- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-416-980/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02320-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Antikva LT“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Egidija Vėbraitė
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Antikva LT“ atstovams, vadovui V. K., advokatui Dovydui Cvetkovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Antikva LT“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ dėl negrąžinto užstato, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės 8 286,38 Eur negrąžinto užstato;1407,56 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septynių eurų, 56 ct) patirtų nuostolių; 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. kovo 9 d. tarp ieškovo MB „Antikva LT“ ir atsakovo UAB „Wodlux“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 23/03/09 (toliau - nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui išnuomoti patalpas, o pastarasis įsipareigojo išsinuomoti patalpas, nurodytas Specialiosiose sąlygose ir mokėti Nuomos mokestį bei kitus mokėjimus pagal Sutarties sąlygas ir joje numatyta tvarka. Pagal nuomos sutartį 2023 m. gegužės 1 d. atsakovas turėjo perduoti ieškovui administracines patalpas su prekybinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 2SP-2467-980/2024, tačiau patalpos faktiškai perduotos nebuvo.
3. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, t.y. laiku 2023 m. kovo 13 d. pervedė 8286,38 Eur užstatą, o atsakovas savo įsipareigojimo laiku perduoti patalpas neįvykdė. 2023 m. gegužės 9 d. el. paštu buvo išsiųsta pretenzija dėl įsipareigojimų nevykdymo, kadangi patalpos faktiškai ieškovui perduotos nebuvo. Per pretenzijoje nustatytą 3 (trijų) darbo dienų terminą, buvo prašoma informuoti, kada atsakovas ketina patalpas perduoti ieškovui, tačiau atsakymas gautas nebuvo.
4. Be to, dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė nuostolių. Su dizainere R. K. buvo susitarta, jog patalpose, kurias ieškovas nuomosis iš atsakovo, ji parengs šviestuvų ir kištukinių lizdų išdėstymo planą, už kurias ieškovas jai 2023 m. kovo 23 d. sumokėjo 200 Eur. Pagal parengtus šviestuvų planus, ieškovas nupirko šviestuvus 332,34 Eur sumai, kurie buvo pakabinti patalpose. Taip pat ieškovas neturėdamas patalpų negalėjo vykdyti savo veiklos, bet vis tiek privalėjo išmokėti darbo užmokestį darbuotojai, įdarbintai pardavėjos - konsultantės pareigose, kuri turėjo pradėti dirbti iš atsakovo išsinuomotose patalpose, sumokėti mokesčius. Darbuotojai išmokėtas darbo užmokestis - 643,62 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įmoka - 182,92 Eur, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM įmoka - 48,68 Eur. Viso ieškovas patyrė - 1407,56 Eur nuostolių. Ieškovas kitas patalpas išsinuomojo nuo 2023 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
5. Atsakovė uždaroji akcinės bendrovė „Wodlux“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 p. šalys susitarė, kad Patalpų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dieną prasideda Patalpų nuomos terminas. 2023 m. kovo 9 d. šalys pasirašė Patalpų priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo Atsakovas perdavė, o Ieškovas priėmė Patalpas (toliau - Patalpų aktas) (priedas Nr. 2). Patalpų akto 2 p. Ieškovas patvirtino, kad jam perduotos Patalpos yra geros būklės.
6. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 p. šalys sulygo, kad Nuomininkas pareiškė ir garantavo Nuomotojui, kad prieš sudarydamas Sutartį, Nuomininkas Patalpas apžiūrėjo ir susipažino su jų dokumentais, planais, Patalpas charakterizuojančiais dokumentais, Nuomininkas įvertino jų faktinę būklę ir patvirtino, kad Patalpos atitinka jo kaip Nuomininko keliamus reikalavimus ir dėl jų faktinės būklės jokių pretenzijų Nuomotojui jis neturi.
7. Atsakovas, vykdydamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi su kita sutarties šalimi pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. 2 d.) bei vadovaudamasis Sutarties 5.1.5 p. numatančiu, kad Nuomininkui pageidaujant Patalpų pagerinimo darbus atlieka Nuomotojas arba jo pasitelktas rangovas, Nuomininko lėšomis, visomis išgalėmis stengėsi padėti Ieškovui pritaikyti Patalpas Ieškovo veiklos vykdymui. Šalių Sutartis nenumatė Nuomotojui pareigos iki Patalpų perdavimo ar per Sutartyje numatytą kitą terminą pritaikyti Patalpas Nuomininko veiklai.
8. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. Ieškovas ėmė reikšti pretenzijas Atsakovui, kad Patalpos nėra tinkamai perduotos, nes jos nėra įrengtos pagal Ieškovo pageidavimus. Konkrečios Sutarties nuostatos, kuria vadovaujantis Atsakovas būtų įsipareigojęs ne tik išnuomoti Patalpas, bet ir pritaikyti jas Ieškovo veiklai, Atsakovas negalėjo nurodyti. Iki 2023 m. gegužės mėnesio 18 d. Patalpos buvo pilnai pritaikytos Ieškovo veiklai dėl ko Atsakovas patyrė didelių kaštų.
9. 2023 m. gegužės 18 d. pranešimu Ieškovas informavo Atsakovą, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2023 m. gegužės 26 d., nes Patalpos jam neva nėra tinkamai perduotos, jų nepritaikius Ieškovo veiklai. Nesuprasdamas Ieškovo motyvų, Atsakovas 2023 m. gegužės 23 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą pasitelkęs antstolį (priedas Nr. 3). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, siekiant įtikinti Ieškovą, jog Ieškovas yra neteisus teikdamas pretenzijas pateiktas ir Ieškovui. 2023 m. gegužės 23 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad Patalpos yra pilnai pritaikytos Ieškovo veiklai.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas D. Cvetkovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys ieškovė ir atsakovė susitarė sudaryti nuomos sutartį dėl patalpų, kurios sutarties sudarymo metu nebuvo įrengtos. Šalių atstovai susitarė, kad patalpos bus įrengtos ir paruoštos mažmeninės prekybos veiklai 2023 m. gegužės 1 d. Ieškovės vadovas tikėjosi gauti nuomojamas patalpas iki 2023 m. gegužės 1 d., nes tikslas buvo pradėti prekybinę veiklą prasidedant vasaros sezonui. Darbai vyko vangiai, nors ieškovės atstovas iki paskutinės dienos tikėjosi, kad nuomotojas spės įrengti jam patalpas, todėl sudarė su pardavėja darbo sutartį, laukė darbų pradžios. Likus kelioms dienoms iki sutartos datos, šalys dar bandė bendrauti telefonu, tačiau nuomotojo atstovas nebeatsiliepė telefonu, patalpos dar nebuvo tinkamai įrengtos ir bendradarbiavimas tarp šalių nutrūko. Ieškovės atstovas kreipėsi į teisininkus, kad būtų paruošta pretenzija. Į minėtą pretenziją ieškovė tik gavo atsakymą, jog darbai vėluoja dėl paties nuomininko kaltės. Ieškovas siekė kuo skubiau pradėti prekybos veiklą, todėl jam neliko kitos išeities kaip nutraukti nuomos sutartį ir susirasti kitas patalpas jo prekybos veiklai. Kadangi patalpų įrengimo metu atsakovės nurodymu ieškovas bendravo su jų nurodyta dizainere, nupirko savo lėšomis šviestuvus, t.y. patyrė papildomas išlaidas, kurias laiko tiesioginiais nuostoliais. Be to, ieškovė sudarė darbo sutartį su pardavėja konsultante ir tą mėnesį mokėjo jai darbo u-mokestį ir mokesčius, nors faktiškai dėl atsakovės kaltės negalėjo vykdyti prekybinės veiklos. Papildomai pažymėjo, kad šalys sudarė rašytinę nuomos sutartį, tačiau jos nuostatos nereiškia, jog jie galėjo o ir susitarė dėl patalpų įrengimo, todėl laikosi pozicijos, kad nuomos patalpos nebuvo perduotos ieškovei nustatytu laiku ir tinkamos būklės, todėl ieškovė pagrįstai nutraukė nuomos sutartį ir turi teisę į užstato grąžinimą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas vadovas V. K. prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, jog jo ir sutuoktinės bendrija veikia kelis metus ir atėjo laikas perketi prekybą į fizinę parduotuvę, todėl jie rado komercines ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Su atsakovės atstovu susitarė, kad patalpas, kurias jis apžiūrėjo ir kurios buvo visiškai neįrengtos atsakovė paruoš jo parduotuvės veiklai iki 2023 m. gegužės 1 d. kadangi gyvena Palangoje ir beveik kasdien važiuoja pro minėtas patalpas stebėjo, kad įrengimo darba vyksta vangiai arba iš viso nevyksta, tačiau atsakovės atstovas patikino, jog patalpos bus įrengtos tinkamai ir laiku. Kadangi