Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad įmonėje sėkmingai vykdė savo pareigas, niekada jai nebuvo skirtos nuobaudos, dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, 2016 metų pabaigoje už trečią ketvirtį jai buvo išmokėta premija, 2017 m. sausio pabaigoje A. L. nurodė, kad atvyks į Vilnių susitikti su ja dėl ketvirto ketvirčio sumų suderinimo, jis atvyko 2017-01-27, nurodė, kad nors ji dirba gerai, bet turės ją atleisti iš darbo, bus ieškomas darbuotojas Klaipėdoje, liepė klientams sakyti, kad ji daugiau įmonėje nebedirbs, nurodė, kad už ketvirtą ketvirtį jai išmokės premiją, jei ji sutiks išeiti iš darbo šalių susitarimu, po susitikimo praėjus 30 minučių grįžo dirbti, bet jau neveikė vidinė informacinė sistema; kai tik perskaitė A. L. 2017-02-03 elektroninį laišką iš karto į jį atsakė, iki 14 val. jai niekas neskambino dėl duoto nurodymo, ataskaitą sutiko padaryti, tik prašė vidinės informacinės sistemos „Valeronas“ pajungimo, iš kurios galėtų paimti duomenis, toje sistemoje matosi visi duomenys, užsakymai, klientai, atsakovė pati viską toje sistemoje galėjo matyti, tačiau jos prašymas buvo ignoruotas; anksčiau ataskaitų jai nėra tekę daryti; ją atjungus nuo vidinės informacinės sistemos ir darbinio elektroninio laiško naujų užsakymo neėmė, telefonu tik sprendė klausimus dėl senų užsakymų, jei kas skambino; su įmone buvo sutarta, kad jos premija bus 5 procentai nuo pelno, įmonei ėmė labai gerai sektis, todėl mano, kad dėl šios priežasties nutarė su ja nutraukti darbo santykius, kad nereiktų jai mokėti premijų; visada buvo bendraujama per darbinį elektroninį paštą, o savo asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) tikrinosi nepastoviai, turi kelis naudojamus asmeninius elektroninius paštus; 2017-02-17 paprašė patikslinti kokį kompiuterį įmonė prašo grąžinti, bijojo, kad to jai nenurodžius vėliau bus teikiama, kad ji grąžino ne tą kompiuterį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė iš darbo įmonėje atleista siekiant sumažinti įmonės kaštus; darbdavės duodami darbuotojai nurodymai turi būti aiškūs ir įgyvendinami, tačiau jie tokie nebuvo, atsakovės atstovai patys juos supranta skirtingai, tai buvo ne nurodymas, o užuomina, prašymas; vidinė informacinė sistema „Valeronas“ skirta tam, kad kai nėra kokio darbuotojo kitas darbuotojas galėtų tęsti darbus; ieškovės nebuvo DK nustatyta forma paprašyta pasiaiškinti; ieškovė pirmą dieną grįžusi po atostogų ir ligos – 2017-02-17 iš karto grąžino darbo priemones, o kompiuterį grąžino iš karto, kai tik buvo nurodyti jo identifikaciniai duomenys; baigiamosios kalbos metu nurodė, kad prašo 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė buvo kompetentinga darbuotoja, tačiau atsakovė suprato, kad ieškovės paslaugos nebereikalingos; jos buvo paprašyta grąžinti darbo priemones, nebevykdyti darbinių funkcijų, ieškovė 2017-02-03 16:36 val. elektroniniame laiške aiškiai nurodė, kad darbinių priemonių grąžinti neketina, todėl nematė reikalo dar prašyti iš jos pasiaiškinimo; kai 2017-01-27 ieškovei buvo atjunta vidinė informacinė sistema „Valeronas“ ir darbinis elektroninis paštas jai nebuvo nurodyta kaip su ja toliau bus bendraujama, po 2017-01-27 ieškovė kažkokius darbus dirbo, todėl buvo prašoma ataskaitos, nes atsakovė turėjo apie tai žinoti; jei ieškovė nesuprato kokios ataskaitos prašoma turėjo galimybę pasitikslinti, tačiau to nedarė; anksčiau iš jos nebuvo prašoma teikti ataskaitų; nuo vidinės informacinės sistemos ir darbinio elektroninio pašto ieškovė buvo atjungta, nes buvo manoma, kad ji gali pasinaudoti konfidencialia informacija.