Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-269-562/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-21
Bylos Nr.: e2-269-562/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00270-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos, K. G., sodininkų bendrijos „Šilėnai-1“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. G., V. G., O. K., J. K., I. S., R. S., A. S., K. V. S., V. S., N. G., N. V.
Advokatai: Aušra Vaišnorienė

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-269-562/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00270-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė

sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prokurorei Dianai Kasparavičienei,

atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Anželikai Rastenienei,

atsakovei K. G., atsakovės sodininkų bendrijos „Šilėnai-1“ atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, K. G., J. G., V. G., O. K., J. K., I. S., R. S., A. S., K. V. S., V. S., V. G., N. G., A. S., N. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūra (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), K. G., J. G., V. G., O. K., J. K., I. S., R. S., A. S., K. V. S., V. S., V. G., N. G., A. S., N. V. (toliau kartu – atsakovai), prašydama: pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini),, kuria sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 2514 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m.; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ pardavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), dalis: J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. K. – 103/1257, R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. – 110/1257, I. S. asmeninės nuosavybės teise – 125/1257, V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. V. – 20/419, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. G. – 265/1257, V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu K. V. S. – 529/1257, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. G. – 65/2514; pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. spalio 29 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini),, dalį, kuria pripažinta V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 10/419 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. lapkričio 7 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini),, dalį, kuria N. V. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/419 dalių; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini),, dalį, kuria N. V. pardavė A. S. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalių; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini),, dalį, kuria A. S. pardavė K. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalių; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2072-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“. Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m.; priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“ 734 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m.; priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Šilėnai-1“ atsakovams už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sumokėtus pinigus: J. K. ir O. K. – 162,18 Eur, R. S. ir A. S. – 121,01 Eur, I. S. – 136,37 Eur, N. V. – 69,79 Eur, V. G. ir J. G. – 315,29 Eur, V. S. ir K. V. S. – 607,92 Eur, V. G. ir N. G. – 35,75 Eur; priteisti iš atsakovės N. V. atsakovui A. S. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalių sumokėtus 1 000 Eur; priteisti iš atsakovo A. S. atsakovei K. G. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalių sumokėtus 1 000 Eur.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas pareiškimas dėl įstatymų pažeidimų privatizuojant valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje „Šilėnai-1“ (toliau – s/b „Šilėnai“, Bendrija), Vilniuje, taip pat ir 0,2514 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). Atlikus patikrinimą, prokurorė nustatė, kad NŽT ir sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis). Šia sutartimi Bendrija nusipirko 2 514 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkėjas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 734 Eur, t. y. 232,84 Eur už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 501,06 Eur už žemę. Sutartyje nurodyta, kad pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registre minėtos sutarties pagrindu žemės sklypas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. įregistruotas Bendrijos nuosavybės teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 25 įsakymu „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Šilėnai-1“ formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Nr. 30-929“ patvirtino žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Šilėnai-1“ formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl žemės sklypo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“ teritorijoje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre suformavo Žemės sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2016 m. balandžio 26 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat nusprendė kreiptis į Valstybinės įmonės Registrų centrą dėl suformuoto žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. spalio 18 d. gautas sodininkų bendrijos „Šilėnai-1“ 2016 m. gegužės 24 d. prašymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo iš valstybės. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.49VĮ-2072-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“, nusprendė parduoti Bendrijai 2514 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą už 734 Eur.

3. Nurodė, jog atsakovai J. K., V. V., R. S., V. G. ir K. S. 2017 m. gegužės 14 d. kreipėsi į sodininkų bendrija „Šilėnai-l“ su prašymu parduoti Žemės sklypo, kurio formuotojai ir prižiūrėtojai jie yra, dalis. 2017 m. rugpjūčio 12 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo pritarta minėtų Žemės sklypo dalių pardavimui Bendrijos nariams. 2018 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sodininkų bendrija „Šilėnai-1“, atstovaujama J. P., pardavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. K. – 103/1257 už 162,18 Eur, R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. – 110/1257 už 121,01 Eur, I. S. asmeninės nuosavybės teise – 125/1257 už 136,37 Eur, V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. V. – 20/419 už 69,79 Eur, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise k artu su sutuoktine J. G. – 265/1257 už 315,29 Eur, V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu K. V. S. – 529/1257 už 60, 32 Eur, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. G. – 65/2514 už 35,75 Eur).

4. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 M. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės), 3 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. O sodininkų bendrijos – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Kiti sklypai sodininkų bendrijos teritorijoje parduodami aukciono tvarka. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reglamentuotas žemės sklypo naudojimo būdas, 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše detalizuotas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinys.

5. Nurodė, jog teisės aktai leidžia sodininkų bendrijoms iš valstybės išsipirkti bendrojo naudojimo žemę teisės aktų nustatyta tvarka. Sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ ginčijama sutartimi iš Lietuvos valstybės nusipirko Žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, mažesne nei rinkos kaina, tačiau po įsigijimo ginčo žemės sklypus pardavė fiziniams asmenims. Tokiu būdu, akivaizdu, jog Bendrijai Žemės sklypas bendriems poreikiams tenkinti nėra reikalingas, Bendrija nuosavybėn šiuos žemės sklypus įgijo tik siekdama perleisti privatiems asmenims, o tai pažeidžia imperatyvias teisės nuostatas. Iš Bendrijos narių susirinkimų protokolų matyti, jog atsakovai pirkti Bendrijos nuomojamą valstybinę žemę buvo nusprendę dar iki Sutarties sudarymo, tačiau dėl per didelės žemės kainos atsisakė ją pirkti. Bendrijai lengvatine tvarka iš valstybės įsigijus Žemės sklypą, atsakovai išreiškė norą šiuos sklypus įsigyti. Pažymėjo, kad nors Sutartimi Bendrija įsipareigojo įsigytus nuosavybėn žemės sklypus naudoti pagal nurodytą paskirtį ir naudojimo būdą, pardavus šiuos žemės sklypus atsakovams, nebeliko įsipareigojimo Žemės sklypus naudoti visų Bendrijos narių reikmėms. Tokiu būdu minėti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo ir kiti sandoriai (jų dalys) bei administraciniai aktai, kuriais buvo leista parduoti valstybinės žemės sklypus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekiniai bei negaliojantys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Nagrinėjamu atveju, Žemės sklypas grąžintinas valstybei, o valstybė įpareigotina pagal sandorius gautą pinigų sumą grąžinti sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“. Kadangi Žemės sklypas buvo perleistas fiziniams asmenims privačion nuosavybėn, todėl naikintini ir vėlesni sandoriai, o pagal sandorius gautas pinigų sumas sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ įpareigotina grąžinti atsakovams sodininkams.

Atsiliepimas

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba bei valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad valstybinės žemės savininkė Lietuvos valstybė su atsakove Bendrija, sudarydama ginčijamą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą sodininkų bendrijoms, administracinė procedūra buvo vykdyta laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovė Lietuvos valstybė neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“ Žemės sklypas yra nereikalingi. Tačiau ieškovės į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ neturėjo siekio bendrijos poreikiams naudoti Žemės sklypą, todėl atsakovė sutinka su patikslintu ieškiniu.

7. Pažymėjo, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisės aktai leidžia sodininkų bendrijoms iš valstybės išsipirkti bendrojo naudojimo žemę teisės aktų nustatyta tvarka išimtinėmis - lengvatinėmis sąlygomis tik bendram viešam naudojimui ir tik konkrečiai veiklai vykdyti – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Šios nuostatos yra imperatyvios. O sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys ne aukciono būdu iš valstybės turi teisę pirkti tik tuos mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurie jiems yra suteikti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Atsakovė sutinka su ieškovės nuomone, jog iš esamos situacijos aišku, kad Bendrija ginčijama sutartimi iš Lietuvos valstybės nusipirko Žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, mažesne nei rinkos kaina ir po įsigijimo ginčo žemės sklypus pardavė fiziniams asmenims. Taigi Bendrijai Žemės sklypas bendriems poreikiams tenkinti nebuvo reikalingas. Bendrija nuosavybėn šiuos žemės sklypus įgijo tik siekdama perleisti privatiems asmenims, o tai pažeidžia tiek Žemės įstatymo (2 straipsnio 16 dalis, 21 straipsnis, 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tiek Žemės reformos įstatymo (8 straipsnio 7 dalis) nuostatas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30 buvo patvirtintas naujų žemės sklypų Bendrijoje formavimo ir pertvarkymo projektas bendro naudojimo teritorijoje, taip pat ir ginčo sklypui.