Palangoje sunku susirasti patalpas prekybinei veiklai, jis kantriai laukė sutartos datos, nupirko atsakovės atstovo nurodytus daiktus – šviestuvus, susitiko ir susitarė su atsakovės nurodyta dizeinere dėl patalpų apšvietimo, sumokėjo jai už parengtą projektą, užsakė parduotuvės pavadinimą raidėmis ant langų su darbo grafiku. Iš savo pusės padarė viską kas reikalinga patlapų perėmimui, tačiau įrengimo darbai akivaizdžiai vėlavo nustatyatai datai. Sutartą dieną patalpos vis dar nebuvo parengtos veiklai ir jis sutiko dar šiek tiek palaukti. Tačiau kuo toliau, tuo labiau kilo abejonių kad jos apskritai bus įrengtos, nes paaiškėjo, jog jose net nėra vėdinimo sistemos kuri veiktų. Galiausiai atsakovės atstovas telefoninio pokalbio metu numetė ragelį ir jų bendravimas nutrūko, jis liko nežinioje, juolab, kad buvo sumokėjęs užstatą. Kadangi artėjo prekybos vasaros sezonas, jam buvo itin svarbu kuo anksčiau pradėti prekybinę veiklą, atsakovės atstovas nustojo bendrauti, jis kreipėsi į teisininkus ir suprato, kad nieko neliko, kaip susirasti kitas patalpas. Dėl atsakovės veiksmų jis patyrė atitinkamus nuostolius, be to skubiai buvo priverstas ieškotis kitų patalpų, kurias taip pat teko įregnti, todėl akivaizdžiai patyrė dar daugiau neplanuotų išlaidų.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė E. Vėbraitė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad šalys sudarė rašytinė sutartį kartu su patalpų perdavimo aktu, pagal kurį ieškovė apžiūrėjo ir priėmė patalpas, todėl laikosi pozicijos, jog atsakovė tinkamai įvykdė visas sutartines prievoles ir neturi pagrindo grąžinti ieškovei užstato. Papildomai nurodė, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta jokia patalpų įrengimo sąlyga, todėl atsakovė nebent galėjo pagerinti patalpas ir perdavė jas ieškovei tokios būklės jau sutarties pasirašymo metu, kuri buvo tinkama tuo metu ieškovei. Papildomai nurodė, jog iš šalių veiksmų ir atsakovės sudarytos patalpų nuomos sutarties su kitu nuomininku, yra akivaizdu, jog ieškovė tiesiog susirado pigesne kaina kitas patalpas ir pati nutraukė nuomos sutartį anksčiau laiko, dėl o turi prisiimti su tuo susijusią riziką ir neturi teisės į užstato grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos CK XXVIII skyriaus I–III skirsniuose (CK 6.477–6.503 straipsniai). Negyvenamųjų patalpų nuoma nėra specialiai sureguliuota atskira nuomos rūšis, todėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai taikomos bendrosios nuomos sutarties taisyklės. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).
15. Nuomos sutarties dalykas (iš esmės pateikiant objekto apibrėžimą) detalizuotas CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis. Nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
16. Taigi nuomos sutarties dalykas ir tikslas yra daikto, atitinkančio sutarties sąlygas bei daikto paskirtį, perdavimas laikinai valdyti ir naudoti arba tik naudoti. Nuomotojo pareiga perduoti daiktą laikinai valdyti ir (ar) naudoti reiškia priešpriešinę nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį už laikiną daikto valdymą ir (ar) naudojimą. Šios pagrindinės nuomos sutarties savybės ją atskiria nuo kitų sutarčių rūšių.
17. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 9 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.N23/03/09, pagal kurią sutartyje numatytomis sąlygomis Nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo išnuomoti 91,31 Nuomininkui kv. m. ploto negyvenamąsias prekybinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
18. Šalys, sudarydamos sutartį jos 6.2. punktu susitarė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. perdavimo priėmimo akte nurodytos Patalpų perdavimo Nuomininkui dienos (jeigu nesutaria kitaip) ir Patalpų grąžinimo Nuomotojui momento.
19. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priede Specialios sąlygos 5 punktu šalys susitarė, kad patalpų perdavimo nuomininkui data yra 2023 m. gegužės 1 d., o ieškovės mokėtinas pagal sudarytą užstatas sudaro 8 286 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad patalpų nuomos kaina už 1 kv. metrą per mėnesį yra 25 Eur plius PVM, todėl bendra nuomos kaina be PVM su įskaitytu GPM sudarys 2282,75 Eur.
20. Ieškovė sumokėjo atsakovei sutartimi nustatytą 8 286 Eur dydžio užstatą.
21. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių ieškovės ir atsakovės, kilo dėl to, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog nutraukė sutartį Nuomotojui (atsakovei) taip ir neperdavus ieškovei Nuomojamų patalpų, todėl ji turi teisę į sumokėto užstato grąžinimą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad patalpos buvo perduotos dar sutarties sudarymo dieną, t.y. 2023 m. kovo 9 d. pagal pasirašytą Patalpų perdavimo aktą, todėl ieškovė nepagrįstai nutraukė sutartį ir neturi teisės į užstato grąžinimą.
22. Be to, ieškovė prašo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 1407,56 Eur.
23. Ieškovės atstovas V. K., duodamas paaiškinimus teisme nurodė, jog nors sutartyje ir nėra įtraukta rašytinė nuostata apie patalpų įrengimą, visgi šalys, sudarydamos nuomos sutartį 2023 m. kovo mėnesį susitarė, kad patalpos bus tinkamai įrengtos ir perduotos nuomai 2023 m. gegužės 1 d. Toks šalių susitarimas kilo ne dėl to, kad patalpos jau buvo paruoštos ir jas reikėjo perdaryti kitai veiklai, bet dėl to, kad 2023 m. kovo mėnesį patalpos apskritai buvo visiškai neįrengtos, netinkamos naudoti, jose buvo tik sienos, nebuvo nei grindų dangos, nei san. mazgo, nei ventiliacijos, nei apšvietimo.
24. Atsakovės atstovė, advokatė E. Vėbraitė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės remiasi byloje pateiktu 2023 m. kovo 9 d. Patalpų perdavimo priėmimo aktu, argumentuodama, jog atsakovė apskritai neturėjo pareigos įrengti ginčo patalpas ir jas perduoti ieškovei iki 2023 m. gegužės 1 d. Šalys nebent galėjo susitarti tik dėl patalpų pagerinimo, kuris nurodytas sutarties nuostatose.
25. Tačiau iš pateikto akto matyti, jog jis nebuvo atsakovės atstovės pasirašytas, be to, jame palikti neužpildyti duomenys 3. ir 4. punktuose apie elektros ir vandens skaitiklių rodmenis.
26. Šis rašytinis įrodymas teismo vertinamas ne kaip atskiras šalių sudarytas dokumentas, o kompleksiškai kaip viena iš sudedamųjų šalių sudarytos nuomos sutarties dalis, kuri turi būti vertinama visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste.
27. Ieškovės atstovo V. K. paaiškinimus apie tai, kad patalpos turėjo būti įrengtos atsakovės lėšomis ir sutartu laiku, t.y. iki 2023 m. gegužės 1 d., nes jos buvo visiškai neįrengtos sutarties sudarymo metu patvirtina ir byloje pateiktas 2023 m. lapkričio 22 d. VĮ Registrų centras išrašas, iš kurio matyti, jog nekilnojamojo turto objekto, administracinio pastato su prekybinėmis patalpomis būklė, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būklė: nebaigtas statyti statinys, o baigtumo procentas 55 proc.
28. Atsakovės atstovei advokatei E. Vėbraitei laikantis pozicijos, kad šalys turėjo vykdyti, tik tas sąlygas, kurios buvo nurodytos raštu šalių sudarytoje rašytinėje Nuomos sutartyje, narinėjamu atveju kyla būtinybė pasisakyti apie sutarčių aiškinimą ir tikruosius šalių ketinimus sudarant minėtą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
29. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).
30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, aiškinant tarp šalių sudarytą sutartį, negali būti apsiribojama vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
31. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovų poziciją apie tai, kad patalpos buvo nebaigtos statyti, neįrengtos ir atsakovei kilo pareiga tai padaryti iki 2023 m. gegužės 1 d. patvirtina ne tik ieškovės atstovo V. K. paaiškinimai, bet ir byloje pateiktos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatos, Specialiojoje dalyje nurodyta patalpų perdavimo data – 2023 m. gegužės 1 d., bet ir šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, jog jau 2023 m. gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis ieškovės atstovas klausia atsakovės atstovės apie patalpų įrengimo darbų pabaigą, konkrečius jų įrengimo ir perdavimo terminus, o atsakovės atstovė pateikia atsakymą apie nebaigtus darbus.
