Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-725-868/2025 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei Lietuvos kinologų draugijai dėl Lietuvos kinologų draugijos šunų eksterjero teisėjų biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdžio bei kolegijos 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolų dalies – suspenduoti teisėjo įgaliojimus dviem metams, pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pažymi, kad dauguma apeliacinio skundo argumentų nesusiję su teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo analize bei vertinimu teisės ir fakto klausimais. Ieškovas pakartotinai pateikia subjektyvią savo poziciją dėl įrodymų vertinimo, t. y. iš esmės siekia, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų tuos pačius faktinius duomenis taip, kaip juos interpretuoja pats ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo E. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kinologu? draugija (LKD) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis Lietuvos kinologines organizacijas, atstovaujantis joms ir jų interesams Lietuvos Respublikoje ir užsienyje bei tenkinantis kitus viešuosius interesus (Įstatų 1.1. punktas) Jos organai yra konferencija, turinti visas visuotinio narių susirinkimo teises, taryba ir prezidentas (Įstatų 5.2. punktas). LKD šunų eksterjero teisėjų kolegijos (Kolegija) ir LKD šunų eksterjero teisėjų kolegijos biuro (Biuras) veikla detalizuota LKD šunų eksterjero teisėjų reglamente (Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. vasario 1 d.). Kolegija yra LKD padalinys, kurio nariai yra visi LDK tarptautinės kategorijos šunų eksterjero teisėjai. Kolegijos narys turi būti kurio nors LKD klubo narys (Reglamento 1 punktas). Kolegijoje sudarytas kolegialus valdymo organas, t. y. Biuras, veikiantis tarp Kolegijos posėdžių. Biurą sudaro Kolegijos pirmininkas, sekretorius ir trys nariai (Reglamento 4 punktas).

23. LKD narėmis, be kita ko, yra Lietuvos kurtų savininkų klubas (LKSK), Klaipėdos medžioklinių – sportinių šunų klubas (KMSŠK) „Auksinis fazanas”. Jos narė buvo ir šiuo metu išregistruotas VšĮ Prienų kinologų klubas.

24. Ieškovas E. B. nuo 2012 m. yra šunų eksterjero teisėju, šiuo metu jis yra tarptautinės kategorijos šunų eksterjero teisėju. Nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2024 m. sausio 6 d. ieškovas buvo Kolegijos ir Biuro pirmininku. Ieškovas taip pat yra LKSK nariu, šio klubo prezidentu bei tarybos pirmininku.

25. Biuro posėdžio, kuris vyko 2024 m. sausio 6 d., metu buvo sprendžiami tokie klausimai: E. B. skundo nagrinėjimas (dienotvarkės 2 punktas); D. K. skundo nagrinėjimas (dienotvarkės 3 punktas); KMSŠK „Auksinis fazanas” pirmininkės S. P., L. T. ir J. D. skundų nagrinėjimas (dienotvarkės 4 punktas).

27. D. K. pateiktame Biurui 2023 m. spalio 24 d. skunde dėl Kolegijos pirmininko ir LKSK prezidento E. B. elgesio nurodė, kad E. B. pirmiau žodžiu pažadėjo, kad jai leis stažuotis 2023 m. liepos 30 d. „Kurtų klubo nugalėtojas 2023” parodoje. Vėliau, likus parai iki parodos E. B. elektroniniu paštu ją informavo, kad LKSK taryba nusprendė klubinėje parodoje nepriimti stažuotojų. D. K. 2023 m. liepos 28 d. telefonu susisiekė su Alytaus šunų mylėtojų klubu „Bosko”, kur turėjo būti paroda, ir jai buvo paaiškinta, kad jiems (Alytaus šunų mylėtojų klubui „Bosko”) skambino E. B. bei prašė, jog ji nebūtų priimta į stažuotę dėl tariamų finansinių įsipareigojimų. Nagrinėjant D. K. skundą nustatyta, kad yra LKSK tarybos narių susirinkimo protokolas, kuriame yra nurodyta protokolo data –2023 m. liepos 25 d. Protokole nurodyta, kad nutarta vienbalsiai D. K. neleisti stažuotis parodoje, kadangi parodoje dalyvauja daug šunų ir reikia derinti ringo laikus su kitu klubu. Šį protokolą, nagrinėjant skundą Biure, Biuro nariai įvertino kaip suklastotą, nes E. B. dėl protokolo sudarymo teikė skirtingus paaiškinimus, pirmiau nurodė, kad susirinkimas vyko LKSK būstinėje, vėliau tikslino, kad vyko nuotoliniu būdu, o kai D. K. patikslino, kad ji bendravo su V. L. ir J. S., kurie nedalyvavo tame posėdyje ir nebalsavo, net nežino apie sprendimą, o protokole pasirašė 2023 m. liepos 29 d. Kurtų parodos metu, tai tokį E. B. elgesį dėl LKSK tarybos narių susirinkimo 2023 m. liepos 25 d. protokolo parengimo Biuro nariai vertino kaip dokumentų klastojimą. Be to, Biuro nariai vertino E. B. veiksmus kaip įgaliojimų viršijimą, kuomet jis pasiūlė Biurui skirti D. K. nuobaudą – pašalinimą iš teisėjų sąrašo.