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad eina atsakovės operacijų direktoriaus pareigas; ieškovės tiesioginis vadovas buvo T. J., o jis yra visų padalinių direktorius; priimant ieškovę į darbą buvo sutarta, kad ji gali dirbti iš namų, jai buvo perduotas automobilis, kompiuteris ir telefonas; vidinėje informacinėje sistemoje „Valeronas“ įvedami užsakymai, visa veikla su užsakymais, visa informacija apie klientus, vežimus; ieškovės darbo rezultatais nebuvo patenkintas, buvo mažas užsakymų skaičius; vidinė informacinė sistema ir darbinis elektroninis paštas jai buvo atjungtas, nes buvo bijoma, kad bus nutekinta konfidenciali informacija; ieškovė atvykusi grąžinti automobilį ir telefoną pasakė, kad kompiuterio neturėjo, atsisakydama grąžinti kompiuterį jokių reikalavimų nereiškė; skiriant priedus jie aptariami su kiekvienu darbuotoju, ieškovei už trečią ketvirtį buvo skirta premija; išsiuntę ieškovei nurodymą pusdienį laukdavo, vėliau skambindavo, rašydavo trumpąsias žinutes, ji neatsiliepdavo; prašė iš ieškovės ataskaitos, nes norėjo sužinoti, ar viskas suvesta į vidinę informacinę sistemą „Valeronas“, tai turėjo būti keli sakiniai laisva forma, tokią ataskaitą ieškovė turėjo rašyti pirmą kartą; drausminių nuobaudų ieškovė anksčiau nebuvo turėjusi; pagrindinė priežastis nulėmusi drausminės nuobaudos skyrimą buvo kompiuterio negrąžinimas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. J. parodė, kad eina atsakovės Pardavimų skyriaus vadovo pareigas, buvo ieškovės tiesioginis vadovas; ieškovės darbinis elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos tik šiuo darbiniu elektroniniu paštu buvo bendraujama su ieškove; kai ieškovė buvo atvykusi į įmonę grąžinti automobilį ir telefoną jis girdėjo, kad ji atsisakė grąžinti kompiuterį; dėl ieškovės darbo kokybės yra girdėjęs pastabų iš kolegų, jai tos pastabos buvo perduodamos, iš Operacinio skyriaus girdėjo, kad ieškovė prastai pildė vidinę informacinę sistemą „Valeronas“; ieškovės darbo vietos sąnaudos buvo didesnės nei finansinė nauda.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2015-08-10 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 0061, pagal kurią ieškovė nuo 2015-08-11 įmonėje dirbo pardavimo vadybininke (el. b. t. I, b. l. 13–14); įmonės direktoriaus 2016-02-03 Įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas (el. b. t. I, b. l. 11), įmonės direktoriaus 2017-02-22 Įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo nuo 2017-02-22 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (el. b. t. I, b. l. 12).

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis); DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).

DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 straipsnyje nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 straipsnį, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015). Vadinasi, nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas turi pareigą patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtų nuobaudų, dėl kurių yra ginčas ir kurios yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011, 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011, 2013-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš darbo pas atsakovę atleista įmonės direktoriaus 2017-02-22 Įsakymu DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes, atsakovės teigimu, ieškovė be pateisinamos priežasties ir sąmoningai pakartotinai nepaisė įmonės įgalioto atstovo nurodymo grąžinti įmonei jai perduotą nešiojamąjį kompiuterį bei suteikti informaciją apie einamuosius darbus (el. b. t. I, b. l. 12), iki atleidimo iš darbo per paskutinius 12 mėnesių ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – įmonės direktoriaus 2017-02-03 Įsakymu jai buvo skirtas papeikimas, nes, atsakovės teigimu, ieškovė be pateisinamos priežasties ir sąmoningai nepaisė įmonės operacijų direktoriaus 2017-02-03 nurodymo grąžinti įmonei jai perduotas darbo priemones (transporto priemonę, nešiojamąjį kompiuterį, telefoną su SIM kortele) bei suteikti informaciją apie einamuosius darbus (el. b. t. I, b. l. 11).