10. Pažymėjo, kad toks ieškovės reikalavimas reiškiamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą apskųsti šiuos aktus. Neatnaujinus šių terminų, šis reikalavimas negali būti patenkintas. Atsakovė Bendrija nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas, nes nebūtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, apsaugota nuosavybė.

11. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, teisėtai pardavė, o atsakovė Bendrija įsigijo valstybinės žemės sklypus, besijungiančius bendromis ribomis prie esančios Bendrijos narių sode sklypų teritorijos. Atsakovė Bendrija sprendimą pirkti valstybinę žemę priėmė vadovaudamasi Bendrijos įstatais bei 2016 m. spalio 5 d. Bendrijos tarybos protokolu, sumokėjo valstybės nustatytus mokesčius už parduodamą valstybinę žemę. Bendrijos įstatų 12.5, 12.6, 12.9 papunkčiuose nurodoma, kad Bendrijos tikslas yra organizuoti mėgėjiško sodo teritorijos planavimą, įgyvendinti programas, padedančias sutvarkyti sodo bendrijos teritorijas, bendradarbiauti su valstybės, savivaldybės ir kitomis institucijomis, tad Bendrija, išpirkdama iš valstybės įsiterpusius žemės sklypus, į kuriuos valstybė nėra investavusi, jos neprižiūri ir neskiria tam lėšų, nedaro žalos, nuostolių valstybei, o atvirkščiai – racionaliai panaudoja žemę.

12. Pažymėjo, kad įsigyta nuosavybė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre nekeičiant žemės sklypų naudojimo paskirties. Bendrija, vadovaudamasi Bendrijos įstatų 68.10 papunkčiu bei 2017 m. rugpjūčio 12 d. Sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimu, leido sklypų savininkams išsipirkti dalimis žemę, besiribojančią su sodų narių sklypais, tuo užtikrindama racionalų sklypų panaudojimą, tinkamą priežiūrą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties.

13. Nurodė, kad, valstybei grąžinus parduotus valstybinės žemės sklypus, Bendrijai ir jos nariams būtų padaryti dideli nuostoliai bei žala, kadangi išpirktos žemės dalys yra naudojamos ne tik asmeniniams, bet ir bendriems poreikiams tenkinti, įrenginiams eksploatuoti. Prokuroras savo ieškinyje nenurodo, kaip būtų kompensuojamos Bendrijos narių investuotos asmeninės lėšos į šių ginčo sklypų pagerinimą, pastatytus įrenginius. Pažymi, kad pritaikius restituciją ir žemę grąžinus valstybei, ši negalės pasirūpinti žeme pagal jos paskirtį taip, kaip šiuo metu rūpinasi atsakovai.

14. Atsakovė I. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes sklypą naudoja teisėtai. Nurodė, jog įgytą sklypą prižiūri, valo, tvarko, tvirtina šlaitus, šienauja, tvenkinys naudojamas kaip priešgaisrinė vandenvietė su atskiru privažiavimu, todėl kilus gaisrui, čia artimiausia vandens paėmimo vieta.

15. Atsakovė K. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra sąžininga žemės sklypo įgijėja, A. S., kuris pardavė ginčo sklypą, turėjo teisė perleisti jai nuosavybėn, nebuvo padarytas joks nusikaltimas, todėl iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Asmuo, kuris perleido jai turtą, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsakovė N. V., iš kurios buvo įgytas ginčo turtas, neturi teisės to turto perleisti kito nuosavybėn.

