Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant, atskirojo skundo ribų.

12. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

13. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

14. Apeliantas prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kurioje BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

15. Atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

16. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-553/2021)

17. 2021 m. kovo 9 d. BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorė pateikė teismui pareiškimą pripažinti UAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį įmonės bankrotą yra atsakingi buvęs įmonės vadovas D. U. ir buvęs įmonės vadovas bei akcininkas M. S. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi nutarė: 1) priimti BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorės pareiškimą, 2) išsiųsti nutarties kopiją kartu su pareiškimu suinteresuotiems asmenims D. U. ir M. S.; 3) nustatyti suinteresuotiems asmenims 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą pateikti atsiliepimą ir visą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu, 4) paskirti pareiškimą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2021 m. balandžio 12 d., 10.00 val., apie bylos nagrinėjimą paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje.

18. 2021 m. kovo 10 d. teismo procesiniai dokumentai M. S. siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir per Elektroninių paslaugų portalą. M. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsta teismo korespondencija grąžinta neįteikta, todėl Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. pakartotinai išsiuntė teismo procesinius dokumentus kitu teismui žinomu M. S. adresu. 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė pripažinti BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu. Nutarties kopija išsiųsta M. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir per Elektroninių paslaugų portalą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. S. naudojasi Elektroninių paslaugų portalu, nes prie šio portalo buvo prisijungęs 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutarė išduoti suinteresuotam asmeniui „Krynicki Recycling S. A.“ vykdomuosius raštus dėl 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi iš suinteresuotų asmenų D. U. ir M. S. lygiomis dalimis priteistų po 1 669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš M. S. buvo perduotas vykdyti antstoliui Daliui Traigiui, kuris 2021 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžino jį išdavusiam Vilniaus apygardos teismui, nes skolininkas visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą.

19. M. S. buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, nagrinėjimą, todėl procesas išnagrinėtoje byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad apeliantas apie bylos procesą buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą prašyti atnaujinti procesą gali tik į bylą neįtrauktas asmuo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-777-450/2021 nutarė nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens „Krynicki Recycling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstai taikė ĮBĮ normas, nes suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja, tačiau, pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

22. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau savaime įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus – pasiekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

23. Civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei ir jos kreditoriams klausimas, todėl nuo po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

24. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismui (iš Vilniaus apygardos teismo perduotoje) civilinėje byloje Nr. e2-200-828/2022 nagrinėjamas ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir D. U. 45 575,26 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Vadinasi, nurodytoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apeliantas turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų ar neveikimo.

25. Tai, kad teismo procesiniai dokumentai nebuvo pasirašytinai įteikti apeliantui, o apie bylos dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti apelianto teisių ir interesų pažeidimo. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos taikomos, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas turi visas galimybes apginti savo teises ir interesus Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-200-828/2022, pateikdamas argumentus ir įrodymus, siekdamas paneigti jo civilinės atsakomybės sąlygas.

26. Apelianto argumentai dėl proceso atnaujinimo rezultato yra prieštaringi. Esminiai apelianto argumentai yra susiję su apelianto pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu ne tik dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, bet ir dėl kitų epizodų, pavyzdžiui, M. S. neteisėtų sprendimų fiktyviai įsigyti dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ akcijas ir paskirti fiktyvų šios įmonės vadovą. Tai reiškia, kad bylos, kurioje įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, galutinis rezultatas, panaikinus ar modifikavus tam tikrus pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu, iš esmės liktų nepakitęs. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik tam tikrų atskirų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties motyvų peržiūrėjimas, nelemiantis iš esmės kitokios procesinės bylos baigties, negali būti proceso atnaujinimo tikslas ir pagrindas.

27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas pirmosios instancijos teismo motyvų patikrai, nes tokiu būdu, t. y. klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjus iš naujo tik dėl motyvų, galėtų susidaryti situacija, jog pirmosios instancijos teismas turėtų peržiūrėti anksčiau nurodytus motyvus, o teisinis rezultatas liktų toks pats dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

28. Pagal CPK 371 straipsnio 1 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti, 3) priimti naują sprendimą (nutartį), t. y. proceso atnaujinimo instituto tikslas yra nukreiptas į procesinio sprendimo rezultato, o ne motyvų, pakeitimą. Apeliantas siekė, kad tos pačios instancijos teismas peržiūrėtų dalį savo motyvų, nekeičiant galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato. Proceso atnaujinimas – tai civilinio proceso stadija, kuri užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nėra suderinamas su CPK 306, 334, 338 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrą instancine tvarka.

29. Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas. Apeliantas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nustačius, kad apeliantas buvo įtrauktas į bylos dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą, laikytina, jog apeliantas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.

30. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartimi atnaujina procesą. Bent vienos iš sąlygų nebuvimas yra teisinis pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.

31. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų dėl to, ar apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pagal kurį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį, jeigu nutartį skundžia tik viena iš šalių (CPK 313, 338 straipsniai).

32. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

34. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

35. Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

36. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

37. Suinteresuotas asmuo „Krynicki Recycling S. A.“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 160,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 p. nurodytą dydį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2022 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur. Apeliacinės instancijos teismas mažina suinteresuotam asmeniui „Krynicki Recycling S. A.“ iš M. S. priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį iki 639,24 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. S. (duomenys neskelbtini) 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 24 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo „Krynicki Recycling S. A.“ (juridinio asmens kodas 519544043) naudai.