- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2-777-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01158-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- „Krynicki Recykling S. A.“, D. U., M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – „Krynicki Recykling S. A.“, D. U., M. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juridinė paslauga“ iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Kreditoriai UAB „Euromisa“ ir „Krynicki Recykling S. A.“ 2021 m. kovo 8 d. pateikė nemokumo administratorei prašymą, kuriuo prašė kreiptis į teismą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatymo, kad už tyčinį įmonės bankrotą yra atsakingi buvęs įmonės vadovas D. U. bei akcininkas M. S.
3. BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorė 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už jį atsakingi buvę bendrovę vadovai D. U. ir M. S.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad už jį atsakingi D. U. ir M. S. bei priteisė iš šių asmenų „Krynicki Recykling S. A. lygiomis dalimis po 1 669,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas, todėl šiuo atveju turi būti taikomos anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, nes buvusio vadovo ir akcininko M. S. veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo.
6. Teismo vertinimu, BUAB „Juridinė paslauga“ buvo nemoki jau anksčiausiai nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo, kuriuo iš bendrovės solidariai su M. S. ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ (teisių perėmėja UAB „Euromisa“) buvo priteista 27 456,95 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad iš BUAB „Juridinė paslauga“ pavyko išieškoti tik 57,30 Eur dydžio priteistos sumos dalį.
7. Teismas iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. spalio 26 d. BUAB „Juridinė paslauga“ vadovu buvo registruotas D. U. Jis, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą tinkamai organizuoti finansinę buhalterinę apskaitą, buvo atsakingas už finansinės atskaitomybės parengimą, tačiau nuo 2015 m. bendrovė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Esant tokiai situacijai, nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, buvusios 2017 m. Teismas sprendė, kad bendrovė dar 2017 m. buvo nemoki ir D. U. tai nepaneigė.
8. Teismas darė išvadą, kad D. U., matydamas, jog bendrovė nėra pajėgi vykdyti 2017 m. liepos 4 d. sprendimą, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, taip dar labiau blogindamas bendrovės padėtį ir didindamas įsiskolinimus. Be to, tokią pareigą turėjo ir bendrovės akcininkas M. S., tačiau jis sąmoningai nereikalavo bendrovės vadovo parengti finansinių ataskaitų rinkinius, jų netvirtino, nepriėmė sprendimo dėl vadovo pakeitimo, įmonės įstatinio kapitalo padidinimo, nesiėmė kitų veiksmų, kad būtų atkurtas bendrovės gyvybingumas arba inicijuotas bankroto procesas. Teismas sprendė, kad M. S., kaip vienasmenis akcininkas, kuris neatliko pareigos tvirtinti metinių finansinės ataskaitos rinkinių, turi prisiimti neigiamas neveikimo pasekmes. Taigi, tiek dėl D. U., tiek ir M. S. veiksmų atsirado pagrindas, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pripažinti bankrotą tyčiniu.
9. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog BUAB „Juridinė paslauga“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai / apgaulingai ar bendrovės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos dokumentų (turto apsaugos), todėl nekonstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto tyčinio bankroto pagrindo.
10. Teismas konstatavo, kad UAB „Euromisa“ 32 805,41 Eur finansinis reikalavimas, dėl kurio buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylos iškėlimo, atsirado dėl tyčinių neteisėtų ir nesąžiningų bendrovės valdymo organų veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-209-275/2017 ir Nr. eB2-719-794/2020, būtent – dėl fiktyvaus BUAB „Solid Baltic Group“ akcijų įsigijimo bei šios įmonės tyčinio bankroto sukėlimo, dėl to priteistas žalos atlyginimas solidariai ir iš bendrovės, sudaręs pagrindą bankroto bylai iškelti.
11. Iš BUAB „Juridinė paslauga“ sąskaitos išrašo, pateikto laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teismas nustatė, kad buvo atliekami didelių sumų pervedimai UAB „Verenta“ : 2016 m. rugpjūčio 2 d. atliktas 12 900 Eur pervedimas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 30 000 Eur pervedimas, 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 940 Eur pervedimas. Šie pavedimai atlikti po to, kai buvo kreiptasi dėl BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, iš sąskaitos, kuri nebuvo naudojama, mokėjimų paskirtyse nurodant „Konsultacinių paslaugų dalinis mokėjimas“. Be to, UAB „Verenta“ 2016 m. spalio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 42 900 Eur sumai pagal sutartį Nr. 2016 m. liepos 25/2, tačiau ši sutartis nemokumo administratorei nebuvo perduota. Sutartis pasirašyta po to, kai buvo kreiptasi dėl BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tokiu būdu siekiant įteisinti piniginių lėšų pervedimą.