28. Biurui pateiktuose KMSŠK „Auksinis fazanas” pirmininkės S. P., L. T. ir J. D. skunduose dėl E. B. veiksmų buvo nurodyta, kad E. B. elgėsi netinkamai, kuomet klaidingai teigė, kad paroda, kuri turėjo vykti Alytuje 2023 m. gruodžio 2-3 d., yra neteisėta bei šioje parodoje dalyvaujantys teisėjai gali būti diskvalifikuoti. Nagrinėjant šių pareiškėjų skundus buvo nustatyta, kad paroda, kuri turėjo vykti Alytuje 2023 m. gruodžio 2-3 d., įvyko. Biuro nariai sprendė, kad E. B. nepagrįstai ir neteisėtai norėjo, jog ši paroda neįvyktų, todėl vertino, kad E. B. pažeidė LKD etikos kodekso reikalavimus.

29. Iš byloje esančio Biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolo Nr. 1/24 matyti, kad Biuras priėmė tokius sprendimus: remiantis Reglamento 58.3 bei 66 punktais suspenduoti E. B. teisėjo įgaliojimus 2 metams ir perduoti šį sprendimą tvirtinti Kolegijai (balsavimas: 3 už, 1 prieš). Taip pat nurodyto posėdžio metu buvo nutarta: neskirti atskiros nuobaudos dėl to, kad E. B. skleidė nepatikrintą ir melagingą informaciją dėl 2023 m. gruodžio 2-3 d. Alytaus parodos, darė spaudimą tų parodų organizatoriui, teisėjams ir dalyviams, viršijo savo įgaliojimus ir kenkė LKD klubui – parodos organizatoriui (LKD etikos kodekso punktai: 4.2.1., 4.2.2., 4.4., 4.5., 4.6., 4.7., 4.17., 5.1., 5.10., 16, 17), o prijungti šiuos nusižengimus prie ankstesnio (2 punkto) nutarimo: Remiantis Reglamento 58.3 bei 66 punktais suspenduoti E. B. teisėjo įgaliojimus 2 metams ir perduoti šį sprendimą tvirtinti Kolegijai (balsavimas: 3 už, 1 prieš). Kolegijos 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad Kolegija patvirtino Biuro sprendimą suspenduoti E. B. teisėjo įgaliojimus 2 metams už grubius daugkartinius LKD etikos kodekso pažeidimus (balsavimas: 22 patvirtinti, 12 nepatvirtinti).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. B. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti Biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą Nr. 1/24 dalyje, kuria nutarta suspenduoti E. B. teisėjo įgaliojimus 2 metams, negaliojančiu bei pripažinti Kolegijos 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą dalyje, kuria patvirtintas Biuro sprendimas suspenduoti E. B. teisėjo įgaliojimus 2 metams, negaliojančiais dviem pagrindais – dėl prieštaravimo juridinio asmens steigimo dokumentams ir prieštaravimo protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovas, be kita ko, tvirtino, kad vadovaujantis Reglamento 66 punktu, Biuras turi teisę skirti nuobaudas teisėjams, tuo tarpu D. K. 2023 m. spalio 24 d. skunde nurodomi veiksmai, t. y. sprendimas nepriimti D. K. stažuotis 2023 m. liepos 29-30 d. vykusioje specializuotoje parodoje „Kurtų klubo nugalėtojas 2023“ yra susijęs ne su ieškovo, kaip teisėjo, sprendimu, o parodą organizavusio LKSK sprendimu, kas reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimas nepriklauso Biuro kompetencijai. Biuras neveikė gera valia (neveikė sąžiningai), kadangi D. K. skundas buvo nagrinėjamas net išeinant iš skundo ribų (dėl ieškovo D. K. pasiūlytos nuobaudos rūšies), nurodomi šmeižikiško pobūdžio teiginiai (dėl dokumentų klastojimo, įgaliojimų viršijimo). Ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad jokių veiksmų, skleidžiant melagingą informaciją, darant spaudimą parodų organizatoriui, teisėjams ir dalyviams, jis neatliko, o tik persiuntė LKD tarybos narių elektroninį laišką su teisininkų išaiškinimu dėl parodos, kuri turėjo vykti Alytuje 2023 m. gruodžio 2-3 d., neteisėtumo. Ieškovo įsitikinimu, buvo pažeista ir ieškovo teisė Biuro sprendimą argumentuotai apskųsti Kolegijai, kadangi jam net nebuvo suteiktas protingas terminas su protokolu susipažinti, be to, nesant jokio teisinio pagrindo tą pačią dieną protokole nurodytas sprendimas paskirti nuobaudą buvo perduotas tvirtinti Kolegijai, nors pagal Reglamentą Kolegijai tokia teisė nesuteikta. Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, anot ieškovo, nemotyvuotai buvo paskirta itin griežta nuobauda, nors Reglamentas numato ir švelnesnę sankciją – įspėjimą.