Byloje nekilo ginčas, kad ieškovės asmeninis elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini), o darbinis elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini), taip pat nekilo ginčas, kad 2017-01-27 ieškovei buvo atjungtas jos darbinis elektroninis paštas ir vidinė informacinė sistema „Valeronas“. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017-01-30 (pirmadienį) 8:23 val. ieškovė iš asmeninio elektroninio pašto išsiuntė elektroninį laišką įmonės operacijų direktoriui A. L., nurodydama, kad nuo penktadienio vakaro neveikia jos darbinis elektroninis paštas ir vidinė informacinė sistema „Valeronas“, todėl ji negali atlikti darbų, pasiteiravo, ar su ja nėra nutraukta darbo sutartis kaip kad buvo kalbėta penktadienį; 2017-01-30 14:40 val., 2017-02-01 10:44 val. ji pakartojo savo paklausimą dėl neveikiančio darbinio elektroninio pašto ir vidinės informacinės sistemos „Valeronas“ (el. b. t. I, b. l. 19); į ieškovės aukščiau nurodytus elektroninius laiškus A. L. jai atsakė 2017-02-01 11:23 val. elektroniniu laišku, informuodamas ieškovę, jog įmonėje vyksta struktūriniai pertvarkymai, skyriaus Vilniuje, kuriame ji dirba, nebeliks, jos etatas bus panaikintas, pasiūlė jai nuo 2017-02-03 šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, prašydamas apie sprendimą pranešti iki 2017-02-02 12:00 val.; ieškovė 2017-02-01 16:05 val. elektroniniu laišku paprašė viską aptarti po jos kasmetinių atostogų, prašė įtraukti sąlygą dėl konkuravimo apribojimų netaikymo, nurodė, kad nuo 2017-02-06 iki 2017-02-11 atostogaus, bus išvykusi, todėl elektroninio pašto neskaitys (el. b. t. I, b. l. 18); 2017-02-01 18:12 val. elektroniniu laišku A. L. ieškovei atsakė, jog konkuravimo draudimas galios ir nurodė, kad laukia jos sprendimo nurodytu terminu (el. b. t. I, b. l. 17); 2017-02-02 16:33 val. elektroniniu laišku ieškovė A. L. parašė, jog ji kito darbo neturi ir negali atsisakyti darbo per dvi dienas, nurodė, kad einamųjų darbų yra daug (el. b. t. I, b. l. 17); 2017-02-03 9:24 val. elektroniniu laišku A. L. paprašė ieškovės iki 2017-02-03 12:00 val. atsiųsti savo einamųjų darbų sąrašą ir iki 2017-02-03 14:00 val. perduoti įmonės atstovui Andriui Košel adresu: Ulonų g. 2, Vilnius, arba kitoje jai patogioje vietoje Vilniuje, jai suteiktas darbo priemones: transporto priemonę, nešiojamąjį kompiuterį, mobilųjį telefoną su SIM kortele, kartu paprašė nebesusisiekti su įmonės tiekėjais ir užsakovais (el. b. t. I, b. l. 16–17); ieškovė, atsakydama į aukščiau nurodytą A. L. laišką, 2017-02-03 16:36 val. elektroniniu laišku nurodė, kad detaliai visą informaciją pateikti galės, jei jai bus pajungtas jos darbinis elektroninis paštas ir vidinė informacinė sistema „Valeronas“, nes neturi priėjimo prie informacijos, nurodė, kad atėmus visas darbo priemones negalės vykdyti darbo funkcijų, paprašė toliau leisti vykdyti darbo funkcijas (el. b. t. I, b. l. 16).

