- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-2216-852/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12331-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- UAB „TLSC“
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Jūratės Varanauskaitės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ir atsakovo UAB „TLSC“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui UAB „TLSC“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtais UAB „TLSC“ direktoriaus 2017-02-03 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2017-02-03 Įsakymas), 2017-02-22 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – 2017-02-22 Įsakymas), priteisti jai iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė paaiškino, kad 2015-08-10 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią įmonėje dirbo pardavimų vadybininke; 2017-01-30 ir 2017-02-01 asmeniniu elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę informuodama apie neveikiantį jos darbinį elektroninį paštą ir vidinę informacinę sistemą „Valeronas“ ir dėl to negalėjimą vykdyti pareigų, toliau visas jos bendravimas su įmone vyko jos asmeniniu elektroniniu paštu, 2017-02-01 įmonės operacijų direktorius elektroniniu paštu jai pranešė apie planuojamą įmonės struktūros pertvarką ir naikinamą etatą Vilniuje, pasiūlydamas šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį nuo 2017-02-03, ji 2017-02-01 atsakyme nurodė, kad darbo sutartį nutrauktų, jei būtų panaikintas konfidencialumo susitarimas, 2017-02-03 09:24 val. atsakovė elektroniniame laiške jai nurodė iki tos pačios dienos 12:00 val. pateikti einamųjų darbų sąrašą ir iki 14:00 val. perduoti įmonės atstovui suteiktas darbo priemones. Ieškovės teigimu, jis buvo nustatytas neprotingai trumpas terminas.Paaiškino, kad atsakovės direktorius 2017-02-03 Įsakymu skyrė jai drausminę nuobaudą papeikimą, tačiau, ieškovės teigimu, drausminė nuobauda (papeikimas) jai paskirta neteisėtai, nes nėra jos kaltės, ji atsakovės įgalioto asmens laiške nurodytus terminus praleido nesąmoningai ir ne dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių – suteikti informaciją apie einamuosius darbus jai faktiškai buvo neįmanoma dėl šios informacijos nepasiekiamumo, darbo priemonių grąžinimo terminai buvo nustatyti neprotingai trumpi ir apie atsakovės nurodymus jai nebuvo tinkamai pranešta.Paaiškino, kad nuo 2017-02-06 iki 2017-02-11 ji atostogavo, o nuo 2017-02-13 iki 2017-02-15 imtinai sirgo, grįžusi į darbą 2017-02-17 grąžino atsakovei transporto priemonę ir mobilųjį telefoną su SIM kortele. Ieškovės manymu, jai drausminės nuobaudos paskirtos siekiant nuslėpti tikrąją jos atleidimo iš darbo prielaidą – numatomą įmonės struktūrinį pertvarkymą. Kartu pažymėjo, kad ją grąžinus į darbą jai nebūtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, todėl prašė jos į darbą negrąžinti, o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 300 straipsnio 4 dalį.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ji savo veiklą vykdo iš savo faktinės buveinės vietos Klaipėdoje, ieškovė jai pavestas pardavimų vadybininkės funkcijas atlikinėjo faktiškai būdama Vilniuje. Nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad ieškovei nuo 2017-02-06 iki 2017-02-11 buvo suteiktos kasmetinės atostogos, įmonė 2017-02-03 9:24 val. elektroniniu laišku, išsiųstu ieškovei į elektroninio pašto dėžutę paprašė jos grąžinti įmonės atstovui Vilniuje jai suteiktas darbo priemones automobilį, kompiuterį ir telefoną su kortele bei pranešti apie einamuosius darbus ir jų atlikimą, į šį prašymą ieškovė atsakė 2017-02-03 16:36 val. iš asmeninio el. pašto nurodydama, jog neketina įvykdyti įmonės pavedimo, darbo priemonės įmonei grąžintos nebuvo, ataskaita apie einamuosius darbus taip pat nebuvo pateikta, už ką jai 2017-02-03 buvo skirta drausminė nuobauda papeikimas, apie drausminės nuobaudos paskyrimą ji buvo informuota 2017-02-06 18:59 val. elektroniniu laišku.Ieškovei už atsisakymą grąžinti darbo priemones bei atsiskaityti dėl einamųjų darbų 2017-02-22 buvo skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, apie drausminės nuobaudos paskyrimą ji buvo informuota 2017-02-22 11:34 val. elektroniniu laišku, kompiuterio grąžinimas buvo patvirtintas 2017-02-27. Pabrėžė, kad ieškovė darbo priemonių negrąžino