31. Atsakovė Lietuvos kinologų draugija (LKD) laikėsi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo padaryti pažeidimai buvo visiškai įrodyti, ieškovo ieškinio argumentai neįrodo skundžiamų nutarimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

37. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas fakto aplinkybes dėl LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. posėdžio ir jo protokolo pasirašymo, vertindamas liudytojų, tarp jų ir V. L. ir V. S. parodymus, bei darydamas išvadas, jog šis dokumentas buvo sudarytas ir pasirašytas ne tokiomis aplinkybėmis, kaip yra jame nurodyta, faktiškai nebuvus jokio susirinkimo ir balsavimo dėl šiame protokole nurodyto sprendimo, ieškovui vienasmeniškai už LKSK nusprendus, jog D. K. nedalyvaus parodoje, kaip stažuotoja, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos (CPK 12, 176-178, 182, 185 straipsniai).

39. Pažymėtina, kad šioje byloje būtent ieškovas, nesutinkantis su paskirta nuobauda Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 2 dalyje nurodytu pagrindu, turėjo procesinę pareigą įrodyti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, t. y. kad LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. susirinkimas, kurio metu D. K. nebuvo leista stažuotis specializuotoje parodoje „Kurtų klubo nugalėtojas 2023“, realiai įvyko taip, kaip nurodyta protokole (nurodytą datą, dalyvaujant nurodytiems asmenims ir jiems balsavimo būdu priimant aptariamą nutarimą). Nors ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teikė paaiškinimus, kad aptariamas LKSK tarybos susirinkimas vyko 2023 m. liepos 25 d. nuotoliniu būdu, susirašinėjant „Messenger“ programėle, visiems tarybos nariams dalyvaujant jame ir balsuojant vienbalsiai, tą pačią dieną buvo parengtas protokolas, kuris tarybos narių buvo pasirašytas per parodą, tačiau dalis ieškovo paaiškinimų prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams.