32. Nagrinėjamu atveju, vertinant į bylą pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atstovų poziciją, kad egzistavo žodinis šalių susitarimas apie patalpų įrengimą ir perdavimą ieškovei ir kad jis buvo vykdomas. Teismas pažymi, jog aiškinantis tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu, ieškovės atstovas davė išsamius paaiškinimus, atitinkančius bylos rašytinę medžiagą, tuo tarpu, atsakovės atstovė, advokatė E. Vėbraitė, į didžiąją dalį su tuo susijusių klausimų negalėjo pateikti atsakymo, nurodydama, jog pati nedalyvavo sutarties sudarymo metu ir paaiškinti šalių ketinimų įrašant vieną ar kitą sutarties nuostatą neturi galimybės.
33. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad ieškovės atstovui nebuvo perduoti patalpų raktai, jis neturėjo galimybės patekti į patalpas savo valia ir jomis naudotis savo nuožiūra.
34. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu duodama paaiškinimus atsakovės atstovė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.
35. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių specifika yra ta, kad šių sutarčių objektu gali būti tiek iš dalies, tiek ir visiškai įrengtos patalpos. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, tad nuo šalių valios priklauso, kokios kokybės daiktas bus perduodamas laikinai valdyti ir (ar) naudotis pagal nuomos sutartį. Sutarties laisvės principas lemia šalių laisvę susitarti, ar nuomos objektas bus iš dalies įrengtos patalpos, o jas pagal savo poreikius įsirengs pats nuomininkas (pats arba pasitelkęs trečiuosius asmenis ar net ir patį nuomotoją), ar tai bus visiškai įrengtos ir nuomininko poreikiams galutinai pritaikytos patalpos.
36. LR CK 6.483. straipsnio 1 dalis numato, kad Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.
37. LR CK 6.484 straipsnis, reglamentuojantis Daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės nurodo, jog Jeigu nuomotojas neperduoda išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, tai šis turi teisę išreikalauti iš nuomotojo tą daiktą ir išieškoti dėl uždelsimo įvykdyti sutartį atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir išieškoti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius.
38. Analizuodamas byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvada, jog byloje, išskyrus atsakovės atstovės paaiškinimus teisme, nėra kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės atstovės argumentus apie tai, kad Nuomotojas tinkamai ir laiku įvykdė pareigą perduoti Nuomininkui šalių aptartas patalpas, kurios būtų tinkamos naudoti pagal ieškovės veiklos paskirtį tokios būklės, dėl kurios šalys buvo sutarusios.
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė Nuomininkas tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neperdavė ieškovei negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neperdavė nuomininkui nei šių patalpų raktų, ieškovė nepriėmė ir neturėjo galimybės apžiūrėti, naudotis Nuomos sutarties objektu, todėl pagrįstai turėjo teisę ir nutraukė šalių sudarytą Nuomos sutartį.
40. Be kita ko, teismas pažymi ir tai, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovės atstovui 2023 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku užklausus Nuomotojo apie patalpų būklę ir perdavimo Nuomininkui datą, atsakovė nepateikė jokio konkretaus atsakymo, tik nurodė, jog patalpose dar 2023 m. gegužės 15 d. bus vykdomi kiliminės dangos klojimo darbai.
41. Ieškovės atstovo V. K. paaiškinimais nustatyta, kad šalių bendravimas telefonu po 2023 m. gegužės 1 d. buvo nutrūkęs, o iš gauto atsakymo jis neturėjo galimybės suprasti, kada ir / ar Nuomotojas dar vykdys jų sudarytą sutartį.
42. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, jog toks atsakovės komunikavimas negali būti laikomas tinkamu kooperavimosi ir bendradarbiavimo sutartinės pareigos vykdymu, imant domėn tai, jog abi sutarties šalys yra verslo subjektai ir ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, turėjo teisėtą lūkestį pradėti veiklą 2023 m. gegužės 1 d.
43. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės pratęsti patalpų perdavimo terminą, nurodydama priežastis ir galimą sutarties pratęsimo įvykdymo datą.
44. Byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apibūdina patalpų būklę 2023 m. gegužės 24 d., tačiau šis dokumentas nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie patalpų įrengimo būklę ir galimybę jas priimti, pradėti veiklą iki sutarties nutraukimo, nes buvo pateiktas į bylą kartu su atsiliepimu.
45. Aukščiau patartų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog ieškovei pagrįstai atsisakius šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl atsakovės kaltės, ji turi teisę susigrąžinti įmokėtą Užstatą, kadangi šalių nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovė neturi teisėto pagrindo sulaikyti jai su sutarties vykdymu susijusias įmokėtas piniginės ieškovės lėšas.
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
47. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
48. CK 6.200 straipsnyje, įtvirtinančiame bendruosius sutarčių vykdymo principus, nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, vykdyti jas kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, bendradarbiauti ir kooperuotis.
49. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
50. Ieškovė prašo teismo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, pripažinti ją pažeidusią sutartinę prievolę ir priteisti ieškovei jos patirtus turtinius nuostolius – 1407,56 Eur. Ieškinyje nurodė, kad patirtų nuostolių dydį sudaro: 200 Eur ieškovės sumokėti atsakovės pasiūlytai dizainerei už projektavimo darbus; 332,34 Eur už šviestuvus, kuriuos ieškovas nupirko ir jie liko atsakovei priklausančiose patalpose, be to, 643,62 Eur ieškovės darbuotojai išmokėto darbo užmokesčio ir 231,60 Eur mokesčių valstybei iš šių darbo santykių.
51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas nusprendžia, kad šiuo atveju, pripažinus atsakovę netinkamai vykdžius sutartinę prievolę, t.y. šalimi pažeidusią sutartį, yra pagrindas priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstus nuostolius, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais.
52. Ieškovė dalį patirtų turtinių nuostolių, t.y. 643,62 Eur, ieškovės darbuotojai išmokėto darbo užmokesčio ir 231,60 Eur mokesčių valstybei sieja su atsakovės sutartinės atsakomybės taikymu, t.y. ieškovė nurodo, jog tikslu pradėti prekybinę veiklą, jau 2023 m. gegužės mėnesį sudarė darbo sutartį su darbuotoja – pardavėja konsultante, kuriai nepaisant to, kad negavus patalpų, buvo mokamas darbo užmokestis ir su juo susijusios įmokos VMI ir VSDF.
53. Vertindamas šį ieškovės reikalavimą, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovės darbuotoja buvo prastovose, todėl tai, kad darbuotoja dirbo ieškovės bendrijoje, gavo nustatytą sutartimi darbo užmokestį nereiškia, kad ji negalėjo atlikti kitų darbinių pareigų, pvz. ruošti prekių, jas inventorizuoti, vykdyti prekybą internetu ir kt., todėl pagrindo konstatuoti, jog šios turtinės išlaidos yra susijusios su atsakovės sutartine atsakomybe priežastiniu ryšiu teigti pagrindo nėra ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
54. Kita ieškovės reikalavimų dėl turtinių nuostolių dalis yra pagrįsta, įrodyta, todėl tenkintina visiškai.
55. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 proc. metinių palūkanų dydį skolininkui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę.
56. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas). Remdamasi tuo, teismas ieškovės reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkina, priteisdamas šias palūkanas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
57. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, todėl didžioji dalis ieškovės reikalavimų, išskyrus aptartus atskirai, yra tenkintini.
58. Teismas laiko, jog sprendimu yra tenkinama 91 procentas visų ieškovės reikalavimų.
59. Atsakovei, atsižvelgiant į šios bylos procesinę baigtį, kyla pareiga sumokėti bylinėjimosi išlaidas ieškovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 375,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2157,50 Eur atstovavimo išlaidų ir 218 Eur žyminio mokesčio). Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. 91 procentais, atsakovei kyla pareiga proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlyginti šias išlaidas ieškovei, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – 2161,70 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Wodlux“ 8 286,38 Eur(aštuoni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt šeši Eur, 38) negrąžinto užstato ir 532,34 Eur (penki šimtai trisdešimt du Eur 34 ) turtinių nuostolių bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, 8818,70 Eur (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika Eur 70) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-08-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės MB „Antikva LT“ naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Wodlux“ 2 161,70 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt vienas Eur 70) bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Antikva LT“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.