- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-353-459/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. B. 3775,61 Eur negrąžinto kredito, 518,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 38,55 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 785,12 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 33 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 8 d.); 33 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 115 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisė iš atsakovo S. B. 3775,61 Eur negrąžinto kredito, 518,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 38,55 Eur administravimo mokesčio, 785,12 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 33 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 8 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5117,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“.
4. Teismas nustatė, kad AB „BnP Finance“ ir atsakovas S. B. 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė paskolos sutartį Nr. REF-vvy69b7r (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 3775,61 Eur vartojimo kreditą su metine 33 procentų palūkanų norma, nurodyta suma pervesta į atsakovo sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo kreditą ir kredito mokestį – 3069,67 Eur palūkanų ir 362,40 Eur administravimo mokestį grąžinti iki 2023 m. lapkričio 8 d., kas mėnesį mokėdamas įmokas po 150,16 Eur. Atsakovas nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. balandžio 11 d. nutraukta. Pradinė kreditorė AB „Bn Pfinance“ 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Negrąžintas 3775,61 Eur kreditas, nesumokėta 518,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 38,55 Eur administravimo mokesčio, priskaičiuota 785,12 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, visa skola 5117,28 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito dalies negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė prievolę. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsniai, teismas nenustatė. Todėl tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 3775,61 Eur negrąžinto kredito, 518,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 785,12 Eur negautų pajamų (nuostolių) ir 38,55 Eur administravimo mokesčio.
6. Teismo vertinimu, aktualus teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika leidžia ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius – 33 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojant už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. lapkričio 8 d., vertinti kaip pagrįstą, todėl šią reikalavimo dalį tenkino. Tačiau nurodęs, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (pelno palūkanų), apskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą, netenkino ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti 33 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (kaip netesybas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1000-941/2021 dalį dėl 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 33 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei iš atsakovo 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Teismas neteisingai interpretuoja naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur yra išaiškinta, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
7.2. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 33,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
7.3. Ieškovė prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) apskaičiavo procentine išraiška, nes ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių (ne) teisėtumo
11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditorės negautų pajamų, atlyginimo, ir pažymima, kad konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 33,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
14. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. balandžio 11 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
15. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nusprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 33 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3775,61 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
19. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina argumentus, jog jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 33 proc. metinėmis palūkanomis.
21. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 33 proc. mokėjimo (pelno) palūkanoms, numatytoms Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Toks reikalavimas, kaip jau minėta, viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, šiuo atveju yra kompensuojami 5 procentų dydžio praradimai. Kolegija pastebi, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, jog pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 procentų dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 procentus metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju nepateikta jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą įsitikinti, jog ieškovės galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydis yra būtent 33 procentai (CPK 178 straipsnis).
22. Atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015), ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, neįrodžius šio reikalavimo pagrįstumo.
23. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. e2A-289-777/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-831-643/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-755/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-440/2021).
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas sprendime nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
27. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.