40. 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. L., buvęs LKSK tarybos narys, parodė, kad likus porai dienų iki Alytaus parodos jam paskambino ieškovas ir paprašė pasirašyti ant protokolo ir jis parodoje pasirašė LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. protokolą, net nesigilindamas į jo turinį, nes tuo metu pasitikėjo ieškovu; protokolo jis nerengė, tik atspausdino, ieškovas jam jį atsiuntė; nuvežė protokolą į parodą ir paliko LKSK sekretoriate, tarybos nariai ant jo pasirašė; galimai galėjo protokole kažką tikslinti pagal ieškovo nurodymus, bet praėjo daug laiko ir jis neprisimena; ieškovas jam skambino jau po 2023 m. liepos 25 d.; protokolo surašymo aplinkybių jam ieškovas nepaaiškino, o jis ieškovo apie tai neklausė, čia pirmas toks atvejis, kai reikėjo tik pasirašyti ant protokolo; apie D. K. pateiktą prašymą dėl stažuotės nieko nežinojo; nežino, kodėl reikėjo rengti aptariamą protokolą ir kodėl jį reikėjo pasirašyti; tai pirmas protokolas neleisti stažuotis, daugiau tokių nepamena; nebuvo informuotas apie 2023 m. liepos 25 d. LKSK tarybos susirinkimą ir jame nedalyvavo; nežino, ar toks susirinkimas vyko, neturi tokios informacijos, tačiau tikrai jame nedalyvavo; iš anksto su juo nebuvo derinta susirinkimo dienotvarkė; kada pats ieškovas pasirašė protokolą, nežino, tačiau tikrai ne 2023 m. liepos 29 d., nes parodoje jis nedalyvavo.

41. Be to, ieškovo paaiškinimai dėl LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. susirinkimo nebuvo patvirtinti jokiais kitais įrodymais (pvz., susirašinėjimu elektroniniais laiškais, susirinkimo vaizdo ar garso įrašais, susirašinėjimu „Messenger“ programėle, siųstais kvietimais tarybos nariams ar kt.). 2024 m. lapkričio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu pats ieškovas paaiškino, kad LKSK tarybos narių susirašinėjimas „Messenger“ programėle nėra išlikęs ir į bylą jo pateikti negali.

42. Esant byloje surinktiems tokiems duomenims, kurie iš esmės paneigia ieškovo įrodinėtas aplinkybes, ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo paaiškinimus laikė nepatikimais, iš esmės pripažino ieškovą tinkamai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos ir ieškinio pagrįstumą vertino pagal byloje esančius duomenis, kurie teikė pagrindą daryti išvadą, kad LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. protokolas buvo sudarytas ir pasirašytas ne tokiomis aplinkybėmis, kaip yra jame nurodyta, faktiškai nebuvus jokio susirinkimo ir balsavimo dėl šiame protokole nurodyto sprendimo, ieškovui vienasmeniškai už LKSK nusprendus, jog D. K. nedalyvaus parodoje, kaip stažuotoja. Šios išvados niekaip nekeičia apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad įstatymas nenumato pareigos protokolą surašyti ir pasirašyti tą pačią dieną ar liudytoju byloje apklausto V. S. (Biuro nario ir LKD tarybos nario) parodymai (2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje), kad ir pačioje LKD taryboje vyksta nuotoliniai posėdžiai, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patikimai išsiaiškinta, kad LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. susirinkimas ir balsavimas nevyko, o tik formaliai buvo surinkti parašai ant protokolo.

43. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog nevertino, kad ieškovas suklastojo LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. protokolą, nes šiuo klausimu nėra ieškovo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir tai būtų galima nustatyta tik baudžiamojo proceso tvarka, be to, nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto reikalavimo minėtą protokolą pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu. Priimant Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 2 dalies nutarimą, ieškovo elgesys taip pat buvo vertinamas ne baudžiamosios teisės normų taikymo aspektu, o pagal Reglamento ir LKD etikos kodekso nuostatų laikymąsi. Vertintas buvo tik ieškovo profesinis elgesys ir jo atitiktis konkretiems profesinės etikos ir elgesio standartams, numatytiems minėtuose vidiniuose teisės aktuose. Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniame skunde nepagrįstai daroma išvada, kad Biuro nariai šiuo pagrindu ieškovui skirti nuobaudą neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Dėl Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 2 dalyje nurodyto pagrindo skirti ieškovui nuobaudą – įgaliojimų viršijimo

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai neišnagrinėjo Biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolo 2 dalyje nurodyto pagrindo nuobaudos skyrimui – įgaliojimų viršijimo, ieškovui pasiūlius D. K. paskirti nuobaudą – pašalinti ją iš teisėjų sąrašo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

45. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina priešingas, nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad aptariamoje dalyje ieškovas įgaliojimų neviršijo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kai ieškovas prašė D. K. skirti nuobaudą – pašalinti ją iš teisėjų sąrašo, tai toks jo pasiūlymas nevertintinas kaip įgaliojimų viršijimas, nes sprendimą dėl nuobaudų priima Biuras balsavimo būdu ir tai buvo tik pasiūlymas. Taip pat pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo pastebėjimu, kad dėl šio klausimo Biuras išėjo už D. K. skundo ribų, nes D. K. neprašė ieškovo bausti dėl įgaliojimų viršijimo, kai jis jai pasiūlė tokią griežtą nuobaudą, o kėlė klausimą dėl nuobaudos ieškovui skyrimo už tai, kad jis jai neleido stažuotis parodoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė ieškovo argumentams, konstatuodamas, kad nebuvo jokio pagrindo skirti nuobaudą už tariamą įgaliojimų viršijimą dėl pasiūlytos nuobaudos D. K.. Nepaisant tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos, ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai ir pakartotinai teikia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti ir patvirtinti pirmosios instancijos teismo.

Dėl Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 3 dalyje nurodyto pagrindo skirti ieškovui nuobaudą – įgaliojimų viršijimo

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ieškovo įgaliojimų viršijimą už informacijos, gautos iš LKD tarybos narių, kuri ir taip LKD bendruomenei buvo žinoma, persiuntimą, sprendime tik pakartojant Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 3 dalyje išvardintus LDK etikos kodekso punktus ir visiškai nepasisakant bei nedetalizuojant to, kaip pasireiškė tie LDK etikos kodekso normų pažeidimai. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, kadangi, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, nevertino byloje esančių elektroninių laiškų turinio, liudytojų R. P. ir V. M. parodymų, kurie patvirtino, jog jokių LDK etikos kodekso normų pažeidimo ieškovas nepadarė, taip pat tinkamai neįvertino ir liudytųjų S. P., L. T., J. D. parodymų. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

47. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą teismo sprendimo dalį, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, liudytojų, tarp jų ir S. P., L. T., J. D., parodymais, kurių turinys leidžia konstatuoti, kad ieškovas kenkė LKD bei jo narių įvaizdžiui ir reputacijai, viršijo įgaliojimus, kuomet siųsdamas elektroninius laiškus teisėjams (2023 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d.) ar skambindamas teisėjams (L. T., V. S., A. D.) viešai reiškė nepagrįstą ir nepatvirtintą nuomonę apie KMSŠK „Auksinis fazanas” 2023 m. gruodžio 2-3 d. organizuotos parodos Alytuje neteisėtumą.

48. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta (paaiškinimus apie tai teikė ir ieškovas), kad ieškovo su 2023 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku LKD šunų eksterjero teisėjams persiųsta teisinė išvada dėl 2023 m. gruodžio 2-3 d. organizuotos parodos Alytuje neteisėtumo buvo parengta keturių LKD tarybos narių privačia iniciatyva. LKD įstatuose yra nurodyta, kad LKD taryba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro 9 asmenys – prezidentas ir 8 konferencijoje išrinkti asmenys (Įstatų 7.1. punktas), tai reiškia, kad atskiri tarybos nariai atskirai arba grupėmis neturi teisės savarankiškai veikti LKD vardu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dalis LKD šunų eksterjero teisėjų, kuriems ieškovas siuntė 2023 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. elektroninius laiškus, šiuos ieškovo siųstus laiškus priėmė kaip gautus iš ieškovo, kuris užėmė Kolegijos ir Biuro pirmininko pareigas. Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas, būdamas Kolegijos ir Biuro pirmininku, neturi kompetencijos savarankiškai vertinti konkrečių parodų teisėtumo ar neteisėtumo, priimti sprendimus dėl parodų organizavimo ar neorganizavimo. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina pagrįsta ir kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, net ir nesutikdamas su LKD sprendimu neatšaukti 2023 m. gruodžio 2-3 d. organizuotą parodą Alytuje, pirminį organizatorių VšĮ Prienų kinologų klubą išregistravus iš Juridinių asmenų registro, o pakeisti pirminį parodos organizatorių nauju parodos organizatoriumi – KMSŠK „Auksinis fazanas”, prieš skelbdamas viešus pranešimus turėjo juos suderinti su atsakove, visas aplinkybes išsiaiškinti, tačiau to nepadarė.

49. 2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. P., kuri yra tarptautinės kategorijos teisėja, LKD tarybos narė, Biuro narė, išsamiai parodė, kad ieškovas gąsdino teisėjus, jog paroda bus anuliuota, o teisėjai suspenduoti. Viena teisėja atsisakė teisėjauti parodoje. Liudytoja apklausta L. T., kuri yra tarptautinės kategorijos teisėja, parodė, kad 10-14 dienų prieš parodą jai paskambino ieškovas ir pasakė, kad paroda bus neteisėta, pasiūlė pagalvoti, ar verta dalyvauti ir aukoti karjerą vardan parodos. Ieškovo skambutį ji priėmė kaip spaudimą. Liudytoju apklaustas V. S., tarptautinės kategorijos teisėjas, Biuro ir Kolegijos narys, taip pat parodė, kad jam skambino ieškovas po LKD tarybos posėdžio, kurio metu buvo perduotas parodos organizavimas kitam organizatoriui, ir pasakė, kad gali būti diskvalifikuotas, jeigu teisėjaus toje parodoje, kad paroda bus neteisėta. Žino, kad ir kitiems teisėjams ieškovas skambino ir sakė, kad gresia jiems diskvalifikacija, jeigu dalyvaus neteisėtoje parodoje, kad praneš Tarptautinei kinologų federaciją (FCI). Liudytoja A. D., nacionalinės kategorijos teisėja, nurodė, kad gavo ieškovo siųstą elektroninį laišką apie neteisėtą parodą su teisininkų išaiškinimu ir nesuprato kokiu pagrindu gavo šį laišką, nes buvo tik dalyvė. Mano, kad šis laiškas jai buvo siųstas kaip teisėjai, priėmė laišką kaip grasinimą. Liudytojai teigė, kad sulaukę ieškovo, kuris yra Kolegijos ir Biuro pirmininkas, skambučio susirūpino, nerimavo, skambino LKD prezidentei R. K. pasitikslinti, ar paroda Alytuje yra teisėta, ar nėra atšaukta, ar jie gali dalyvauti parodoje, tikslinosi, ar nepraras teisėjo statuso. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir 2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje paaiškinimus teikusi atsakovės atstovė R. K. (LKD prezidentė), kuri nurodė, kad tuomet sulaukė skambučių iš teisėjų su klausimais, ar 2023 m. gruodžio 2-3 d. organizuojama paroda Alytuje yra neteisėta, taip pat netiesiogiai patvirtino ir 2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta V. M. (viena iš keturių teisinės išvados dėl parodos neteisėtumo parengimo iniciatorių), kuri parodė, kad planavo kreiptis į Tarptautinę kinologų federaciją, informuodama apie tai, jog įvyko neteisėta paroda ir teisėjai teisėjavo neteisėtoje parodoje, kas yra pažeidimas, tačiau to nepadarė nenorėdama pakenkti teisėjams.

50. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, 2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. P. ir V. M. nepatvirtino, kad jokių LDK etikos kodekso normų pažeidimo ieškovas nepadarė. Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolas patvirtina, kad liudytoja R. P., buvusi Biuro narė, kartu su kitais Biuro nariais 2024 m. sausio 6 d. kolegialiai sprendusi ieškovo padarytų pažeidimų klausimą, pritarė, kad ieškovas padarė pažeidimą, tačiau siūlė jam skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Liudytoja V. M. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo Biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdyje ir ji neteikė jokių su ginčo klausimais susijusių parodymų. Jos parodymai buvo bendro pobūdžio apie LKD veiklą.

51. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad byloje nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog KMSŠK „Auksinis fazanas” 2023 m. gruodžio 2-3 d. organizuotos parodos Alytuje, kuri įvyko, teisėtumas teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijamas ar nuginčytas.

52. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, jog ieškovas pažeidė visus Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 3 dalyje nurodytus LKD etikos kodekso punktų (4.2.1., 4.2.2., 4.4., 4.5., 4.6., 4.7., 4.17., 5.1., 5.10.,16., 17) reikalavimus.