Pabrėžtina, kad pagal DK 93 straipsnį, darbuotojas privalo paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbo sutarties 10.1.c punktu ieškovė įsipareigojo vykdyti bendrovės organų nurodymus ir vadovautis jų sprendimais (el. b. t. I, b. l. 13–14), tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, DK nuostatos, nustatančios darbuotojo pareigas tinkamai atlikti pavestą darbą, turi būti aiškinamos sistemiškai su DK 227 ir 229 straipsniuose įtvirtintomis darbdavio pareigomis darbo drausmę darbovietėje užtikrinti be kita ko sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, tinkamai organizuojant darbuotojų darbą, rūpinantis darbuotojų poreikiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017). Taigi, atsakovės nurodymas darbuotojai turi būti teikiamas įmanomais įvykdyti terminais, sudarant galimybę jį įvykdyti, jis turi būti aiškus ir konkretus darbuotojai, jei darbuotojai kyla neaiškumai dėl nurodymo vykdymo ir ji kreipiasi į darbdavę, darbdavė privalo atsakyti ir tik tokiu atveju tikėtis tinkamo nurodymo įvykdymo.

Kaip jau konstatuota aukščiau, ginčas, kad ieškovės darbinis elektroninis paštas ir vidinė informacinė sistema „Valeronas“ jai buvo atjunti 2017-01-27 nekilo. Įrodymų, kad po darbinio elektroninio pašto ir vidinės informacinės sistemos „Valeronas“ atjungimo ieškovei buvo duotas nurodymas nuolat būti prisijungusiai prie savo asmeninio elektroninio pašto, nėra. Priešingai, atsakovė atsiliepime (jo 17 ir 30 punktuose) nurodė, kad ieškovės elektroninis susižinojimas su atsakove ir atsakovės užsakovais, darbo funkcijų atlikimas buvo organizuojamas naudojantis tik elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), vadinasi, tik darbiniu elektroniniu paštu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės tiesioginis vadovas T. J. patvirtino, kad iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos susižinojimas su ieškove vyko tik darbiniu elektroniniu paštu. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei nebuvo nurodyta kaip nuo 2017-01-27 toliau su ja bus bendraujama. Taigi, iš to kas išdėstyta aukščiau akivaizdu, jog įmonė negalėjo tikėtis, kad darbuotojai 2017-02-03 9:24 val. išsiųstas įmonės atstovo elektroninis laiškas į jos asmeninį elektroninį paštą bus jos perskaitytas iki 12:00 val. ar dar anksčiau, kas leis jai tinkamai įvykdyti atsakovės nurodymą duotą atlikti tą pačią dieną 12:00 val. ir 14:00 val. (el. b. t. I, b. l. 16–17).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais, t. y. 2017-02-03 16:36 val. elektroninio laiško išsiuntimu įmonės atstovui atsakydama į jo 2017-02-03 9:24 val. elektroninį laišką, ieškovė stengėsi operatyviai spręsti iškilusį klausimą dėl darbo priemonių perdavimo ir darbų sąrašo teikimo, kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl tolimesnių veiksmų, į kurį jai atsakyta nebuvo, naujas terminas nurodymui įvykdyti skirtas nebuvo, nebuvo nurodyta, ar jos prašymas pajungti jai darbinį elektroninį paštą ir vidinę informacinę sistemą „Valeronas“ bus tenkintas, o A. L. 2017-02-06 9:23 val. elektroninis laiškas skirtas ieškovei (el. b. t. I, b. l. 16) patvirtina aplinkybę, kad iki 2017-02-06 ieškovės paklausimas, išdėstytas 2017-02-03 16:36 val. elektroniniame laiške, dar nebuvo išspręstas, buvo perduotas spręsti įmonės teisininkui Andriui Košel, todėl ieškovė pagrįstai laukė darbdavės atsakymo ir tolimesnio nurodymo. Tačiau pastebėtina tai, kad nors, kaip jau nustatyta aukščiau, A. L. 2017-02-06 9:23 val. elektroniniu laišku, skirtu ieškovei, nurodė, kad jos klausimą perduoda spręsti įmonės teisininkui Andriui Košel, kartu tą patį laišką persiųsdamas pastarajam, ir nurodė toliau vykdyti teisininko nurodymus (el. b. t. I, b. l. 16), tačiau Andrius Košel 2017-02-06 6:59 val. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie jai jau 2017-02-03 skirtą drausminę nuobaudą papeikimą (el. b. t. I, b. l. 11, 15).