sąmoningai, žinodama, kad darbo priemonių jai perdavimas nebuvo užfiksuotas raštu, tokiu būdu siekdama neteisėtai užvaldyti įmonės turtą. Atsakovės teigimu, ieškovė melagingai nurodė, kad darbo funkcijoms atlikti ji naudojosi tik savo asmeniniu kompiuteriu, nes darbo funkcijų atlikimui ji nuolat naudojosi el. paštą, kuris buvo įdiegtas kompiuteryje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės UAB „TLSC“ direktoriaus 2017-02-03 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės UAB „TLSC“ direktoriaus 2017-02-22 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo“; pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo UAB „TLSC“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Laikė, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „TLSC“ sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei 4448,64 EUR išeitinę išmoką, 3000 EUR vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 105,92 EUR vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 1512,50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas pažymėjo, kad ginčas, kad ieškovės darbinis elektroninis paštas ir vidinė informacinė sistema „Valeronas“ jai buvo atjungti 2017-01-27 nekilo, akivaizdu, jog įmonė negalėjo tikėtis, kad darbuotojai 2017-02-03 9:24 val. išsiųstas įmonės atstovo elektroninis laiškas į jos asmeninį elektroninį paštą bus jos perskaitytas iki 12:00 val. ar dar anksčiau, kas leis jai tinkamai įvykdyti atsakovės nurodymą duotą atlikti tą pačią dieną 12:00 val. ir 14:00 val.. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad po elektroninio laiško išsiuntimo į ieškovės asmeninę pašto dėžutę įmonės atstovas ieškovę būtų informavęs apie išsiųstą laišką. Dėl nurodytų priežasčių, teismas laikė, kad darbuotoja neturėjo galimybės duoto nurodymo įvykdyti laiku, nes susipažino su juo jau pasibaigus nurodymo įvykdymo laikui, bei negalėdama naudotis savo darbiniu elektroniniu paštu ir vidine informacine sistema „Valeronas“ pagrįstai kreipėsi į darbdavės atstovą 2017-02-03 16:36 val. elektroniniu laišku. Teismas pastebėjo, kad iš 2017-02-03 9:24 val. įmonės atstovo elektroninio laiško turinio matyti, kad jame buvo teikiamas ne nurodymas, o prašymas ieškovei, kuris galėjo darbuotojos būti suprastas kaip jai suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę nurodytu klausimu, ką ji ir padarė 2017-02-03 16:36 val. elektroniniu laišku.Atsakovės atstovas 2017-02-06 nurodė ieškovės 2017-02-03 iškeltą klausimą toliau spręsti su įmonės teisininku, nenurodydamas ar bus tenkinamas jos prašymas dėl darbinio elektroninio pašto ir vidinės informacinės sistemos „Valeronas“ pajungimo tinkamam nurodymo įvykdymui apie einamuosius darbus, kaip bus sprendžiamas jos iškeltas klausimas dėl darbinių priemonių naudojimo būtinumo, vadinasi, tokiais savo veiksmais sudarė ieškovei pagrįstą tikėjimą, kad reikia laukti tolimesnio darbdavės nurodymo, tačiau vėliau (2017-02-06) ieškovei buvo nurodyta, kad jau 2017-02-03 jai buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingam ir sąžiningam įmonės veikimui darbuotojos atžvilgiu.Teismas konstatavo, kad ieškovei 2017-02-03 Įsakymu skirta drausminė nuobauda papeikimas skirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas atsakovės vadovo 2017-02-03 Įsakymas.Teismui konstatavus, jog 2017-02-03 Įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda papeikimas skirta neteisėtai, ji negalėjo būti atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.Tinkamai, aiškiai, konkrečiai nenurodžiusi pavesto atlikti darbo pobūdžio, formos, nesuteikusi prašomų priemonių ar nepaaiškindama kaip be prašomų priemonių darbą galima būtų atlikti, negalėjo tikėtis tinkamo užduoties įvykdymo.Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo, kad ieškovė dirbo pas atsakovę nuo 2015-08-11 iki 2017-02-22, nėra, vadinasi, pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, jai priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kadangi ieškovės vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 2224,32 EUR (21 d. d. × 105,92 EUR) (atsakovės pateikto darbuotojos vidutinio darbo užmokesčio dydžio aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieškovė neginčijo), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 448,64 EUR (2224,32 EUR x 2 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.Teismas laikė tikslinga mažinti priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą iki 3000 EUR nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir priteisti papildomai po 105,92 EUR vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti ieškovės naudai 6672,96 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir po 105,92 EUR dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo 2017-05-23 teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant, kad yra penkių dienų darbo savaitė.Teigia, kad atsakovas pasinaudodamas dominuojančios darbo sutartinių santykių šalies padėtimi susaistė ieškovę įsipareigojimais bendrovei, kuriuos ji tikėdamasi ilgalaikių darbo teisinių santykių sutiko prisiimti, be įspėjimo nutraukė darbo sutartį, nemokėjo darbuotojai išeitinės išmokos ir ženkliai sumažino jos galimybes susirasti analogišką darbą reikalaudamas laikytis konfidencialumo susitarimų po darbo sutarties nutraukimo.Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera, pas atsakovą dirbančių darbuotojų skaičius pastovus (43-44), ilgalaikių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui įmonė neturi, 2016 metų apyvarta viršija 10000000 EUR galima teigti, jog pilnos kompensacijos ieškovei priteisimas atitiktų proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, kompensuotų jos patirtus praradimus bei turėtų teigiamos įtakos atsakovo darbo sutarties nutraukimo praktikai.Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje ir ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmesti; jeigu ieškinys dėl neteisėto atleidimo nebūtų atmestas, pakeisti Skundžiamą Sprendimą ir sumažinti ieškovei priteistą kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį bent 50%, remiantis DK 36 str. 1 dalimi; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.Pažymi, kad teismas nurodė, kad Papeikimas už 2017-02-03 Darbdavio reikalavimo perduoti turtą nevykdymą yra neteisėtas, nes darbuotojas objektyviai negalėjo jo įvykdyti per darbdavio nustatytą terminą. Tačiau Papeikimas darbuotojai skirtas ne už darbdavio reikalavimo įvykdymo termino praleidimą, o už sąmoningą atsisakymą bendradarbiauti apskritai.Teismas neįvertino, kad darbuotoja rašytinius pasiaiškinimus galėjo teikti ir teikė elektroniniu paštu ir kad darbuotojos realiai parašyti elektroniniai laiškai šiems pasiaiškinimams prilygsta, ypač atsižvelgiant į nuotolinį jos darbo pobūdį.Pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino Papeikimą ir Atleidimą neteisėtais, nes neįvertino reikšmingos charakterizuojančios aplinkybės - darbuotojos nenoro laikytis Konfidencialumo sutarties. Teismas neatsižvelgė į konfidencialumo svarbą darbo santykiuose.Darbdavys laiške aiškiai nurodė, kad suteikia ieškovei visas galimybes perduoti bendrovės turtą iš jos pasirinktos vietos Vilniuje. Darbdavys ir Darbuotoja reguliariai komunikavo naudojant darbuotojos asmeninį elektroninį paštą ir tai aiškiai patvirtina bylos medžiaga.Atsakovas prašo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo ir mažinti ją bent 50%, remiantis DK 36 str. 1 dalimi. Atsakovas prašo įvertinti aplinkybes, susijusias su darbuotojos nesąžiningumu bei elgesiu darbdavio atžvilgiu.Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Teigia, kad argumentas, kad atleidimas buvo netikėtas, yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis teismą.Ieškovė traktuoja konfidencialumo įsipareigojimus darbdaviui kaip jos tariamų teisių pažeidimą, sukeliantį nepagrįstus nepatogumus, tačiau konfidencialumo susitarime buvo numatytos specialios jai palankios išimtys, suteikiančios komercinės veiklos laisvę po darbo santykių nutraukimo.Stresas, neigiami išgyvenimai ir tariamai ieškovės patirta neturtinė žala, nors teismo ir nebuvo prašyta jos priteisti, neturėtų būti vertinami priteisiant didesnį vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką.Ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas. Drausminės nuobaudos darbuotojai buvo skirtos už darbdavio reikalavimų nepaisymą, jų ignoravimą, atsižvelgus į pačios darbuotojos nesąžiningą elgesį.Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad atsakovo, kaip darbdavio elgesys buvo nesąžiningas. Darbdavys nustatydamas neprotingus terminus nurodymams vykdyti, duodamas juos šeštadieniais, nedarbingumo laikotarpiu, sąmoningai siekė ją atleisti nemokant priklausančios išeitinės išmokos bei siekdamas nuslėpti tikrąją ieškovės atleidimo prielaidą – numatomą įmonės struktūrinį pertvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismas ieškovės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu konstatavęs nesąžiningą darbdavio elgesį ir nepateisinamus nurodymus dėl darbo užduočių.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, pastebi šiuos ginčui reikšmingus ir byloje neabejotinai įrodytus (iš esmės elektroniniu susirašinėjimu, e. bylos t. 1, b.l. 15-19) dėsningumus: pirma, darbdavys turėjo aiškų suinteresuotumą nutraukti darbo sutartį su ieškove dėl darbo procesų pasikeitimo; antra, darbdavys 2017 m. vasario 3 d. pasiūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o darbuotoja nesutiko; ir trečia, darbuotojai nesutikus su pasiūlytomis sąlygomis, darbdavys davė jai du nurodymus perduoti darbo priemones ir disponuojamą informaciją ir už šių nurodymų nevykdymą (netinkamą vykdymą) per 19 dienų laikotarpį (iš kurių 7 dienas darbuotoja atostogavo ir 3 sirgo) paskyrė dvi drausmines nuobaudas, įskaitant atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nustatyti dėsningumai įrodo, kad iš tikrųjų sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys priėmė 2017 m. vasario 3 d., o visi kiti darbdavio nurodymai ir veiksmai pagrindžia kryptingą ir suvoktą tokio sprendimo realizavimą.Tikroji darbo sutarties nutraukimo priežastis buvo tai, kad įmonė ieškovės darbą laikė pertekliniu (2017-02-01 elektroniniame rašte darbdavio atstovo nurodyti „veiklą optimizuojantys struktūriniai pertvarkymai“ e. bylos t. 1, b.l. 18). Tokiu atveju dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys turėjo spręsti pagal DK 129 str. nuostatas, t.y. įspėti darbuotoją apie darbo organizavimo pasikeitimus (svarbias priežastis) ir nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojos kaltės. Darbdavys šios procedūros nesilaikė, piktnaudžiavo teisę priimti sprendimus, ir taip pažeidė ieškovės darbo teises.Atsakovo teiginiai, jog ieškovė ketino atskleisti ar pasinaudoti įmonės jai patikėta konfidencialia informacija, neįrodyti. Taip pat neįrodyta, kad darbdavio nurodymai dėl darbo priemonių perdavimo objektyviai galėjo užkirsti tam kelią, t.y. buvo būtini, reikalingi ir proporcingi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbdavio konstatuoti ieškovės darbo drausmės pažeidimai yra fiktyvūs, tyčia inicijuoti ir sumodeliuoti paties darbdavio (darbdaviui laikant, jog ieškovė jau yra atleista). Nurodymų dalies pavėluotas įvykdymas (kompiuterio pateikimas) nesukėlė jokių įvertinamų pasekmių, todėl toks darbo drausmės pažeidimas yra formalus ir negalėjo būti panaudotas skiriant ieškovei pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.Teismų praktika nepareigoja teismų visais atvejais mažinti pagal įstatymą priteisiamų kompensacijų dydį. Pirmosios instancijos teismas priteisiamą kompensaciją už priverstinę pravaikštą, skaičiuotiną iki teismo sprendimo priėmimo, sumažino daugiau kaip 50 proc. (nuo 6672,96 EUR iki 3000 EUR). Atsakovas teigia, kad kompensacija už priverstinę pravaikštą turėtų būti dar labiau mažinama, o ieškovė teigia priešingai, t.y. kad ši suma atsakovui, kaip daugiau kaip 40 darbuotojų turinčiai ir pelningai veikiančiai įmonei, kurios metinė apyvarta viršija 10 000 000 EUR, nėra reikšminga. Teismas sutinka su ieškove, jog šios bylos aplinkybės neįrodo būtinybės mažinti Darbo kodekse numatytas išmokas, priteisiamas darbuotojui neteisėto atleidimo atveju. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas.Teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas darbuotojos naudai. Todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas, o atsakovo – atmetamas. Ieškovė pateikė įrodymus apie 2601,50 EUR dydžio išlaidas apeliacinės instancijos teisme rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovei D. V. iš atsakovo UAB „TLSC“ priteistą 3000 EUR vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 23 d.) padidinti iki 6672,96 EUR. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakovo UAB „TLSC“ apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „TLSC“, juridinio asmens kodas 301682585, 2601,50 EUR (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.