12. Teismas iš UAB „Verenta“ juridinių asmenų registro išrašo nustatė, kad jos vadovu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. bei nuo 2018 m. vasario 21 d. iki šiol yra D. U., jo žmona G. U. UAB „Verenta“ direktore buvo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 21 d. (laikotarpiu kai buvo sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu pervestos itin didelės sumos). Be to, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kurios vadovė yra G. U., o UAB „Verenta“ vienintelė akcininkė yra UAB „Astola“, kuriai vadovauja ir kurios vienintelė akcininkė yra G. U. Teismas sprendė, kad aplinkybių visuma rodo, jog bendrovė atliko ekonomiškai nenaudingus piniginių lėšų pavedimus, kurie prisidėjo prie bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Suinteresuotas asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ atskiruoju skundu prašo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties motyvuojamosios dalies 32-34 punktuose išdėstytus argumentus bei pripažinti BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nustatant, kad už jį yra atsakingas D. U. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Paskutinis bendrovės vadovas D. U. nemokumo administratorei sąmoningai nesant objektyvių priežasčių neperdavė jokių 2017–2020 m. laikotarpio bendrovės dokumentų bei perdavė tik dalį 2012–2016 m. laikotarpio bendrovės dokumentų, tarp kurių nebuvo pagrindinių bendrovės buhalterinės apskaitos registrų (kasos knygos už 2012 m. spalio mėn. – 2013 m. spalio mėn. laikotarpį, už 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. sausio mėn. laikotarpį; pirkimų operacijos registro už 2012–2013 m. bei už 2014 m. sausio mėn.; didžiosios knygos; bendrojo žurnalo; pardavimo operacijų registro; sandėlio ataskaitų; atsargų nurašymo aktų; avanso apyskaitų; ilgalaikio turto apskaitos dokumentų). Bendrovė neparengė ir Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2016–2020 m., finansinės ataskaitos nebuvo parengtos bei perduotos nemokumo administratorei ir pagal bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis. Esant tokiai situacijai nėra galimybės įvertinti, ar 2017–2020 m. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai yra slepiami ar prarasti, galimai šiuo laikotarpiu bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo vedama. Nesant jokių bendrovės dokumentų, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar 2017–2020 m. bendrovė turėjo kokį nors turtą ir kokį konkrečiai, ar sudarinėjo ir kokius konkrečiai sandorius, ar gavo pajamas ir / ar patyrė išlaidas.
13.2. Jei ankstesnis bendrovės vadovas M. S. neperdavė D. U. bendrovės dokumentų, šis faktas negalėjo sukliudyti D. U. perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus už 2016–2020 m. Nepaisant to, visi pateikti dokumentai yra vėlesni, nei 2016 m. liepos 1 d.
13.3. Paskutiniais turimais finansinės atskaitomybės duomenimis už 2015 m. – bendrovė turėjo turto, kurio vertė 9 103 Eur. Šis bendrovės turtas (apskritai joks turtas) nemokumo administratorei nebuvo perduotas. Neturint bendrovės dokumentų, nustatyti, kur yra turtas, kurio vertė 9 103 Eur, neįmanoma.
13.4. Sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas ir / arba buhalterinės apskaitos dokumentų nuslėpimas prisidėjo prie bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais – nesant galimybės nustatyti bendrovės turimo turto, nėra galimybės jo realizuoti ar padengti kreditorinius įsiskolinimus.
13.5. Buvusiam bendrovės vadovui D. U. pareiga perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratorei buvo žinoma, tai patvirtina jo elektroninis laiškas – šią pareigą privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardintas šio įstatymo nuostatas.
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikė anksčiau galiojusio ĮBĮ normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl materialiosios teisės taikymo laiko atžvilgiu. Nurodytina, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu pripažino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, o ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto pagrindo nenustatė. Apeliantas „Krynicki Recykling S. A.“ (bankrutavusios įmonės kreditorė) su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies nesutinka ir ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kai BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindais, tačiau apeliantas siekia bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyje) numatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei nagrinėjamam ginčui taikytiname ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, naujas reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu kitais pagrindais ar dėl kitų asmenų turi būti pripažįstamas tapačiu jau išnagrinėtam prašymui. Tuo atveju, kai įmonės bankroto procese bankrotas pripažintas tyčiniu vienu ar keliais ĮBĮ (JANĮ) nustatytais pagrindais, nėra tikslo spręsti dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų ar už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų (taikant JANĮ). Tačiau jei teismas nepripažino bankroto tyčiniu, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu kitais, nei ankstesnėje byloje išnagrinėtais pagrindais ir prašyti pripažinti asmenis, atsakingus dėl tyčinio bankroto sukėlimo. Tokiu atveju prašymų tapatumas neturėtų būti nustatomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020, 19–20 punktai).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 17 punkte nustatytas aplinkybes bei remdamasis nutarties 18 punkte nurodyta aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje BUAB „Juridinė paslauga“ pripažinus bankrotą tyčiniu įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindais, nėra teisinio pagrindo nagrinėti klausimo, ar BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes tai jokių savarankiškų teisių nei kreditoriams, nei nemokumo administratorei nesukurs.
20. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei tai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant klausimą dėl apeliacinio proceso nutraukimo pagal atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
21. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai, 338 straipsnis).
22. Apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio grąžinimą (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 3 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 405 matyti, kad kliento (apelianto) vardu 38 Eur žyminį mokestį valstybei sumokėjo apelianto atstovas advokatas, tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jo atstovas, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) „Krynicki Recykling S. A.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliantas prašo jo naudai iš suinteresuoto asmens D. U., kuris, anot apelianto, atsakingas už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir / ar neperdavimą administratorei, priteisti 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; tačiau jei teismas manytų, kad bylinėjimosi išlaidos apeliantei priteistinos iš abiejų suinteresuotų asmenų, apeliantė prašo patirtas išlaidas lygiomis dalimis priteisti iš suinteresuotų asmenų D. U. ir M. S. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliantas pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, paslaugų perdavimo aktą bei sąskaitos išrašą).
24. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pasisakoma dėl atskirojo skundo argumentų, t. y. ginčas nesprendžiamas iš esmės, taip pat tai, jog nors apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties dalies nutraukimo tiesiogiai nelėmė apelianto procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad suinteresuoto asmens išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktais ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nutraukti.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui (kreditoriui) „Krynicki Recykling S. A.“, juridinio asmens kodas 519544043, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 3 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 405.