- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-510-365/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01592-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui, nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir R. L. skirta: 1) intensyvi priežiūra 3 (trims) mėnesiams, nustatant, kad šiuo laikotarpiu R. L. privalo būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) šios pareigos: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, netekus darbo – būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), per 4 (keturis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Tenkintas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. L. 149,62 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai 62 ct) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajai R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Šiuo nuosprendžiu išspręstas klausimas ir dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikaia tirti ir nagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. R. L. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 12 d., apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė savo sugyventinei R. J. į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į kairį sėdmenį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. J. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su paviršiniu odos sužalojimu, dešinio žandinio ančio priekinės sienos, nosikaulių, dešiniojo skruostikaulio skeveldrinius lūžius su oro susikaupimu aplinkiniuose minkštuose audiniuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis (nuteistasis) smurtavo prieš nukentėjusiąją ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo realizuodamas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius. Skirdamas bausmę teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. L. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, dydį nustatydamas mažesnį, nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei skiriant kaltinamajam (nuteistajam) intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais R. L. veiksmais, tenkino civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisė Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. L. 149,62 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 62 ct) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajai R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 18 d. nuosprendį dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 149,62 eurų turtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
3.1. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113, 115 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamoje byloje, teismų praktika dėl pagrindo priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą bei nukrypimo nuo teismų suformuotos praktikos.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors procesinių palūkanų klausimo BPK nereglamentuoja, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti.
3.3. Prokuroras, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinė sesija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydama dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo baudžiamosiose bylose išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.
3.4. Prokuroro vertinimu, apkaltinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu priėmęs teismas, visiškai patenkinęs civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šias palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti, todėl skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio patenkinimo keistinas.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis R. L. ir jo gynėjas sutiko su prokuroro skundu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamo BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą, taikymo priteisiant procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Manoma, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nepriteisė civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašomų procesinių palūkanų, nes tokio civiliniame ieškinyje išdėstyto prašymo tenkinimas yra privalomas.
6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 149,62 Eur žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, dėl nukentėjusiosios gydymo. Taip pat prašo priteisti iš kalto asmens 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 69-73). Iš 2023 m. liepos 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 4-5) matyti, jog baudžiamąją bylą nuspręsta nagrinėti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant, gavus apylinkės teisme prašymą nagrinėti civilinį ieškinį ieškovei nedalyvaujant teismo posėdžiuose (t.2, b.l. 2), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog civilinis ieškovas ieškinį palaiko. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį ir konstatuodamas, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 72), nustatęs, jog žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais R. L. veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo, įvertinęs tai, jog kaltinamasis (nuteistasis) civilinio ieškinio neginčija ir sutinka atlyginti šią žalą, nurodydamas, jog civilinį ieškinį tenkina visiškai, nepasisakė dėl civilinės ieškovės (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) pareikšto reikalavimo priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo bei šio klausimo neišsprendė. Tokio savo sprendimo nepriteisti prašomų metinių palūkanų, teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu priėmęs apylinkės teismas ir visiškai patenkinęs civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant reikalavimui skaičiuoti ir procesinės palūkanas, šias palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti.
10. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aptartas teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą baudžiamosiose bylose bei kasacinio teismo išaiškinimus sprenžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai netinkamai aiškino ir taikė BPK 113, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kurioje išaiškinta, jog tokie civilinių ieškovų prašymai (priteisti procesines palūkanas) privalo būti tenkinami ir baudžiamajame procese, jeigu yra pateiktas civilinio ieškovo reikalavimas. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir šios palūkanos priteistinos iš nuteistojo R. L., skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 18 d. nuosprendį ir iš R. L. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 149,62 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynių eurų 62 ct) žalą dėl nukentėjusiosios gydymo nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.