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad atsakovės atstovas 2017-02-06 nurodė ieškovės 2017-02-03 iškeltą klausimą toliau spręsti su įmonės teisininku, nenurodydamas ar bus tenkinamas jos prašymas dėl darbinio elektroninio pašto ir vidinės informacinės sistemos „Valeronas“ pajungimo tinkamam nurodymo įvykdymui apie einamuosius darbus, kaip bus sprendžiamas jos iškeltas klausimas dėl darbinių priemonių naudojimo būtinumo, vadinasi, tokiais savo veiksmais sudarė ieškovei pagrįstą tikėjimą, kad reikia laukti tolimesnio darbdavės nurodymo, tačiau vėliau (2017-02-06) ieškovei buvo nurodyta, kad jau 2017-02-03 jai buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingam ir sąžiningam įmonės veikimui darbuotojos atžvilgiu. Be to, darbuotojos nebuvo paprašyta pasiaiškinti, taip kartu pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalį. Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad pačios darbdavės veiksmai, neužtikrinant darbuotojos darbo sąlygų, negali sąlygoti darbuotojos atsakomybės klausimų.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2017-02-11 13:10 val. elektroniniu laišku, išsiųstu į ieškovės asmeninį elektroninį paštą, įmonės atstovas A. L. paprašė ieškovės iki 2017-02-13 9:30 val. atsiųsti savo einamųjų darbų sąrašą ir iki 2017-02-13 13:30 val. perduoti įmonės atstovui T. J. adresu: Svajonės g. 24, Klaipėda, jai suteiktas darbo priemones: transporto priemonę, nešiojamąjį kompiuterį, mobilųjį telefoną su SIM kortele (el. b. t. I, b. l. 15), atsakovei konstatavus, kad ieškovė nurodymo neįvykdė, jai 2017-02-22 Įsakymu skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu – už sistemingą darbo drausmės pažeidimą (el. b. t. I, b. l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2017-02-11, kai ieškovei buvo duotas nurodymas į jos asmeninį elektroninį paštą, buvo šeštadienis, įrodymų, kad tai buvo ieškovės darbo diena, nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad įmonė buvo davusi ieškovei nurodymą nuolat būti prisijungusiai prie savo asmeninio elektroninio pašto, ką jau teismas nustatė aukščiau, be to, nuo 2017-02-13 iki 2017-02-15 imtinai ieškovė buvo laikinai nedarbinga (el. b. t. I, b. l. 107–109), todėl ji neturėjo galimybės 2017-02-13 iki 9:30 val. ir 13:10 val. įvykdyti nurodymo.

Nustatyta, kad 2017-02-17 – pirmą darbo dieną po atostogų ir nedarbingumo laikotarpio (el. b. t. I, b. l. 107–109) bei po 2017-02-16 ne darbo dienos, nors iki to laiko ieškovei ir nebuvo duotas naujas nurodymas, ji grąžino atsakovei transporto priemonę ir mobilųjį telefoną su SIM kortele (el. b. t. I, b. l. 87), 2017-02-21 12:00 val. elektroniniu laišku į ieškovės asmeninį elektroninį paštą įmonės teisininkas pasiteiravo jos, kodėl ji negrąžino kompiuterio ASUS (el. b. t. I, b. l. 91), 2017-02-23, iš karto kai buvo įvardinti jo identifikaciniai duomenys – po drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo (el. b. t. I, b. l. 92), ieškovės atstovas advokatas kreipėsi į įmonę dėl kompiuterio grąžinimo ir jis įmonei suderintu laiku buvo grąžintas 2017-02-27 (el. b. t. I, b. l. 89, 97–98). Teismas laiko visiškai tinkamą darbuotojos veikimą iškilus ginčui su darbdave prašyti jos konkretizuoti prašomą perduoti turtą, siekiant išvengti ginčų ateityje. Akivaizdu, kad įmonei identifikavus kompiuterio duomenis, iš karto buvo kreiptasi dėl jo grąžinimo ir jis buvo grąžintas.