Dėl Biuro ir Kolegijos 2024 m. sausio 6 d. protokolų dalies pripažinimo prieštaraujančiu sąžiningumo ir protingumo principams

53. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovui paskirtos nuobaudos atitikimo Reglamentui, kuris numato, kad teisėjui galima skirti nuobaudą – suspendavimą, padaryta visiškai nepagrįstai, nenagrinėjant, ar paskirta nuobauda atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Remiantis CK 1.5 straipsniu ir 2.82 straipsnio 4 dalimi teigiama, kad Biuro sprendimas dėl 2 metų teisėjo įgaliojimų suspendavimo yra neproporcinga nuobauda, Biuras peržengė D. K. skundo ribas, pažeidė ieškovo teisę į apeliaciją, ieškovas buvo nubaustas pirmą kartą, todėl nebuvo pagrindo taikyti griežčiausią nuobaudą, kai yra švelnesnių alternatyvų (pvz., įspėjimas). Pabrėžiama, kad ieškovas turėjo nepriekaištingą reputaciją, buvo vertinamas teigiamai, jam anksčiau nuobaudų nebuvo taikyta. Lyginamas ieškovui taikytos sankcijos griežtumas su kitų asmenų, pvz., asistentų, nusižengimais, kuriems buvo taikomas trumpesnis suspendavimas (nuo 6 iki 12 mėnesių). Teisėjų kolegijos manymu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

54. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

55. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai).

57. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos nuobaudos prieštaravimo sąžiningumo ir protingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 66 punktas aiškiai įtvirtina, jog viena iš nuobaudų rūšių yra teisėjo įgaliojimų suspendavimas. Reglamente nedetalizuoti suspendavimo terminai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju Biuras turi diskrecijos teisę spręsti dėl suspendavimo trukmės, individualizuodamas tokios nuobaudos skyrimo aplinkybes. 2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi, kodėl ieškovui buvo paskirtas būtent 2 metų suspendavimas ir atsakovės atstovė R. K. (LKD prezidentė), paaiškinimų metu atsakydama į klausimus, paaiškino, kad LKD praktikoje jau buvo keli atvejai, kai prasižengusiems asmenims buvo skiriamas 2 metų suspendavimas atsižvelgiant į jų padarytų pažeidimų sunkumą ir galimas pasekmes LKD.

58. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovui Reglamento pagrindu paskirta nuobauda (teisėjo įgaliojimų suspendavimas 2 metams) atitiko pažeidimo pobūdį, intensyvumą (ieškovo padaryti pažeidimai apėmė kompetencijos peržengimą, nepagrįstos ir nepatvirtintos nuomonės skleidimą, nustatyti keli pažeidimai) ir padarinius (galimas pasekmes LKD bei jo narių įvaizdžiui ir reputacijai), yra proporcinga, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad ieškovui paskirta ne pati griežčiausia nuobauda (pašalinimas iš teisėjų sąrašo). Ieškovas yra LKD šunų eksterjero teisėjas, buvo Kolegijos ir Biuro pirmininkas, todėl ieškovo padaryti nusižengimai negali būti prilyginti asistento nusižengimui. Pats ieškovas, teikdamas prašymą Biurui dėl baudos skyrimo D. K., prašė skirti jai griežčiausią nuobaudą – pašalinimą iš teisėjų sąrašo. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad per visą narystės LKD laikotarpį ieškovui nebuvo taikytos jokios nuobaudos, buvo pažeista jo teisė apskųsti Biuro nutarimą, yra reikšmingi individualizuojant ieškovui paskirtą nuobaudą, tačiau nelemiantys kitokios nuobaudos paskyrimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nenustatė jokio teisinio pagrindo konstatuoti CK 1.5 ir 2.82 straipsniuose įtvirtintų principų pažeidimo.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kolegijos sprendimą dalyje, kuria patvirtintas Biuro sprendimas suspenduoti ieškovo teisėjo įgaliojimus 2 metams

59. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Biuras turėjo teisę perduoti klausimą dėl nuobaudos patvirtinimo / nepatvirtinimo Kolegijai. Argumentuojama, kad 2024 m. sausio 6 d. galiojusi Reglamento redakcija nesuteikė teisės Kolegijai tvirtinti Biuro paskirtos nuobaudos. Tokį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

60. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Reglamento 3 punktu (kuriame nustatyta, kad Kolegija, esant reikalui, keic?ia Biuro nutarimus), Kolegijai suteikta kompetencija peržiūrėti, vertinti ir keisti Biuro priimtus sprendimus. Ši nuostata apima ir teisę priimti galutinį sprendimą dėl Biuro sprendimų pagrįstumo, nes Kolegija veikia kaip aukštesnioji kolegiali institucija organizacijos vidaus savivaldos sistemoje. Apeliaciniame skunde klaidingai interpretuojamas Reglamento 3 punkto turinys, teigiant, kad Kolegija turėjo teisę tik „pakeisti“, bet ne „patvirtinti“ Biuro sprendimą. Reglamente įtvirtintas Kolegijos įgaliojimas „pakeisti Biuro sprendimą“ apima galimybę sprendimą pakeisti arba palikti nepakeistą. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

61. Aptariamų aplinkybių kontekste būtina įvertinti tai, kad pats ieškovas dalyvavo tiek Biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdyje, tiek Kolegijos 2024 m. sausio 6 d. posėdyje sprendžiant su jam paskirta nuobauda susijusius klausimus, teikė paaiškinimus žodžiu ir Kolegijoje balsavo priimant sprendimus. Ieškovas neprieštaravo, kad Biuro sprendimas būtų tvirtinamas (su galimybe jį pakeisti) Kolegijos susirinkime. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovui 2024 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu gavus Biuro ir Kolegijos sprendimus dėl nuobaudos bei 2024 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu pareiškus Biurui ir Kolegijai prašymus dėl jo suspendavimo panaikinimo, tačiau Biurui ir Kolegijai jo prašymų neišnagrinėjus, pirmosios instancijos teismas tokį Kolegijos veiksmą pagrįstai vertino kaip teisės į apskundimą nesuteikimą. Reglamento 69 punkte nurodyta, kad teisėjas turi teisę apskųsti sprendimą Kolegijai. Kita vertus, ieškovas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais Biuro nutarimais, kreipėsi į teismą ir šią savo teisę iš esmės realizavo. Tai niekaip nesutrukdė ieškovui apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

62. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju teisėjų kolegijai net ir pripažintus negaliojančiu dėl procedūrinių pažeidimų Kolegijos 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolą dalyje, kuria patvirtintas Biuro sprendimas suspenduoti ieškovo teisėjo įgaliojimus 2 metams, toks teismo sprendimas neturėtų jokios teisinės reikšmės Biuro 2024 m. sausio 6 d. posėdžio protokolo, kuriuo nuspręsta suspenduoti ieškovo teisėjo įgaliojimus 2 metams, teisėtumui ir pagrįstumui. Šioje nutartyje pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas pažeidė visus Biuro 2024 m. sausio 6 d. protokolo 2 ir 3 dalyse nurodytus LKD etikos kodekso punktų reikalavimus ir teismo sprendimas toje dalyje paliktas nepakeistas.

Dėl į bylą neįtrauktų asmenų

63. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. protokolo, šio juridinio asmens neįtraukęs į bylą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

64. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustato, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

65. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

66. Teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai neleidžia spręsti, jog į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas juridinis asmuo, dėl kurio materialiųjų teisių ir pareigų pirmosios instancijos teismas nusprendė. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismo sprendimas įtakoja LKSK teisinę padėtį ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam juridiniam asmeniui.

67. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas LKSK tarybos 2023 m. liepos 25 d. posėdžio ir jo protokolo faktinių aplinkybių vertinimą atliko tik tokia apimtimi, kiek tai buvo būtina nagrinėjamos bylos klausimų sprendimui – vertinant, ar ieškovo elgesys, susijęs su D. K. prašymu stažuotis, atitiko LKD etikos kodekso, Reglamento nuostatas. Pirmosios instancijos teismas šio dokumento nepripažino negaliojančiu, nevertino jo kaip suklastoto, nepanaikino jo galiojimo ir nenustatė jokių teisinių padarinių pačiam LKSK, kaip juridiniam asmeniui. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nesukūrė, nepakeitė ir nepanaikino jokių materialiųjų teisių ar pareigų LKSK, kuris nebuvo įtrauktas į bylą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Dėl kitų apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

70. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 800 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 387 Eur (2024 m. IV ketv. (7 punktas)) = 3 103,10 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 1 800 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos kinologų draugijos, juridinio asmens kodas 190761981, naudai 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.