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Šilėnai-1“ formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Šilėnai-1“ formavimo ir pertvarkymo projektą (e. bylos 1 t., b.l.146-150). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 49SK-1357-( 14.49.109.) „Dėl žemės sklypo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“ teritorijoje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo Žemės sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2016 m. balandžio 26 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat nusprendė kreiptis į Valstybinės įmonės Registrų centrą dėl suformuoto žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo (e. bylos 1 t., b.l.93-94). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. spalio 18 d. gautas sodininkų bendrijos „Šilėnai-1“ 2016 m. gegužės 24 d. prašymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš valstybės (e. bylos 1 t., b.l.95). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.49VĮ-2072-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“ nusprendė parduoti Bendrijai 2 514 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 734 Eur. Pardavimo kaina sumažinta 232,94 Eur suma, pirkėjo sumokėta Valstybinei įmonei Registrų centras už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą, ir likusi mokėti suma – 501,06 Eur, kuri buvo sumokėta 2016 m. lapkričio 3 d. (e. bylos 1 t., b.l.94-95). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir sodų bendrija „Šilėnai-1“, atstovaujama Bendrijos valdybos pirmininko pavaduotojo, Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sutartis). Šia sutartimi sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ nusipirko 2 514 kv. m ploto žemės sklypą; pirkėjas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 734 Eur (232,84 Eur už suformuoto valstybinės žemės sklypo bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 501,06 Eur už žemę). Sutartyje nurodyta, kad pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registre minėtos sutarties pagrindu žemės sklypas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. įregistruotas sodų bendrijos „Šilėnai-1“ nuosavybės teise (e. bylos 1 t., b.l.93-94).

17. Atsakovai J. K., V. V., R. S., V. G. ir K. S. 2017 m. gegužės 14 d. kreipėsi į s/b „Šilėnai-l“ su prašymu parduoti Žemės sklypo, kurio formuotojai ir prižiūrėtojai jie yra, dalis. (e. bylos 1 t., b.l.96-97). Bendrijos „Šilėnai-l“ 2017 m. rugpjūčio 12 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo pritarta minėtų Žemės sklypo dalių pardavimui Bendrijos nariams (e. bylos 1 t., b.l.109-113).

18. 2018 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sodų bendrija „Šilėnai-1“, atstovaujama J. P., pardavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. K. – 103/1257 už 162,18 Eur, R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. – 110/1257 už 121,01 Eur, I. S. asmeninės nuosavybės teise – 125/1257 už 136,37 Eur, V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. V. – 20/419 už 69,79 Eur, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. G. – 265/1257 už 315,29 Eur, V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu K. V. S. – 529/1257 už 60, 32 Eur, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. G. – 65/2514 už 35,75 Eur) (e. bylos 1 t., b.l.12-23).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovė N. V. pardavė A. S. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis (e. bylos 1 t., b.l.55-73). 2020 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas A. S. šias žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė atsakovei K. G. (e. bylos 1 t., b.l.74-92).

Motyvuojamoji dalis

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurio pagrindu pripažinta V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 10/419 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b.l.24-32).2019 m. lapkričio 7 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu N. V. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/419 dalis (e. bylos 1 t., b.l.32-53).2023 m. kovo 2 d. išduotas nuosavybės teises liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 1/2 dalį 103/1257 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 4 t., b.l.105-110). 2023 m. kovo 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu O. K. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103/2514 dalis (e. bylos 4 t., b.l.105-110).

Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

22. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neformuoja vienos viešojo intereso sąvokos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

23. Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu (Žemės sklypu), kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje įtvirtintas principines valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatas, yra pabrėžęs, kad valstybės (savivaldybės) turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei ir turi būti racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, kuris reiškia, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 punktas; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 55 punktas; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023, 41 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismo vertinimu, prokurorės argumentai dėl poreikio ginti viešąjį interesą buvimo (prokurorės įsitikinimu, nepagrįstai perleidus nuosavybės teises privatiems asmenims, buvo pažeistas visuomenės interesas, kad valstybės turtas būtų tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, prioritetą suteikiant privačių asmenų interesams) pagrįsti, nes sudarant ginčijamus sandorius, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendro naudojimo žemė negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, t. y. sodininkų bendrija neturi teisės disponuoti šia žeme. Taigi, šioje byloje prokurorei yra pagrindas ginti viešąjį interesą, nes viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybinę žemę būtų įgyvendinama griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą.

Dėl senaties termino (-ų) ieškinio reikalavimams pareikšti

25. Atsakovė sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ nurodo, kad yra praleistas terminas administraciniams aktams ginčyti, prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi pareiškimą dėl galimų pažeidimų prokuratūra gavo 2022 m. sausio 4 d. Papildomai nurodė, kad duomenų nepakako, todėl buvo kreiptasi į visas institucijas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 9 d. gavo visą reikiamą informaciją ir medžiagą, todėl nepraleisdama vieno mėnesio senaties termino, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 2 d.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. T. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-622/2015; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009).

27. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senaties termino pradžią tuo atveju, kai į teismą kreipiasi prokuroras ar kita viešąjį interesą ginanti institucija, formuoja praktiką, kad termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai prokuroras ar viešąjį interesą ginanti institucija galėjo ir turėjo surinkti duomenis, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 42 punktas). Tokios praktikos laikomasi tiek aiškinant ir taikant ieškinio senaties termino, tiek ir skundų (prašymų) pagal ABTĮ padavimo termino pradžios momentą. Nors pastarasis terminas yra ne ieškinio senaties, o proceso teisės kreiptis į teismą terminas ir šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, šių terminų pradžios klausimu laikomasi bendros tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 90 punktas).

28. Ginčo atveju pirminiai duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą ieškovės gauti 2022 m. sausio 4 d. (e. bylos 3t., b.l.126-128). 2022 m. vasario 9 d. gavus reikalingą informaciją iš institucijų (e. bylos 3 t., b.l.81-82), prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinys atsakovams teisme pateiktas 2022 m. kovo 2 d. Taigi, reikalavimui dėl administracinių aktų panaikinimo vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis) nėra praleistas.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir joje nurodytą teismų praktiką).

30. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - SBĮ) 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

31. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

32. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

33. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

34. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), detalizuoja valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarką. Pagal Taisyklių 3 punktą, mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas). Taigi šis poįstatyminis teisės aktas detaliai apibrėžia, kokius sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti sodininkų bendrija. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad šių Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti, parduodami be aukciono.

35. Taigi, nurodytos teisės normos, nustatančios sodininkų bendrijų teisę pirkti jų teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, bendrijų naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-439-790/2020 24 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 42 punktas).

37. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018 25 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 37 punktas). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

38. Taigi, bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai esminė sąlyga yra ta, kad perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo pat pradžių pirminis ir pagrindinis Bendrijos tikslas, įgyjant ginčo žemės sklypą, buvo ne juos naudoti bendriems poreikiams tenkinti, o perleisti nuosavybės teise Bendrijos nariams. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrijos 2012 m. gruodžio 16 d. visuotiniame susirinkime svarstytas klausimas dėl Bendrijos formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, dėl bendro naudojimo žemės pirkimo, dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pirkimo. Buvo nutarta kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl Bendrijos pertvarkymo projekto rengimo ir bendro naudojimo žemės pirkimo–pardavimo, įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sodininkų bendrijos nariams, kurių privatūs sklypai ribojasi su šia žeme (protokolo Nr. 12-12-16, 4–6 punktai). 2015 m. liepos 18 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstyta dėl Bendrijos formavimo-pertvarkymo projekto tolimesnės eigos. Šio susirinkimo protokole pažymėta, kad, pabrangus išsiperkamos valstybinės žemės kainai, dalis sodininkų bendrijos „Šilėnai-l“ žemės sklypų savininkų atsisakė pirkti Bendrijos nuomojamą valstybinę žemę, ją paliekant Bendrijos reikmėms, taip pat ir dalis atsakovų. Tačiau Bendrijai 2016 m. birželio 1 d. įsigijus ginčo žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, atsakovai J. K., V. V., R. S., V. G. ir K. S. pateikė 2017 m. gegužės 14 d. Bendrijai prašymus parduoti ginčo sklypus. Pažymėtina, kad Bendrija žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis įsigijo už 734 Eur, t. y. žymiai mažesne nei rinkos kaina (68 500 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tolimesnės eigos, racionalaus iš valstybės išsipirktų žemės sklypų panaudojimo. Protokolo 1-1, 1-2 punktuose nurodyta, kad buvo pritarta minėtų žemės sklypų pardavimui Bendrijos nariams.

40. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrija, 2016 m. gruodžio 1 d. įsigydama ginčo žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis, neturėjo poreikio ir tikslo jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tačiau siekė sudaryti galimybes kitiems atsakovams įgyti valstybinės Žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis. Bendrija, įgijusi ginčo Žemės sklypus, neturėdama tikslo jų naudoti sodininkų bendrijos narių poreikių tenkinimui, nepagrįstai pasinaudojo teisės normose nustatytomis išskirtinėmis valstybinės žemės įgijimo sąlygomis, kurios skirtos tam, kad sodininkų bendrijos įsigytų ir bendriems sodininkų poreikiams tenkinti naudotų bendrojo naudojimo žemės sklypus. Pažymėtina, kad Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Kasacinis teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatantį sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės naudojimą ir pobūdį, konstatavo, kad nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad bendro naudojimo žeme disponuoti sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 51 punktas).

41. Taigi, pardavus lengvatinėmis sąlygomis ginčo Žemės sklypą Bendrijai, kuri neketino naudoti ir nenaudojo Žemės sklypo pagal jo naudojimo būdą, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Imperatyvių valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai sudarant 2016 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove sodininkų bendrija „Šilėnai – 1“, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, todėl pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

42. Pripažinus negaliojančia 2016 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat pripažintini negaliojančiais ir sandoriai, kurių pagrindu Bendrija pardavė ginčo sklypus atsakovams, nes ginčijamais sandoriais realizavus sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės sklypus, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendro naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios ją įsigyti privatiems asmenis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina niekine ir negaliojančia 2018 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ pardavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. K. – 103/1257, R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. – 110/1257, I. S. asmeninės nuosavybės teise – 125/1257, V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. V. – 20/419, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. G. – 265/1257, V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu K. V. S. – 529/1257, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. G. – 65/2514 (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurio pagrindu pripažinta V. V., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 10/419 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 7 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini),, kurio pagrindu N. V. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/419 dalis. 2023 m. kovo 2 d. išduotas nuosavybės teises liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 1/2 dalį 103/1257 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu O. K. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103/2514 dalis.

44. Kadangi kiti sudaryti sandoriai yra išvestiniai, tenkinamas prokurorės reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. kovo 2 d. išduotą nuosavybės teises liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 1/2 dalį 103/1257 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. kovo 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios pagrindu O. K. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103/2514 dalis; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria N. V. pardavė A. S. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis; pripažinti niekine ir negaliojančia 2020 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. S. pardavė K. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2072-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“.

Dėl restitucijos taikymo

45. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

46. CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pažymėtina, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį. Restitucijos taikymas natūra geriausiai atskleidžia šio instituto esmę ir užtikrina jo paskirtį, todėl būtent šio būdo parinkimas ir sudaro pagrindinės restitucijos taikymo taisyklės dalyką.

47. Nagrinėjamu atveju panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, byloje taikoma restitucija ir ginčo žemės sklypas grąžintinas valstybei, o iš valstybės Bendrijai priteistina 734 Eur, iš Bendrijos kitiems atsakovams – jų už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtos sumos.

48. Atsakovė sodininkų bendrija „Šilėnai- 1“ nurodo, kad, valstybei grąžinus parduotus valstybinės žemės sklypus, Bendrijai ir jos nariams būtų padaryti dideli nuostoliai bei žala, kadangi išpirktos žemės dalys yra naudojamos ne tik asmeniniams, bet ir bendriems poreikiams tenkinti, įrenginiams eksploatuoti. Prokuroras savo ieškinyje nenurodo, kaip būtų kompensuojamos Bendrijos narių investuotos asmeninės lėšos į šių ginčo sklypų pagerinimą, pastatytus įrenginius. Pažymi, kad pritaikius restituciją ir žemę grąžinus valstybei, ši negalės pasirūpinti žeme pagal jos paskirtį taip, kaip šiuo metu rūpinasi atsakovai.

49. Atsakovė K. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra sąžininga žemės sklypo įgijėja, A. S., kuris pardavė ginčo sklypą, turėjo teisė perleisti jai nuosavybėn, nebuvo padarytas joks nusikaltimas, todėl iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas; asmuo, kuris perleido jai turtą, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsakovė N. V., iš kurios buvo įgytas ginčo turtas, neturi teisės to turto perleisti kito nuosavybėn.

50. Vertinant atsakovės K. G. argumentus, pažymėtina, kad nors pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai, trečiuoju asmeniu laikomas ne pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, o asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 65 punktas). Taigi, atsakovė K. G. nėra tretysis asmuo CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme, todėl jos interesų gynybai netaikytinos CK 4.96 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 57 punktas).

51. Kita vertus, sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nėra restitucijos taikymo galimybę per se (pati savaime) lemianti teisinė kategorija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorių sudarymą lėmė tai, kad Bendrija, įsigydama ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka, faktiškai šia tvarka pasinaudojo prieš jos paskirtį. Tai, kad ginčo atveju valstybinės bendrojo naudojimo žemės įsigijimas fizinių asmenų nuosavybėn buvo įvykdytas per tarpininką (Bendriją), nekeičia esmės, nes teisės aktai neleidžia perleisti sodininkų bendrijoms valstybinės bendrojo naudojimo žemės kitais tikslais, nei bendroms reikmėms ir rekreacijai. Taigi, tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo pat jų sudarymo momento, todėl nei atsakovės sodininkų bendrijos „Šilėnai-l“, nei atsakovės K. G. argumentai dėl restitucijos taikymo būdo, neturi įtakos vertinamo sandorio galiojimui. Šių išvadų nepaneigia ir teismo 2024 m. spalio 1 d. posėdžio metu duoti liudytojo P. T. parodymai.

53. Pažymėtina, kad niekinio sandorio pagrindu civilinių teisių ir pareigų teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pobūdį, yra pagrindas žemės sklypo įgijėją traktuoti kaip įgijusį teises ir pareigas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra v. UAB „Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013). Taigi Bendrija netapo ginčo žemės sklypo teisėta savininke, todėl neturėjo teisės jo perleisti vėlesniais sandoriais fiziniams asmenims. Tai reiškia, jog neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis. Be to, bendrojo naudojimo žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) privatiems asmenims. Todėl restitucijos natūra netaikymas pažeistų imperatyvias įstatymo normas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu restitucijos taikymas natūra būtų negalimas. Kaip jau buvo nustatyta byloje, ginčo žemės sklypas Bendrijos buvo įsigytas turint tikslą jį perleisti fiziniams asmenims, o ne dėl sodų bendrijos poreikių. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypas turi būti grąžintas būtent valstybei, o ne sodininkų bendrijai.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, panaikinant ginčijamus administracinius aktus bei sudarytus sandorius. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant ginčo aplinkybes, teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija „Šilėnai- 1“ iš Lietuvos valstybės nusipirko 2 514 kv. m ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus m.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sodininkų bendrija „Šilėnai-1“ pardavė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. K. – 103/1257, R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. – 110/1257, I. S. asmeninės nuosavybės teise – 125/1257, V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. V. – 20/419, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. G. – 265/1257, V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu K. V. S. – 529/1257, V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine N. G. – 65/2514.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. spalio 29 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria pripažinta V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 10/419 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. lapkričio 7 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria N. V. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10/419 dalis.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. birželio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria N. V. pardavė A. S. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. spalio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. S. pardavė K. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. kovo 2 d. išduotą nuosavybės teises liudijimą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta J. K., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į 1/2 dalį 103/1257 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. kovo 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią O. K. paveldėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103/2514 dalis.

Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2072-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“.

Taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m.

Priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei Sodininkų bendrijai „Šilėnai-1“ 734 Eur, sumokėtus už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m..

Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Šilėnai-1“ atsakovams už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sumokėtus pinigus: O. K. – 162,18 Eur, R. S. ir A. S. – 121,01 Eur, I. S. – 136,37 Eur, N. V. – 69,79 Eur, V. G. ir J. G. – 315,29 Eur, V. S. ir K. V. S. – 607,92 Eur, V. G. ir N. G. – 35,75 Eur.

Priteisti iš atsakovės N. V. atsakovui A. S. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis sumokėtus 1 000 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. S. atsakovei K. G. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 20/419 dalis sumokėtus 1 000 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

TeisėjaRosita Patackienė