos daiktus naudojo pas save bute. Nors jie savo individualių principų nėra praradę, juos perkelti galima, tačiau tai daryti neprotinga ir nelogiška. Ieškovė nepagrindė, kodėl atsakovui reikalingi išvardinti daiktai, atsakovui šie daiktai taip pat nebuvo reikalingi 20 metų, nereikalingi ir dabar. Atsižvelgiant į tai, kad jie buvo įsigyti ieškovei paskirtame bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui, išvardinti daiktai priteistini ieškovei, kurie sudaro buto vertę.
Dėl kompensacijos priteisimo
Įvertinus tai, kad ieškovei tenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto (viso turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra už 39 800,00 Eur, kadangi atsakovas pripažįsta, jog automobilis įgytas asmeniškai, kiekvienam sutuoktiniui turinti tekti ½ turto dalis sudaro 19 900,00 Eur, ieškovei tenkanti turto dalis sudaro 39 800,00 Eur, atsakovui – 0 Eur).
Pažymėtina, kad ieškovė nuo 2004 metų viena gyvena bendrame turte, jos teigimu remontavo būstą, pridėjo rašytinius įrodymus, išskyrus abejones keliančią A. B. įmonės PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pardavėjas ir pirkėjas iš esmės sutampa, gavėjas nėra pasirašęs, su tuo sutinka ir atsakovas, kad atsakovėė viena su vaikais gyveno bute ir juo naudojosi, išlaikė jo vertę, prie ko atsakovas neprisidėjo gyvendamas užsienyje beveik 20 metų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią ½ buto dalį, kuri sudaro 13 000,00 Eur (CK 3.117, 3.127 straipsniai, CPK 185 straipsnis).
Be to, pati ieškovė priteistiną atsakovui kompensaciją mažina patirtomis buitinėmis išlaidomis, tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti atsakovo priteisiamos kompensacijos dalies, nes būtent ieškovė gyveno šalių įgytame bute 20 metų, naudojosi ir atsakovo dalimi, kurią atsakovo teigimu, galėjo naudoti savo asmeniniams poreikiasm ir gauti iš to netgi piniginę naudą, tačiau to nedarė, o paliko ieškovei, kuri darė remontus ir naudojo kaip savo asmeninę erdvę 20 metų, todėl akivaizdu, kad ji ir mokėjo mokesčius, naudodamasi ir atsakovo ½ dalimi.
CK 4.76 str. reglamentuota, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, įstatyme nustatyta pareiga bendraturčiui apmokėti su turto tvarkymu ir išlaikymu susijusias išlaidas. Sprendžiant dėl prievolės padengti turto išlaikymo išlaidas, būtina atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinę pareigą įrodyti nurodomas aplinkybes turi jas teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais konstatavo, kad atsakovas nuo 2004 metų vasaros šeimos būste negyvena. Už butą iš ieškovės atsakovui priteistina jau teismo sumažinta kompensacija už ieškovės turto išlaikymą ir pagerinimą (13 000,00 Eur). Pažymėtina, jog ieškovė teismui nepateikė duomenų apie būsto išlaikymui nepriklausomai nuo jos asmeniškai sunaudojamų paslaugų būtinas komunalines paslaugas, taigi, nepagrindė, kuri jos atliktų mokėjimų dalis buvo skirta būtent turtui išlaikyti, o kuri jos asmeniniams poreikiams tenkinti.
Ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie atliktus mokėjimus nepatvirtina, kad visos jos patirtos išlaidos buvo skirtos tik bendrai ieškovės ir atsakovo būsto daliai išlaikyti, o ne asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateikti duomenys ir aplinkybės apie tai, kad atsakovas nenuosekliai ar nedaug mokėjo išlaikymą sūnui, nėra šios bylos dalykas ir ieškovė turėjo šį klausimą spręsti atskiru teisiniu institutu, ginant nepilnamečio sūnaus teises ir interesus, todėl teismas neatsižvelgia į ieškovės išdėstytas aplinkybes apie atsakovo netinkamą vaikų išlaikym ir plačiau apie tai nepasisako.
Kadangi teismas sprendė, jog garažo ½ dalis atitenka ieškovei, už jai tenkančią didesę turto dalį atsakovui priteistina 900,00 Eur kompensacija.
Atsakovui iš ieškovės priteistina galutinė piniginė kompensacija, kuri sudaro 13 900,00 Eur.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovė pareiškė 7 materialaus ir nematerialaus pobūdžio reikalavimus, iš kurių: reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės tenkintas iš dalies, atmestas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, butas priteistas ieškovei, reikalavimas dėl garažo priteisimo asmeninės nuosavybės teise tenkintas iš dalies, reikalavimas priteisti automobilį ieškovei tenkintas visiškai, atmestas reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų atsakovui priteisimo bei iš dalies tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, t. y. patenkinta 50 proc. visų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė sumokėjo 773,20 žyminį mokestį, už teisines paslaugas advokatui Antanui Jarašiui sumokėjo iš viso - 2 200,00 Eur už teisines paslaugas (2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. lapkričio 3 d., 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. kovo 6 d. mokėjimo kvitai) ir 600,00 Eur (2024 m. sausio 18 d. mokėjimo kvitas) už nekilnojamojo turto vertinimą. Iš viso ieškovės patirtos išlaidos sudaro 3 573,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteisinta 1 786,60 Eur (3 573,20 Eur x 50 proc. = 1 786,60 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 5 681,25 Eur (2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. spalio 6 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. kovo 5 d., ir 2024 m. balandžio 3 d. mokėjimai) advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtas išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos - faktūros ir jų apmokėjimai.
Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistiną užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, konstatuoja, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, įvertinus atliktus veiksmus, neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos.
Tenkinus ieškinį iš dalies (ieškinys tenkintas 50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1 786,60 Eur, o iš ieškovės atsakovui priteitina jo patirtų išlaidų dalis, proporcinga teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 2 840,63 Eur (5 681,25 Eur x 50 proc. = 2 840,63 Eur).
Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 054,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 8,35 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, tačiau šią sumą sumažinus 50 proc., iš atsakovo valstybei nepriteisiamos 4,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi jos neviršija minamalios 8,00 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) Kapsuko (Marijampolės) r. CMS, įrašo Nr. , dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. T. palikti pavardę „T.“, o S. T. – „T.“.
Priteisti ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise garažą, su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 900,00 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų eurų 00 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 054,03 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose.